Haikingas ir debatai arba glūkzaurai 2015

Glūkzaurai 2015. Vidzgiris || Garažų Klipai Pristato || 2015

Kai miesto bendruomenė, įvardinta, kaip Senamiesčio, Ulonų, Kurorto ar dar kitaip,  suskilus ir pešasi dėl garbės, valdžios,  įtakos ir pinigų, Madrido veteranai ramiu žingsniu traukia į Vidzgirį ar prie Dailidės. Ir dėl visko daugmaž sutaria, net gyvendami atskiruose geografiniuose taškuose: Putinuose,  Vilniuje ar Šikučių prospekte. Tokie “emigrantų“ susibūrimai maždaug 72 kartus vertingesni visomis prasmėmis, negu miesto bendruomenių biurokratų nuožmios kovos dėl laimės po saule.

Kai žibučių mėlynė persipina su baltų žibučių šviesa (baltomis žibutėmis  vadindavome būdami dar vaikais, o iš tiktųjų tai plūkės) ,  pirmojo –  1981 metų meeto dalyviai renkasi Vidzgiryje. Prieš kultinį haikingą į Sustok Pasigrožėk #2, Virgis su Rima, lydimas gidės Laimos, vyksta prie Dailidės, kad vilniečiai įvertintų ES pinigų pagimdytą grožį, infrastruktūrą ir kardinalius pokyčius.

glukzaurai_keturi

Vėliau pro Vidzgirio vietas, kuriose prieš pusę amžiaus Alvydas Petkevičius rinkdavo baravykus (šiandien baravykas Vidzgiryje išskirtinis raritetas), patraukė link paskutinio ledynmečio suformuotų Nemuno šlaitų, kokius išvysite nebent Slovakijoje ir išsikepė baltų dešrelių, su mažiau nei kitų brendų gaminiuoe esančių chemikalų kiekiu. Kalbėjo apie prognozuojamus tautiečių veiksmus, galimo karo akivaizdoje. Spontaniška Laimos idėja pasiųsti 500 tūkstančių LT pensininkų jungtinį padalinį į fronto liniją, sulaukė santūraus pokalbio dalyvių pritarimo. Virgius suteikė bendrą vardiklį fiziologinei ir moralinei-patrijotinei piliečio būklei ir pasirinkimui: kas geriau, mirti lovoje insulto sužalotomis smegenimis, apkaišytam pampersais AR žūti apkase su medžiokliniu  Blaser D-99 vamzdžiu rankose. Neramu, kai nežinai  kiek ant Lietuvos vaikšto žmogėnų, kurie mąsto taip: man Putinas nepadarė nieko blogo, o Lietuva nedavė nieko gero. Jei tokių daug, 1940 metų scenarijus gali kartotis begalę kartų. Gal tai ir yra lietuvių tautos prakeikimas. Jie nuolat kalba apie emigracijas. Airijoje apie pusė tautos savu laiku emigravo, o šiandien kiti į juos imigruoja. Žydai emigracijoje išbuvo 2000 metų ir šiandien vieningi kaip niekad. Žmonės visais laikais kraustėsi iš vietos į vietą. Afrika laivais jau keletą metų plaukia į Europą. Geresnio gyvenimo ekonomine prasme  ieško. Kiek tragiškų likimų. Tai ženkliai blogesnė emigracijos forma nei tautiečio uždarbiavimai Norvegijoje. Bet tai visiškas NIEKALAS, palyginus su situacija, kuri formuojasi globalaus atšilimo fone. Jei tendencijos išsilaikys, po 100 metų prasidės tautų kraustymaisi jau ne dėl ekonominių problemų (kaimynas turi mersą, o aš tik suknistą renuką), bet dėl IŠLIKIMO. Dėl nepakeliamo karščio pusiaujo platumose, tarkim, milijardas Bangla Desh’o piliečių “emigruos“ šiauriau. Įdomu kaip tada putiniškos propogandos prifarširuotais smegenimis filosofuos LT pilietis.

glukzaurai_trys-vyrai

Dar kalbėjo apie: kas yra privati medicina? Pavyzdžiui, apie chirurgiją. Privatusis medikas pacientą “išmaniai“ pasirenka, tvirtai žinodamas, jog  operacijos baigtį beveik 100 %  lydės sėkmė. Visas kitos intervencijas, kurios yra supersudėtingos, atsakingos,  unikalios, kurių prognozė dažnai neaiški ar  su neišvengiamai lydinčiomis komplikacijomis ar net letalia baigtimi, atlieka tie tikrieji “juodadarbiai“: talentingi, sąžiningi ir atsidavę. Ir jų didžioji dauguma.

Miško gūdumoje jie kalbino dvi paneles ir bandė sužinoti, ką jos žino apie grupę “4 Plytos Iki Karuselės“. Apie tai ir kitas smulkmenas žiūrėkite filme.

panos

Su Igoriu jie aptarė džiazroko kryptį muzikoje. Tai vertingas stilius savo prigimtimi. Kalbant paprastai: sumaišius lygiomis porcijomis roką su džiazu gauname nepakartojamo įspūdžio muzikavimo stilių. Rasių maišymasis kelia panašias emocijas, pavyzdžiui, antros kartos mulatė Whitney Houston buvo žiauriai simpatiška ir patraukli, bet palyginus ir kalbant atskirai apie, tarkime, vyrą zulusą iš Kongo Liaudies Respublikos ar vyriškų bruožų skandinavę moterį, abiejų grožis ir išorinis patrauklumas bus santūresnis. Tad grynumas ne visad privalumas. Už tokias mintis, Gebelsas paleistų mus per kaminą.

Dar naujiena. Igoris trumpam išvyksta į Londoną aplankyti Jurgą. Jam linkime turiningai prasiblaškyti ir būtinai nusifotografuoti einant per Abbey Road zebra crossing. Jau turime Alvydo A. Jegelevičiaus nuotrauką čia. Igoris būtų antras? Kursime galeriją glukoiduose, tik reikia daugiau foto. Kal turite save įamžinę istorinėje sąnkryžoje?

glukzaurai_-beatles-abbeyro

 

Reklama

Šekspyras apie glūkzaurą Virgilijų

Gražu ir girtina, kai ką rašome apie glūkoidų visuomenę. Šį kartą Albertas “Šekspyras “ Antanavičius (apie kurį taip pat reikia parašyti – jis to vertas) rašo apie vieną iš glūkoidų pakūrėjų profesorių habil. Dr. Virgilijų Beišą. Virgis ir Dzilbus turi nerašytą tradiciją susitikti pavasarį Vidzgirio miške, o rudeniop Vilniuje arba šalia Vilniaus. Kartą Dzilbus besisvečiuodamas pas Virgį, lyg tarp kitko, pasakė: kažkoks lyg skausmelis pilve jaučiasi. Virgis paspaudė tą pilvą ir, pažvelgęs į vakaronei padengtą, stalą pasakė: čia vakarienė baigta, bet pratęsime ant kito stalo – Santariškėse. Tai tik apendicitas, bet  dar pusdienis, būtų kilę rimtos komplikacijos. Atsirasti reikiamu laiku ir vietoje, kartais palengvina būtį. Kodėl tai minime. Linkime, kad visiems, jei jau neišvengiamai turėsite sveikatos problememų, jų  sprendimas apsiribotų tik tokiomis operacijomis.
beisa-respublika

Žinome, kad žmogų lydi arba dar lydės įvairūs negalavimai, kurių prognozė gali būti letali. Kad tokios grėsmės būtų sumažintos iki minimumo – viso Virgiaus gyvenimo tikslas ir pastangos. Jis visad jam būdinga forma (faktais ir mokslo pasiekimais grįstais teiginiais) atsakys į klausimus apie sveikatą. Kaip atsakyti į bulvarinį klausimą: o jei visi gyvens sveikai, gydytojų kasta liks be darbo. Žinant, kad žmogus nėra protinga būtybė, tik protaujanti – bedarbystė negresia. Sveikatos srityje daugeliu atvejų mes būname sau priešai ir duondaviai medikams. Jei žmogus nori eiti durnyn, kas jam gali uždrausti? Virgis yra minėjęs, jog netinkami gyvenimo įpročiai sugadina sveikatą labiau negu genetiškai įkūnytos negalios. Kultūringo žmogus bruožas, apie kurį plačiai nekalbama:  rūpintis kūno sveikata būtina ne mažiau kaip ir savo dvasiniais skliautais. Tai turėtų būti gyvenimo aksioma.

Visas Alberto straipsnis išspaudintas “Respublikos“ laikraštyje, Nr. 170, 2015.02.06, kurį galite pasiskaityti čia ir dabar:

〉 Prof. V.Beiša ir jo šeimos profesija. Albertas Antanavičius

Informacinės operacijos

Pokalbis darbe, per kavos pertraukėlę apie įvykius Ukrainoje, kai vienas kolega sako: žinai, man atrodo, kad rusų informacija objektyvesnė nei mūsų ar ten kokių amerikonų…

Ar galima be šūvio užimti svetimą teritoriją. Tinkamai ir laiku apdirbus teritorijos gyventojų sąmonę, galima tai atlikti per pora dienų. Jeigu dar pavyksta paveikti aplinkinių teritorijų gyventojų savimonę, protus ir supratimą – okupacija virsta savanorišku prisijungimu prie okupanto. Istorija mena begales tokių atvejų, bet dažniausiai tai baigdavosi kraujo upėmis. XXI amžiaus karai įgauna kitą prasmę. Nugalės tas, kuris subtiliai, be skausmo  atliks informacines protų operacijas, o raumenų demonstravimas – tik dėl pozos.

infooperacijos2

Glūkoiduose rašėme apie smegenų plovimą. Straipsnis susilaukė aršių disputų. Prieš pora metų. Galime pasigirti, jog buvome įžvalgūs. Šiandien tai jau ne polemika, tai aktualu, kaip niekad. Pačiu laiku glūkzauras prof. Virgilijus Beiša persiuntė koncentruotą dokumentą, platinamą viešoje ervėje apie elementaraus tautiečių kvailinimo metodus, kuriuos sėkmingai naudoja Rusijos propogandos virtuozai.

Rekomenduojame įsigilinti į šį dokumentą VISIEMS: protingiems ir nelabai, seniems ir jauniems, brazauskininkams ir lansbergininkams. Jei jūsų savimonė išsilaisvins bent 10 % ir suvoksite, jog protų apdirbimas tampa lemiamu veiksniu karuose, bus tiesiog lengviau ir saugiau gyventi. Blogiausiu atveju tapsite bent šiek tiek mažiau naivūs…

Naudinga žinoti tautiečiui. Informaciniai karai 2014.

 

Glūkzaurai take

Šis postas publikuotas ankstų šv. Velykų rytą, todėl visus kviečiame susirasti savo fonotekose “Jesus Christ Superstar“ pagal Andrew Lloyd Webber ir Tim Rice ir paklausyti. Jeigu to nepadarėte, nevėlu tai išgirsti kitais metais ta pačia proga

TAKAS
Vidzgirio botaniniame draustinyje įrengti trys takai, kurių bendras ilgis kiek daugiau nei keturi kilometrai. Gali važiuoti dviračiu iki Radžiūnų piliakalnio, vaikščioti. Yra poilsio-apžvalgų aikštelės su stalais ir suolais, yra stovai dviračiams pastatyti, takų krypčių rodyklės ir informacinės lentos su svarbia draustiniui informacija apie florą ir fauną.
Visa tai – bendrų LT ir ES pastangų dėka. Džiugu, miela, malonu ir norisi sumanytojams tarti padėkos žodį.

PAVADINIMAI
Kūdrų takas, Skroblynų takas, Upės takas. Puiku, bet tai kabinetuose sukurpti pavadinimai. Visiškas atminties nebuvimas ir nežinojimas demonstruoja, jog beveik šimtmetį vartojami Vidzgirio miško dalių, takų, balų pavadinimai iškrito iš klerkų sprendinių ir liko už borto. Todėl nėra Linijos kalno, Sustok-Pasigrožėk, Rusų kalnelio, Po Girininku, Lankučių, Duobės, Petrovo kalnų, Samanynbalos, Raisto, Bagnos… gal todėl Sustok-Pasigrožėk kalne, iš kur net Nemunaičio bažnyčia matosi, neįrengė net suoliuko. O tokie čia stovėjo dešimtmečius. Ir mediniai ir iš neržaveikės.
Kodėl nėra, jau nestebina, nes ir miesto dalių tradiciniai autentiški pavadinimai trinami iš alytiškių atminties. Sukurtos (nesusikūrė pačios) bendrijos, bet istoriniai pavadinimai nugaravo. Kriaušius, Madridas, kur jie – Ispanijoje ar Punios gubernijoje? Kas Alytuje tai žino ar kalba. Neveltui glūkoidų tinklapis pagimdė sparnuotą frazę, jog Alytuje alytiškių tiek, kiek Amerikoje indėnų (procentais). Kokie tikslai tai skatina daryti, žino tik vėjas. Gal todėl, kad sprendimus priima žmonės, gimę aplinkiniuose kaimuose ar atvykę iš Žemaitijos ar dar kokio pasviečio. Jiems Alytus tiesiog patogi buvimo vieta. Nieko neįprasto ir smerktino, tik kai tokie žmonės vadovauja paradams, istoriniai trupiniai nerenkami. Jie jų tiesiog nežino.

takas_done-3

INFORMACIJA NIURGZLIAMS
Tako įrengimas kainavo apie 700 tūkstančių litų. Štai komentaras iš Alytusplius.lt (be pataisymų):
“Kazkas eilini karta, praplove pinigus ir nieko gero nepadares dingo,cia jau Alytui taip daznai nutinka,as su savo traktoriuku ir uz 7000 litu buciau padares,nuleistu peiliu pervaziavai pirmyn ir toks pat takas ne 700 000 o 7000 litu butu buve“

Na, už 7000 lt nebūtum padaręs, bet už 70 tūkst. – gal būt. Nors už darbus sumokėta 700 tūkst. Neturime tikslo įtarinėti tako sumanytojų machinacijomis, nes reikia gerai žinoti, koks tako profilio aukštis projekte ir koks realybėje. Kas matavo? Ten kur medžių šaknys trukdė pasiekti projektinį gylį, tako danga įgavo tako imitacijos požymius. Koks skaldos kiekis kitose frakcijose žino tik vėjas. Labai graži ta Bob Dylano daina (the answer is blowing in the wind).
Ar niekad nekilo jums mintis savęs paklausti,  kodėl vienos aferos išaušta, o kitos tampa juodosiomis skylėmis. Pavyzdžiui ½ milijono litų vaidmuo Alytaus stadiono rekonstrukcijos darbuose kažkam kėlė galvos skausmą ir apie tai sužinojo teisėsauga. Kodėl ir kada tokie nemalonūs procesai prasideda ir vyksta. Ogi tada, kai derybų partneriai komisiniams gauti nesugeba pasidalinti bakšišo. Vieni gauna mažiau negu tikėjosi, kiti negauna išviso. Kyla begalinis pasipiktinimas, kurio išdava – teismų virtinė su neaiškiom baigtim. Kai viskas padalijama tobulai, neloja net Reksas.

takas_done-2

BŪKIME OPTIMISTAIS
Šie pamąstymai apie avantiūras neliečia Vidzgirio tako. Jis mums patinka, mes džiaugiamės ir jokių pretenzijų niekam neturime. Štai Laima, kuri pernai žiemą slidinėdama Vidzgirio miške išsisuko koją, jai medikai prognozavo invalido vežimėlį, dabar dviračiu važinėja puikiais europiniais miško takais ir džiaugiasi kad takas “nekrato“. Šiuo taku pasivaikščiojo ir glūkoidų būrelis. Ant Linijos kalno jie pasikepė baltų dešrelių, paragavo gėrimo, pagaminto Konjako provincijoje (Prancūzija), valgė salotas su krevetėm. Kompaniją lydėjo šunėkė Oxi.

GLŪKOIDAMS TAKAS PATIKO
Balandžio viduryje glūkzaurai: habil. dr. Virgilijus Beiša su žmona Rima, dailininkas tapytojas Alvydas Petkevičius, kompozitorius atlikėjas poetas rašytojas Alvydas A. Jegelevičius ir glūkoidų tinklapio adminas Dzilbus su žmona Laima susitiko ir suriko: kaip gera būti drauge po daugelio metų. Mat atskirai jie vienaip ar kitaip pasimato, bet visi kartu… galima tik spėlioti: 20 ar 30 metų jau praėjo.
Jie, be kita ko, aptarė medicinos ir gydymo aspektus, bandė atsakyti į sunkiai atsakomus klausimus. Alvydas Petkevičius pasipasakojo kelionės į Olandiją įspūdžius, apie tai, kaip tyrinėjo Rembrantą, apie tai, kaip jo vaikai pildė jo muzikinius poreikius, iškviesdami Procol Harum ar Bob Marley į TV ekraną.
Alvydas Jegelevičius įteikė susitikimo dalyviams savo naują knygą “Vydutis“. Pirmas įspūdis: knygai daug šarmo įlieja Kosto Poškaus piešiniai. Pastelė, vaikystėje graužtų knygų vaikams skandinaviškas stilius vizualiai daro knygą ypač patrauklia. O dailininkas Alvydas Petkevičius net spėliojo, jog Kosto paišyba gali lemti knygos populiarumo reikalus. Bet reikia perskaityti ir įspūdį išreikšti komentuojant glūkoiduose.

takas_done

Bendravimas vyko šiltai ir draugiškai. Apie tai trumpas filmukas. Kviečiame žiūrėti. Muzikinis fonas, kaip ir ankstesniuose filmukuose apie pavasarinius susitikimus,  įsodrintas glūkzaurų vaikystėje iš spidolų skambėjusia muzika (light version).

ico_slides_v2 Daugiau nuotraukų

Ankstesni filmukai:

ico_video Glūkzaurai tikslina detales. 2007

ico_video Glūkzaurai 2012: PADAROM

ico_video Glūkoidai Veikia 2013

Glūkzaurai take. 2014  ||    Kamera ir montažas::  Dzilbus

 

 

INFO: Sveikinimas Virgiui Beišai

beisa

Sveikinam  mūsų draugą V. BEIŠĄ, apsigynusį  habilituoto mokslų daktaro vardą. Nuoširdžiai linkim jam geros sveikatos, laimės ir meiles šeimoje.
Džiaugiamės kartu su juo ir jo šeima. Na, turim savo GERĄ DAKTARĄ.
Su džiaugsmu ir pagarba bei meile Julė ir Viktoras Jonkai.

Virgi, žavimės Tavo neišsenkančiu žinių troškimu ir pasiekimais medicinos srityje. Visų glūkoidų vardu sveikiname.
Adminai: dzilbus & juodo