Ką renkiesi: indulgenciją ar sąžinės priekaištus

Antanas tęsia aktualių problemų nagrinėjimą pasirinkta forma – eilėmis. Galimybė išsipasakoti išpažinties metu savo paklydimus, gauti atleidimą, o rytoj elgtis dar  biauriau – labai patraukli. O gal kalbėtis su Aukščiausiuoju be tarpininkų ir sąžinės likučių bei valios pastangomis taisyti savo klaidas? O kaip Jūs manote?

ANTANAS GRAMBA

gramba

TYLI IŠPAŽINTIS

Vargonų muzika! Tu drebini skliautus,
O sielai juk ramybę dovanoji!
Kas patikėtų dumplių kuriama galia,
Kai tyliai prie Altoriaus atsistoji?

Į aukštą natą pakelta siela –
Žema nata man primena paikystę.
Į Nukryžiuotąjį su viltimi žvelgiu:
Šimtai akių kasdien į Jį nukrypsta!

Dar vos tik vakar išdaviau Tave,
O šiandien – vėl prie Tavo kojų…
Tu – mano atspara, viltis, šviesa!
Tau nuodėmėm kaskart…“atsidėkoju“…

Kaip Eucharistiją priimt protu ir širdimi,
Kai mintys juodos sielos neapleidžia?
Sugrįžęs gi namo, drabstaus purvais –
Tarsi Tau vėl aš spjaudyčiau į veidą…

Tavo erškėčių kelias – didi meilės pamoka!
Aš – mokinys – šios pamokos dar neišmokau …
Daugybę kartų pažadėjęs artimam atleist,
Tavo žaizdas tik…gilinau ir plėšiau…

2009, vasaris
__________________________________________________

Šv. Velykų proga palepinkim vienas kitą ne tik dailiai numargintais margučiais, bet ir šiltais, maloniais žodžiais!
__________________________________________________

Ankstesnės Antano eilės:
Moters maratonas (2008)
Kelias į niekur (2008)
Taurelės išpažintis prasigėrusiam draugui (2007)

Reklama