Ar teko girdėti, jog referendumo dėl dvigubos pilietybės nušvietimo klausimais yra skirta apie 230 tūkstančių eurų? Ar teko girdėti informacijos srautą už šiuos pinigus, padedantį tautiečiui apsispręsti kaip referendume balsuoti: UŽ ar PRIEŠ? Man ne, bet teko pabuvoti viename diskusijų klube, kuriame lietuvių Britanijoje bendruomenės vadovė šia tema emocingai grindė dvigubos pilietybės būtinumą. Pavyzdžiui, ten gyvenantys lietuviai moko savo vaikus kalbėti lietuviškai. Jie organizuoja tarpusavio susibūrimus, žiūri LT televiziją, siunčia pinigėlius varguoliams Lietuvoje ir atveža savo dantis gydymui. Arba, jei turėtų ir britų pilietybę, verslauti būtų paprasčiau. Bet balsuoja mūsų rinkimuose apverktinai mažas procentas mūsų tautiečių-išeivių, nes jiems į namus niekas neatneša biuletenių.
Zebrų banda nelipa į Kilimandžarą, o sodrios žolės ieško savanoje. Tai ką kalbėti apie žmogų?! Tai ir yra laisvė apsispręsti kur ir kaip geriau. Vilniuje ar Londone, Biržuose ar Lutone. Dažnas tos laimės neranda nei Airijoj nei Lietuvoj, nes yra visiškas neišmanėlis, tinginys ir lūzeris. Arba kita istorija: dirbu juodai 10 metų be atostogų, užsidirbau trims namams, bet jaučiuosi kaip tremtyje. Žmogau, dirbtum TAIP ir TIEK Lietuvoje kaip dirbi Jungtinėje Karalystėje, tavo supratimas apie „laimę“ netėvynėje pasikeistų. Vis tik, laisvė apsispręsti kur geriau – pamatinė vertybė, visa kita – tik spekuliacijos. Tame tarpe ir dvigubos pilietybės draudimas.
Dviguba pilietybė vienu aspektu gali turėti naudą su minuso ženklu. Pavyzdžiui, prieškaryje lenkai su dviguba pilietybe valstybei būtų tokia pati grėsmė, kaip Antrosios Nepriklausomybės pradžioje dvigubos pilietybės suteikimas rusams. Padniestrė, Gruzija, Donbasas, Krymas įrodė, jog šis saugiklis pilnai pasiteisino. Šiandien tai daugiau politinės higienos reikalas, nors niekas negali paneigti, jog rusai ir prorusiškai nusiteikę ir turėsiantys dvigubą pilietybę nepaprašys Motinos Rusijos juos ginti nuo Lansbergio ir nesvarbu nuo kurio: senelio ar anūko. Šiandien esame NATO nariai, todėl tikimybė būti užpultiems ir neginamiems – sumažėjus. Bet ne iki nulio.
Suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę mūsų tautiečiams ir jų vaikams, išvykusiems laimės ieškoti svetur – geras sprendimas, tik būtina turėti aiškias taisykles UŽ KĄ, KAM ir KOKIU ATVEJU tokią dovaną įteikti. Neesant šių taisyklių, pats balsavimo faktas UŽ ar PRIEŠ yra pigus triukas, paremtas emocijomis.
Kalbant apie šį referendumą, laiko šiek tiek dar yra, gal tokios nuostatos-taisyklės bus parengtos ir priimtos, kurios ir atsakys į klausimus: UŽ KĄ, KAM ir KOKIU ATVEJU, o tada eikite ir balsuokite. Jei to nebus padaryta, geriau tokiame referendume nedalyvauti.
Kartu paspėliokite, kur pasidės 230 tūkstančių eurų, skirtų jūsų švietimui referendumo klausimais. Gal jums suteiks žinių, kuria ranka mesti balsavimo lapą į balsadėžę: kaire ar dešine?
