PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (2). IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS. ANTRA DALIS

Tai antra publikacija. Šias undergroundines noveles parašė žmogus, pageidaujantis būti nežinomu. Bet atomazgoje žada atsiskleisti. O jūs paspėliokite. Gal pavyks.

KEISTAS KĘSTAS

Nulapatos  į nebūtį. Vasaros dienos. Tu surinksi aliai vieno . Visus savo daiktelius. Ir keliausi. Kaip mielas . Į Bendralizdžio (*9) apartamentus. Tegyvuos.

RUGSĖJO PIRMOJI

Tiek daug  Lakštingalų(*10) matysi pirmą kartą. Ir paskutinį. Vaizdukas: lakštingaliukai- atskirai,lakštingaliukės- atskirai. Blykčios išplautos plunksnelės. Žibės naujossuknelės. Sklaidysis. Plevens. Kalbelės. Apie naują lakštingalų kartą. Irgražius mokslo metus. Nuostabius fuksus (*11). Tuos išrikiuos atskirai. Tienežinos. Kur dėti savo sparnelius.Visa salė sužiurs. Visa salė įkals. Savogriežtus žvilgsnius. Ne į lubas.  Į fuksus. Tie – raudonuos. Tie – bals. Tie – mėlynuos. Tie – žaliuos. Kalbeliųnerėš. Už juos sugriaudės. Viena. Hermafroditiškos išvaizdos trečiakursė.

Fuksai nebus palikti. Likimo valiai. Jie gaus. Vištaturius (*12). Tie globos. Kaip tėtukai. Ar mamučiukai. Gimtos.  Aišku.

Lakštingalijos (*13) liaudis katučių sprogimais vos nesusprogdins. Akademijos aktų salės. Pristatant kiekvieną vištaturį. Paskui kalbos nutils. Paskui seniai lakštingalai pakvies. Jauniklius lakštigalus. Į draugystės vakarą. Prie sauso vyno butelių. Kol rasa išdžius. Bendralizdy?  Atsiprašau – buteliuose. Kol girtus senius reikės suguldyti. Į loveles. Ir išskristi į savo. Šventė baigsis. Prasidės

PASKAITOS

Čia stebuklų daug.  Šokiruos Didžioji akis. Didžiojitinginių pančių – vyrų – „gerbėja“. Ji atidžiai suskaičiuos. Visas studentiškasdūšias. Ir jei nebus kurio vyruko…. Ar kurių…Išrėš pavardėm. Tai inpatingaipatiks. Lakštingalėlėms. Jos- ak, ak, ak…Lakštingaliukai-  tfu, tfu, tfu…Ir niekas nenorės mirti. Josegazmino metu. Gal nemirs…

Niekas nemirs ir klausydamas Senojo stumbro. Nemirs. Snūstels posmelį. Kitą. O tuo metu… Jis vis porins…Storu balsu. Kas trys sekundės. Krenkštelės. Apie Lietuvos girias. Apie stumbrų didybę. Ir lups dūmą. Per pertrauką. Dūmo vardas  „Prima“ (*14).

„Primos“ netrauks gambioji. Atsiprašysiu. Garbioji Afroditė (*15). Ji įplauks į auditoriją.  Kaip Atėnė (*15). Kaip  Venera (*15). Šypsena nudažys. Niūrią lakštingalėlių kasdienybę. Mėgs kavą. Juodą. Ir žydros spalvos vyriškus marškinius. Egzamine galėsi būti ir su baltais. Tada įneš kavą. Balintą. Ant pailgo padėklo. Aliumininio. Bus ir sausainiukų. Kietų. It auditorijos suolai. Ji užpyks. Ji pasakys: Silkės atneštumėt“ Neatneš. Bet egzaminą išlaikys. Visi. Net ir lakštingalai su baltais marškiniais.

Žodžių reikšmės:

9. Bendralizdis – tokia gyvenama patalpa ,kuriojetelpa du žmonės arba keturi studentai.10. Lakštingalos – tokie tipai, kuriestudijuoja lietuvių kalbą. 11. Fuksai – negavę niukso iš vyresnių studentų  žmonės. 12. Vištaturis – toks studentųauklytė. Kura-torius. 13. Lakštingalija – šalis, kurioje daug lakštingalų,lietaus, alaus. Ir krepšinio. Žmonės kalba lietuviškai. 14. „Prima“ – tokioscigaretės be filtro. Ypač tinka tokio automobilio „Žiguliai“ stiklams valyti.Kai kam ir rūkyti. 15. Afroditė, Atėnė, Venera – Gražios moteriškės. Antikostop modeliai.

Reklama

SALDŽIOS IR SVAIGIOS ŠLOVĖS MINUTĖS

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

Futbolas grįžta į glūkoidus. Ir tai byloja apie platų glūkoidų interesų spektrą. Čia jaukiai įsikūrę rokeriai, melomanai, muzikai, kompozitoriai, poetai, režisieriai, dailininkai, skulptoriai, medikai, keliautojai, hipiai, pankai… Galima vardinti ir vardinti. Vienu žodžiu – GLŪKOIDAI. Ir tai yra puiku.

Kartą metuose, pirmą gruodžio savaitgalį, Alytus pakviečia vakaronei jaunystėje jį garsinusius alytiškius sportininkus. Pagerbiami sporto žmonės – veteranai, padėkojama, palinkima sveikatos ir stiprybės. Greit bėga laikas, rodos visai neseniai su bendraamžiais rungtyniavai bėgimo takelyje, žaliojoje futbolo vejoje, rankinio, tinklinio ar krepšinio aikštelėje, kėlei virš galvos rekordinę štangą ar spaudei varžovą ant menčių, galbūt “sodinai” kulkas į dešimtuką, o šiandien jau gerinami Tavo rekordai, kyla naujos žvaigždutės. O Tu tik palinguoji galva ir pagalvoji: kad man tokios sąlygos, kad aš galėčiau žaisti šiuose Alytaus sporto rūmuose, stadione. Nors ne viskas sportininkų treniruočių kokybei padaryta ir dabar. Laikai pasikeitė, pasikeitė požiūris į sportą, bet, ko gero, veteranams atrodo, kad jie labiau ir nesavanaudiškiau jį mylėjo. Dėl to Alytus turėjo futbolo čempionę “Dainavą”, dėl jos ir surinkdavo tūkstančius aistruolių senutis miesto centrinis stadionas. O kur dar šaunuoliai Alytaus plento dviratininkai, Albino Šukaičio tinklininkai ir “Kooperatininko” tinklininkės. Prisimenam ėjimo takelyje sporto meistrą Kąstytį Pavilonį, kuris „mandrai“ kraipydamas užpakalį taip greit žingsniavo, kad jo nepavydavo dažnas bėgdamas. Nepamirštas ir amžinai jaunas mūsų atmintyje išliko Donatas Tarcijonas, smagiai, tarsi žiogas šuoliuojantis per barjerus, „nešdamasis“ į finišą, pakeliui gerindamas rekordus. Alytaus Kurorte gyvenusi šešiasdešimtųjų greitakojė gazelė Marytė Marcinkevičiūtė tapo sąjunginės moksleivių spartakiados prizininke. Dabar ji gerbiama sporto žurnalistė. Iki šiol ausyse skamba Antano Jasionio „Jaškos“ ir jo komandos draugų kalamos „vinys“ į sporto mokyklos senutėlės salės tinklinio aikštelės grindis. Alytus išaugino ir olimpiečių: parolimpietį disko metiką Algirdą Tatulį bei ėjikę Brigitą Virbalytę ir sprinterį Rytį Sakalauską, o krepšininkas Tomas Pačėsas 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse, gindamas Lietuvos garbę, laimėjo bronzos medalį. Pasiilgstam mes Jūsų. Kai ką dar turim laimės pamatyti nors retai, nors labai retai, o kiti, jau mus stebi iš aukštai šiose gyvenimo lenktynėse, kuriose taip nesinori perkirsti finišo liniją. Gyvenimo trasoje, kuri kupina kliūčių, skubėkime lėtai, kad dar ilgai būtume joje, o finišo juostelė artėtų kuo lėčiau.


Gruodžio 7 d. žiema trumpam nubalino Alytų. Tiesa, ne rogėmis tą vakarą į Alytaus teatro salę skubėjo sporto veteranai – jubiliatai. Džiugu buvo pasimatyti, paspausti dešinę vienas kitam, žila barzda pakutenti tų laikų sporto gracijų skruostus, pabendrauti, išgirsti linkėjimus, pajuokauti.
Juokų nestigo ir juos savo adresu geraširdiškai priėmė futbolininkai, paprastai patys žodžio kišenėje neieškantys. Visai šiai smagiai nuotaikai impulsą davė nepamainomi vakaro vedėjai eksrankininkas, nepasipūtęs ir betarpiškas radijo stoties FM 99 savininkas Liudas Ramanauskas ir elegantiškas šelmis, iki šiol nepasunkėjęs lengvaatletis Kąstytis Pavilonis. Jam futbolo bendruomenė padovanojo tik ką išleistą, dar dažai kvepiančią, Alytaus futbolo istoriją. Joje pasinaudota ir rašiniais Alytaus futbolo tematika, skelbtais pirmiausiai glūkoiduose. Tikėsimės, kad glūkoidai bus nepamiršti ir turės šį gražų leidinį, juolab, kad šiomis dienomis vyko jo pristatymas visuomenei.
Vienas po kito į sceną kilo iškilmių kaltininkai atsiimti dovanėlių ir dėmesio porciją iš kolegų sportininkų. Užtikrintai, tarsi futbolo aikštėje, scenoje jautėsi buvęs Lietuvos moksleivių futbolo rinktinės narys Albertas Antanavičius Šekspyras, o jo dainos, lyg juvelyrinis „pasas“, atakuojant varžovų vartus, pasiekdavo sporto veteranų širdis.
Buvo ir nepatogių klausimų valdžios žmonėms: kada Alytus turės patalpas sporto muziejui? Pasveikinti sporto veteranų atvykusi Alytaus vicemerė Valė Gibienė nesijautė svetima sportiškoje aplinkoje. Būdama gracinga, tarsi meninės gimnastikos atstovė, ji į klausimą atsakė nuoširdžiai kerinčia šypsena, kuria susirinkusieji vyrai buvo nuginkluoti. Ką reiškia tikėti gražios moters šypsena?
Šypsenų nestigo ir po iškilmingos dalies. Vakaras persikėlė į teatro kavinę. Smagu buvo regėti šioje šventėje draugišką glūkoidą Virgilijų Beišą – medicinos mokslų daktarą, rimtą vyrą, puikų chirurgą.

Virgis, būdamas moksleiviu, lankė mokytojo Kazimiero Svetiko kulkinio šaudymo sekciją. Kaip jis atskleidė, dar studijuodamas mediciną, pirmame kurse bandė nušauti du zuikius – medicinos studijas Vilniaus universitete ir sportą. Tačiau, kai prieš egzaminų sesiją reikėjo vykti į varžybas ir komandos vadovai padrąsino, sakydami, kad važiuotų, o egzaminuose jie pagelbės, įžvalgus „fuksas“ padėkojęs atsisakė, supratęs, kad šautuvą teks kabinti ant sienos. Vadovavosi lotyniška sentencija – „aut bene, aut nihil“ („arba gerai, arba nieko“). Anksti užbaigęs sportinę karjerą nesigailėjo, visą save atidavęs medicinai. Štai tik pora atsiliepimų apie jį, kaip asmenybę, nepaprastą žmogų, daktarą, kuriuos parašė žmonės, patekę į didelę bėdą:
„Dydis zmogus, tikras medikas, malonus, rupestingas, didziausia padeka, “tokie zmones laiko pasauli“.
„DAKTARE, labai Jums ačiū už šiandien mano mamai labai profesionaliai atliktą sudėtingą skydliaukės operaciją. Jūs gyvenate labai prasmingą gyvenimą.
Linkiu niekada nepavargti. Tokie ŽMONĖS gelbėja likusią Lietuvą…
Telaimina Dievas Jus ir Jūsų šeimą.“

Gera, kad mes esame šalia tokio doro, inteligentiško ir kuklaus žmogaus.
Nepaminėti dar vieno glūkoido Vyto Malinausko Wato – būtų didžiausias nesusipratimas, o ir neįmanoma dėl jo puikiai išpildytos garsios arijos iš operos „Esmeralda“ linksmojoje vakaro dalyje. Po šio tradicinio atlikimo daugelis nerado ramybės… Iki šiol arija tebeskamba mano ausyse… Tad buvo galima pamanyti, kad Watas metė rimtą išūkį trio el Fuego. Watui bis!


Vakaras buvo smagus…

Periūrėkite daugiau vakaro foto. Autorius: Vytas SanSimnas Stanevičius

VALANDA SU DŽONU LENONU

The Beatles teisingos muzikos suvokimo prasme glūkoidų asmenybėms paliko neišdildomą, gilų ir negrįžtamą spaudą. Prisiminkime Džoną Lenoną ir pažiūrėkime youtubinį filmuką. Taip siūlo Vytas SanSimnas Stanevičius. Tad įsipilame Kolumbijos Andų priekalnėse išaugintos kavos, sėdame prie TV ar iPado ir nugrimstame į nostalgiškus prisiminimus apie bitlų lyderį. Kad suprasti ir atminti kokios personos neteko muzikos pasaulis 1980 gruodžio 8 dieną

Prabėgo jau 38 metai, kai tragišką 1980 m. gruodžio 8 d. pamišėlis Džono Lenono gerbėjas Deividas Čepmenas paleido penkis šūvius į savo dievuką, prieš tai pašaukdamas jį vardu. Keturios kulkos, deja, buvo taiklios. Pasikėsinimo priežastis – žudikas jautė pyktį, kad jo garbinamas Dž. Lenonas tapo kitokiu. Atskubėję medikai dar bandė gelbėti Džoną, bet 23 val. 15 min. konstatuota, kad “Bitlų” lyderis mirė. Jam buvo 40 metų. Pasikėsinimas įvyko prie prabangių Dž. Lenono namų, Niujorke, Džonui išėjus iš jų su savo žmona Joko Ono. Tądien, likus kelioms valandoms iki tragedijos, Dž. Lenonas pasirašė autografą ant savo albumo 25-erių metų žudikui D. Čepmenui. Šis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Dabar Niujorko Centriniame parke apie Lenoną primena braškių laukai (Strawberry Fields) ir mozaika “Imagine”. Daina “Imagine” (tokiu pačiu vardu pavadintas ir albumas) – visų kovotojų už taiką įkvėpėja, parašyta Vietnamo karo metais.
Dž. Lenonas liko visos epochos simboliu tais maištingais, jaunimo pasipriešinimo karui laikais.
Glūkoidai kviečia bendraminčius į “Namų kino teatrą”, jaukiai įsitaisius, pasižiūrėti kino filmą, kaip 1971-aisiais metais buvo kuriamas albumas “Imagine”. Šiame filme “reikalų turėjo” ir Lenono draugas, avangardinio kino pradininkas, lietuvis Jonas Mekas, kuris garsiajai Džono Lenono ir Joko Ono porai padėjo įžengti į avangardinio kino pasaulį.

Taip buvo kuriamas albumas IMAGINE

 

 

Paukščių akademija. Ironiškas novelių apsakymas. Pirma dalis

Studentiškas laikas. Sovietmetis. Novelės. Prieš išleisdamasas knyga, apdairus rašytojas pasinaudos glūkoidų tinklapiu – žinutės ištransliavimu į Jūsų PROTUS ir ŠIRDIS. Kiti rengia pompastiškus abejotinos vertės poezijos knygų,  kurių niekas neperka, pristatymus. 21 amžius patogus tuo, jog užverstas grafomanų knygelėmis ir literatūriniais šedevrais: tinka visiems skoniams – aukštų meninių standartų ieškantiems ir neturintiems joko supratimo apie meną. Bet svarbu imti ir skaityti. Šias undergroundines noveles parašė žmogus, pageidaujantis būti nežinomu. Bet atomazgoje žada atsiskleisti. O jūs paspėliokite. Gal pavyks. 

KEISTAS KĘSTAS

Viens, du, trys… pradedam.

Vilniuje švis. Saulės spinduliai veržte veršis pro autobusų stoties langus. Skverbsis į visų gyvų. Ir negyvų daiktų akis.

Judėjimas prasidės. Plačiais mostais mosikuos valytojos. Išdidžiai pyks. Ant šiukšlių. Ir netvarkingų paukštukų. Marmaronai (*1) kaukšės.  „Čečiotką“ (*2). Kerziniais batais. Vis čiupinės mažas dėžutes. Ant pečių. Kartais kažką pasufleruos į tas dėžutes. Ir vėl kulniuos. Pro nusilesusius paukštukus. Nutūpusius ant suolų. Nusilesėliai miegos. Kaip angelai. Padėję galvutes ant sparnelų. Sapnuos. Dangiškus liūliukus. Kol neprikels marmaronai.

 

Praslinks šešėliai. Liūdnais veidais. Paukštukai. Iš kitos Paukštukijos (*3). Po du maišu. Ant pečių. Linguos į šalis. It pingvinai.

Griausmingai karksės garsiakalbiai. Vienus varys į autobusus. Kitus – iš autobusų. Tretiems primins, kad autobusai gali suvažinėti. Netyčia. Čia- stoty.

Atsidursi šviesų, garsų sumaišty. Ir tu. Išlipsi iš autobuso su tėvu. Apaksite. Apkursite. Nuo sostinės blizgesio. Ir skurdo. Kopsite laiptais. Pereisite geležinkelio stoties aikštę. Važiuosite troleibusu. Nr.1. Čia užklyks ant tavęs. Tipas. Recidyvistinės išvaizdos.  „Čevo stoiš“. “Prochodi“ (*4). Pasiųsi tu jį toli. Gal kur nusinešė saulę miškai?“ Galvosi: negi ir  Paukščių akademijoje (*5) tokie snapai? Ištinę. Ir mėlyni. Ne. Ten bus kiti. Kultūringesni.

 

Ten bus gražu. Dangoraižis. Pilkos kolonos. Užrašas: „Paukščių akademija“. Parketas. Ąžuolo. Ot!

Žengsi nedrąsiai.  Išvysi lentelę: „Priėmimo komisija“. Dvilinki siūbuos paukštukai.Kaišios popieriukus. Dėdėms ir tetoms. Išdidiems. Kaip faraonams. Sostuose.

Prieisi prie sosto ir tu.

– Iš kur?

– Iš…

– Aišku…

– Kariuomenėj tarnavai?

– Kad aš…

– Aišku…

– Sveikatos pažymos yra?

– A…

– Aišku. Pirmas egzaminas liepos pirmą.

– Aišku?

– Aaaaišku…

Išeisi. Neverksi. Neisidžiaugsi. Neliūdėsi. Sakys. V.Kernagis (*6). Tėvą sutiksi autobusų stoty. Parvažiuosit namo. Valio. Po kiek laiko vėl. Sostinė. Liepos pirmoji. Dangoraižis. Pilkos kolonos. Paukščių akademija. Parketas. Aktų salė. Daug suolų. Daug paukštukų. Daug  plunksnagraužių (*7). Viena lenta. Vienas rašinys. Nekvėpuot. Nepumpsėt. Galvyčių nekraipyt. Vieną rašinį rašyt.

Rašysi. Rašysi. Rašysi. Gausi. Trejetą. Penkiabalėj sistemoj. Bus siutas. Globalinis. Rodos, sudraskysi. Į bilijoną akademyčių. Kolonyčių. Sostinyčių. Kažkayčių. O paskui. Siutas dings. Bus vien penketai. Akyse.Žemėj. Ore. Ir danguj. Panašiai sakys. Toks dėdė. K.Binkis (*8). Penketai. Ir egzaminų lape.

Žodžių reikšmės:

1. Marmaronai – tokie vyrukai. Milicininkai. Mėlynai raudonai apsirengę. Geriau su jais nedraugauti. 2. Čečiotka – toks šokis, kai bandoma batų kulnais įkalti vinį į grindis. 3.  Paukštukija – tokia šalis, kurioje daug paukštukijų. Vadinosi „SSSR“. 4. „Čevo stoiš. Prochodi“ – rus. „Ko stovi. Praeik“. 5. Paukščių akademija – tokia vieta Vilniuje, kurioje vieni mokyti moko kitus. Būti mokytais. Kad šie mokytų nemokytus. 6. V. Kernagis- barzdotas dėdė, dainavęs lakštingališkai. 7. Plunksnagraužiai – studentų kankintojai. Dėstytojai. 8. Binkis. Jis gi Kazys. Poetas rašęs ne tik apie aguonas. Ir apie kitus augalus…

Mano visų laikų geriausi hitai

 

Tai pirmieji  Jūsų visų laikų geriausi muzikiniai kūriniai. Jei  širdagraužis sakys, kad kažką pamiršau – siųskite pataisas. Čia VISKAS GALIOJA. Pirmas įspūdis: dominuoja roko klasika. Jei mėgstate Alą Pugačiovą ar Muslimą Magomajevą, Bachą ar Hendelį, Stasį Povilaitį ar Nelę Paltinienę, Šekspyrą ar A. Jegelevičių, Gintarėlius ar Raganius ar dar kažką, kas suformavo Jūsų muzikinį skonį – siųskite. Čia VISKAS GALIOJA. Užsimerkite ir įsivaizduokite jog jus skraidina į Marsą su bilietu į vieną pusę. Kokius kūrinius pasiimtumėte klausyti? Štai juos ir surašykite. Būkime atviri ir visiems matomi – lai visi žino, ką mes mėgstame. Įvairovė – privalumas. Atvirumas stiprybė. O mes išsirinksime savo penketuką ar dešimtuką. Kaip  nutarsime, taip ir bus. Daugiau info rasite čia.

# 1.  Dedi varnelę ant Tau patikusių kūrinių || # 2.  Spaudi VOTE (balsuoju) || # 3.  Norint pamatyti rezultatą, spaudi VIEW RESULTS || # 4. Taip peržiūri visus apklausos lapus. 


Lietuvos kariuomenei 100 metų

FB4C18F0-15E0-4D39-A8F1-07488CF4F240

Padėka Vytautui SanSimnui Stanevičiui ir Eugenijus Vnarauskui-Geniui. Jų dėka atsirado šis įrašas apie svarbius kraštui įvykius. Dr. J. Basanavičiaus paminklas Vilniuje tinkamu laiku: minint LT kariuomenės 100-metį

EUGENIJUS VNARAUSKAS

Lapkričio 24 dieną, šeštadienį, sostinės Konstitucijos prospekte įvyko atkurtos Lietuvos kariuomenės 100 metų jubiliejaus proga surengtas šventinis kariuomenės ir karinės technikos paradas. Paradą priėmė ir stebėjo aukščiausi Lietuvos Respublikos vadovai, taip pat svečiai atvykę iš 27 valstybių. Apie 1800 karių dalyvavo iškilmingoje karių rikiuotėje. Be Lietuvos karių dalyvavo kariai iš keturiolikos NATO šalių, kurie su savo šalių vėliavomis pražygiavo Konstitucijos prospektu. Po karių eisenos pravažiavo prospektu 80 vienetų įvairios šiuolaikinės karinės technikos. Po parado vilniečiai iš arčiau galėjo susipažinti  su karine technika.

Fotogalerija. Nuotraukos: Eugenijus Vnarauskas

Keturi metai be Džyzos

2014 lapkrityje mirė ilgametis LRT darbuotojas, antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Aleksandras Jegorovas, daugelio pažįstamas kaip „Džyza“. Laisvę muzikoje ir gyvenime labiausiai vertinęs žurnalistas gimė 1952 m. rugsėjo 6 dieną Kaune. Po R. Kalantos susideginimo dalyvavo protesto akcijose, buvo persekiojamas KGB. Aldona Marcinkevičienė tada pirmoji pranešė glūkoidams apie Aleksandro “Džyzos“ Jegorovo netektį. Tai Igorio jaunystės Kauno laikų geras draugas. Tai Kristupo Petkūno ir kitų Kauno hipiakų iš Company bendražygis ir idėjų pakeleivis (brothers and sisters, are you ready). Romo Kalantos amžininkas, amžinasis hipis, muzikantas, buvęs kaunietis, o dabar vilnietis. Dar miela detalė prisiminti: tai jis glūkoidę Laimą po “Nuogų ant Slenksčio“ atgroto šokių vakarėlio Automatikos fake (Kauno Politechnikos Institutas – dabar KTU) 1973 palydėjo namo ir elgėsi kaip tikras džentelmenas…

 

Keletas Džyzos minčių, išsaklytų pokalbiuose su žurnalistais
Su Kristupu Petkūnu likome tikri draugai. Labai kukliu, bet dvasingu žmogumi. Buvo toks posakis – neturėk 100 rublių, bet turėk 100
draugų (Kristupas Petkūnas, Kauno Company 1968 – 1973- glūkoidų pastaba).

Nors esu Lietuvos patriotas, žinau, kad už patriotizmą niekas pinigų nemokėjo ir nemokės. O jaunam žmogui reikia gyventi. Jei Lietuvos kultūros ministerija menininkams finansavimą nurėžia, tai išaugs ne kultūros, bet picų karta.

Žinoma, kas darytų gera, jei nebūtų blogio? Abu dalykai susiję. Tik gaila, kad ne už tai kovojome. Mes praradome sveikatą, o kai kas – sąžinę. Per šias „kalantines“ Kaune susirinko politikai gedulingais veidais ir pradėjo savo monologus skaityti iš lapų. Jei žmogus nuoširdžiai kalba, jis neskaito iš lapo. Esu gavęs Sausio 13-osios medalį. Norėčiau pasielgti kaip Džonas Lenonas. Jis protestuodamas atidavė savo apdovanojimą karalienei.

Kuo ši karta skiriasi nuo mūsų kartos? Žiaurumu. Ir naujų technologijų išprievartauta smegenine. Kaip atrodys ateityje 16-18 metų žmogus? Su motociklo šalmu, kuriame įmontuotas garsiakalbis. Iš priekio – belaidžio ryšio išmanusis mobilusis telefonas. Dar priekyje – ekranas, o kitoje pusėje „vidiakai“…

Skirtingų kartų klausimas visada buvo aktualus žmonijai, bet ypač istorinių virsmų laikais. Kuo skiriasi hipiavusi sovietinės Lietuvos jaunuolių karta nuo dabartinės kartos, jaunuoliškai įnikusios į „feisbukus“ ir „jutiubus“? Kuo ši karta pranašesnė? Ar žmonės, prarandantys bendruomenės jausmą, gali būti laimingi?

Istorinis filmukas, skirtas Džyzai ir visai muzikinių rezistentų plejadai (rusų kalba, šaltinis: Facebook, LRT medioteka)

company_dzyza

Arkadijus Vinokuras, dar vienas nemarios kartos Kauno Company hipis-intelektualas apie Džyzą (šaltinis: LRT)
Prieš išeidamas Džyza, jau negalėdamas kalbėti, perdavė savo antrajai pusei (tapusiai jo užuovėja nuo negailestingos tikrovės) laikrodį. Amžinybėje mat laikas nebeegzistuoja. Jis reikalingas tik mums, kad nepamirštume, jog vis dar esame mirtingi.

Nesiilsėk ramybėje, mielas mano drauge, nes ten, danguje, susitiksi su visais mūsų anos epochos nepakartojamais veikėjais. Jok lyg
Don Kichotas ant savo Seno Kuino, prisidėjęs prie lūpų armonikėlę!

Jok, skleisdamas bliuzo garsus, ir angelai dainuos ir juoksis kartu su Tavimi. Nepamiršim Tavęs, Džyza, tu hipiškasis kaunietiškasis Kristau! Žinok, mes, Tavo Company ir tūkstančiai Tave regėjusių, girdėjusių, Tave pažinusių, plosime tik Tave prisiminę!

Gūdūs sovietų okupacijos laikai, 1970-ieji… KGB-istai kaip velnias kryžiaus bijojo laisvo, bebaimio juoko. O jis, Džyza, juoktis mokėjo.
Besiplaikstančiais ilgiausiais plaukais žingsniuodavo Laisvės alėja taip atkreipdamas praeivių, milicininkų, draugovininkų ir jaunimo dėmesį. Gimęs Kauno senamiesčio širdyje prieš 63 metus…

Ne, prieš 45 metus, nes tada jis pasirodė lyg iškritęs iš kito pasaulio, to, iki kurio buvo skaičiuojami sovietiniai šviesmečiai. Koks ten buvo jo gatvės pavadinimas? The Love street (The Doors grupės hitas “Love Street“ – glūkoidų pastaba). Taip didžiulėmis raidėmis ant sienos ir buvo parašyta.

Džyza savo greitakalbe, pilna anglicizmų, ironiška kalba ir išvaizda iškrisdavo iš konteksto. Visiškai kaip ir dabar: kitoks, kitokios
hipiškos vertybės, vienas paskutiniųjų hipių dinozaurų, niekaip nesugebančių prisitaikyti prie normalumo.

Prisimenant Džyzą turėtų gražiai įsikomponuoti Frank Zappa, kurį, vartydamas savo fotoarchyvus  surado Vytas “ San Simnas“ Stanevičius. Garsiojo muzikinių ekspermentų ir atradimų autoriaus biustas stovi Vilniuje (savaitės foto). Lietuva šia prasme – avandarde. Kita foto: Vytas su F. Zappa, bet jau Glazge. Fotografavo Vyto prietelius Sergiejus iš Sankt Peterburgo, glūkoidiškos sielos žmogus.
ert

Daugiau glūkoiduose ::

Revoliucija No 9. Kaunas 1970 [balandžio 8, 2012]
〉 Kauno hipiai: mažoji išpažintis [gegužės 22, 2009]
Prisimenant klavišininką Robertą Griškevičių [lapkričio 29, 2007]
Romo Kalantos deglas (kartojama) [gegužės 14, 2013]
galera_company