MANO VISŲ LAIKŲ GERIAUSI HITAI

Realizuojam melomano Algirdo Žemaičio idėją – išrinkti visų laikų mėgiamiausią muzikinį kūrinį.
#1.  Dalyvauja visi kas tik nori. Sudaryk SAVO mėgstamiausių visų laikų dainų ar instrumentinių kūrinių bet kokio muzikinio žanro SĄRAŠĄ. Stenkis apsiriboti iki 20, bet tai ne taisyklė, surašyk 100. Jauskis laisvai. Šį sąrašą siunčiate GLŪKOIDŲ PAŠTAS

#2. Glūkoidų tinklapyje bus kiekvienam atsiuntusiam sukurtas apklausos lapas (pollas), kuriuos, visi čia apsilankiusieji (ir atsiuntusieji savo mėgstamus hitus ir šiaip smalsuoliai), matys ir uždės varnelę ant patikusio kūrinio. Pavyzdžiui, Jonas studijuoja Algio pollą. Aha, Algiui patinka Uriah Heep – July Morning. Jonas mąsto: bet ir man patinka. Tai ir deda varnelę. Tai bus įskaitinis taškas. Kūriniai, kurie Jonui neatrodo verti – juos palieka ramybėje. Ir taip Jonas peržiūri visų dalyvių atsiųstus sąrašus. Pradžioje jų bus keli, bet nuolat daugės. Kiek jų bus – priklausys nuo mūsų pačių. Kuo daugiau sąrašų, tuo objektyvesni rinkimai.
#3. Apie šv. Kalėdas suskaičiuosime mūsų pačių išrinktus VISŲ LAIKŲ LABIAUSIAI VERTINAMUS KŪRINIUS.
Tinklapio adminų laukia kruopštus ir labai daug laiko atimantis darbas, o jūsų – tik atsiųsti dainų sąrašą GLŪKOIDŲ PAŠTAS Paprasčiau nebūna!
Visa, kas čia vyksta matysite http://www.glukoidai.com po kelių dienų.

Vinilas: mistinė garso kokybė [Fiziologija 1/4]

Vinilas atgimsta, tiksliau, jau atgimė. Ir nereikia toli dairytis. Vien tik glūkoidų tarpe: Igoris jau dešimtmetį kaupia istorinius LP. Donatas, lygiagrečiai savo fonotekai, surado keletą nepamirštamų vinilinių LP. O Edmundas Gegužis netgi turi internetinę vinilo parduotuvę. Būtinai apsilankykite, čia tikrai rasite tai ko ieškote. Vinilas tarp jaunimo: glūkoidų filmotekoje fiksuota, kai Liudo Ramanausko sūnus domisi ir perka Emerson Lake & Palmer – Works.

Mintis parašyti šį postą gali driokstelti tik tada, kai perskaitai tokią “išmintį”: liaudies išmintis byloja – muzikos mėgėjai klausosi muzikos, audiofilai – triukšmo pauzėse.

Pirma mintis – melomanai tokie tūpi, jog į garso kokybę jiems nusispjauti. Plastmasiniai traškesiai garso take yra tokie patrauklūs, jog dėl šios “unikalios” savybės vinilas ir atgimė. Yra dar keletas teiginių su sparneliais: kompaktinių diskų garsas kažkoks nenatūralus, netikras. Cha-Cha-cha …

 

Tačiau šio posto tikslas nėra užsiimti pseudoteiginių devalvavimu, o pabandyti pasiaiškinti apie garsą, kartu ir vinilą, keturiais pjūviais: fiziologiniu, fizikiniu, komerciniu ir emociniu.

Fiziologija.

Žmogaus ausis girdi garsus, kurie prasideda nuo 20 Hz žemiems dažniams ir siekia 20 000 Hz – aukštiems. Ir ne daugiau ir ne mažiau. Ką girdite jūs, atrasite praklausę šį įrašą. Atvirauju, kai perklausiau, supratau, kad girdžiu nuo 40Hz iki 12000 Hz. O jūs? Pastabėlė: kad testas būtų panašus į tiesą ir jei neturite po ranka High End aparatų, pakaks telefono su ausinukėmis.

Nepamirškime, jog aukščiausius (20000 Hz) šio diapazono garsus girdi tik vaikai, paaugliai, dar jauni žmonės.

(dar bus 3 tęsiniai)

Glūko pasimatymai 2018

Čia jie renkasi TRISDEŠIMT SEPTINTĄ kartą. Šiais metais sulaukėm trijų svečių iš USA, devynių iš Alytaus, dvylikos iš Kauno ir penkiolikos iš Vilniaus. Visi, nuoširdžiai norėjusieji susitikti – atvyko. Po ilgesnės pertaukos apsilankė ir maestro Alvydas Jegelevičius.  Gedas, trumpam parvykęs iš USA atostogų, rado keletą valandų pabūti su saviškiais. Albertas “Šekspyras” Antanavičius sudainavo keletą savo dainų. Draugų vertinimu: vienos dainos buvo gražios, kitos N-14.  Algis Adomaitis, Madrido senbūvis, gyvenantis Kaune vėl paežerėje su žmona, anūkais iš USA.  Visad malonu matyti čia politologą Vytautą Dumbliauską. Kalbantis su šiuo exKurorto, dabar Vilniaus piliečiu, gauni tam tikrą satisfakciją, nes Vytas sugeba mintis reikšti rišliai ir argumentuotai. Vyto idėja rudeniui: susitikti panašiame kontekste “Pušies” kavinėje. Kaip? Dar dalyvavo Viktoras su Jule, jie čia sąžiningai lankosi vasarą-žiemą, Dzilbaus grupiokai Vladas “Kapitonas” Dimavičius su Vale, Rimvydas “Vidukas” Aglinskas ir Vidminas Grabauskas su Aušra. Pirmeivės Rasa su Ilona su savo vyrais Donatu ir Artūru ir gausia vaikučių palyda.

Ko nėra tekste, rasite Garažų Klipų filmuke ir fotogaleroje. Nepraleiskite progos sužinoti viską išsamiai.

Glūkas 2018||  Garažų Klipai

Glūkzauras Virgius, kad nepavėluoti pas glūkoidus, įžvalgiai suplanavo kelionę su anūku apie Baltijos jūrą ir sugrįžo į paskirties vietą pačiu laiku. Dzilbus su Laima, tik atskraidinti iš Kipro, beveik iš aerouosto skubėjo susitikti, bet skubėjo per lėtai, todėl paskirties vietą pasiekė tik šeštadienio vėlų rytą.

Mykolas (Virgiaus anūkas) pateikė staigmeną: sukūrė ir padainavo dainą, skirtą Glūkui ir glūkoidams. Ją rasite Garažų Klipų filmuke. Beje, tai jau trečioji daina, skirta mūsų susitikimams. Jos čia visos::

         ⊃ “GLŪKOMANIJA”. Tekstas&Muzika – Albertas “Šekspyras” Antanavičius. Atlieka: Albertas “Šekspyras” Antanavičius. 2008?
         ⊃ “1981 SONGAS”. Tekstas&Muzika – Dzilbus. Atlieka: Agnė, Rasa, Ilona ir Dzilbus. 2011
         ⊃ “GLŪKO KARTA”. Tekstas ir atlikimas – Mykolas Orintas. 2018

Vieni atvyksta, kiti išvyksta. Atsitiktinai, šeštadienį po pietų atėjo momentas, kai čia liko tik Virgius ir Dzilbus su antromis pusėmis ir visais palikuonimis. Tai  priminė 1981 metus. Tada pagyvenę jaunuoliai Virgis su Dzilbum ir savo žmonomis  Rima ir Laima, su savo dukrelėmis  Ilona ir Rasa šventė abiejų jaunų vyrų gimtadienius. Tie jauni vyrai tada net nenutuokė, jog šių dviejų, ne pirmus metus bendraujančių šeimų kuklus vakarojimas prie Glūko išsiplėtos į 37 metus besitesiantį bendraminčių suvažiavimą. Ir lai tai tęsiasi iki sekančio meteorito smūgio į Žemės paviršių.

PADĖKOS: Dėkojame laiku atvykusiam Vytui “San Simnui” Stanevičiui ir užfiksavusim reikiamus kadrus. Donatui – už įžūlios lapės, suėdusios glūkoidų vakarienę, nuotraukas ir judančius paveikslus. Jie įkomponuoti filmo pabaigoje.  Ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie vaizdų kūrimo. Jei kažkas filmavote-fotografavote brolių Manerskų ir Šekspyro pasirodymus penktadienį, atsiųskite.

37-ojo glūkoidų meeto fotogalera::

Miesto širdies reinkarnacija

Linas Jakštonis su draugais vykdo svarbų alytiškiams darbą: įpučia dvasią Miesto Sodo palaipsninei reinkarnacijai. Jis taiso praeities žmonių-vandalų padarytas žaizdas, kurių širdyse miestui vietos nebuvo. Gal jie nebuvo alytiškiai? Tikriniai? Buvo tik Alytaus gyventojai. Gali būti, tai ir lėmė sprendimą nugriauti ploščiadkę ir Grybą.  Alytiškiai ir Alytaus gyventojai –  susivienykim ir kartu balsuokime už Miesto Sodo ateitį

Treileris “ATGIMSTA IŠ PELENŲ” || Garažų Klipai 2018

Alytiški, turi istorinį šansą jau 2019 metais atkurti Miesto sode koncertinę erdvę, kurią prieš du dešimtmečius sunaikino valdžios vandalai, ir kiekvieną savaitgalį mėgautis muzikos, teatro, kino vakarais ir kitais renginiais.
Balsuok su šeima, draugais, bendradarbiais:
* birželio 15 – 17 d. miesto šventės metu tam skirtose vietose;
* birželio 15 – liepos 6. Internete http://www.alytus.lt ir Alytaus miesto savivaldybėje.
Daugiau informacijos:
* http://www.facebook.com/alytausmiestosodas/
* http://www.facebook.com/AlytausSenamiescioBendruomene/
* http://www.alytus.lt

EILĖS LIEJOSI LAISVAI

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Vilniuje, Žinijos draugijos Virtuvės klubą, birželio 6–osios, trečiadienio pavakarę užplūdo išalkę poezijos mylėtojai. Šio vakaro virtuvės šefui ALVYDUI AUGUSTINUI JEGELEVIČIUI nestigo nei dėmesio, nei pagyrų. Priežastis – septintosios jo poezijos knygos „EILĖS IŠ EILĖS“ sutiktuvės. Ją atspausdino Punsko „Aušros“ leidykla. Poezijos gurmanai turėjo unikalią galimybę „ragauti“ Alvydo „patiekalus“, kuriuos pateikė aktorius RAMŪNAS ABUKEVIČIUS, poetės Rita Makselytė, Neda Letukaitė bei jų plunksnos brolis Albinas Galinis. Ir visa tai fortepijonu akomponuojant pačiam maestro A. Jegelevičiui bei šmaikštaujant vakaro moderatoriui, „Naujosios Romuvos“ kultūros žurnalo vyr. redaktoriui Andriui Konickiui.
Gaila, bet poezijos vakare negalėjo dalyvauti naujosios A. Jegelevičiaus knygos „Eilės iš eilės“ redaktorius Vainius Bakas. Raštu dėkodamas „už galimybę prisiliesti prie poezijos, kuri suteikė daug gražių ir prasmingų vakarų“, redaktorius susirinkusiems padėjo ypatingai įsiklausyti į mūsų kraštiečio, „cikro“ dzūko talento dovaną. Toliau rašoma: „naujausioje Alvydo Augustino Jegelevičiaus – gerai žinomo kompozitoriaus, novelisto, poeto – knygoje „Eilės iš eilės“ iš tikrųjų chronologiškai publikuojami eilėraščiai, parašyti per pastarųjų šešerių metų laikotarpį (2011-2017 m.). Tekstuose autorius muzikaliai rikiuoja fonetinį skambesį. Rodos, pačios eilės plaukte plaukia iš ne sykį šioje knygoje apdainuotų Nemuno vilnių.
A. Jegelevičiaus poetikai šalia sąskambių ir metrinių formų būdingas gilus istorinis žvilgsnis. Eilėraščiai čia tartum sąmonės (ir savosios, ir tautinės-kolektyvinės) archeologija. Gausu archetipinės simbolikos, antropologiškos senųjų baltų genčių pajautos. Eilėraščiuose tarsi perkasami gausūs, tam tikrus savitus simbolius išlaikę istorijos klodai, mitopoetika. Kartu juntama ir topografiškai įvietinta poeto sąmonė, pasireiškianti ypatinga atida ir meile Dzūkijos kraštui. Čia į vienį susilydo protėvių ir dabartiniai pasaulio ataudai, paties poeto žodžiai tariant, „raktažodžiai, aidažodžiai, garsaraščiai“. Paprastų, šiuolaikinių žmonių pasaulis autoriui rūpi ne ką mažiau nei senasis, istorinis. Jų buitis paprasta, o kartu ir dvelkianti šiuolaikinio folkloro mitologija. Tai husqvarnų birbimas, kertantis andainykščius topolius ir kitokios paprastų žmonių „šnektavonės“. Eilėraščiuose gausu dzūkavimų, pašmaikštavimų, o kartais ir egzistencinio liūdesio dėl naikinamo senovės paveldo. A. Jegelevičiaus poetikoje įprasminamos įvairios istorinės temos nuo genetinės kultūros iki Romo Kalantos ir „gėlių vaikų“ atminimo, reflektuojama laisvė kaip gamtinė, kaip idėjinė, kokia ji gali būti žvelgiant per dabarties prizmę.
Autoriaus akiračiuose randasi įvairūs literatūriniai ženklai – dialogai su Faustu, kalbinama Gintaro Patacko poetika. Daugeliui eilėraščių būdingi leitmotyvai, rečitatyvai, primenantys liaudies dainas, kurias iš (pa)sąmonės, iš jautrios klausos, iš istorinių gelmių gaudimo užrašė tikras šiuolaikinis jotvingis – Alvydas Augustinas Jegelevičius.“

Alvydo Jegelevičiaus kūrybos sąvadas arba kūrybinis palikimas. Tai dar ne pabaiga. Laukiame daugiau …

Eilės liejosi laisvai || A. Jegelevičiaus knygos pristatymas || Garažų Klipai 2018

 

Dainuojanti mergaitė įkala dar vieną vinutę sovietmečio estrados karstan

Dalyvavau  vieno seno draugo puikiai organizuotame, rimtame jubiliejuje ir, jei tai nebūtų privatu, o vieša, renginiui būtų skirta 5 PUŠIES ŠAKELĖS, bet rašau ne apie tai. Ten trylikmetė mergaitė sudainavo bene 20 dainų, keletą nupaparacinau. 50 metų lietuviška pop muzika sliūkino vieškeliaias, nes pamatai buvo grindžiami kobzonais ir pugačiovom. Nors talentingų muzikantų netrūko ir tada. Pamenu, po koncerto pas mane į namus užsuko “Estradinių melodijų” bembačius Kontvainis. O, sako, matau turi Chicago, uždėk. Kodėl jūs tokios muzikos negrojat, paklausiau. Konjuktūra neleidžia, atsakė vienas geriausių tų metų būgnininkų.

Šiandien, kai atsigręžta į ištakas: ritmenbliuzą ir soul, džiazroką ir Mersey sound – rezultatai ant delno, bet tai jau diskusijų tema ateičiai.

Paskaitykite mūsų tinklapio admino Donato “Juodo” Juodišiaus straipsnį APIE POPSĄ IR NE POPSĄ . Gerų minčių ten rasite.

Abiturientų valsas ir glūkoidų susitikimas – jau greitai

ALBERTAS ANTANAVIČIUS

Padedamas kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus (aranžavo) ir dainininkės Juditos Leitaitės (uždainavo) bei garso meistro Giedriaus Klimkos (įrašė) sudėjau žodžius ir muziką tokiai dainukei:
“Išleistuvių valsas”. Dovanoju JĄ Jums, glūkoidai; Jums, nes MES visi (ar beveik visi) turime mielų savo širdžiai žmonių vienaip ar kitaip netgi dabar susijusių su mokykla: mokytojai – tėvai, vyrai, žmonos (patys); mokiniai – vaikai, anūkai (vėlgi – patys). Kita vertus, abiturientais visi esame buvę… gal tik koks nors vienas kitas kapitonas yra baigęs kokį nors institutą ar  universitetą be vidurinės mokyklos baigimo atestato – na ir nakam JIS reikalingas – tas popiera – po londonų tiltais (Tikram Kapitonui – netaikau) – – –

Turiu, – o ir privalau, – pažymėti, kaip buvo valCukas įrašytas; prieš gerą savaitę su Judita užsisakėm Giedriaus studiją (BalkTon) – antradienį, keturioliktą valandą. Savaitgalį mirė maestro Virgilijus Noreika, mes, žinoma, įrašymą atidėjom. MAESTRO mes abu puikiai pažinojom: Judita JO klasėje mokėsi, aš rašiau visas “Trijjų tigrų” programas
(kalbines dalis; kompozitoriai: Tomas Leiburas ir Andrius Kulikauskas), prieš keletą metų buvau konkurso “Dainų dainelė” komisijos, kurios pirmininkas buvo Šviesiausios atminties MAESTRO, narys; JIS – aukščiausios pasaulinės prabos, aksominio tembro – TENORAS  yra dainavęs ir keletą dainų mano tekstais; o dabar – tikrai pasigirsiu ir pasididžiuosiu:
berods, 2008 – ar devintais – metais Marcinkonių bendruomenė sumanė pažymėti (paminėti) žymius Varėnos krašto žmones NEDZŪKUS, o… suvažiavėlius, vasarojančius, sodybaujančius Dzūkijoj. (Ponas Virgilijus, regis, prie Lieluko ežero turėjo sodybą – lyg ir Jakėnų seniūnija). Tataigi… Marcinkonių etnografinio muziejaus kieme buvo susirinkę daug garbių Lietuvos žmonių – Dzūkijos sodybAUtojų (ir K.Saja, ir jau a.a. R. Ozolas, ir t.t., ir panašūs ŠVIESULIAI). Organizatorių prašymu parašiau (ir įrašiau) Varėnos krašto dainą; niekada – NIEKADA – nepamiršiu: padaviau
(žinoma, kad paprašiau, – bet jokių problemų nebuvo) maestro V.Noreikai dainos tekstą ir… jau po kelių minučių mes KARTU ją muziejaus kieme padainavom; TIK paklausykit: Virgilijus Noreika
yra buvęs mano PRITARIAMASIS balsas… Jetau… (Šypsausi, – bet vis tik: argi blogai buvo gyventa?)

… atsiprašau: buvau lyriškai nukrypęs… (gerai, kad tik lyriškai, pasakytų Vikcius)… Paklausykit, glūkoidai, “Išleistuvių valso”. Pamaniau, kad jis ir mums beveik tinka, tik ne kaip išleistuvių, o susitikimų valsas: abiturientai LIEPĄ išsiskirsto, o MES, glūkoidai, LIEPĄ – susitinkam. (Mes, glūkoidai, – amžini abiturientai).

IŠLEISTUVIŲ VALSAS || muzika&žodžiai -Albertas Antanavičius | aranžavo – Jaroslavas Cechanovičius || dainuoja – Judita Leitaitė | || Garažų Klipai 2018