Prie Dubicko kalno, Vidzgiryje …

Prie Dubicko kalno, Vidzgiryje 2016 || Garažų Klipai Pristato 2016

Žiūrovams USA filmą įkėlėme į Dailymotion, nes šioje šalyje YouTube filmuką blokavo dėl Sonny and Cher – The Beat Goes On, mūsų Luxemburgo laikų superhito, kuris retkarčiais suskamba garso takelyje.

Tradicija yra gerai, jei jos laikomasi. Glūkoidų veteranas Virgilijus su Rima žino, jog pasigrožėti botaniniu Vidzgirio draustiniu, kai miško paklotas tampa mėlynu dėl milijono-kito žibučių žiedų, yra gerai. Nėra blogai ta proga pasimatyti su vienu-kitu paauglystės draugu-drauge, su kuriais čia patyrė begalę nuotykių ar bent nutikimų.

Šį kartą pasimatyme dalyvavo ir Mingaugas „Fantomasas“ Pilkionis, kuris sueigą praturtino atsiminimais, jau nugaravusiais į nežinią. Filme jis pasakoja apie savo klasę, kuri  gali pretenduoti į visų laikų Pirmosios vidurinės mokyklos klasę numero uno, kaip įdomiausią, orginaliausią savo veiklomis ir personalijomis. Vytautas Kunčinas, Danutė Daraškevičiūtė, Ričards Žakas Žukauskas, Rūta Kyguolytė, Jolanta Korevaitė, Vincas Kudirka, Vidas Pranevičius, Vytautas Stanionis, Vilius Strazdas, Kvasaitė, Viktoras Jonkus , Julė Pankevičiūtė,  Jonas Pangonis, Visvaldas Miklaševičius, Stasys Trakymas, Vilija Milašaitė, kiti. Tai tų laikų gydytojų, mokytojų, žurnalistų, fotografų, įmonių ar mokymo įstaigų vadovų vaikai arba tiesiog auksinis jaunimas. Romano žanras neaprėptų šios klasės išdaigų ir pasiekimų. Reikėtų epo.

Vidzgirio susitikimo dalyviai dar bandė prisiminti miško vietovardžius, kurie nenaudojami jokioje mokslinėje ar istorinėje miško studijoje. Todėl, kad tyrinėtojai labai nutolę nuo natūralių miško gyvenimo procesų ir yra tik kambariniai mokslininkai-biurokratai. Kas žino Bagną, Samynbalą, Pertrovo kalnus, vietoves prie Nemuno: „po žydų kalneliu“, „po giriniku“, Duobę, Lankutes. Gal žinote kur yra Dubicko kalnas Alytuje? Tikėtina, kad ne. Albertas “Šekspyras“ Antanavičius dainą šiam kalnui sukūrė. Premjera netrukus. Gal miesto sode biržely.

vidzgiris-2016

 

Dar dalyvavo arba nedalyvavo, bet domėjosi (ir kitos detalės):

Alvydas Petkevičius (dalyvavo) įvertino Fantomaso įgytą paveikslą. Smulkiau – filme.

Vakare apsilankė Vytautas Stanionis (dalyvavo), dar vienas iš Pirmos vidurinės legendinės klasės. Aptarėm galimybę bendradarbiauti.

Sigitas „Kefas“ Kizala savo gimtadienio proga grįžo iš Norvegijos ir sukvietė visus dar gyvus draugus į sekmadieniais neveikiančią Pušies kavinę. Trumpam užsuko į Vidzgirio štabą. Perklausėm 45 metus Sigito topuose pirmoje vietoje esantį Jethro Tull – Aqualung ir sutarėm aplankyti Trondheimą Norvegijoje. Kodėl ne hipių irštvas San Franciske ar Kristijanoj Kopenhagoje, o Norvegijoje, gal ir patys sunkiai atsakytume. Svarbu idėja, o jei dar prasminga …

Iš Londono skambino Igoris, kuris ten tyrinėja The Beatles ir Jimi Hendrix įspaudus britų sostinėje ir domėjosi Sigito laikinu LT telefono numeriu ir galimybe su juo susisiekti ir pranešti, jog į „Pušį“ neatvyks, nes randasi kažkur netoli Abbey Road Crossing Londone.

Skambino Jonas Kudirka iš neveikiančios Pušies kavinės prieigų ir švelniai keiksnojo Kefą

Skambino Algirdas Žemaitis ir nuogastavo dėl “nuskusto“ gamtovaizdžio prie naujojo Pylimo tilto-gražuolio.

Alvydas Jegelevičius šeštadienį intensyviai dirbo, todėl atvykti negalėjo. Džiaugėsi, kad susitinkam, dėkojo už kvietimą.

Kiek pavėluota padėka Alvydui “Žydui“ Miliauskui. Po ilgų hipiavimo metų USA, sugrįžęs Tėvynėn, Alvydas padovanojo glūkoidams kompaktą Toto IV ir kepuraitę su Grateful Dead logotipu. Dzilbus ja puikavosi prie Linijos kalno šiame susitikime.

Reklama

Glūkas 2015. Post Scriptum

Orai panašūs į Malagos, glūkoidų publika atsipalaidavus, teigiami emociniai žybsniai Shine on Brightly – kaip Procol Harum sename hite. Svarbesni pėdsakai, kuriuos įspaudė komuna, kuri čia susirinko 34-tą kartą:

Alvydas Petkevičius ištesi pažadą ir po 15 metų vėl su saviškiais čia ir dabar.

Kai Virgius Beiša visiems priminė, jog 2016 metai glūkoidams jubiliejiniai – 35-tieji, Virgis Lepeška pateikė idėją, kurią realizavus, kitais jubiliejiniais metais savo sueigą galėtume praturtinti GLOOKSTOCK’16 festivaliu. Tereikia paprastų dalykų: tikėjimo, scenos, logistikos paslaugų, darbo ir eurų. Šiandien aišku, kad Šančių (Kaunas) magnatai Vidukas ir Vidma atveš 5 kW elektros stotelę. Kas ir ką galėtų groti ir dainuoti? Visi tie, kurie NEgroja įvairių aliukų, olialia pupyčių stiliuose yra labai pageidaujami: klasikai ir elektronikai, bardai ir kantristai, rokeriai ir metalistai, dziazrokistai ir undergraudininkai…

Capture 2 Capture 3 Capture

Algis Verbauskas penktadienį surengė nuostabų koncertą, kurio atgarsius galėjai girdėti iš komunos narių lūpų. Apie tai jie raiškiai pasakojo tiems, kurie atvyko šeštadienį ar vėliau.

Viduko sūnus Marius Škotijoje buvo sutikęs vis dar aktyvius The Troggs grupės narius ir su jais bendravo.

Aidas Unguraitis po 6 metų pertraukos su grupele draugų ir draugių apsilankė čia vėl. Tai jų iniciatyva buvo surengta EKOakcija, kurios tikslas priminti visiems ežero svečiams mylėti gamtą kaip pačius save. Dalyvavo Vytautė ir Kapitonas.

Sigitas “Kefyras“ Kizala, kone pusę gyvenimo praleidęs svetur, vaizdžiai papasakojo apie rusų emigrantus, gyvenančius Braitone (Bruklinas, New Jorkas). Sigis pasakoja: vaikštau su Onute, matom, kad ateina dvi rusų šeimos, moterys pakloja smėlingoje vietovėje dekius, vyrukai ištraukia keletą “ausų“. Summa summarum maždaug litras vienai galvai. Po poros valandų grįžtame – stiprokas vėjas pakėlė smėlį, užpustė įmigusius, net stikliniai korpusai (anot Viduko) gerokai pasislėpė po smėliu. Dar pasakojo apie juodukus: teko su jais gyventi viename name. Jie vaišingi, tuoj pat pasiūlė žolės ir kokaino. Kai atsisakiau, nepyko. Šiaip draugiški. Tik prabudus, keliuosi į darbą – girdžiu kašę žaidžia, kamuolys bumsi. Kita kompani garsiai boombastiką leidžia. Repas. Šoka. Jie net ir šneka repuodami. Klausiu, o kada dirbate. Sako, niekada, tik tokie kvailiai, kaip tu dirba. Tai vadinasi socialinė rūpyba.

Vladas “Kapitonas“ Dimavičius Londone jau 10 metų. Paklausėme ar tave šis miestas kuo nors stebina? Vladas sako: niekas nestebina, aš ten jaučiuosi visiškai laisvas, dirbu darbą, kurį moku dirbti, bendrauju daugiausia su jaunimu, ten nėra amžinai verkiančių, nuo kurių LT bloga darosi. Londonas nustebint galėtų atvykėlį iš Zimbabvės ar Astrachanės, o man jis savas.

Vytas Dumbliauskas prisiminė dainas, kurias dar Aisčių laikais dainavo: “noriu aš turėti ranką, vieną koją ir dantis, ir tada gyvent būt lengva ir dainuočiau per naktis“. Atrodo Vytas šį gabaliuką padainuos kitais metais Glookstock’o 16 festivalyje.

Norvegiškos vaikų problemos. Ta ponia, kuri baisėjosi norvegų vaikų teisių tarnybų pareigūnų veiksmais, ten Norvegijoje tarp lietuvių vertinama prieštaringai. Niekas nevyksta be pirminio postūmio.  Sigis priminė,  jei norvegiškoje aplinkoje vyksta pobūvis, kuriame naudojamas ugninis vanduo ir yra mažamečių vaikų, nors vienas suaugęs privalo neįpūsti promilių.

Dėl labai rimtos priežasties neatvyko Albertas “Šekspyras“ Antanavičius. Jis dalyvavo savo krikštadukros vestuvėse. Vytas Balynas su žmona Birute šiais metais atvykti negalėjo. Jo darbo grafikas ir svarbūs dalykiniai susitikimai persiklojo su glūkoidų fiesta.

Augustas ir Lina laukia dar vienos atžalos. Orakulas sako, jog tai bus nuostabi dukrytė.

Melomanus atstovavo Jonas Kudirka su žmona Onute. Algirdas Žemaitis nuotoliniu būdu mus linksmino telefonu transliuodamas King Crimson, Ten Years After ir lietuviškas patriotines dainas. Vytautas “Styga“ Palubinskas skambino ir perdavė visiems gražiausius linkėjimus.

Tokį karštą weekendą glūkoidai tiesiog paskendo poilsiautojų minioje ir jos translioujamoje iš muzonų muzikoje: nuo lietuviškos vitrininės iki rusiško bumčiko. Tik sekmadienį, kai Sigitas “Kefyras“ Kizala atvežė čia Blindside Blues Band (atgaiva dvasiai) ir kefyro (Laima paruošė galoną šaltibarščių – atgaiva skrandžiams), pasijutome tobulo komforto būklėje.

Šiais metais čia bendravo, pramogavo ir maloniai leido laiką personos iš Kauno, Vilniaus, Alytaus, Norvegijos, Anglijos, Lenkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Viskas vyko sklandžiai ir be trikdžių

Glūkas 34 / 2015 || Garažų klipai pristato || Filmuota iPhone5

Zenonas: hipis ir baikeris, kolekcininkas ir istorikas

Europos senųjų radijų muziejus. Zenonas Langaitis (Kaunas), mūsų bendraamžis, hipiavimo ir baikeriavimo laikų kolega, šiandien prikelia gyvenimui senus, antikvarinius radio aparatus, juos kolekcionuoja. Šį kartą Zenonas parengė foto reportažą apie pirmas dienas, kai II Pasulinis karas pasiekė Lietuvą ir tunelį Kybartuose ties komendantūra. Štai ką matė rusų kareiviai iš numanomo doto – šaudymo angos vietos. Jau užaugo krūmai. Jei ne jie – gelžkelio tiltas apšaudymui – kaip ant delno. .. (dėl termino DOTAS tai “ilgalaikis ugnies taškas“, rusiškai – долговременная огневая точка – ДОТ)
Verta aplankyti glūkoidų fotogaleroje anksčiau publikuotus Zenono Langaičio (Kaunas) reportažus apie HIPIUS ir BAIKERIUS.

ZENONAS LANGAITIS

zenon21961 m. knygoje “Sunkių išbandymų dienomis“ yra aprašyta, kaip prasidėjus antram pasauliniam karui rusų pasienio kareiviai ilgai apšaudė sieną kertantį geležinkelio tiltą – pasislėpę Kybartų požemyje. Jie slėpėsi požemyje ėjusiame iš triaukščio komendantūros pastato – iki Lieponos upės prieigų.. (apie 200 metrų). Dabar komendantūros pastato nėra. Šiose nuotraukose bandyta surasti požemio vietą. Kybartuose nuo carinės Rusijos laikų yra likę dideli ir įspūdingi Muitinės požemiai. Po Kybartais senais laikais tikriausiai buvo nemažas požeminių tunelių tinklas. Jis be galo įdomus ir neturėtų pradingt amžiams. Pažinkime savo istoriją.

Istorinis tyrinėjimas. Kybartai 1941

galera_komendantura

 

hipiai_baikeriai_geras2

GLŪKAS32

Svarbu žinoti. Pagal glūkoidų kalendorių Naujieji Metai prasideda liepos pirmąjį weekendą. Taigi Naujus glūkoidų metus paminėti rinkosi dalyviai iš Lietuvos, Norvegijos, Anglijos, USA ir Olandijos

Pirmas filmukas – “Prisistatymai“ jau on air. Dar matysite ir girdėsite Aldonos Marcinkevičienės pasisakymus apie glūkoidus ir Miesto Sodą, vakaro koncertus (featuring AGNĖ DABREGAITĖ) ir kitų garsių (koncertuojančių Pietų Amerikoje, Japonijoje ir kitur) ar mažiau girdėtų (garsas eina toliausiai iki Kybartų) atlikėjų pasirodymus, vieno-kito prasmingo pokalbio nuotrupas.

Jonas Kudirka buvo pirmasis, atsiuntęs keletų nepakartojamų fotoakimirkų. Maestro Algirdas Verbauskas taip pat padovanojo dar rengiamai Glūkas32 fotogalerijai šūsnį nuotraukų. Atidūs pastebėjo, kad daugelis dalyvių aktyviai naudojosi savo fotoįrengimais, todėl tikimės gauti daugiau fotoinformacijos. Laukiame nekantriai.

Aldona Marcinkevičienė papasakojo apie tai, kuo glūkoidai jai yra patrauklūs ir prisiminė savo tėvelį, kuris daugelį metų prižiūrėjo, puoselėjo Alytaus miesto Sodą. Apie tai – filme “Miesto sodas, žaidimai ir himnas“. Čia dar matysite Alberto “Šekspyro“ Antanavičiaus neįkainojamą savybę kažką organizuoti. Nepamirštami  “Glūkas ’92 gražiausia moteris“ rinkimai 1992. Šį kartą Albertas suorganizavo kvadrato turnyrą, kurio vyksmą valdė ir kontroliavo nepriekaištingai. Dalyvavo jaunuomenė – kitais metais dalyvaus pensininkai, turėtų būti graudžiai linksma.

000-2-pokalbiai--rasa-augus000 kotryna

hd_ico Glūkas32. Prisistatymai || Kamera ir montažas  Dzilbus

Glūkzaurų Virgiaus ir Rimos iniciatyva šeštadienio vakare bendruomenė sugiedojo valstybės himną Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai pažymėti.

Vakarais vyko improvizuoti pasirodymai įvairiuose muzikiniuose žanruose, o atlikėjų įvairovė žavėjo ir jaudino. Agnė su glūkoidų grupe “Agnė, Rasa, Ilona ir dzilbus (3Generations)“ atliko “Eternal Flame“ (žiūrėkite klipą). Beje, Agnė dar padainavo visą šūsnį gabaliukų, akompanuojant jos draugui gitaristui. Tai songai, kuriuos galima pamatyti ir išgirsti per MTV ar MTV Live HD TV kanalus.

hd_ico  Agnė Rasa Ilona – Eternal Flame || Kamera – Donatas, montažas – Dzilbus

Maestro Algirdas Verbauskas, kaip visad prisodrino Glūko orą smuiko garsais, o Vytas (Vilnius) padainavo pora opusų kaip koks E. Karuzo ir sukėlė visuotinas ovacijas. Plojimais publika palydėjo ir Vyto “Wato“ Malinausko dainavimą. Kadangi užkulisinė kritika tokį dainavimą vadina “užstalės pavarotizmu“, todėl ir plojimus traktavo kaip mandagius paplekšnojimus Watui per petį.

hd_ico Glūkas32. Vietinės reikšmės performansas || Kamera Donatas / Dzilbus || Montažas  Dzilbus

0000-dzilba000 virgius vikcius000-2-po-virgiusgusDSC07386

Rasa, beje, kaip ir Ilona, glūkoidų susirinkimuose lankosi nuo pirmojo meeto 1981,  prie Glūko būdama 12 metų dainuodavo Carpenters “Top Of the World“ dar kažką iš bitlų.   Šiandien Rasa, pritariant Dzilbui, savo dainom apeliavo į hipių kartos atstovus, kuriems tos dainos aktualios ir šiandien. Virgius ir Rima, Virgius Lepeška, Kapitonas, Laima, Vidukas, Vidma, Sigitas “Kefyras“ Kizala, Algirdas Verbauskas, Vytas Dumbliauskas su Marija, Viktoras Jonkus su Jule, Jonas Kudirka su Onute, Igoris su Jurga – štai tie adresatai, kuriems ir buvo skirtos Beatles, America, Chicago, Cat Stevens dar Kertukų “Lopšinė“ ir kiti songai.

klipas

Prisimenant “Aisčių“ karjieros pradžią, Viktoras Jonkus (vienintelis “Aisčiuose“ nuėjęs visą kelią nuo įkūrimo iki išsiskirstymo) pokalbyje su Dzilbum konstatavo, jog grupės šuolis į populiarumą (1970-1971) buvo dėka gabalų, identiškų šiandien girdėtiems, dar šviesos muzikos efektams scenoje ir nišos užpildymo, kuri tada buvo tuščia. Saldžios tuometinių “Aisčių“ solisčių dainelės apie garvežius tikrai nebuvo atradimai ir kelias į žinomybę.

hd_ico Glūkas32. Miesto sodas, žaidimai ir himnas || Kamera ir montažas  Dzilbus

Dar gitara skambino jaunasis gitaristas Justas Liškevičius (Verbausko linija), beje tai Alvydo A Jegelevičiaus sūnaus ‚,Yamaha“ muzikos mokyklos gitaros mokytojo Sauliaus mokinys. Labai pasigedome paties Sauliaus ir su maestro Algirdu Verbausku atliekamo Paganini gabaliuko. Pasigedome ir Alvydo A. Jegelevičiaus.

0000--verb-junior

Kitos žinios. Kapitonas prigaudo lynų. Maudynės vyksta nuo ankstyvaus ryto iki vėlaus vakaro, nes oras ir vanduo klasiški.

Trumpai glūkoidus aplanko Lietuvos TOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Kartu su prezidente atvyko ir olimpinė čempionė Vida Vencienė. Tiesa ta, jog vidurvasaryje garsi sportininkė tiesiog neatsivežė slidžių, bet priminti apie jos pasiekimus verta. Sportinis dosje: 1961 m. gimusi Lietuvos slidinėjimo lenktynių sportininkė Vida Vencienė 1988-ųjų žiemos Olimpinėse žaidynėse pelnė aukso bei bronzos medalius, o 1992 m. ir 1994 m. atstovavo Lietuvai žiemos Olimpinėse žaidynėse, tačiau medalių neiškovojo.

Ryte prie glūkoidų prisijungia undergraundo pažiba kino režisierius Emilis Vėlyvis. Emili, jei kitais metais tuo pačiu laiku būsi čia prie Glūko, maloniai kviečiame prisijungti nuo pat pirmų akimirkų. Žmogus, kuris turi ką, gali ir pasako, mūsų kompanijoje vertinamas aukščiausiais balais. Toks atstoja dešimtį tauškalių,  kurios (dažniausiai) puikiai pastebi kas, kiek prie ežero atsivežė mėsos ar šnapso (tai buvo seniai ir sklisdavo iš Kauno ponių tarpo), apiplepa kur-kas-ką apvogė, išsiskyrė ar apsiženino, nusipirko ar prarado,  apsirgo ar prisikliurkė į kelnes. Tai kliurkalizmo apraiškos, bet jos galioja, nes, esant tokio pobūdžio informacijos stygiui, gyvenimas tampa bespalviu.   Esame labai skirtingi, bet Glūkas mus vienija ir tai yra nuostabu.

Sulaukėme Linos su draugu Bartu. Lina čia lankosi su pertraukomis nuo 1981 metų.  Jie čia užsuko iš Olandijos keltu atvykę į Klaipėdą ir pakeliui “užkliudė“ Glūką.

Pirmą kartą su mumis melomanas Jonas Kudirka su žmona Onute. Jonas padovanojo krūvą DVD su pasaulinio garso grupių koncertais publikos švietimo tikslais. Kad Lietuvoje liktų vis mažiau bumčikų mėgėjų ir tauta palengva išmoktų atskirti š..ą nuo bandelės.

Dar vienas naujas veidas. Nors visiškai ne naujas – Madrido senbūvis Algis Adomaitis su šeima, daugelį metų gyvenantis Kaune, glukzaurų Virgiaus, Dzilbaus ir Šekspyro, paauglystės draugas.  Jis su žmona Zita atvežė čia  svečią – savo anūkutę Sofiją iš Atlantos (USA). Štai taip

Iki kitų Naujųjų metų!! Pagal glūkoidų kalendorių Naujieji Metai prasideda liepos pirmąjį weekendą.

Susitikimo, vykusio 2013 metų liepą, fotogalerija:

galera_picassa-2013

258,162

Tai ką rinksime?

Ten užsienis ir jų protinga valdžia. Užsienyje nebūna nei biudžeto deficito, nei valstybės skolos, nei korupcijos: ten visi varguoliai gyvena oriai, valdžia rūpinasi žmogumi, verslas visuomet nori pasamdyti kuo daugiau žmonių ir ne tik mokėti jiems atlyginimus, bet ir rengti jiems nemokamus tūsus, iškylas į vandens pramogų parkus. Ten visi niekšai – kalėjimuose, žmonės gyvena iki vėlyvos senatvės, kurioje nebūna nei skausmų, nei ligų, tik didelės pensijos, apdraustos santaupos ir begalinės atostogos prie šiltų jūrų.
Kvailesnio absurdo sugalvoti posto pradžiai nepavyko.

Politinės temos neturėtų mus priešinti. Igorio straipsnis (2012 kovo 23 d.) parodė, jog esame vaikiškai įžeidūs ir gana pikti ir sergame smėlio dėžės sindromu. Roma nepasistatė per dieną. Mūsų politinei kultūrai suklestėti reikia laiko ir pamokų. Linkiu draugiškų pasispardymų (ne piktų).

Diržų veržimasis

Kai į Lietuvą užsuko krizė, premjiero G. Kirkilo vartotojiškumo orgijos dar tęsėsi. Reikia prisiminti, kad estai jau buvo sukaupę pinigėlio juodai dienai ir pakankamai sumažinę poreikį gyventi ne pagal pajamas. Anot mūsų kraštiečio politologo Vytauto Dumbliausko niekas per daug ir nenorėjo eiti į valdžią 2008-aisiais.  Premjeras A. Kubilius rado „nelabai linksmą situaciją“. Teigiamai vertinu, kad A. Kubilius priėmė tą smūgį. Iš esmės ant jo „korė“ visus šunis. A. Kubilius liks vienintelis kaltas, o socialdemokratai į valdžią ateis kaip ant balto arklio – nieko ypatingo nedarydami pakeis nepopuliarųjį A. Kubilių. Tas pats kaip Prancūzijoje, kai prezidento postą laimėjo neryškus kandidatas Francois Hollande`as“, – LRT laidoje dėstė V. Dumbliauskas.

Ką darote, kai šeimoje situacija susiklosto taip, kad neužtenka net būtiniems poreikiams tenkinti (vadinkime tai – krizė šeimoje). Labai tikėtina, kad skaičiuojate centus, juos išleidžiate labai pamatavę ir dar vis pasiskolidami iš kaimyno „iki kito mėnesio“. Trumpai tariant – veržiatės diržus. Lygiagrečiai smegenys dirba didelėmis apsukomis, spręsdamos uždavinį, kaip pasilengvinti savo nepavydėtiną dalią. Manau, sutiksite, kad tokia veiksmų schema gyva. Jei taip, tai valstybės lyderiai turėtų mąstyti labai panašiai, o jų pirmas veiksmas – susiveržti diržus. Taip Lietuvoje ir buvo padaryta. Ne visose srityse, ne iš karto, ne visada ir visur optimaliai. Bent mane, ypač liūdino kažkokių veikėjų vojažas į Borneo (Indonezija) pasisemti kažkokios patirties. Viršyti įžūlumo limitai. O galėjo nuvažiuoti pas lenkus ar estus ir patirtį semti kibirais.

Kaip elgiasi kitos ES šalys toje pačioje situacijoje? Graikai, kai tik pajuto, kad reikės susimažinti apetitą neuždirbtoms pramogoms, reagavo, sakyčiau kvailokai. Kažkur padebesiais skrajodami dar sugebėjo sudeginti, išdaužyti, išvogti savo turto už kelias dešimtis milijonų eurų, bet dirželius turės veržtis vis tiek. Suprantamas pyktis, kai graikų vyriausybė klastojo ir slėpė labai apverktinus ekonominius-finansinius rezultatus nuo Europos Komisijos. Kodėl darbštūs ir preciziški vokiečiai turi šelpti amžinoje siestoje gyvenančius pietiečius. Čia galima pasiguosti (gal pasidžiaugti), kad diržų veržimasis pas mus eina į pabaigą, o pas graikus, portugalus, ispanus ir, gal būt, italus tik prasideda. Diržų veržimasis reikalavo kantrybės, o ją turėjome, nes iškentėjom sovietų okupaciją ir ekonominius sunkmečius, esame daug labiau užsigrūdinę nei išlepę vakariečiai.

Ar kylame iš duobės

 Norint kilti reikalingi tikslūs veiksmai. Reikia sutvarkyti mokesčius. Čia aršiai spekuliojama progresiniais. Taip, saujelę turtuolių tai paliestų, bet, ekonomistų skaičiavimai rodo, laimėjimas labai jau varganas. Nebent, dalį tautiečių džiugintų žinia, jog iš to, va atėmė ir jis turės mažiau. Aklai kopijuoti skandinavus gali tik politinių partijų agitatoriai, gaudydami lengvatikių balsus rinkimuose. Konservatoriai pažadėjo 1 milijardą litų ištraukti iš šešėlio. Ištraukė 400 milijonų. Gerai tai ar blogai, spęskite patys. Bet kad vajus prasidėjo ir duoda rezultatus, sutikime – gerai, bent pradžia yra. Prisiminkime Vilniaus taksi imperijos žlugimą. Valstybė valstybėje. Važiuojant Bostone taksu iš aerouosto į viešbutį ant sėdynės nugaros parašyta kiek žaliukų kainuoja toks vojažas. Ir nė cento daugiau. Ir visais atvejais  pigiau nei Vilniuje.

Sukurti uabą ar individualią įmonę šiandien  lengviau nei prieš keletą metų. Tik reikėtų verslo naujokus bent penkis metus nuo mokesčių atleisti. Taip geidžiamas mimimalaus atlyginimo didinimas turi du galus. Vienas mielas, nes daugiau uždirbtų mažas pajamas gaunantieji, kitas žlugdytų mažuosius verslautojus, turinčius mažas apyvartines apsukas ir kelis darbuotojus. Įvertinus ir vokelių istorijas,  įsivelia dar didesnė painiava, tačiau minimumo didinimas turi daugiau privalumų, su sąlyga, jei vokeliai jau reliktas ir  eksponuojami finansinių machinacijų muziejuje.

Keletas pastebėjimų apie Andriaus Kubiliaus vyriausybę. Jeigu būtų blogai dirbus, opozicija būtų juos seniai nušlavus į paraštes. Taip neįvyko. Dar daugiau, berods, tai pirma vyriausybė išdirbusi visą kadenciją. To Lietuvoje dar nebuvo. Apklausų statistika, o ir draugų tarpe sutinki kategoriškai neigiamai vertinančius šią vyriausybę. Tai daugiau prigimtinė tokių žmonių savybė. Jie visais laikais visas valdžias dėjo ir dės į šuns dienas ir jokie argumentai jų neveikia. Tiesiog tokia poza ir nieko daugiau. Šiai vyriausybei turi priekaištų ir populiari prezidentė dėl ne iki galo atliktų namų darbų, bet veiksmams ir jų vektoriams pritaria. Pagalvokime kokios kitos partijos ar partijų vyriausybė tomis pačiomis sąlygomis dirbtų kitaip. Gali būti, kad būtų padarę truputėlį mažiau ar truputėlį daugiau klaidų.

Stenkimės suprasti vieną tiesą, kad valstybę valdyti demokratijos sąlygomis visiškai nereikia begalinio partijų-partijėlių skaičiaus. Jų tiek daug prisikūrė, lyg kiekviena turėtų savo unikalų metodą, kuris atitiktų posto uvertiūroje išsakytą idealų valstybės modelį. Totalus blefas. Nieko jie neturi pasiūlyti kardinalaus, tiesiog iš visiems priimtinų tikslų konteksto išima detalę ir pastato į vitriną. Visa tai neturi jokio ryšio su pajėgumu valdyti valstybę, greičiau lengvatikių paieška siauriems interesams tenkinti. Šiandien ir dar šimtmečiui į priekį visuomenės poreikius tenkinti pajėgios trys politinės srovės: konservatyvioji, liberalioji ir socialinė. Epizodiškai šmėžuos žalieji ar violetiniai, keršytojai už interpeliaciją Prezidentui ar lengvatikių paieškos virtuozai iš Darbo partijos.

Deje, jiems apklausos prognozuoja pergalę rinkimuose.

Kodėl kažkam kažkas prie širdies

Mąstant nuosekliai, nesunku suvokti, jog kiekviena valdanti ar opozicinė partija yra valdoma iš aukščiau – milijardierių-milijonierių anstato, kurie per seimūnus ir vyriausybes realizuoja savo globalius uždavinius. Kiek laiko, pastangų, kompetencijos ir sąžinės lieka tautos reikalams spręsti, žino tik vėjas (pagal Bob Dylan dainos “Blowin‘ in the wind“ tekstą). Tai Tu jo ir paklausk.

Taigi, pasirinkti partiją, už kurią verta atiduoti balsą tampa painu. Jei sunku apsispręsti, galima vadovautis ideologinėmis-jausminėmis nuostatomis, kurias bandysiu išvardinti.

Jeigu Tu ar Tavo tėvai (seneliai, kiti giminaičiai) niekada nebuvo komunistais, kgbistais, vienaip ar kitaip buvo nukentėję nuo sovietų arba bent viduje tyliai maištavo, turėtų rinktis konservatorius arba vieną iš dviejų liberalų partijų.

Žinome kaip malonu didžiuotis savimi kai užlipi į didelį kalną, bet jei manai, jog ten užkelti privalo valdžia ir dar su sraigtasparniu, jeigu pats buvai komunistas arba augai komunistų šeimoje, buvai lepinamas  žaliais žirneliais, patyrei privelegijų palaimą, o šiandien visa to pasigedai – rinkis socdemus.

Jeigu mėgsti holivudinius filmus apie politinę fantastiką, mesijus, supermenus ir žmones vorus – tavo pasirinkimas –  keršytojo Rolando Pakso Tvarkos ir teisingumo partija arba makaronų kabinimo čempiono, iš įtarimų liūno neišbrendančio Viktoro Uspaskicho Darbo partija.

Jei esi tik naivus varguolis gali rinktis iš gausybės donkichotų, vieno vado partijų, vieno klausimo partijų, perbėgėlių ir apsimetėlių. Tokių partijomis besivadinančių darinių priskaičiavau virš dvidešimt.

Teko girdėti pasiūlymą steigti glūkoidų partiją. Ačiū blaiviam protui – mes dar tiek neiškreizėję. Teorines galimybs galima svarstyti. Ar būtume gebėję pūsti miglą varguoliams? Sudėtinga akcija, bet visad išlieka galimybė pasisamdyti konsultantą iš Rytų šalelės – kokį nors Almax ir mūsų agitatoriai jau čiulba kaip profiai. Arba pritraukti kokį nors pralobusį suvirintoją, atsiųstą iš  iš užpoliarės, ir dielo pošlo.

Vis tik negalima neminėti Dariaus Kuolio judėjimo, kuris kala prie sienos negeroves.  Tai  kokybiškesnis darinys, nei, pavyzdžiui, praėjusių rinkimų A. Valinsko artistai,  tad vadovaujantis ta pačia rinkėjo logika, šie naujokai turėtų būti renkami. Ar jie gali būti veiksnūs? Žino tik vėjas.

Pabaigai. Politika nėra religija. Tikėkite bažnyčioje kiek norite. Netikėkite niekuomet politikais, siekiantiems jais tikėti. Turėkite savo nusistatymą.

Glūkas 2012. Susitikimo dienoraštis

Vietoje įžangos. Tai kas turėjo įvykti – įvyko. Fotogalerija Glūkas 2012 bus nuolat atnaujinama. Tai priklausys nuo mūsų pačių, kaip greitai siųsite nuotraukas į atvira pašto dėžutę fotografijoms ir laiškams Glūkoidų paštas. Algis Verbauskas tą jau padarė. Sutikite su nuostata, kad surinkti visus įvykio trupinius neįmanoma, todėl jūsų atsiliepimai, komentarai, papildymai, patikslinimai būtų labai geidžiami.

Aidas sugrįžo į faterlandą iš ūkanoto ir vėsaus Glasgow Škotijoje. Ten paskutinę savaitę tyrinėjo Lochneso ežero vaizdingas apylinkes, vildamasis pamatyti plaukiojantį reliktinį ichtiozaurą. Jis sakė – ten žavu, bet naktimis palapinėje teko kalenti dantimis, o prie Glūko šilta ir saulėta. Ir tai tiesa – vasara prasidėjo šį savaitgalį. Gal todėl daugelis maudynių sezoną pradėjo būtent čia.

Vytautas Galbuogis, nagingas ir kūrybingas  glūkoidas, pernai vykusiame jubiliejiniame susrinkime Glūkas 30, kuris sutapo su glūkoidų pakūrėjų gimtadieniais, Dzilbui įteikė savo kūrinį, simbolizuojantį delnus, atsargiai laikančius vinilinį albumą. Šiais metais Vytas Virgiui padovanojo kompoziciniu požiūriu analogišką dirbinį, bet šis nedviprasmiškai vaizduoja Virgiaus pasirinktą gyvenimo liniją, tikslus ir pašaukimą. Virgius buvo sužavėtas ir sujaudintas, todėl atsargiai rinko padėkos žodžius.

Šančių magnatas Vidukas, pagautą labai di-i-i-i-delę lydekaitę, nuo ežero atnešė įvyniojęs į labai mažą žolių kuokštą, idant smalsi akis nenužiūrėtų. Reikia pripažinti, jog žvejyba nebuvo sėkminga, tačiau Viktoro lydekų ankstesnis laimikis, Julės tobulai paruoštas, maloniai dirgino glūkoidų skonio receptorius. Negalima neminėti ir Viduko Onutės, kuri iš naturalios kilmės produktų iškepė klasikinio skonio pyragą. Žinant kaip sunku šioje srityje konkuruoti su chemikalais prisodrintais konditeriniais gaminiais, Onutė sulaukė padėkos ir dėmesio.

Sulaukėme politikos apžvalgininko Vyto Dumbliausko su drauge Marija. Tai dar vienas iš Kurorto, anais laikais mušęs būgnus ir, draugų paprašytas, su exAisčiais restorane “Nemunas“ padainuodavo kažką kernagiško. Vytas nusipelnė pagyrų už objektyvų, analitinį ir nešališką politinių įvykių vertinimą TV laidose ar kituose žiniasklaidos kanaluose.

Vienas glūkoidų sueigų veteranų Virgius Lepeška savo atvykimu įrodė, jog pasimatyti su draugais čia yra tinkama vieta ir laikas. Būtina nepamiršti, kad pažinti Ameriką pagal Keruaką buvo jo idėja, gimus čia 2008 metais sėdint prie vandens, gulbėms plaukiojant ir pašnekovų būreliui postringaujant apie neįgyvendinamas svajones. Idėja virto kūnu ir glūkoidų tinklapis pasiįvairino šešiais reportažais iš žemyno, atrasto Kristupo Kolumbo arba Amerigo Vespučio.

Paulius tesėjo žodį, duotą per Jonines, vykusias Aptvare pas Džonį. Tai buvo puikus plovas. Apie tai matysite filme-kratinyje, kuriame Paulius pasakoja ne tik apie ingredientus, bet ir dvasinias būsenas, jausmus ar kitas harmoningas sąsajas, būtinas nepakartojamo produkto ruošimui, gaminimui ir pateikimui gausiam ragautojų būreliui.

 Kamera ir montžas Dzilbus || Filmas-kratinys, padėsiantis užpildyti momentus, kuriems komentarų neparašysi

Penktadienio vakaras priklausė Albertui “Šekspyrui“ Antanavičiui. Girdėjome visą spektrą temų su jausmu ir meile įkorporuotų  dainų arsenale: apie pokario partizanus ir seną Alytų, sentimentaliai lyriškas ir aštraus siužeto dainas, “Glūkomaniją“. Ši daina pretenduoja arba jau tapo sueigos himnu. Vis tik, norint kokybiškai nufilmuoti tokius koncertus, reikėtų ateityje juos rengti dar saulei nenusileidus. Agnė, viena progresyviausių glūkoidų pažibų , beje, švenčianti savo 15-tą gimtadienį, šį kartą dėl labai rimtų priežasčių negalėjo atvykti ir padainuoti. Jos songas “Eternal Flame“, kurį Agnė, neabejojame, būtų puikiai sudainavus, buvo repetuojamas “Aptvare pas Džonį“ Joninių pavakarėje. Išliko repeticijos video įrašas, paįvairintas šventės dalyvių judančiais paveikslais. Šis įrašas buvo keletą kartų transluojamas iPad monitoriuje glūkoidų susibūrime, vis pažadant žiūrovams, jog Agnė kitais metais pasirodys gyvai ir Dzilbui nereikės virtualiai dubliuoti glukoidų grupės “Agnė Ilona Rasa (Three Generations)“  lyderės balso.

 Kamera ir montžas Dzilbus  || Agnės songo repeticija, vykusi “Aptvare pas Džonį“ (beta versija)

Agnės senelis Kęstas, išgėręs dvi pintas alaus, tvirtai pažadėjo jai nupirkti gimtadienio proga iPadą. Danutė, ištikima Kęsto gyvenimo palydovė ir žmona, truputėlį nusistebėjo drąsiu vyro poelgiu, tačiau paminėjo  svarbų ir įgimtą jo  bruožą – pavėjui pažadų nemėtyti. Tai, kas aukščiau parašyta, Agnei teikia viltį brausinti Facebooke patogiai ir šiuolaikiškai. Galima dar pridėti, kad visi komunikacijų produktai prasidedantys “i“ raidele yra techniškai išbaigti, paprastai valdomi ir sukurti žmogui. Neveltui sakoma, jog, pavyzdžiui, telefonai skirstomi į dvi rūšis: iPhonus ir kitus telefonus.

Buvo miela paklausyti futbolo veteranų Vyto Malinausko ir Romo Elsnerio prisiminimų apie auksinį Alytaus futbolo periodą, kai jie iškovojo krašto čempionų titulą.

Augustas ir Lina greitai minės sąntuokos metines. Pirmą kartą čia atvyko ir Linos tėveliai. Tiesiog pasimetę šurmulio verpetuose nepasidomėjome jų nuomone apie sueigą, tačiau tikimės, jog jie vėl atvyks prie Glūko 2013 metais ir tai bus tiksliausia nuomonės išraiškos forma.

Mėlynės, žemuogės prašėsi būti surinktos. Laima ir Viduko Onutė tam skyrė dvi dienas po pora valandų. Šios tetos miško gėrybėmis nepamiršo pavaišinti mažuosius Mykoliuką ir Jonuką.

Vytautas “Styga“ Palubinskas, nors ir  neišmatuojamai užimtas įvairiais ūkiniais reikalais, surado 12 valandų, atvyko čia  ir jas praleido bendraminčių ratelyje. Vytas nupirko keletą akrų žemės vaizdingoje Nemuno pakrantėje ir, kai čia įgyvendins savo sumanymus, pakvies saviškius į pirtį  arbatos gėrimo ritualui, meditacijoms, pokalbiams apie gyvenimo esmę, prasmę, balandas ant kapo ir aptarimams kitų neišvengiamų gyvenimo tarpsnių, kuriuos mes visi patyrėme ar dar patirsime.

Šeštadienio pavakarėje apsilankė Algirdas Žemaitis ir Romualdas Ambroževičius, kuris čia atvyko dar nespėjęs tinkamai pailsėti po kelionės per kelias laiko juostas iš tolimosios Pietų Korėjos. Maestro Algirdas Verbauskas tuoj su Romualdu rado bendrą pokalbio temą. Algirdas sutiko Kęstą po 30 metų. Tai Centro chebrytė. Peršasi išvada, jog Glūko meetai – geras renginys ir vieta pasimatyti su vaikystės draugais.

Jau vėlų, šiltą ir jaukų  šeštadienio vakarą maestro Algirdas Verbauskas būreliui pašnekovų atsakinėjo į klausimus apie dirigento ir batutos vaidmenį, koncertinius turus ir kitas subtilybes, kurios eiliniam žiūrovui-klausytojui gali būti nepastebimos.

Miela buvo matyti čia Agnę Jonkutę su Tomu Krilavičium. Tai puikus tendemas, graži pora. Agnei teko savo adresu išgirsti keletą komplimentų, nutaikytų į jos pastarųjų metų kūrybinį pakilimą ir pasiekimus.

Šį kartą glūkoidų komuna savo stovyklą išdėstė visame plote dešinėje pusėje. Ryškėja tendencija kolonizuoti vis didesnį plotą. Dar dalyvavo glūkoido Vidmos dukra Giedrė su draugėmis, Tomas, Gintarė (visi Kaunas), Jovita (Alytus), Vatikanas (Vilnius) ir kiti defaultiniai dalyviai. Dauguma susirinko iš Vilniaus, Kauno ir Alytaus. Rengiant šį reportažą, atskridęs iš Londono ir tik nusileidęs į Vilniaus aerouostą, paskambino Kapitonas  su  intencija dalyvauti Glūko 2012 susitikime. Jis tikėjosi, kad renginys vyks liepos 6-10 dienomis. Tai dar kartą įrodo, jog glūkoidas privalo skaityti savo organą – tinklapį ir sekti informaciją. Viktoro Julė, turinti puikių statisto bruožų, pastebėjo, jog šiais metais čia galėjo apsilankyti apie 40 dalyvių. Vieni atvažiavo, kiti išvažiavo. Rotacija vyko nuolatos.  Buvo atvažiavusių jau ketvirtadienį. Buvo išvažiavusių tik pirmadienį.

Tai dar vienas malonus sapnas, kurį galima susapnuoti tik čia, prie Glūko. Trisdešimt pirmas puslapis užverstas.

Visi į Vilniaus gatvę

Giedrė Bulgakovienė randa būdų  pavirpinti senų alytiškių, kaip kažkas glūkoiduose šnirpštelėjo – cikrinių – emocinius pradus. Šį kartą ekskursija į Alytaus miesto Vilniaus gatvės istoriją.
Dar viena istorija nekantriai laukia būti paviešinta ir tai padaryti galite tik jūs – glūkoidų skaitytojai, siųsdami savo atsiminimus į glūkoidų paštą ar tiesiog komentuodami tai, kad ir šiame poste. Tai centrinės miesto aikštės, bent aštuonių pastatų žūtis nuo anų laikų trumpaprotiškų sprendimų sumanytojų ir vykdytojų. Kas jie? Pavardės, tuometinės pareigos, dar ir foto (kaip Shmitas sakydavo: nusitraukimas ant vizitkės iki pusės) būtų labai pageidautini vandalų asmens atributai, nustatant jų tapatybę. Jeigu sovietmečiu prie Zimavičienės mūro stovėjo garbės lenta, tai glūkoidų svetainėje pastatysim negarbingiausių Alytaus miesto veikėjų negarbės lentą.

Miesto gimtadienio proga Jurgio Kunčino viešoji biblioteka siūlo įdėmiau pasižvalgyti po mūsų gimtojo Alytaus kažkada pagrindinę -Vilniaus gatvę ir per vaizdus, užfiksuotus žemėlapiuose, fotografijose, piešiniuose pamėginti pajusti, suprasti nedidukės jos atkarpos gyvenimą amžių bei epochų kaitos bėgsme. Jūsų dėmesiui – dokumentų ir vaizdų paroda :

”Vilniaus gatvė: nuo Zimavičienės mūro tilto link. Istorinės metamorfozės”.
Ši ekspozicija – tai neformalaus ir draugiško bendradarbiavimo rezultatas: su Alytaus kraštotyros muziejumi bei jame dirbančiu istoriku Vilmantu DUNDERIU, miesto fotografais Vytautu V.STANIONIU, Zenonu BULGAKOVU ir kitais, kraštotyrininku bei kolekcininku Gintaru LUČINSKU, dailininku Kostu POŠKUMI. Viliamės, jums patiks ir jauniausio
šios parodos dalyvio – Petro JURKONIO, Piliakalnio pagrindinės mokyklos septintoko, kūrybos bandymai gimtojo miesto tema.

PARODOS ATIDARYMAS –birželio 14 d., ketvirtadienį, 17 val.
Maloniai kviečiame apsilankyti.

DAR VIENA SVARBI INFORMACIJA

Garbingas glūkoidas Virgius Lepeška atsiuntė glūkoidams keletą senutėlių fotografijų, keletą šiandien matote “Savaitės foto“ langelyje, daugiau rasite galerijose: Glūkoidai daily, Aisčiai ir Melomanai. Ten rasite išsamius nuotraukų komentarus, bet norint prisiminti-atpažinti kai kuriuos to laikmečio veikėjus – prireiks jūsų pagalbos.