Tragiškasis 1991 -ųjų sausis alytiškių fotografų akimis (atnaujinta 2016.01.14)

GIEDRĖ BULGAKOVIENĖ

giedre11

Laisvės gynimo 25 –mečio paminėjimo proga alytiškiams siūlomi ne tik įvairūs renginiai, skirti šiai  išskirtinei mūsų istorijos sukakčiai. Šiandien, 19 val.  užsidegus atminimo laužams prie Laisvės Angelo, dideliame ekrane bus parodyta ir ką tik sukurta vaizdo projekcija „TRAGIŠKASIS 1991 –ŲJŲ SAUSIS.“  Šis dviejų dalių  foto pasakojimas  sukurtas  pagal  archyvines alytiškių fotografų   -tų  istorinių dienų liudininkų – Zenono BULGAKOVO,  Zitos STANKEVIČIENĖS, Vytauto STANIONIO nuotraukas (montažas –Aliaus MIKELIONIO). Didžioji dauguma iš daugiau kaip šimto neabejotiną išliekamąją vertę turinčių fotografijų viešai bus  eksponuojamos pirmą kartą.

Pirmoje dalyje –Vilniaus fotokronika :  pradedant  Z.Bulgakovo pagautais kadrais  ties  ką tik užimtais Spaudos rūmais Konarskio gatvėje, dar tragiškosios sausio 13 nakties išvakarėse ( ir vėliau )  Z. Bulgakovo  ir Z. Stankevičienės fotografuoti įvykiai ties Parlamento rūmais,  abiejų minėtų fotografų užfiksuoti sovietų tankų apsuptų  Televizijos bokšto prieigų vaizdai ,  tautos atsisveikinimas su tragiškų įvykių aukomis, kuriuos įamžino Z. Stankevičienė.

Antroji šio fotopasakojimo dalis atskleidžia, kad tomis tragiškomis mūsų tautai dienoms vyko Alytuje. Pirmąkart viešumoje matysime Vytauto STANIONIO nuotraukas, kurios nors fragmentiškai atskleidžia, kas  tą baisiąją naktį vyko mūsų miesto Rotušės užkulisiuose. Istoriniuose kadruose –ir minios žmonių, tomis sausio  dienomis plūdusių į mitingą prie tuometinio Telekomo, agresijos aukų pagerbimo prie Šv.Angelų Sargų bažnyčios vaizdai, užfiksuoti tiek  Z.Stankevičienės tiek ir  V.Stanionio.

Jau šįvakar šią  įstorinių  įvykių fotokroniką bus galima pamatyti ir internete, per youtube kanalą. Sausio 13 d. ji bus  nuolat demonstruojama Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos vaizdo ekrane (iš Seirijų g. pusės). Vaizdo įrašai taip pat bus  nuolat saugomi  miesto bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyriuje.

Daugiau::

Giedrė Bulgakovienė. Sausio tryliktoji: gyva istorija. 

——————————————————————————-

EUGENIJUS VNARAUSKAS

genius_glukrSveiki, siunčiu pluoštą nuotraukų, iš sausio 13-osios paminėjimo prie TV bokšto.
Pagarbiai Eugenijus Vnarauskas-Genius

Jei atmeni 13-osios naktį,
Kai stojo krūtine tauta dėl laisvės,
Kai priešas troško kraujo brolių, sesės-
Pagerbki juos tyloj paskendęs, susimastęs…

 

Vilniaus televizijos bokšto gynėjai žuvę 1991 metų sausio 13-ąją:
Loreta Asanavičiūtė
Virginijus Druskis
Darius Gerbutavičius
Rolandas Jankauskas
Rimantas Juknevičius
Alvydas Kanapinskas
Algimantas Petras Kavoliukas
Vytautas Koncevičius
Vidas Maciulevičius
Titas Masiulis
Alvydas Matulka
Apolinaras Juozas Povilaitis
Vytautas Vaitkus

Reklama

Informacinės operacijos

Pokalbis darbe, per kavos pertraukėlę apie įvykius Ukrainoje, kai vienas kolega sako: žinai, man atrodo, kad rusų informacija objektyvesnė nei mūsų ar ten kokių amerikonų…

Ar galima be šūvio užimti svetimą teritoriją. Tinkamai ir laiku apdirbus teritorijos gyventojų sąmonę, galima tai atlikti per pora dienų. Jeigu dar pavyksta paveikti aplinkinių teritorijų gyventojų savimonę, protus ir supratimą – okupacija virsta savanorišku prisijungimu prie okupanto. Istorija mena begales tokių atvejų, bet dažniausiai tai baigdavosi kraujo upėmis. XXI amžiaus karai įgauna kitą prasmę. Nugalės tas, kuris subtiliai, be skausmo  atliks informacines protų operacijas, o raumenų demonstravimas – tik dėl pozos.

infooperacijos2

Glūkoiduose rašėme apie smegenų plovimą. Straipsnis susilaukė aršių disputų. Prieš pora metų. Galime pasigirti, jog buvome įžvalgūs. Šiandien tai jau ne polemika, tai aktualu, kaip niekad. Pačiu laiku glūkzauras prof. Virgilijus Beiša persiuntė koncentruotą dokumentą, platinamą viešoje ervėje apie elementaraus tautiečių kvailinimo metodus, kuriuos sėkmingai naudoja Rusijos propogandos virtuozai.

Rekomenduojame įsigilinti į šį dokumentą VISIEMS: protingiems ir nelabai, seniems ir jauniems, brazauskininkams ir lansbergininkams. Jei jūsų savimonė išsilaisvins bent 10 % ir suvoksite, jog protų apdirbimas tampa lemiamu veiksniu karuose, bus tiesiog lengviau ir saugiau gyventi. Blogiausiu atveju tapsite bent šiek tiek mažiau naivūs…

Naudinga žinoti tautiečiui. Informaciniai karai 2014.

 

Sausio 13 – Lietuvos gynėjų diena

sausio13_genius

ico_slides_v2 Eugenijaus Vnarausko fotoreportažas 2014 sausio 13. Vilnius

PAPILDOMA INFORMACIJA:  fotogalera “Kas dainon nesudėta…Tai jau istorija“ papildyta šešiomis naujomis nuotraukomis

galera_istorija

Sausio 13 minėjimas Vilniuje

Vilniaus TV bokštas mena kruvinus 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykius, kurių metu žuvo 12 žmonių: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius (Vytautas tragišką 1991 m. sausio 13-osios naktį saugojo TV bokšto vartus ir buvo sužeistas, nuo sužeidimų 1991 m. vasario mėn. mirė). Tris bokšto gynėjus (L.Asanavičiūtę, R.Jankauską ir A.Kavoliuką) suvažinėjo tankai, kiti gynėjai mirė nuo įvairių šautinių sužeidimų.

Eugenijus Vnarauskas siunčia keletą foto apie šių metų atmintinos dienos minėjimą Vilniuje

Sausio tryliktoji: gyva istorija

GIEDRĖ BULGAKOVIENĖ

giedre11
Kai sėdau rašyti, dar buvo nesibaigusi sausio 13 -oji – prieš kažkiek metų tądien, beje, gimė ne tik Jurgis Kunčinas, bet, dar po daugel metų, ir mano sūnus. Bet dėl sūnaus – daugiau tarp kitko, asmeniškas sentimentas ir tiek. Kitaip tariant -man tai išties bent emociškai ypatinga diena.

Visus tuos aštuoniolika metų vos tik pradeda rodyti kadrus iš TV bokšto užėmimo, jau nekalbant apie tankų “pasivaikščiojimus“ per žmonių gyvas “mėsas“ – bliausmas ima, nieko negaliu su savim padaryti. Beveik visa giminė sausio 12 iki vėlyvo vakaro buvo prie bokšto – tarp tų bene 600 “organizuotų“ alytiškių..O Zenonas su lengvais batais ir be šiltų kojinių , bet susikrovęs visus aparatus, buvo dar anksčiau Vilniun išrūkęs. O kiek jų dar nuosavomis ar pakeleivingomis mašinomis ten sulėkė – tikriausiai niekad nesužinosim, nes ne noras “įsiamžinti istorijai“, o paprasčiausias nerimas dėl SAVO VALSTYBĖS ateities daugelį gynė ta vienintele kryptimi…

…Mane, dėl artėjančio sūnaus gimtadienio ir eilinių peršalimų, su visais giminės vaikais sutartinai nutarta namie palikti. Tai ir leidom laiką, įbedę nosis į televizoriaus ekraną, iš kurio sklido vis neramesnės žinios. Kažkaip susiklostė laimingai, kad prieš pat tankus mūsiškių “pamaina“ prie bokšto baigėsi.  Atsimenu, kaip su a.a. H. Rimkum lėkėm prie Rotušės, kai tas žinias kraupias išgirdom, kaip “filmoj“ sukasi vaizdeliai, kas dėjosi aplink ją ir viduje.Žmonių daugybė, visuotina sumaištis ir nerimas. Visko būta – ne tik gražaus, tarp kitko… Kažkaip labiausiai įsikirto atmintin, kaip tam buvusiame savivaldybės vairuotojų kambarėlyje – tiesiai prieš pagrindinį įėjimą (dabar ten stiklinė sienelė ir priimamasis), “Šilelis“ stovėjo, kažkokias žinias, tikriausiai jau iš Lapių, perdavinėjo. Tai aš daugiau į ekraną veizėjau, Juliui Sabatauskui persakydavau, o jis, jau ramesniu balsu, prie Rotušės susirinkusią tautą informavo. O nuo laiptų ugningiausias kalbas Onutė Suncovienė, tada – vicemerė kultūrai, be sustojimo beveik rėžė.

…Apie Zenoną, kad gyvas, tik kitądien, arčiau pietų, iš jo paties sužinojau -nes mobiliukų tuomet, kaip suprantate, nebuvo.  Neįkainojamos vertės fotokadrai išliks bent mūsų šeimos archyve, nes jau kažkiek metų Alytuje jų niekam tarsi ir neprireikia….

O paskui savaitę pati Seime ištupėjau , mat daugiau iš “A.N“, kur tuomet dirbau, teoriškai bent nebuvo kam. Prisiklausiau/prisižiūrėjau, … prisikalatojau : kaip keista bebūtų, ne tiek Seimo viduje (darbo buvo daug), o kai paryčiais Šeškinėn nakvot grįždavau – prie pat troleibuso sustojimo, ties sankryža, “chebra“ su automatais stovėdavo, o aš dar apyjaunė, apygražė buvau, o dar terbikėj – Ozolo ir t.t. diktofonan įkalbėti tekstai.

…Paskui maniškė tų laikų “filma“ kaip ir nutrūksta – iki pat pučo. Ir iš to laiko daug ką, greičiausiai sąmoningai, nutryniau atminty. Bet kaip viena “viecinė“ tų pučistų idėjinė (?) moterukė stūgauja: “jums Bulgakoviene, Kamarauskai ir tau, Džiautai , antrankiai jau užsakyti “ -iki šiol atsimenu. Gal iš tuometinio jaunumo/ durnumo tik po kurio laiko, kai viskas nurimo ir informacijos daugiau atsirado, susivokiau, kad, ko gero, rizikos tuomet buvo daugiau nei įsivaizdavau. Kaip ir daugybei žmonių, dabar, deja, atsidūrusių skirtingose “barikadų pusėse…“

Kaip bebūtų gaila – revoliucijos ėda savo vaikus, didžiausius “dividendus“ išlošia dažniausiai apolitiški iš esmės “kalkuliatoriai“, kurie kantriai laukia, kada tos abipus barikadų esančios naivios/emocingos dūšelės išsišaudys/išsidraskys, o po to ramiai, kantriai – kaip tos hienos- susisemia savo. Taip per amžius buvo, yra ir taip bus. Deja.

…Tiesa, dar labai užstrigo iš tų sausio dienų: prie parlamento -daugybė žmonių, vieni kitus drąsina, prie laužų šildos, kas ką turi, tuom vieni kitus vaišina, kareiviškas arbatas geria, patriotines dainas traukia.O už tvoros … klaikiai išsidažiusi ir mėlsvais kailinukais pasipuošusi fyfa skandalą kelia, kad kažkokia prašmatni skarmalų parduotuvė neveikia. Įtariu, kad dabar ana, galbūt, visai klestinti “butikų verslo“ savininkė.
Vienu žodžiu – kiekvienam savo. Lai tik mūsų vaikai ramiau gyvena.

ico_video Sausio 13, 1991. Retos nuotraukos iš Zenono Bulgakovo archyvo.

pdf_icothumbnail 1991 sausio įvykių kronika


copyright2009