Žinutė iš Grand Canarijos

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

Mano mėgiamiausia futbolo komanda – FC LIVERPOOL. Rašau tai dėl to, kad su vienu draugu iš Simno spėliojom ir fantazavom, už kokią Liverpulio futbolo komandą galėjo sirgti bitlai? Primenu, jog patys bitlai iš Liverpulio. Kita gera komanda – EVERTON. Juk anglams futbolas įaugęs į kraują. Niekur neradau informacijos, tai manau, kad jiems futbolas buvo “dzin“. Būtų gražus siurprizas, jei atsirastų kažkas, turintis patikimos informacijos apie bitlų požiūrį į futbolą ir ja pasidalintų.

 

Siurprizas, kuris jau maloniai nudžiugino, tai ką tik perskaitytas mano žemiečio iš Simno Audriaus Janeckos laiškas, kuriuo ir noriu pasidalinti. Ne, ten aš nebuvau, bet kai gaunu tokią informaciją visokių minčių kyla…

Priežastis, kodėl aš rašau šį laišką jums, yra tokia: kaip įprastai, kas 3 mėnesiai bastausi po Europą, turėdamas norą pažinti pasaulį. Ką tik apsilankiau Gran Canaria saloje, Kanarų salos, Ispanija. Viešint 2-ame pagal dydį salos mieste Telde, netikėtai susidūriau su skulptūra (nuotraukose), skirta bitlų muzikantui Jonui Leninui (aka John Lennon). Žinant, kad esate “nepagydomas“ bitlų gerbėjas, turiu teisę ir pareigą jus informuoti apie šį (siurprizas man) faktą. Jei apie tai jau žinote, ar net esate buvęs šalia jos, prašau nekreipti dėmesio į tai ir skaniai pasijuokti.

Iki.
Pagarbiai,
Audrius Janecka,
Airija, bitlu protėviu salis.

Reklama

VALANDA SU DŽONU LENONU

The Beatles teisingos muzikos suvokimo prasme glūkoidų asmenybėms paliko neišdildomą, gilų ir negrįžtamą spaudą. Prisiminkime Džoną Lenoną ir pažiūrėkime youtubinį filmuką. Taip siūlo Vytas SanSimnas Stanevičius. Tad įsipilame Kolumbijos Andų priekalnėse išaugintos kavos, sėdame prie TV ar iPado ir nugrimstame į nostalgiškus prisiminimus apie bitlų lyderį. Kad suprasti ir atminti kokios personos neteko muzikos pasaulis 1980 gruodžio 8 dieną

Prabėgo jau 38 metai, kai tragišką 1980 m. gruodžio 8 d. pamišėlis Džono Lenono gerbėjas Deividas Čepmenas paleido penkis šūvius į savo dievuką, prieš tai pašaukdamas jį vardu. Keturios kulkos, deja, buvo taiklios. Pasikėsinimo priežastis – žudikas jautė pyktį, kad jo garbinamas Dž. Lenonas tapo kitokiu. Atskubėję medikai dar bandė gelbėti Džoną, bet 23 val. 15 min. konstatuota, kad “Bitlų” lyderis mirė. Jam buvo 40 metų. Pasikėsinimas įvyko prie prabangių Dž. Lenono namų, Niujorke, Džonui išėjus iš jų su savo žmona Joko Ono. Tądien, likus kelioms valandoms iki tragedijos, Dž. Lenonas pasirašė autografą ant savo albumo 25-erių metų žudikui D. Čepmenui. Šis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Dabar Niujorko Centriniame parke apie Lenoną primena braškių laukai (Strawberry Fields) ir mozaika “Imagine”. Daina “Imagine” (tokiu pačiu vardu pavadintas ir albumas) – visų kovotojų už taiką įkvėpėja, parašyta Vietnamo karo metais.
Dž. Lenonas liko visos epochos simboliu tais maištingais, jaunimo pasipriešinimo karui laikais.
Glūkoidai kviečia bendraminčius į “Namų kino teatrą”, jaukiai įsitaisius, pasižiūrėti kino filmą, kaip 1971-aisiais metais buvo kuriamas albumas “Imagine”. Šiame filme “reikalų turėjo” ir Lenono draugas, avangardinio kino pradininkas, lietuvis Jonas Mekas, kuris garsiajai Džono Lenono ir Joko Ono porai padėjo įžengti į avangardinio kino pasaulį.

Taip buvo kuriamas albumas IMAGINE

 

 

Gyvenimas ir mirtis: Džimis Morisonas ir Džonas Lenonas

IGORIS RIABOVAS

Šiandien, gruodžio 8-tąją, sukanka 30 metų, kai buvo nušautas Džonas Vinstonas Lenonas, ir lygiai prieš 67 metus gimė Džimis Duglas Morisonas. Šiuolaikinės kultūros istorijoje ši diena pažymėta kaip diena „X“. Toks netikėtas dviejų garsių praeito amžiaus roko muzikantų tragiškos ir laimingos dienos susikirtimas… Manoma, jog Morisonas buvo psichodelinės filosofijos roko muzikoje pradininkas, o Lenonas… Lenonas – tai yra Lenonas.

Keista, jog dar niekam nešovė į galvą mintis senelio Plutarcho biografinių  diadų pavyzdžiu parašyti Džono ir Džimio, garsiausio rok-anglo ir žymiausio rok-amerikiečio gyvenimo aprašymą. Gyvendami tais pačiais laikais, būdami tame pačiame šou- biznyje, jie sukosi nesusikertančiose orbitose ir net nė karto nestovėjo vienoje scenoje. Beje, kyla natūralus klausimas – ar jie buvo pažįstami asmeniškai? Manau, kad ne. O ar reikėjo jiems šios pažinties? Vėlgi manau, kad ne. Morisonas tikriausiai įsivaizdavo Lenoną kaip suburžuazėjusį išsišokėlį, Lenonas gi savo šlovės metais išvis niekuo nesidomėjo, išskyrus savo Joko (gyvendamas USA, Džonas aktyviai rėmė taikos idėjas ir Vietnamo karo fone tapo ypač nemėgiamu federalinių tarnybų – Dzilbaus pastebėjimas). O Lenonui atsikrausčius į Ameriką, Džimio jau nebebuvo gyvųjų tarpe. Taip šios ryškios asmenybės ir figūruoja: vienoje epochoje, viename roko panteone, tik skirtinguose jo kampuose.

Ką pasakyti apie Morisoną? Gyveno, dainavo, „chuliganavojo“, mirė. Gerai atrodė, nepaisant to, kad gyveno siautulingą gyvenimą, pilną alkoholio ir narkotikų. Liko milijonų gerbėjų atmintyje. Buvo Laisvas, o tai buvo ir yra svarbiausia. Jo nepalietė nei “buržuazinė amerikietiška svajonė“, nei „Pasaulinis Blogis“.

Lūžio metais  abiems tapo 1970-ji: dramatiškai išsiskiria „Bitlai“, Morisonas gi pradeda savo kelią link Le cimetière du Père-Lachaise… Džonas Lenonas žuvo, praėjus devyneriems metams po Džimio Morisono mirties. Gerai pamenu, kaip apie Lenono tragišką žūtį pranešė „gebelsinė“ programa „Vremia“, tuomet nelepinusi tarybinio žiūrovo pasakojimais apie užsienio žvaigždžių gyvenimą. Diktorius apibūdino Džoną kaip iškilų kovotoją už taiką ir aktyvų pacifistinio judėjimo veikėją. Išties, dėl trumpo susižavėjimo maoistine ideologija Džonas galėjo turėti šiokį tokį tuometinės tarybinės valdžios pripažinimą, ko niekada negalėjo ( ir jam į tai buvo nusiš…) tikėtis filosofas, girtuoklis ir chuliganas Džimas Morisonas. Tas pripažinimas įgavo minutinio nekrologo pavidalą programoje „Vremia“… Veliau įvairios „Komsomolkos“ ir kiti komjaunuoliški smegenų plovimo įrankiai, atsieit laikraščiai, „apsiveršiavo“ straipsniais, kuriuose maniakas Čepmenas buvo vadinamas CŽV agentu. „Lenonas norėjo paviešinti paslaptį apie naujas CŽV masinio sąmonės poveikio technologijas!“- rėkė antraštės.

Skirtingai nuo Lenono, „Mr. Mojo Rising“ gyvenimui (mirčiai?) pasirinko dailininkų ir poetų miestą Paryžių, kur diena prasidėdavo ir baigdavosi su geriausiais draugais- Džeku Denielsu ir Mr. Brownsugar‘u. Su jų pagalba Džimis ritosi į beprotybę… Apie tai byloja jo „Paryžiaus dienų“ eilėraščiai ir dienoraštis, kurį rašė iki pat savo mirties. Lenoną nužudė išorinės šlovės perdozavimas, Morisoną – vidinė destrukcija, kuriai tašką padėjo narkotikai. Džimio Morisono paskutiniam gyvenimo etapui geriausiai tiktų Josifo Brodskio eilės:  „Человек мостовой…вниз по темной реке уплывая в бесцветном пальто, чьи застежки одни и спасли от распада“.

Džimis Morisonas buvo palaidotas Per-Lašez kapinėse; šios kapinės mums gerai  pažįstamos iš fotografijų sovietmečio istorijos vadovėliuose, ypač gerai įsiminėm tvorą, prie kurios buvo sušaudyti Paryžiaus komunarai… Morisono kapas tapo gerbėjų iš viso pasaulio ritualinio lankymosi vieta ir Paryžiaus merijos valdininkų galvos skausmu.

Džono Lenono atminimas įamžintas kur kas geriau: ne tik Liverpulyje, bet visose vietose,  kurios siejamos su Lenonu ar „Bitlais“, steigiami muziejai. Viskas, prie ko prisilietė Džonas, įgyja didelę piniginę vertę – laiškai, piešiniai, asmeniniai daiktai, diskas „Double Fantasy“, kurį Džonas pasirašė žudikui likus pusantros valandos iki šūvių – viskas buvo parduota aukcione.

Jie bandė pakeisti pasaulį… Pasaulis nesikeičia. Ir tikriausiai nesikeis niekad…

… A very Merry Xmas

And a happy New Year

Let‘s hope it‘s a good one

Without any fear

John Winston Lennon