Aisčiams 50. Filmas-koncertas prie Dailidės. 2019

Šį kartą, minint „Aisčių“ 50-metį, glūkoidų korespondentai Juozas Muzikevičius ir Vytautas San Simnas Stanevičius dėl labai rimtų priežasčių nukrypo nuo kurso ir nedalyvavo renginyje prie Dailidės, todėl likome be tikslių, intriguojančių ir kokybiškų nuotraukų. Tik atsitiktinumas lėmė, jog koncertas buvo nufilmintas. Tai padarė Aidas, sugebėjęs pačiu laiku sugrįšti iš Lenkijos, kur dalyvavo panašiuose šventiniuose renginiuose. Dar Laima ir Vytas Galbuogis „pašaudė telefonais“ ir tokiu būdu Garažų Klipams padėjo kažką tokio sumontuoti ir pateikti vartotojui.
Filmas-koncertas skirtas tiems, kurie negalėjo pamatyti ir išgirsti ar tiesiog nežinojo, jog išmirštanti senelių grupė „Aisčiai“ dar kvėpsi.

AISČIAMS 50. Dailidė 2019 || Garažų Klipai 2019

Reklama

AISČIAI sugrįžta

Apie 1970 metus vėlų vakarą po repeticijos Viktoras Jonkus, nešinas gitara ir drumeris Stasys “Simas“ Simanavičius eina tamsia gatve, šneka apie šį bei tą ir Viktoras, lyg tarp kitko, sako, kad mūsų grupė kažkaip vadintis turėtų. Simas, o jis buvo didelis lietuvybės išpažintojas ir labai kreivai žiūrintis į tautą, kuri nuolat stengėsi ‘‘dognat i pričinit dobro“, sako – bus AISČIAI. Iš karto gavęs Viktoro pritarimą, jie sekančią dieną tai pristatė kitiems grupės nariams. Taip gimė AISČIAI. Gražus lietuviškas, baltiškos kilmės pavadinimas. Po poros mėnesių, kai Viktoro ir Julės šeimoje šviesą išvydo jų pirmagimė, Viktoras davė jai Aistės vardą, taip įrodydamas, kokią svarbą grupė turi jų vertybių lentynoje. Aistė – gražus lietuviškas vardas, bet pati Aistė dar gražesnė ir už savo vardą. Anot Dzilbaus, tokios Lietuvoje tik kelios per šimtmetį gimsta.

Aisčiai 1969 – 2014 (treileris) || Garažų Klipai Pristato || 2014

Paradoksas, jog  apie savo atsikūrimą 2014 metais, jie patys  daugiau sužino iš gandų, pokalbių su pažįstamais ir net iš jaunimo, kuris dar ir gimęs tada nebuvo. Dar linksmiau,  jau sulaukė dviejų pasiūlymų koncertuoti ir, visai linksma – dalyvauti Elektrėnų bliuzmenų festivalyje. Tai jau viršijo visus realius ir menamus,  lakią vaizduotę turinčio subjekto, įsivaizdavimus.

O nuoga tiesa tokia, kad keletas pagyvenusių vaikinų susinešė keletą trofėjinių gitarų, įvairių flanžerių, boosterių, įsigijo Ludwig drumsus, ieško Hammond‘o vargonų ir jau kažką bando brazdinti.  Gal tai Aisčiai? Pasvarstykim kartu: Romas Stankevičius, vienas iš grupės lyderių  ir gimęs groti bass gitara, daug nuveikė, kad grupė Vilniuje LT ryšininkų apžiūroje 1973 laimėtų pirmąją vietą. Gintautas Dzilbus Unguraitis Aisčiuose su pertraukomis grojęs nuo 1970 iki 1982. Valentinas Chlevickas, rimtas gitaristas ir vokalistas, architektas, prie Aisčių prisijungė nuo 1976.  Romas Jurgelevičius užtikrintai atstovauja savo brolį, Valdą, pirmąjį Aisčių bosistą, jau iškeliavusį Anapilin. Tiesa Romas muša būgnus ir jam, atrodo, sekasi. Ir buvęs Aisčių gerbėjas, dabar pavyzdingai stengiasi pritapti prie veteranų – Vytautas “Styga“ Palubinskas. Jie laukia prisijungiant bene svarbiausios personos – Alvydo Jegelevičiaus. Tai jis, lyderiaudamas grupėje, 1971 pasiekia pirmą pergalę konkurse Vilniuje, nurungdamas tuometinius grandus vilniečius “Gėlių vaikus“ su Stasiu Daugirdu priešakyje. Toje pačioje salėje Vilniuje, ką Romas Stankevičius padarė pora metų vėliau. Vaclovas Kazlauskas, ilgametis grupės solistas ir būgnininkas taip pat artimiausiu laiku žada apsilankyti repeticijoje. Viktoras Jonkus taip pat turėtų pasirodyti proginiame koncerte ir suvirpinti dar orginalios Aisčių bosinės gitaros stygas. Viktoras ją išsaugojo, lyg žinodamas, jog dar gali prisireikti. Su Rimgaudu “Bimbe“ Drumžliu kol kas nepavyko susisiekti. Kitus prašome atsiliepti.

Aisčių geneologinis medis ir grupės narių aktyvios veiklos metai. Kai tik pastebėsite netikslumus ir komente tai parašysite, nedelsiant patikslinsime.

aisciu-GENeALOGIJA

 

Nuo 1969 iki 1974 Aisčiai koncertavo, dalyvavo konkursuose, vėliau susibūrė Nemuno restorane, o nuo 1978 – Žuvinto restorane. Publika sakydavo: jūs čia rengiate koncertus ir todėl mes nuolat čia. Daugiau apie šį laikotarpį skaitykite glūkoiduose. “Nemune“ vykdavo tikri koncertai ir publikos atsiliepimai buvo ypač palankūs. Vykdavo jam sesijos, kai grodavo visi buvę aisčiai, kolegos iš kitų grupių ir svečiai. Lygiagrečiai Viktoras ir Gintas grojo Statybos tresto vokaliniame-instrumentiniame Adolfo Juzumo vadovaujamame  ansamblyje (VIA) ir koncertinė veikla buvo ne mažiau aktyvi, nei Aisčių prieš keletą metų. Vacys grojo Romo vadovaujamuose Vyno gamyklos, vėliau Medvilnės kombinato VIA, kur dalyvavo konkursuose Lietuvoje ir nugalėdavo arba tapdavo prizininkais, daug koncertavo. Beje Romualdo Stankevičiaus vadovaujami muzmenai pasiekė visų laikų profesionaliausią muzikinį skambesį mūsų kukliame provicijos miestelyje. Bet apie tai turėtų būti atskira studija glukoiduose.

 

Istorinis Alvydo Jegelevičiaus dokumentas apie Aisčius, surašytas apie 1973 metus. Šį almanachą saugo Viktoras Jonkus, vienintelis iš Aisčių  nuėjęs kelią nuo grupės susikūrimo 1969 iki kolapso 1982.

Yra netikslumų, pavyzdžiui,  trečiame lape rašoma “Valdui išėjus, į ans. atėjo gerai pažįstamas Gintas Unguraitis“. Beje, kai dokumento autorius dar tarnavo rekrūtuose, tai Gintas JAU grojo Aisčiuose kartu su Valdu (čia dvi foto, kurios tai patvirtina) ir jau vėliau, prisijungus Alvydui,  buvo liudininku bei dalyviu scenos, vykusios III pašto aukšte, kai Valdui teko palikti grupę.

aisciai-irodymas-0Visiška analogija kaip atsitiko su Sidu Barettu iš Pink Floyd. Ir priežastys panašios. Tik negalvokite, kad Aisčiai lyginasi su pinkais. Jiems iki Pink Floyd šešėlio tiek toli, kaip nuo čia iki Honkongo. Tačiau būkime kuklūs ir išdidūs – džiaukimės ką turėjome ir ką dar žadame nuveikti.

Istorija renkama po trupinį ir tikslinama, todėl šis procesas gali būti begalinis. Ateityje reikėtų analizuoti Aisčių grotą muziką, pavyzdžiui vertinant kas BLOGIAU: harmonizuotos Gorbulskio užstalės dainos ar užsienio grupių koverių grojimas. Gal veringiausi – savi gabalai?

Šiandien jie turi svajonę. Mielai pagrotų Lino Jakštonio autentiškai atstatytoje Miesto Sodo ploščiadkės scenoje, kurioje skambėtų porą Aisčių ankstyvųjų hitų, pora šiandieninių kūrinių, pora Alvydo Jegelevičiaus, gal maestro atgaivins kažkodėl primirštą songą “Šeštadienį šeštą valandą“, pora Vaclovo Kazlausko anų laikų hitų. Ir koncerto siurprizas turėtų būti Alytaus veteranų veterano Vladimiro “Žoros“ Bondarevo pasirodymas. Akomponuotų Aisčiai.

Tokia ateities vizija.

Daugiau apie AISČIUS::

Klausykite FM99 apie roko pradmenis Alytuje
Žiniasklaida apie Aisčius
Aisčių istorijos fotogalerija
〉 Aisčiai: Rimgaudas Drumžlys prisimena
〉 Vienos dienos kronika (3): RESTORANAS
Vilniaus alytiškiu klubas ir Aisčiai
„Lietuvos roko pionieriai“ rašo apie „Aisčius“
 Apie Aisčius knygoje “Lietuvos rokas”
〉 Alytaus muzmenai 1960 – 1980. O kur Airija, Svaras 409?

Alytaus gimtadienis 2013 [rock‘o reikaliukai]

RIMTAI IR BE EMOCIJŲ

Alytaus gimtadienio šventės metu dėmesys krypo į vietinių rockmenų pasirodymus. Tai R.Vymeris (ex ,,Svaras 409″), A. Jegelevičius (ex ,,Aisčiai“), A. Abromavičius (ex ,,Heraldika“),  A. Sikorskis (ex ,,Vynas“), Alytaus roko lyga „Laiko sala“, Moonshine, dar kai kurie svečiai.

Koks įspūdis. Kas tuos įspūdžius akumuliuoja? Jei tai žmonės VISĄ savo gyvenimą klausę, kolekcionavę Deep Purple ar Nirvana, Iron Maiden ar Oasis, matę krūvas koncertų DVD ar gyvai– jie dažnai turi supratimą apie hard&heavy muziką. Gyvas pavyzdys šventėje: susitinkame   melomaną Valių Stadulį, ką tik iš Vokietijos, kur dvi paras kaifavo  rocko fiestoje, kurioje dalyvavo Europe, Whitesnake, Journey ir kiti grandai. Ką gali Valius pasakyti apie Alytaus sproginėjančius garsus? Jis tik nusišypso ir kukliai patyli. Ta tyla ir yra pirmas vertinimas.

Kitas epizodas. Dzilbus, jau besibaigiant grupių pasirodymams, klausia Valentiną Chlevicką (gitara, vokalas, muzikos kolekcijos, grojęs su Kęstučio Antanėlio grupe Vilniuje su exAisčiais ir begale kitų): na, Valiau, koks įspūdis, kaip grojo, kas patiko-nepatiko? Valius kiek patylėjęs: –  žinai, aparatūra tikrai neblogai skamba…

Vertinti mūsų vietinius šaunuolius, lyginant juos su Led Zeppelin, labai NEGARBINGAS užsiėmimas, todėl toliau juos tik girsime.

NUOŠIRDŽIAI IR SU EMOCIJOMIS

Pagarbą reikia atiduoti exAisčių vadui Alvydui A. Jegelevičiui, padėkoti už pasirodymą ir priminimą, jog būtent “Aisčiai“ Alytuje 1969 įpūtė pirmąjį rocko j o n v a b a l į. Kai “Aisčiai“ grodavo koverius iš grupių Ten Years After, Chistie, Manfred Man, CCR, liepsnojo scenos užuolaidos Prienuose, lūždavo salės Alytuje ar Elektrėnuose. Tai fanų darbas, jie net lydėdavo grupę koncertų metu, kaip kokie Manchester United F.C. futbolo klubo gerbėjai. Tada tokia muzika buvo kažkas negirdėto ir gaivaus.

Šiandien, klausant exHeraldika Andriaus Abromavičiaus gitarinius papjaustymus ar Ričardo Vymerio atliekamus gabalus, suvoki, kad rock‘o reikaliukai ženkliai pasistūmėjo į priekį. Tai DŽIUGINA. Pora savaičių anksčiau, šalia Žaliosios mokyklos pasirodė grupė iš Austrijos (matysite filmuke). Vyrukai sugrojo tiksliai ir subalansuotai. Tai tikra hardrocko klasika. Jokio jovalo.  Dar matėme ir girdėjome Moonshine su Gabriele Dzekunskaite. Glukoidų verdiktas: tai Alytaus rock‘o viltis. Gabrielė parodė, kad ladies in rock gali ne mažiau už patikrintus rockmenus. Esi šaunuolė. Dar pagyrimas Moonshine gitaristui. Gaila, nežinome Tavo vardo ar bent niko (tikimės, komentuose kažkas vis tik parašys), bet linkime Tau savo Fender Stratocaster‘iu  daryti taip kaip Ritchie Blackmore, daryti geriau už Ritchie.

rocko_reikalai

DALYVIAMS IR GERBĖJAMS

Filme matysite Alytaus grupių beveik visus penktadienio pasirodymus. Ten bus dar daugiau vertinimų, tad neužsigaukite, jei kas ne taip. Tobulumui nėra ribų. Roma irgi nepasistatė per dieną. Ir neužsilenkite iš laimės, jei sulauksite pagyrų.

Rock’o reikaliukai || kamera ir montažas  Dzilbus || Trukmė 00:10:17

Kiek kapitalo reikia turėti, norint sukurti video klipą?

Kažkada skaitėme vienos išmanios panelės reportažą, apie tai, kaip turint 100 eurų, prasibastyti Europoje savaitę. Ji įrodė – taip, galima ir visai nebūtina nakvoti parke ant suoliuko. Tik reikia turėti daug svarbios kelionei skirtos informacijos, smart požiūrį ir kelionių patirtį.

Vakar Igoris pranešė: 20 gegužės mirė Ray Manzarek (1939 – 2013) The Doors vargonistas

hd_ico KLIPAS: Dzilbus ir Rasa – If You Leave me Now – Kiemo Dainos 2013

Kalbėsime ne apie keliones, nors tai susiję.  Alvydas A. Jegelevičius nuolat primena apie galimybę įrašyti ką nors iš Aisčių repertuaro tikroje garso įrašų studijoje. Su exAisčiais anais laikais grojęs Valentinas Chlevickas šiandien drąsiai eksperimentuoja su įrašais, apjungdamas gyvą įrašą su studijoje įgrotais fragmentais.
Labai didelis noras buvo įrodyti sau, kad galima sukurti muzikinį video klipą, kurio biudžetas – 0,00 Lt. Bet kaip tai padaryti, naudojant tik akustinę gitarą, savo varganą balselį, stalinį kompiuterį (PC) ir mikrofoną už 18 litų, kuris tinka tik Skype kalbėti?

IDĖJA
Klipo idėja buvo prisiminimas, kai keliaujant po USA, keturi nenuoramos: Vitalija, Laima, Virgius ir Dzilbus greitkelyje Washingtonas – Philadelphia  jausmingais balsais pritaria grupės Chicago – If You Leave Me Now įrašui, sklindančiam iš fordo muzono.

GARSAS
Reikia išzubrinti gitarinius įgrojimus ir bass partiją,  pora valandų prabėga nepastebimai. Įgrojimas, skambantis oktava žemiau – truputį “elektrifikuotas“. Dar vienas garso takelis ritminei gitarai ir trys takeliai vokalui. Truputį sintetinių marakasų ir pučiamųjų instrumentų iliuzijos, be ko Chicago bus visai ne Chicago. Belieka viską įgroti ir įdainuoti. Įdainuoju po fragmentą, nes, manau, tik genijus gali vienu prisėdimu sudainuoti viską, be klaidų ir pasiekiant aukščiausią emocinę iškrovą.  Žinau, kad man iki TO kaip nuo čia iki Honkongo, tačiau bandyti nedraudžiama. Tada užsidarai langus, ant jų nuleidi visokius įmantrius uždangalus, kad nešiurpintum kaimynų, ir pradedi įrašinėti (ir viską per tą mikrofoną už 18 Lt, įkištą į kompą)

Grojant su “Aisčiais“  ir vėliau, tekdavo dainuoti. Visad backvokalą – pritarti grupės lyderiams Alvydui A. Jegelevičiui , Rikantui Liliui (a†a), Valentinui Chlevickui, Daliai Meisnerytei, Taniai Baranauskienei (a†a), Algiui Jakučiui. Kartais tekdavo vaizduoti solistą, dažniausia gelbstintis iš padėties, nes per 10 metų ir virš tūkstančio įvairių pasirodymų prieš publiką pasitaikydavo visko. Tada “Aisčių“ bosistas ir grupės garso inžinierius Viktoras Jonkus dar paklausdavo: “Dzilbau, ar reverberio uždėti?“

vegas

VAIZDAS
Vaizdui uždėti stengiausi naudoti išskirtinai savo filmuotus kadrus ir prifarširuoti kolegų glūkoidų atsiųstomis foto. Todėl matysime Alvydą A. Jegelevičių, žvelgiantį pro langą į Manhattano tiltą ir Shmuel Tatz (Mulę), stovintį šalia Guggenheimo muziejaus. Dar Donato fotosesija, fotografuojant Rasą Edinburge (Scotland) ir vaizdelis, kai Laima, sėdėdama ant šaligatvio priešais FTB rūmus Washingtone, dresiruoja voveres. Ir  iš kur ji taip išmoko?.. Dar Times skvero vaizdeliai (viso pasaulio centro), pietūs prie baltų staltiesių prašmatniame Shun Lee restorane ir grupelė besimeldžiančių J.F.Kenedžio aerouoste …

Klipe dažnai pasikartoja scena, kurią nufilmavau prie Madison Square Garden‘o. Jokio montažo. Tai momentas, kai į renginį atvažiuoja šimtai geltonų taxi ir stabteli išleisti keleivius-žiūrovus. Visa tai nepertraukiamai vyksta visą valandą. Nei San Simne, nei Los Alytuje tokių vaizdų nepamatysi.
Yra scena, kai Bostone, nesiliaujant įkiriam lietui, su Virgium tiesiog gatvėje sudainavom burtažodį “Who‘ll Stop The Rain“ (pagal Creedence Clearwater Revival) ir po valandėlės lietus nusižudė.

YRA WOODSTOCKO VAIZDŲ
Jei 1968 metais būtume gyvenę laisvoje Lietuvoje, neabejoju – būtume ieškoję būdų ir pinigėlių nuvykti TEN. Deje, DABAR su Virgium tik pravažiavom kelio rodyklę, nukreiptą į garsiausio hipių roko festivalio vyksmo vietą – matysite klipe. Gal todėl, pasirausęs masmedia archyvuose, pavogiau kelis epizodus apie Woodstocko festivalį. Kad įdomiau būtų.

vegas2

APIE  TIKRUS KLIPUS
Kai kalbama apie gerą klipą, tai prie jo dirba specai-profesionalai: vaizdo filmuotojai, kurie turėdami aiškų tikslą, dirba kryptingai ir nesiblaško, nors daro dublius, siekdami perfekcionizmo, maketuoja rakursus. Tas, kuris montuoja vaizdą – turi būti tikras kūrėjas ir dar ne šiaip, o subtiliai jausti muziką, jos nuotaiką, akcentus. Jei filmuota išradingai, miksuotojas atsidūsta lengviau. Vaizdo apdorojime paprastai dalyvauja visa komanda patarėjų ir efektų kūrėjų, programerių ir pirotechnikų, apšvietėjų ir krovikų. Tai tik pradžia. Reikia turėti ką filmuoti, dažnai tai artistai, mimai, šokėjai ir šiaip įdomūs žmonės, bent savo išvaizda: veidu ar kūnu kažką ryškaus galintys pasakyti. Galima pridėti animacijos, žaisti spalvomis ar jų sodrumu. Žinome, kad visas pasaulis susideda iš raudonos-žalios-mėlynos (RGB atveju) spalvų. Išėmei vieną ir jau vaizdas tampa kitas. Kai kur išėmiau dvi spalvas. Nors ne taip paprasta, kaip gali atrodyti. Dar svarbiau, ką  pats tuo klipu nori pasakyti. Negali tai būti atsitiktinių vaizdų kratinys. Tam reikalingas scenarijus ir žmogus, kuris jį parašo. Idėją realizuoja jau minėta profesionalų komanda. Sakau profesionalų, nes klipai kainuojantys ne vieną milijoną dolerių, bevek visada būna įspūdingi, kitaip tie milijonai nueitų vėjais.

Taigi, pristatau jums savo klipuką, kurio kūrimui neišleidau nė cento ir visus darbus (balsas, visos gitaros, garso įrašymas ir programinis jo apdirbimas, filmavimas, programinis vaizdo apdorojimas, vaizdo-garso miksavimas, titrai, paskelbimas YouTube, galų gale, šis straipsnelis, kad pasidalinti su mielais glūkoidais patirtimi ir įspūdžiais) nudirbau vienas (dėkoju Rasai, kuri pridainavo refreną ir Donatui, nufilmavusiam tą epizodą). Esu tik vietinės reikšmės KŪRIKAS, kuris, neturėdamas ką veikti, kartais paišdykauja. Žodis „kūrikas‘‘  gimė pirmojo “Aisčių“  bosisto Valdo Jurgelevičiaus galvoje apie 1970 metus. Žodžio prasmė – siekis išsakyti, pabrėžti skirtumą tarp kūrėjų (tada The Beatles ar Rolling Stones) ir kūrikų (tuometinių Lietuvos estradininkų, kartais DABAR įvardijamų – maestro, primadona, žvaigždė ar kitu žodeliu-blizgučiu). Manau, ši nuostata galioja ir šiandien. Taigi, jei moki tik pečių kurti, tai nemanyk, kad esi meninykas.  Esi tik kūrikas, nors ir pusė Lietuvos tau ploja. Kažkodėl neabejoju, jei Valdas būtų gyvas  – palaikytų šią mintį. Juk užaugo nauja kūrėjų ir kūrikų karta, kuriai reikėtų daugiau savikritiško vertinimo, o tai kur spjauni – ten žvaigždė (gal jonvabalis). Negražu spjaudytis, bet nuolat būti apšviestam jonvabalių švytėjimo, darosi liūdna. Tam sėkmingai tarnauja nemokama Lietuvos televizija (išskyrus LRT2).

Visada dėkingas tiems, kurie turi ir sugeba šioje srityje ką patarti, pamokyti. Tai Donatas ir Vytautas „Styga‘‘ Palubinskas. Styga, pamenu, sako: „tu čia negaudyk kamera viso pasaulio, dėliok po gabaliuką‘‘. Arba Donatas, kurio patarimai visada racionalūs ir vertingi, tad ne veltui amerikiečių kompanijos “Ubiquity Networks“ vadovybė jį pastatė į pagrindinio firmos dizainerio poziciją. Štai taip. O tai jau worldwide…

Nuotaikingo pasižiūrėjimo