BITLAI ir FUTBOLAS. DETALUS TYRIMAS.

VYTAUTAS STANEVIČIUS                                                                               AUDRIUS JANECKA                                                                               

 

 

Šis projektas gimė bendradarbiaujant Vytautui ir “freelanceriui“ Audriui (Simno legionierius Airijoje). Kūrybinė veikla skirta glūkoidams. Kalbant futbolo terminais, Audrius atliko rezultatyvų “pasą“,  o Vytautas jį nukreipė ten, kur šis projektas turėjo atsirasti. Tikimės, kad laimės glūkoidų komanda.
Pabandysiu suvesti draugėn, atrodo, du neįmanomus reiškinius – Bitlus ir futbolą. Ar Bitlai domėjosi futbolu? Į šį klausimą jau kelis dešimtmečius neturėjau atsakymo. Mintijau, bet juk jie britai, o šiems, didžiai daugumai, futbolo virusas į jų kraują patenka su motinos pienu. Tačiau ir britas britui nelygu. Fantazavau, ginčijausi su savimi ir draugu, o atsakymo kaip nebuvo, taip nebuvo. Dėl tų pačių Bitlų pamėgau Liverpulio miestą ir, žinoma, futbolo komandą FC Liverpool.
Šiek tiek futbolo istorijos. Žaidimas, panašus į futbolą, žaidžiamas nuo neatmenamų laikų. Šiuolaikinio futbolo istorija skaičiuojama nuo 1863 m. Kaip žinia, anglai pirmieji suvienodino futbolo taisykles, nes iki tol vos ne kiekvienas kaimas žaidė pagal savas. Jie nusprendė, kiek komandoje turi būti žaidėjų, uždraudė žaidėjams (išskyrus vartininką) griebti kamuolį rankomis, atskyrė futbolą nuo regbio ir t. t. Tuo pačiu metu buvo įkurta ir Anglijos futbolo federacija. Futbolo žaidimas įgavo kiekvienam futbolo mėgėjui žinomus kontūrus.

Seniausiu futbolo klubu pasaulyje laikomas Anglijos Šefildo miesto „Sheffield football club“, įkurtas 1857 metais. Mano favoritas FC Liverpool įsikūrė 1892 m. Yra Liverpulyje ir dar viena puiki komanda – Everton FC. Beje, ši net anksčiau įkurta – 1878 m. Iki konkurento atsiradimo Everton FC žaidė „Anfield“ stadione, pastatytame 1884 m., tame pačiame, kuriame dabar šeimininkauja vokiečio Jurgeno Kloppo treniruojamas FC Liverpool. Kodėl taip atsitiko? Priežastis banali – nesutarimai dėl nuomos mokesčio, tarp tuomečio Everton FC prezidento (jis buvo miesto meru bei stadiono savininku) ir klubo direktorių tarybos. Konfliktas išaugo iki tokio lygio, kad įvyko skyrybos: taryba perėmė Evertono klubą į savo rankas ir pradėjo žaisti Goodison Park stadione. „Anfield“ stadiono šeimininkas ir buvęs Everton FC prezidentas liko be žaidėjų. Stadionas yra, komandos nėra. Tačiau meras nepasimetė ir įkūrė naują komandą. Naujai įkurtam FC Liverpool užteko vienų metų, kad prasimuštų į aukščiausią Anglijos futbolo divizioną. Per savo ilgą istoriją raudonieji (marškinėlių spalva) FC Liverpool patyrė ir nuopuolių, ir pakilimų. 18 kartų laimėjo Anglijos čempionatą, 5 kartus buvo stipriausias Europoje, iškovojo gausybę įvairių titulų, taurių, bet jau 3 dešimtmečius, nuo 1990 m., negali laimėti Anglijos čempionų vardo. Paskutinį kartą stipriausiu Europoje tapo 2005 m., laimėdamas UEFA Čempionų lygą. Beje, tais pačiais metais, gindami šį titulą, Liverpulio futbolininkai žaidė Kaune su FBK Kaunu. Lietuvos atstovai, kad ir pralaimėjo, bet rezultatas 1:3 – gan garbingas. Tas rungtynes stebėjau Kauno sporto kombinato stadione. Šį sezoną raudonieji labai sėkmingai žaidžia visais frontais, bet kada laimės Anglijos Premier lygą, žino tik ponas Dievas. Manoma, kad jų sirgaliai patys geriausi pasaulyje. Futbolo klubas FC Liverpool ir jų sirgaliai verti vieni kitų, jie yra viena didelė šeima! Deja, aš „Anfield” stadione rungtynių nemačiau, bet kai lankiausi Liverpulyje, pašmirinėjau po stadiono tribūnomis esančiomis erdvėmis, firminėje klubo parduotuvėje nupirkau anūkei raudoną futbolo kamuolį, ant kurio puikavosi klubo emblema.
Tiesiog nuodėmė būtų nepabuvoti mėlynųjų arenoje – Goodison park, kai atstumas tarp dviejų nesutaikomų priešų stovyklų tik 765 metrai.
Everton FC yra 8 kartus tapę Anglijos čempionais bei laimėję daug taurių turnyrų. Šiemet kol kas sekasi prasčiau, jie stiprūs vidutiniokai Anglijos futbole.
O dabar pakapstysime giliau, ar Bitlai domėjosi futbolu? Glūkoidų naujasis draugas, mano žemietis iš Simno, šiuo metu gyvenantis Airijoje, Audrius Janecka operatyviai atsiliepė į užuominą apie Bitlus ir futbolą. Vienu klaviatūros klavišo paspaudimu išgydė nuo viruso, kuris graužė mane dešimtmečius. Ačiū jam už puikų darbą, kurį atliko pasidomėjęs britų informacijos kanaluose, tokiuose kaip The Guardian bei kituose.

Fotogalera. Vytautas “San Simnas“ Stanevičius lankėsi Liverpulyje ir fiksavo patrauklius futbolo fanams momentus

 

 

 

 

Paskaitykime, ką gi atsiuntė Audrius…

Laikydamiesi politinio korektiškumo the Beatles niekada viešai nedemonstravo simpatijų savo miesto klubams, nenorėdami sukiršinti ir atstumti fanų.
The Beatles filme Yellow Submarin, “Eleanor Rigby“ scenoje yra užuomina į futbolą, gal būt Merseyside derbis, nes rodoma žaidžiant 2 komandas, kurios vieni marškinėliai mėlyni, o kitos raudoni.

Tačiau tikėtina, kad Paul McCartney yra slaptas evertonietis, nes vieną kartą yra pastebėtas tribūnose per 1968 metu FA Cup finalą tarp West Brom ir Everton.
Jis yra pareiškęs, kad “kaip liverpulietis, aš myliu abi miesto komandas, bet jei kas prispaustų ginklą prie mano kaktos – tada aš tikras mėlynasis“.
“Čia yra sandėris: mano tėvas yra gimęs Evertone, mano šeima oficialiai yra evertoniečiai, tad jei kas liečia miesto derbį, aš turėčiau palaikyti Everton“ „ teigė McCartney radijo stočiai “Radio Merseyside“.
“Kartą po koncerto Wembley Arenoje aš sutikau Kenny Dalglish (Liverpool žaidejas) ir draugiškai pasikalbėjome. Ir žinai ką? Aš nusprendžiau palaikyti abi miesto komandas, nes tai Liverpool, ir manęs nedomina katalikų – protestantų kivirčai“.
“Jos abi yra geros komandos, bet prispaustas prie sienos – aš esu evertonietis.
McCartney brolis Mike McGiear yra absoliutus raudonasis. Filmuojant savo grupės The Scaffolds promo filmą “Thank you very much“, jis nusifilmavo stovintis priekyje sausakimšo Spion Kop ir dainuojantis klubo himną.

 

Pasak the Beatles istoriko Ray O’Brien, John Lennon niekada nebuvo futbolo ar aplamai sporto gerbėjas. Jo tėvas buvo Liverpool gerbėjas, ir jo prašymu John įtraukė buvusio Liverpool žvaigždės Albert Stubbins atvaizdą į Sgt. Pepper albumo viršelį, kur jis buvo vienintelis futbolininkas iš minios žmonių. Jis stovi šalia Marlene Dietriech peties.
Kito eks Liverpool žaidėjo Sir. Matt Busby, kuris 5 metus praleido „Anfield“ stadione prieš tampant Manchester United treneriu, vardas paminėtas Lennon’o the Beatles dainoje “Dig it“.

Nei John Lennon, nei George Harrison niekada nėra buvę stadione žiūrėti futbolo varžybų, George Harrison sūnus Dhani yra karštas raudonųjų fanas ir pastovus „Anfield“ žiūrovas.
George Harrison iš visų the Beatles mažiausiai domėjosi sportu aplamai arba buvo labai užsislaptinęs futbolo gerbėjas, nes siekiant išvengti nepageidaujamų klausimų, yra pareiškęs: “Liverpulyje yra 3 komandos ir aš palaikau vieną iš jų“.

Kurioziška, bet Ringo Starr yra Arsenal fanas. Jo patėvis buvo iš Londono ir pasiimdavo įsūnį į visas klubo rungtynes, tiek išvykoje, tiek namuose. Tačiau Ringo Starr augo, žinodamas apie raudonuosius ir abu jo sūnūs turi nuolatinius bilietus į „Anfield“ stadioną.

Pats aiškiausias įrodymas tarp the Beatles ir futbolo yra jų telegrama Liverpool treneriui Bill Shankly 1965 metais su palinkėjimu raudoniesiems sėkmės artėjančiame FA Cup finale. Ši telegrama yra pakabinta Shankley Hotel viešbučio foje Liverpulyje, kurioje rašoma: “Visokeriopos sėkmės, vaikinai. Mes jus žiurėsime per TV. John, Paul, George ir Ringo“.

P.S. Paskutinė pastraipa paglostė širdį, visgi vyrukai – FC Liverpool gerbėjai

Reklama

Žinutė iš Grand Canarijos

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

Mano mėgiamiausia futbolo komanda – FC LIVERPOOL. Rašau tai dėl to, kad su vienu draugu iš Simno spėliojom ir fantazavom, už kokią Liverpulio futbolo komandą galėjo sirgti bitlai? Primenu, jog patys bitlai iš Liverpulio. Kita gera komanda – EVERTON. Juk anglams futbolas įaugęs į kraują. Niekur neradau informacijos, tai manau, kad jiems futbolas buvo “dzin“. Būtų gražus siurprizas, jei atsirastų kažkas, turintis patikimos informacijos apie bitlų požiūrį į futbolą ir ja pasidalintų.

 

Siurprizas, kuris jau maloniai nudžiugino, tai ką tik perskaitytas mano žemiečio iš Simno Audriaus Janeckos laiškas, kuriuo ir noriu pasidalinti. Ne, ten aš nebuvau, bet kai gaunu tokią informaciją visokių minčių kyla…

Priežastis, kodėl aš rašau šį laišką jums, yra tokia: kaip įprastai, kas 3 mėnesiai bastausi po Europą, turėdamas norą pažinti pasaulį. Ką tik apsilankiau Gran Canaria saloje, Kanarų salos, Ispanija. Viešint 2-ame pagal dydį salos mieste Telde, netikėtai susidūriau su skulptūra (nuotraukose), skirta bitlų muzikantui Jonui Leninui (aka John Lennon). Žinant, kad esate “nepagydomas“ bitlų gerbėjas, turiu teisę ir pareigą jus informuoti apie šį (siurprizas man) faktą. Jei apie tai jau žinote, ar net esate buvęs šalia jos, prašau nekreipti dėmesio į tai ir skaniai pasijuokti.

Iki.
Pagarbiai,
Audrius Janecka,
Airija, bitlu protėviu salis.

“Žvejonių“ draugai ir bičiuliai…

Mes bandome kiekvienam Jūsų padėti pagauti savo didžiausią žuvį. „ŽVEJONYS“ KLUBAS – vienintelis Lietuvoje nuo 2000-ųjų metų veikiantis moksleivių sportinės žūklės klubas „Žvejonys“.
Klubo nariai dalyvauja ekologinėse programose ( 2006 metų EFTTA projektas Youth Grant), sportinės žūklės varžybose, rengia tarptautines sportinės dugninės (feeder‘io) varžybas.
Šiais metais suplanavome Grand renginį vaikams – „Nemunas Monst3r 2019“. Šio renginio tikslas – padėti vaikams pagauti Lietuvos didžiausią žuvį – šamą.
Taip pat, rengsime ir du, vaikams skirtus, tarptautinius Feeder stiliaus žūklės turus. Dalyvaus svečiai iš Latvijos ir kitų Europos sąjungos šalių.
Nedideliam mūsų klubui yra finansiškai sunku tiek aprūpinti savo klubo narius reikiama profesionalia žūklės įranga, tiek rengti varžybas.
Todėl pradedame lėšų rinkimo akciją. Visos surinktos lėšos bus panaudotos tik klubo reikmėms, ir žūklės sezono pabaigoje pateiksime finansinę lėšų panaudojimo ataskaitą.
Prašome padėti mūsų klubui ir paaukoti pagal išgales lėšų. Tai, galite padaryti, apsilankę mūsų lėšų rinkimo akcijos puslapyje ir paspaudę „DONATE NOW“ mygtuką.

Iš anksto dėkojame kiekvienam Jūsų asmeniškai.

PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (11). JIE. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS

Autorius dėkoja Glukoidų skaitytojams už kantrybę skaitant jo kuklų opusą. Jei garbieji skaitytojai norėtų ko nors paklausti apie šį kūrinėlį – mielai atsakysiu. Pagarbiai, Vytautas Matulevičius

 

VYTAUTAS MATULEVIČIUS

Ateis tau dienelė. Tavęs lauks
(74) KOMPAUKŠTIJA
-Negalvokite ,kad taip ilgai tęsis,- klyks grupės seniūnė. Geriauia akademinė grupė. O tu…Ne kompaukštijos narys. Gėda džiunglėms. Ir tau.
Grauš tave sąžinė. Grauš. Kad tu toks. Negeras. Geriausioj kompaukštijos grupėje. Nemiegosi. Kalsi. Kompaukštijos įstatus. Atmintinai. Kaip kokio (75) V.Majakovskio eilėraštį.
Tavo triūsas nueis. Šuniui ant uodegos. Grupės kompaukštijos vadė pasakys: “Kompaukštijos posėdžio nebus. Negali visi suskristi.” Apsidžiaugsi. Trumpam. Vėl išgirsi. Kad reikia ruoštis.Vėl kalsi. Įstatus. Atmintinai. Vėl posėdžio nebus. Vėl nesimokysi. O trečią kartą…

 

Grupės kompaukštijos vadė paims tave už rankos. Ir nuves. Tiesiai. Ne. Ne. Ne. Ne į Santuokų rūmus. Į AKADEMIJOS KOMPAUKŠTIJOS KOMITETĄ. O ten…
Bus ilga. Ilga auditorija. Ilgas stalas. Abiejose pusėse tupės. Komiteto nariai. Tokie tvarkingi. Kaip iš Vilniaus modelių namų. O tu? Kiurksosi per vidurį. Paklaus:
_ Mokesčiai renklami ar mokami? “ Velnias juos žino- galvosi”. Atsakyti reikės. Kaip? Tvarkinguoliai dešinėje sufleruos. Tvarkinguoliai kairėje sufleruos. O tu? Per vidurį. Kažką išlemensi. Lieps palaukt .Už durų. Palauksi. Po dešimties minučių. Tave priims . Į šauniuoliausias kompaukštijos gretas. Ir bilietą duos. Tokį bordo. Spalvos. Ne vyno. Grupės kompaukštijos vadė trins rankas. Kaip pirmykštis žmogus. Bandantis įžiebti ugnį. Tarp delnų laikantis medgalį. Grupė šimtaprocentinė. Kompaukštinė. Ne tik geriausia, bet ir kompauktiškiausia.
Kaip geriausią grupę išparceliuos. Po (76) valstybinių egzaminų.
PO VISĄ PAUKŠTUKIJĄ
Konvejeris veiks idealiai. Pavardė? Vardas? Grupė? A…Važiuosi į… Ačiū. Pavardė? Vardas? Grupė? A… Važiuosį į… Ačiū nesakysi. Kai išgirsi,kur tave išsiųs…Džiaugsiesi, kad motinėlė (77) Jekaterina pardavė (78) Aliaską. Nes ir ten tave galėtų išsiųsti. Mokyti (79) čiukčius. Lakštingalų kalbos.
Vakare – svaigiųjų limonadų ragavimas. Paskutiniai šokiai. Tais metais. Naktiniame bare. Paskutiniai atodūsiai .Tais metais. Vilniuje. O paskui? Nuostabus įrašas popieriuke. “Su šimto sliekų mėnesiniu atlyginimu”. O kas toliau? Tai- kita istorija. Dabar viskas. Taškas.

Žodžių reikšmės
74. Tokios partijos. Jaunesnė partija. 75. V.Majakovskis- toks sniegenų poetas.Garbus. 76. Valstybiniai egzaminai- egzaminai ,skirti galutinai pribaigti vargšą studentą. 77. Jekaterina- tokia rusų imperatorienė “apdairiai” pardavusi dalį savo imperijos. 78. Aliaska- “šiltas” kraštas Amerikoje. Ypač žiemą. 79. Čiukčiai- tokios tautos žmonės. “Plačiomis” akimis.

 

Ankstesnės dalys:

         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (1). IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS. PIRMA DALIS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (2). IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS. ANTRA DALIS 
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (3). BULVIAKASIS. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (4). ŠOKIAI. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (5). POKALBIAI ANT STOGO. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (6). VANDENS ŠVENTĖ. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (7). INSTRUKTYVINĖJE STOVYKLOJE. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (8). KAPTEPSIJOJE. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (9). PELYTĖS MAUDYNĖS. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (10). JIE. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS

 

KAZIUKAS MUGĖJE. NUŠVIEČIA GENIUS

EUGENIJUS VNARAUSKAS

Vilniuje šurmuliavo Kaziuko mugė. Ir aš nutariau, kad reikia ir man iškišti nosį iš savo chatos. Su savo „kledariškom“ kojom teko apeiti ir apžvelgti tik nedidelę dalį mugės, perėjau per senamiesčio širdį, per Didžiąją, Pilies ir Maironio gatves. Mugėje buvo galima įsigyti tradicinių riestainių, bei liaudies meistrų dirbinių iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Sakartvelo. Pakeliui kai ką ir nufotografavau. Šiaip Kaziuko mugėje vyko nemaža ir kultūrinė programa. Rotušės aikštėje ant pakylos „Rūkstam į svečius“ vyko įvairių tautybių folkloro grupių ir ansamblių pasirodymai, tai totorių “ILLSU“, lenkų „Landwarowianki“ ir „Vilija“, rusų „Vertiance“ ir „Rusų romansų salonas“, žydų „Fajerlech“ bei baltarusų „Shchodrytsa“, o Sirvydo skvere „Drožiam į gatves“ vyko „The Swing Cats“, Aleksandro Makejevo, tarptautinis duetas „Pai X“, „Babilono vartai“ pasirodymai. O prie Bernardinų sodo vartų „Neriam į folklorą“ parodė savo programas folkloro ansambliai „Ratilio“, „Laukis“, „Labirintas“ ir „Mindrė“. Oras buvo nuostabus, todėl žmonių buvo labai daug, bet su pirkiniais ėjo vienas kitas, dauguma vaikščiojo ir grožėjosi kaip muziejuje. Buvo ir gatvės muzikantų.

 

Viktorui 69. Būtų sukakę

VIKTORAS. ATMINK || Garažų Klipai 2018

Kefas, Kolka, Vikcius. Tai mūsų draugai.  Nepamirškime

“Sveiki visi, kas pažinojote Nikolajų Kuznecovą (Kolką), noriu pranešti liūdną žinią, šiandien geras draugas ir mano tėvas mirė 2019 – 01-15. Tai buvo ypatingas žmogus“. Tokią žinutę-komentarą pamatėme mūsų tinklapyje. Ne visiems pavyko atsisveikinti su Kolka, todėl čia ir dabar prisiminkime šį mūsiškį ir ryškų jo ir mūsų gyvenimo periodą tada, tolimais 1970- 1974.
Nikolajus Kuznecovas buvo pagrindinis ir vienintelis Jim Morrison Memory Club

free pop rock loveaksesuarų gamintojas: žalvariniai ženkliukai visiems klubo nariams, kuriuose kiekvieną raidelę reikėjo padaryti atskirai, juvelyriškai. Kolka pagamino ir pagarbos ženklą – nerūdijančio plieno lakšte suvirinimo aparatu “išgraviruotu” tekstu – FREE LIFE  LOVE POP, kurį padovanojome kauniečių roko grupei Gintarėliai. Šį veiksmą milicija įvertino smurtu prieš hipiuojantį miesto jaunimą. Nikolajus daug metų dirbo siuvimo fabrike. Ten vykdė pramoninių siuvimo mašinų techninį aptarnavimą, prikeldavo sudėtingus įrenginius naujam gyvenimui, net tada, kai verdiktas būdavo: nurašyti į metalo kaužą. Tai buvo žmogus auksinėmis rankomis, puikus šeimos tėvas ir patikimas draugas.

 

Kartu prisiminkime ir amžinai buvusį kelyje (pagal J. Keruaką) Sigitą Kizalą (Kefą), Kolkos gerą draugą. Šiems dviems vyrukams atminti Garažų Klipai ekspromtu pagamino trumpą filmuką apie hipiakus šiandien. Tiems, kurie keliauja po Pietų Europos salas, filmo epizodai prisimins matytus vaizdelius. O gal tai sužadins mintį patraukti į hipių irštvą San Franciske… Judėk kol gali!

hd_ico  HIPIAKAI (NEMIRĖ) || Garažų Klipai 2019

Sausio pabaigoje netekome dar vieno Aisčių muzikanto – Viktoro Jonkaus. Viktoras daug metų sirgo reta liga, bet gyveno kaip visi: gaudė lydekas, remontavo PC ar kitą su elektra-elektronika susijusią įrangą, gyveno internetinės prekybos svetainėse. Nepraleido glukoidų susibūrimų, kepė išskirtinio skonio duoną, kuria nuolat vaišindavo draugus. Įsiminė, kai prieš pat Naujuosius mane aplankė Viktoras su Jule ir įteikė tos skaniosios kepalą, kurią galiu valgyti ir be nieko. Taip, atrodo, Viktoras anksčiau nedarė. Dabar užsuko minutei, lyg amžiams atsisveikinti norėdamas. Sakiau, pabūkite. Ne, sako, dar reikia kelis TOKIUS aplankyti.
Viktoro durys neužsidarė keletą pastarųjų dešimtmečių. Pataisyk, sureguliuok tą ar aną, radiją ar televizorių (sovietiniai dažnai gesdavo), o 21-me amžiuje kompą ar kokį nors modernų divaisą. Viskas, jam prisilietus, startuodavo naujam gyvenimui. Kai patenki pas gydytoją, jis klausia: kuo skundžiatės? Ir pradedi pasakoti kur diegia, peršti, gelia. Tada išgirsti, jog sergi tuo ar anuo ir reikės to ar kito, kad pasveiktum. Gan ilgas pažinimo procesas. O Vikcius įrangos ligas nustatydavo taip: pamenu, gal apie 1980 skambinu jam, žinai, ta mano spalvota Raduga kažkaip kartais neįsijugia, kartais vaizdas dingsta, o dabar ekrane tik sniegas. Kas galėtų būti? Viktoras kantriai išklauso, patyli ir sako: TAI GAL SUGEDO. Reta žmogaus savybė: kalbėti mažai, pasakyti viską ir lakoniškai. Tą jis atlikdavo nepriekaištingai. Be to, kalbėdavo be užuominų. Už tai mes jį mylėjom. Ir už nuoširdumą.
O kiek pas Viktorą žvejų lankėsi pagalbos ar patarimo dėl meškerių ir tų visokių voblerių. Jis buvo prisiekęs žvejys ir suprato principą: darbas sutvertas žmonėms, kurie nemoka žuvauti.  Jei sustreikuodavo automašinos elektrinė dalis, o serviso specai nuleido rankas – Viktoras gedimą rasdavo.

Kai su Virgium bastėmės po USA, radome šį užrašą, dedikuotą prisiekusiems žvejams. Viktoras, būtent, toks ir buvo

Kruopštumą ir pažangias mintis technikos srityje paveldėjo iš savo tėvo. Tada, tolimais 1967, jo namuose buvo suvynioti pirmieji adapteriai elektros gitaroms. Jei tada Alytuje rasdavai neveikiantį telefoną-automatą, žinok ant kažkieno gitaros jau stovi adapteris. Tai jis pirmasis mieste sukonstravo reverberį, paprastai kalbant – aido efektą balsui. Jei šviesoforo stiklai mįslingai po nakties išgaravo, žinok, Aisčių muzikantai: Valdas Jurgelevičius, Rimgaudas Drumžlys ir Viktoras Jonkus sukonstravo pirmąjį mieste šviesos muzikos bloką, kurį pademonstravo Aisčių gerbėjams koncerte kultūrkėje, 1970 metų rudenį. Tai Viktoras su Simu grupei pasiūlė pavadinimą Aisčiai, kuriam kolegos pritarė. Uvertiūra: vėlų 1969 rudens vakarą, po repeticijos Viktoras Jonkus, nešinas gitara ir drumeris Stasys “Simas“ Simanavičius eina tamsia gatve, šneka apie šį bei tą ir Viktoras, lyg tarp kitko, sako, kad mūsų grupė kažkaip vadintis turėtų. Simas, o jis buvo didelis lietuvybės išpažintojas ir labai kreivai žiūrintis į tautą, kuri nuolat stengėsi ‘‘dognat i pričinit dobro“, sako – bus AISČIAI – bus įtvirtinta lietuvybė! Anokia paslaptis, Viktoras net savo dukrą Aiste pavadino. Grupės įvaizdžiui sustiprinti.

 

Dar vienas muzikinės karjeros epizodas. Apie 1975 buvo įprasta, grojant restorane Nemunas, dar grodavome miesto įmonių estradiniuose ansambliuose. Mums tai dar vienas atlyginimas. Tų imonių-įstaigų direktoriai laikė prestižu turėti estrados ar šokių, dramos ar dainų kolektyvus. Statybos tresto vadas K. Šimčikas protegavo ne tik estrados grupę, vadovaujamą Adolfo Juzumo, bet ir Alytaus futbolo rinktinę. Vikcius ir sako man: gal nori ateiti groti į trestą. Jis ten jau metai, kai grojo. Sakau, taigi ten žmonių netrūksta. Viktoras: jei ateisi, Juzumas išvys du vorus (taip vadino Joną Ptakauską ir dar vieną gitaritą – vardo jau nepamenu) – ir atsiras tos vietos. Taip ir buvo. Treste su Viktoru grojome, konceravome ir repetavome dar keturis metus, kol K. Šimčikas, pučian naujiems vėjams, nuleido globą ir pasiuntė mus į keturias puses. Ir futbolistus taip pat.

Viktoro namuose, Tvirtovės gatvėje, 1968 vienas pirmųjų mieste, jau stovėjo juostinis magnetofonas iš kurio sklido Jimi Hendrix. Šį Sietlo genijų Vikcius mėgo. Tada, sovietmečiu, jis niekada nesilankė vadinamųjų grandų (Estradinių melodijų, Nemuno žiburių, Nerijos ir kitų) koncertuose. O kam? Sakydavo. Geriau vieną gerą pamatyti. Ir važiuodavo į Vilnių ar Kauną pas Bonnie Tyler, Wishbone Ash ar Nazaret. Laidotuvių dieną Julė paprašė manęs įrašyti ką nors iš Carlos Santana. Pasirodo, šią muziką Viktoras nepaprastai mėgo. Mums,  artimiausiems draugams tai buvo lengvas šokas ir didelė staigmena-naujiena. Vėlyva naujiena. Nežinojome. Santaną visad mėgau ir aš, dabar namuose jis skamba dažnai.
Kovo 10 dieną Viktorui būtų 69. Sriubos kepimo ženklas. Išsireiškimas iš Viktoro terminologijos naujadarų aruodo.

 

PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (10). JIE. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS

KEISTAS KĘSTAS

Kai pasirodys
JIE
Kaip nuskendusį laivą jūroje apninka visokios siurbėlės. Kriauklelės. Ir kitokia dugno augmenija. Taip ir Akademijos bendralizdį aptūps. Visokie neaiškios plunksnų spalvos. Ir gymio. Paukščiai. Tai va.
Juos vadins „Onais“. Tie drums ramių. Gerų. Fantastiškai nuostabių. Bendralizdiečių gyvenimą. Ypač onai mėgs paukštukes. Įskris onai į antrą aukštą. Atsistos balkono gale. Ten durys dar stiklus turi. Apnuogins savo (69) dzinguliukus. Apmirs. Alpės. Horizonte pasirodys paukštukė. Skubės į (70) tupyklą. Onas išsišieps. Onas krutins savo dzinguliukus. Paukštukė išvys vaizdelį. Klyks . Nerealiai. Žinoma, ne iš laimės. Onas staigiai nuplasnos. Nuo balkono.


Kitą kartą bus kitaip. Niekas balkone nejudins. Nieko. Atlapatos iš rūsio. Uždususi paukštukė. Vos išlemens:“ T-eeeeeeeeeeen . J-iiiis.“ Gerai,kad tai išgirs kiti paukštukai. Nuzvimbs į rūsį. Kur bendralizdiečių dušai. Piš. Neras. Nieko. Iškart. Paskui ras. Oną. Pasislėpusį už durų. Leis pauostyti. Kumščių. Onas klyks. Kaip skerdžiama kiaulė. Viena rankute gins . Dzinguliukus. Kita- snapą. Ir vis prašys. „ Tik nekvieskit. Tik nekvieskit marmaronų.“ Pakvies .Tik prieš tai pažais. (71) Spirdalų mėgstamą žaidimą. Pastatys oną prie slenksčio. Vyrukai smūgiuos. Vienuolikos metrų baudinį. Į minkštą ono užpakaliuką.
Marmaronai atvažiuos. Plekštelės onui per petį. (72) „Pojiechali“ mestels. O paukštukams mirktelės :(73) „ my s nim pogovorim“.
Oną išveš. Onas kuriam laikui dings. Ir visi bus laimingi…


Žodžių reikšmės.
69. Dzinguliukai- vyr. Lyties atstovų regalijos. 70. Tupykla- vieta, į kurią net karalius vaikšto pėsčias. 71. Spirdalai- žmonės žaidžiantys spirdalą. 72. „Pojiechali“- daugiareikšmis rusų kalbos žodis. Čia- „važiuojam“. 73.“My s nim pagovorim“-marmaronų žargonas. Reiškia : „ Mes dar jam pridėsim . Nuovadoj. Be protokolo.“ 

Ankstesnės dalys:

         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (1). IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS. PIRMA DALIS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (2). IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS. ANTRA DALIS 
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (3). BULVIAKASIS. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (4). ŠOKIAI. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (5). POKALBIAI ANT STOGO. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (6). VANDENS ŠVENTĖ. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (7). INSTRUKTYVINĖJE STOVYKLOJE. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (8). KAPTEPSIJOJE. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS
         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (9). PELYTĖS MAUDYNĖS. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS