Kodėl jie atėjo paminėti Romo Kalantos žūtį?

Respektas dviems piliečiams, padėjusiems realizuoti šį postą ir montuoti filmuką:
– Juozui Muzikevičiui (Alytus), už dvi labai reikalingas foto filmui,
– Kristupui Petkūnui (Kaunas), už Kauno Company foto albumą

 

Šalia nugriauto Kunčinų namo, ten kur vaikystę leido Romas Kalanta, Vytas Dumbliauskas glūkoidų politologas, Rička “Žakas“ Žukauskas, dar mokykloje mušęs būgnus su būsimais Aisčiais: Viktoru ir Dzilbum, šia gyveno Alvydas Jegelevičius  ir kiti Kurorto miestiečiai, vyko ypač kuklus Romo Kalantos žūties minėjimas (1972 – 2018). Smalsumą kėlė mintis – kiek piliečių čia atėjo vedini supratimo, jog Romas Kalanta buvo vienas iš nedaugelio istorijoje laisvės šauklių Lietuvai.

Dalyvavo: simpatiškos fotografės kartu su miesto įvykių viešintoju feisbuke Juozu Muzikevičium. Nikonai, canonai ir pentaksai fiksavo akimirkas be perstojo, tik kur ta info vėliau pasidėjo. Čia klaustukas (anot Juozo). Buvo savivaldybės organizatoriai ir jų kviesti dainuotojai, muzikantai ir vienas pasakotojas apie 1972 metų gegužės įvykius Kaune. Dar buvo garso operatorius ir samdytas pranešėjas. Klausimas, kiek piliečių čia atėjo vedini supratimo, jog Romas Kalanta buvo vienas iš nedaugelio istorijoje laisvės šauklių Lietuvai, tampa pragmatišku.

Ogi, buvo šauliai-veteranai, buvo Vytas Watas Malinauskas, Vytas Galbuogis, Romas Stankevičius, keletas jaunų ir pagyvenusių piliečių. Tariant trumpai, sąmoningai čia atėjusių, buvo apverktinai nedidelis skaičiukas. Tokia realybė. Vertinant apskritai, renginys pavyko, svarbiausi kampai buvo pagauti. Renginį vertiname TRIMIS pušies šakelėmis.  Nežinojusiems apie ar negalėjusiems atvykti į renginį, Garažų Klipai sumontavo filmuką.

Romas Kalanta 2018 || Garažų Klipai 2018

Ateikite pas Romą Kalantą

2018 m. gegužės 14 d. 17.30 val.  šalia V. Krėvės 6 namo kukliai paminėsime Romo Kalantos žūties 46-osios metines. Jei tau nesvetimos “Flower Power” nuotaikos, ateik. Ir atsivesk vaikus.

O pernai buvo taip:

KAS IR KAIP BRANGINA ROMO KALANTOS ATMINIMĄ
ROMO KALANTOS DEGLAS

Apie laisvę: Romas Kalanta ir Leonidas Donskis

Zenonas Langaitis (Kaunas) informuoja apie renginį, kuriame bus prisimenama   du svarbūs Lietuvai žmones: Romas Kalantą ir Leonidas Donskį.

Gegužės 12 dieną, penktadienį, 19 val., Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, įvyks koncertas „Laisvės miesto ritmas“, skirtas 45-osioms Romo Kalantos aukos metinėms ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Leonido Donskio atminimui.
Renginyje pasirodys penkios muzikos grupės: „Mountainside“, „Gin‘Gas“, „Wolfsome“, „Radiatoriai“ ir styginių kvartetas „Collegium“. Kvarteto pasirodymo metu bus gyvai atliekamos grupės „The Beatles“ dainos ir skambės L. Donskio dainavimo įrašas. Koncertą ves žurnalistas, VDU docentas Rytis Zemkauskas.
sdfsgfg 

Romo Kalantos deglas (kartojama)

1972 vėlyvas ruduo ir vėlus vakaras. Istorijos muziejaus sodelis Kaune. Romėnas, Kapitonas, Dzilbus, pora panelių iš filmo Diagnozė: gėlių vaikai ant suoliuko šnekučiuojasi, nes iki paskutinio kinoseanso „Kanklėse“ dar gera valanda. Privažiuoja „voronokas“, išlipa pora milicininkų ir vienas neuniformuotas. Kompaniją susemia į mašiną ir veža į milicijos skyrių prie Soboro. Tvarkos sargai turi pakankamai filmuotos ir fotomedžiagos R. Kalantos laidotuvių dalyviams atpažinti. Patikrina studentų pažymėjimus, bilietus į kinoteatrą, klausia daug keistų klausimų …

kalanta2

Apie Romą Kalantą žinome, kad jis gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje. Gyveno J. Basanavičiaus – P. Cvirkos (dabar V. Krėvės) gatvių kampe, prie vaikų namų, o kitoje gatvės pusėje – Algirdas, Jurgis ir Vytas Kunčinai, varinę skardą pavertęs meno kūriniu Jurgis Žukauskas, Paškė, Strielka, kiti kurortiečiai. Vėliau Romas su tėvais persikėlė į Kauną (Vilijampolę), mokėsi 18-oje vidurinėje mokykloje.
Prisimenant Romą Kalantą turime sugrįžti į 1970.

Muzika inspiravo  Lietuvos hipių judėjimą septinto dešimtmečio pabaigoje, kai nuskambėjo Jimi Hendrix, The Doors, o pasiekė apogėjų pasirodžius Deep Purple – In Rock, Led Zeppelin –II, Black Sabbath – Paranoid. Plokštelių coveriai su  ilgaplaukiais vakariečiais muzikantais griovė nusistovėjusias visuomenės nuostatas,  bent išoriškai panašaus jaunimo vis daugėjo ir  sovietinės ideologijos rex’sai pradeda kandžiotis: persekioja, baugina, priverstinai kerpa plaukus. Juk jie taip nepanašūs į tuometinį standartinį komjaunuolio įvaizdį. 1965-1972  Luxemburgo muzikinių radio laidų  įtakoje kūrėsi rock’o grupės Gėlių vaikai, Antanėliai, Kertukai, Gintarėliai, Nuogi Ant Slenksčio, Saulės Vaikai, Aisčiai … Tačiau po tragiškų 1972 metų Kauno įvykių, alternatyvi jaunimo  saviraiška buvo smarkiai apkarpyta, o patys “gėlių vaikai” tapo piktžole, kurią visokiais būdais buvo stengiamasi išrauti,  muzikinė kultūra buvo  nustumta į undrground’ą, o  rock’o pionieriai nepelnytai pamiršti. Gal todėl šiandieninėje Lietuvoje spinksulių kulto fone turime tokį nykų rock’ą .

Įtaką darė ir Dž. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“ ir Dž.  Keruako „Kelyje“. Totalus tabu nuo sekso iki minties laisvės skatino abejoti oficialiai jaunimui kalamomis idėjomis, o poreikis mąstyti ir kalbėti kitaip, išsivystė į hipių judėjimą. Filmas-ikona “Easy Rider“ (susiraskite , parsisiųskite ir būtinai, jei nematėte – pažiūrėkite) apie hipių ištakas USA parodė, kad ir laisvame pasaulyje hipiai buvo traktuojami nevienareikšmiai.

O štai ką sako Arkadijus Vinokuras apie tuometines Kauno hipių moralines nuostatas: “Gerdavome mažai, nesikeikdavome, laisvas seksas – proto ribose, nepilnamečių kratydavomės – taip vengėme progų būti išprovokuotiems kagėbistų” ir amžininkai gali pasirašyti po kiekvienu Arkadijaus žodžiu, nes hipiai apskritai yra pacifistai, romantikai, o hipizmas Lietuvoje buvo poza, kuri nusakė pasyvų protestą prieš  jaunimo  saviraiškos suvaržymus.  Savo gyvenimu tai įrodė ir alytiškis poetas Rimas Burokas. Kad stereotipinis mąstymas neigiama prasme gyvas hipių atžvilgiu ir šiandien, parodė glūkoiduose paskelbus postą apie Rimo knygą ir pagarbos ženklan  jį pavadinus patriarchu. Kilo susierzinimas. Kaip gali būti poetas hipiu arba visa versa. Bilui Klintonui tai netrukdė tapti prezidentu, nors ką čia lyginti amerikiečių požiūrį su mūsiškiu. Taigi, sąvokų suvokimo prasme  vis dar gyvename šalyje kažkur tarp Europos ir Honkongo (kaip toje dainoje).

Jaunesnieji broliai pankai, labiau išdykę ir agresyvesni, nors apie tai reikia  atskiros temos ir diskusijos.

kalanta_laisve

Ar Romas Kalanta 1972 metų gegužės 14 dieną save pasmerkdamas drastiškam poelgiui – viešai gyvam susideginti turėjo tikslą? Priešmirtinis R.Kalantos raštelis iš jo užrašų knygelės sako TAIP: „Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši  santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save… čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį ,,Laisvė” uždraudė.”
Kad gegužės 18 d. rengtas laidotuves KGB privertė dviem valandomis paankstinti ir žmonės nespėtų susirinkti sako: TAIP, Romas Kalanta turėjo tikslą. Vargu ar būtų taikomos tokios sankcijos laidojant vardenį pavardenį.
Faktas, kad per abi dienas į gatves išėjo per 3 tūkst. demonstrantų, o jiems malšinti sutelkta per 7 tūkst. draugovininkų, milicininkų, kareivių, sako: TAIP, Romas Kalanta turėjo tikslą.

Sovietų propagandos eskaluojamos versijos: savižudybė dėl nelaimingos meilės ir kad Romas turėjo psichikos sutrikimų – dar viena smegenų plovimo akcija.
DELFI, kalbėdami su Vilniaus universiteto Vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro vedėju doc. dr. Dainiumi Pūru klausė:
Buvote psichiatrų komisijoje, 1989 m. nustačiusioje, jog R. Kalanta buvo psichiškai sveikas. Kuo komisija vadovavosi pareikšdama tokią išvadą?
D. Pūras: Manau, kad rimtais argumentais visų pirma reikia remtis pripažįstant žmogų buvus psichikos ligoniu, o ne tuo suabejojant. Mūsų komisija, kuri dirbo 1989 m., nustatė ne tai, kad R.Kalanta buvo sveikas, o tai, kad mums nepavyko rasti jokių duomenų, kad jis būtų sirgęs psichikos liga.
Svarbu gyvojo fakelo Kauno centre 1972 metais pasekmės. Tai sukrėtė  bent jau mąstantį jaunimą. Lietuva buvo prisiminta ir pasaulinės žiniasklaidos. Romas Kalanta, Ronaldas Reiganas, Sąjūdis, visi jie, tik skirtingais būdais, išmontavo sovietinę santvarką ir tai yra svarbiausia.

Daugiau glūkoiduose hipių ir pankų tema:

Jim Morrison’s Memory Pop Club
Nirvana fan klubas Alytuje
□ Heineken festivalis Gdynėje

ATGIMĘS FILMAS

Garažinėje studijoje pavyko atnaujinti jau anksčiau publikuotą filmuką apie Jim Morrison’s Memory Pop Club, kurio kokybė buvo tiesiog katastrofiškai bloga. Be to, tą klipuką, kaip ir Jannos 2008 susitikimo filmuką, Google (YouTube) padarė neįgaliu. Apie priežastis jau skaitėte glūkoiduose. Atnaujintoje versijoje rasite glūkoido Igorio prisiminimus apie Rimą Buroką, kurie buvo išsakyti 1991 metais, o praėjus 18 metų – šių metų kontraversiškų komentarų fone, jie gali pasirodyti net įdomūs. Filme primenama, kaip KGB traktavo hipius, ką reiškė jiems muzika, koks panelių vaidmuo hipeicų meetuose, požiūris į narkotikus ar alkoholį ir aplamai, kokios idėjos pleveno jų galvose. Linkime malonios peržiūros (kol YouTube neiš_ delete_no, nes movike retkarčiais šmėsteli J. Morrison’o veidas, o backgrounde skamba The Doors).

Trukmė  00:08:38

“Dėl mano mirties kalta tik santvarka…“

Svarbu gyvojo fakelo Kauno centre 1972 metais pasekmės. Tai sukrėtė  bent jau mąstantį jaunimą. Lietuva buvo prisiminta ir pasaulinės žiniasklaidos. Romas Kalanta, Ronaldas Reiganas, Sąjūdis, visi jie, tik skirtingais būdais, išmontavo sovietinę santvarką ir tai yra svarbiausia. Alvydo A. Jegelevičius eilės Romui Kalantai (1953 m. vasario 22 d. Alytuje – 1972 m. gegužės 14 d. Kaune) atminti.

ALVYDAS  AUGUSTINAS  JEGELEVIČIUS

Romo   deglas

                R. Kalantos atmininmui

Skamba, skamba, skamba
Romo žodžiai neištarti
buvom, buvom, buvom
lyg apsvaigę, ar girti

Dega, dega, dega
Romo fakelas Kaune
jau atgal negrįšim
niekad, niekad – daugiau ne

Bet gi, veda, veda
mus du broliai svetimi
baltas, juodas gėda
tepa, guodžia – mon ami

Eikim, eikim, eikim
nesustokim niekados
neškim, neškim, neškim
savo širdis „vardan tos“

Dega, dega, dega
Romo fakelas Kaune
jau atgal negrįšim
niekad, niekad – daugiau ne

Vilnius, 2011 05 11

Daugiau šia tema:

□ Romo Kalantos deglas