TIESUS KELIAS Į LAIMĘ. 2019 metų apdovanojimai. Alytus

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

Tas kelias nepažymėtas jokiame žemėlapyje ir nerasime jokiame atlase. Jo ieškome visą gyvenimą, dažnai nesuprasdami, kad mes jau esame tame kelyje, neretai net stabtelėjame ir pabuvojame to kelio jaukioje stotelėje. Vėl tęsdami kelionę gyvenimo vingiais, prisimename – juk ten, toje Vilties bei Laimės paunksmėje mes jau apsilankėme ir dabar su džiaugsmu paviešėtumėme joje ilgiau. Tas ilgas ir vingiuotas kelias tuo ir patrauklus, kad vėl vilioja mus, žadina naujas viltis ir svajones, versdamas be perstojo judėti. O gal nuspauskime „stop“ pedalą ir apsižvalgykime, juk mes esame ČIA ir DABAR, o ta LAIMĖ greta…

 

Tokią akimirką patyriau, kai trise: Albertas Antanavičius-Šekspyras, Algirdas Verbauskas ir aš, juodai baltu žiemos keliu iš Vilniaus nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos, „palaiminti“ pačio Basanavičiaus, judėjome Algirdo vairuojamu „Golfu“ į Alytų. Mano draugų laukė pasirodymas miesto teatro scenoje. Tai buvo tarsi grįžimas atgal. Kažkada iš Alytaus jie pajudėjo savo gyvenimo keliu laimės ieškot. Retai susieinantis žemiečių duetas buvo pakviestas į Alytaus miesto Garbės piliečių apdovanojimo ceremoniją atlikti Alberto kūrybos dainą. Pakeliui prisiminėme „gerus dalykus“, klausėmės per radiją portugališkų fado dainų iš Koimbros (Coimbros) bei maestro Algirdo įspūdžių iš gyvo fado dainų koncerto toje pačioje Koimbroje (Coimbroje). Šie „antraeiliai“ dalykai ramino draugus prieš pasirodymą gimtinėje. Nesvarbu, kad abu matę šilto ir šalto, bet kaskart lipimas ant scenos, tuo labiau gimtinėje, verčia būti atsakingais. Šiek tiek baltai pavydžiu tiems, kas groja ir dainuoja. Bet kelionės draugai draugiškai man paaiškino, „nėr ko pavydėt, važiuojam kartu, tu tik fotografuok, o mes ir už tave pagrosim ir padainuosim“.

 

Alytaus teatro salė pilnutėlė. Kyla uždanga. Prožektorių šuorų apšviestas šauniausias ryšininkas tarp publikos ir atlikėjų Liudas Ramanauskas nuo scenos pradeda megzti kontaktą. Kviečiami Albertas-Šekspyras ir maestro Algirdas Verbauskas. Prigesta šviesos. Pasigirsta gitaros akordai ir smuiko tyli rauda, o dainos žodžiai sminga į širdį. Alberto atlikta jo kūrybos daina apie senąjį Alytaus parką, pritariant Algirdo smuikui, nepaliko abejingo nė vieno. Dar daugiau šarmingumo šiam pasirodymui įnešė Alytaus teatro aktorių sceniniai vaizdeliai. Kai kam tai asocijavosi su jaunystės dienomis, kai kam tai buvo gražus šokis sename parke, vasaros vakarą, o gal priminė pirmąjį pasimatymą… Ech, tas Alytaus miesto sodo fontanas…

Tačiau pagrindiniai veikėjai tą vakarą scenoje buvo paprasti ir tuo pačiu nepaprasti alytiškiai, kurie savo kasdieniniu darbu ar išskirtiniais poelgiais nusipelnė Alytaus Garbės piliečio vardo. Jų geri darbai buvo įvertinti ir pastebėti. Užlipę ant scenos jie glaudėsi pakraštyje, kuklinosi, bet, be abejo, buvo laimingi, kad apie juos sužinojo, pamatė, kad jų idėjos, veikla, gražūs sumanymai ir išpildymai reikalingi visiems miestelėnams. Laimė savo laime dalintis su kitais.

 

Kaip ir dera, šventinės nuotaikos persikėlė į antrąjį teatro svetainės aukštą, kuriame, sklindant ramioms saksofono melodijoms, vakaro svečiai tęsė guvų tarpusavio bendravimą, dalindamiesi įspūdžiais ir čia pat gimstančiais planais. Atskleisiu paslaptį: Algirdas, tarsi įspėjęs Alberto-Šekspyro mintis, paragino kolegą pasiūlyti daugiau savo kūrybos dainų bendriems projektams. Žinant maestro užimtumą, tai didelės pagarbos verta idėja, kurią brandino ir pats Albertas. Tad Glūkas 2019 žada siurprizų.

Grįžtant namo laukė pora siurprizų. Kupinas idėjų ir sumanymų Šekspyras pasiūlė 11 val. vakaro užsukti pas dailininką Benjaminą Jenčių pažiūrėti jo darbų. Nesunku buvo perkalbėti šį idėjų generatorių, nes kelionei dirigavo Algirdas. Įdomu, kaip Benjaminas, ar labai būtų nudžiugęs pamatęs tokiu metu tris naktibaldas? Iš kitos pusės, kai pagalvoji: „menas priklauso liaudžiai“, tad slėpti jo nevalia
Antras siurprizas mus užklupo lyg kelininkus žiema. Kaip pasakytų mano mama – „maišėsi dangus su „pekla“. Juoda naktis tarsi varžėsi su stipraus snygio baltuma, kuris bus pranašesnis. Peštynėse tarp balto ir juodo mums pavyko, kad ir neskubant, išnešti sveiką kailį ir saugiai pasiekti namus Vilniuje. Tą akimirką buvome laimingi…

FOTOGALERA. Algirdas ir Albertas 2019

 

 

 

Reklama

Viskas apie Romą “Cveką“ Vaitkevičių

Alytaus Miesto Sode ir Kultūrkėje 1972 – 1974 metais penketas jaunų vietinių vyrukų: Romas “Cvekas“ Vaitkevičius,  Ričardas Čmieliauskas, Jonas  Ptakauskas ir du konservatorijos studentai, alytiškiai –  Algirdas Verbauskas ir Vidas Lubauskas, pasivadinę “Kūrikais“,  įspaudė Alytaus roko muzikos istorijoje ženklą. Kokio gylio, ryškio, vertės ar substancijos – galima nuobodžiai polemizuoti. Cveko vokalas buvo neįprastas estradinių dainelių pripratintai ausiai, bet tuometiniam undergraudiniam  jaunimui įspūdį darė. Po “Aisčių“ sprogimo 1970 metais, “Kūrikai“ buvo antrieji, laužantys nusistovėjusius kanonus ir dogmas. Kaip FM99 radio laidoje užsiminė Algirdas Žemaitis, apie juos garsas tada buvo nuėjęs iki kauniečių, kurie Algirdo vis paklausdavo – kas jie tokie, ar dar groja. Algirdas Verbauskas ir Vidas Lubauskas tada gilinosi į muzikos paslaptis studijuodami Konservatorijoje ir jų patirtis prisidėjo prie grupės sėkmės. Liudas Bulkevičius, tada perspektyvus gitaristas, įtvirtino “Kūrikų“ pastangas būti asais ploščiadkėje ir sulaukti viso miesto jaunimo palaikymo.

Algirdo Žemaičio ir Liudo Ramanausko pastangomis, pirmą lapkričio sekmadienį Liudo vadovaujamoje radio stotyje FM99,  susirinko keletas to laikmečio muzikinio ir sportinio gyvenimo veikėjų-liudininkų, kurie intensyviai dalijosi prisiminimais, bandė daryti svarbias išvadas ir kitaip dėliojo savo pažiūras apie to meto muzikinį gyvenimą. Matysite keletą nuotraukų su Romu, vėliau grojusiu Šiluminių Tinklų vokaliniame-instrumentiniame ansamblyje ir su kitais kolektyvais. Gaila, nuotraukų išliko nedaug, bet nuojauta sako, jog kažkas, kažkur, kažkada jas saugiai pasidėjo atminčiai ir po šio posto suras jas ir persiųs glūkoidams.

FM99 laida apie Romą “Cveką“ Vaitkevičių (2013-11-03) || Montažas – Dzilbus

Laidoje buvo minimas Cveko – futbolisto migravimas link Cveko-muzikanto aplua. Rod Stewart’as sėkmingai bucino skūrinę pylkę, bet vieną dieną suvokė, jog gali padainuoti keletą šedevrų, tarkim “Maggie May“ ar “In A Broken Dream“. Kažkas panašaus atsitiko ir su Romu. Laidoje Watas vaizdžiai pasakoja apie Romo pasiekimus, saugant geriausios Dzūkijos futbolo komandos vartus.

Romas “Cvekas“ Vaitkevičius, tais gūdžiais sovietmečio laikais, labai nedraugiškais roko muzikai, savo namuose, antrame aukšte Vilniaus gatvėje, priglausdavo norinčius persirašyti Jimi Hendrix, Doors ar Led Zeppelin iš Igorio, tuo metu turtingiausios įrašų kolekcijos visame mieste savininko. Romo namuose rinkdavosi pirmieji miesto melomanai: Albertas “ Kobra“ Sakalnikas, Sigitas “Kefas“ Kizala, Dzilbus ir kiti.

Laidos dalyviai neturėjo tikslo įkelti Romą “Cveką“ Vaitkevičių į Alytaus muzikinio gyvenimo olimpą, bet nepaminėti undergraudinio Romo dainavimo ir muzikavimo, tiesiog negalima.

Jeigu skaitytojai atsilieps komentaruose, papildys laidos dalyvių mintis – tai bus indėlis Romui prisiminti ir taps GLŪKOPEDIJOS, kaip ateities šaltinio apie muzikinį Alytaus gyvenimą, dalimi.

copyright-2013

Muzikinės klajonės Pietų Amerikoje

Prieš 50 metų Kurorte (žaviausias Alytaus miesto rajonas) vietinis senosios kartos inteligentas Jonas Unguraitis aiškina savo šešiamečiui sūnui kaip atsirado  Pietų Amerikos miestų Buenos Aires ir Montevideo pavadinimai. Mažametis Gintautas, lyg įmagnetintas, prilipęs prie žemėlapio ir tėvo pasakojimo apie tai, kaip viduramžių jūrininkai po audrų dreifavo La Platos įlankoje, tada dar bevardėje, ir rado čia taip lauktą ramų orą. Kapitono komanda “nuleidžiam inkarus“ reiškė – pagaliau pailsėsime, geresnės vietos poilsiui nerasime (isp. buenos aires). Taip prilipo pavadinimas būsimam miestui –Argentinos sostinei – Buenos Aires. Panaši istorija susiklostė Montevideo – Urugvajaus sostinės pavadinimo atsiradimu. Plaukiant žemyno pakrantės audringame Atlante, jūrininkas įsilipęs į grotstiebį, pradėjo šaukti: kalną matau!!
Identiška istorija pasikartoja po pusės amžiaus. Dabar jau Gintautas, pasisodinęs šalia šešiametį anūką Pijų, abu žiūri Algirdo Verbausko ir jo anūko Justo Liškevičiaus filmą apie Algio muzikinius vojažus Pietų Amerikoje šių metų balandžio mėnesį. Pijus išklauso tą patį pasakojimą apie Buenos Aires ir Montevideo, perpranta, kad monte reiškia “kalnas“ ir susidomi žodžio video lotyniška prasme. Dar toliau – Pijui parūpo Žemės dydis lyginant su Marsu, Jupiteriu…
Grįžkime į Žemę. Galimybių kontrastas pažinti savo gimtąją planetą DABAR ir TADA tiesiog pribloškia. Palyginkime. Gintautas, tas šešiametis, prieš 50 metų TADA iš Kurorto Vakarų kryptimi toliausiai nuvyko iki Džervaus kalvės (šiandien tai Tvirtovės – Jotvingių gatvių sąnkryža), Rytai apsiribojo Pylimu ir kesonu, šiaurinė kryptis baigėsi egzotišku persikėlimu keltu per Nemuną į Pirmą Alytų. O Pietūs? Šiandien visi važiuoja į Pietus ir tai jau default. Prieš 50 metų Gintautas Pietų kryptimi pasiekė Madride (Alytaus miesto rajonas) esančius caro laikų kareivinių statinius ir  žydų kapines Vidzgirio miške ir tai buvo nepakartojami keliavimo potyriai.
Palyginimui, DABAR šešiametis Pijus Vakrų kryptimi pasiekė San Franciską (USA), Šiaurėje aplankė Edinburgą (Škotija), pietinis taškas – Kanarų salos (Ispanija), o Rytuose nusibastė iki Šri Lankos.
[no comment]
Pats laikas įsiklausyti į maestro Algirdo Verbausko ir jo anūko Justo Liškevičiaus kvietimą paskaityti ir pažiūrėti jų sukurtą  foto-video apžvalgą apie muzikines klajones Pietų Amerikos žemyne

ALGIRDAS VERBAUSKAS

verbauskas

“Muzikinės klajonės Pietų Amerikoje“ – taip užvardindamas šiuos savo koncertinių kelionių įspūdžius raštu, ar foto-video apžvalgoje, neturėjau mintyse jokios sarkastiškos užuominos. Gal tiksliau, tai būtų pasiteisinimas apie šį mano bandymą, kuo glausčiau sumiksuoti ir pateikti Jūsų dėmesiui savo pastebėjimus apie kiekvieną aplankytą šio žemyno šalį ir miestus, nes kaip ir esu jau ne kartą minėjęs, taip ir šį sykį, vykau ne kaip privatus turistas, o į koncertines keliones 2008 metais su Vilniaus festivalio orkestru, o šių metų balandyje su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nors gastrolių maršrutuose buvo aplankytos tik tų šalių sostinės ir kiti didmiesčiai, maksimaliai išnaudodami savo laisvalaikį, galėjom pakankamai daug pamatyti ir pažinti kiekvienos šalies istorinius ir kultūrinius ypatumus.

KOLUMBIJA IR BRAZILIJA

2008 m su VFO (dirigavo žymusis lenkų kompozitorius Krzysztof Penderecki), gastroles pradėjome Kolumbijos sostinėje Bogotoje, Sala de Concierta. Mano pastebėjimu, šioje valstybėje bene labiausiai pastebima ispanų kultūros įtaka jai formuojantis žemyno Andų-Karibų regione. O etnografinę įvairenybę buvo proga stebėti jų šeštadieniniame aplinkinių rajonų gyventojų apsilankyme sostinės gatvių mugėse arba turguose (kaip ir kituose aplankytuose didmiesčiuose), kur labai gausu vietinių meistrų rankdarbių ir suvenyrų.  Labai džiugu buvo sutikti ir pabendrauti su buvusiu Bogotos meru Antanu Mockumi, kuris su tenykščiu lenkijos ambasadorium globojo mūsų kolektyvą.
Po keleto dienų buvimo Kolumbijoje, toliau sekė skrydis per Panamą į Rio de Žaneirą (Rio de Janeiro) Brazilijoje. Nors ši viešnagė čia buvo vos pusantros paros, vis tik buvo galimybė natūroje pamatyti šiam milijoniniam didmiesčiui būdingus architektūrinius ir landšaftinius vaizdus ar ypatingai ryškius čia gyvenančių žmonių socialinius skirtumus. Koncertavome gražiame ir puikios akustikos Theatro municipal do Rio de Janeiro.

Bogota,Kolumbija brazil
Toliau sekė neilgas skrydis į San Paulą ( Sao Paulo).Čia “Teatro cultura artistica“ sugrojome du koncertus. Vieną iš repeticijų įrašė TV, supažindinti žiūrovus su K. Pendereckiu ir mumis. Šį įrašą ir dabar galima rasti YouTube. Nors liaudyje sakoma, kad į tą patį upės vandenį negalima įbristi antrą kartą, drįsčiau simboliškai tai paneigti. Šių metų balandyje, vėl su Nacionaliniu simfoniniu orkestru, turėjau galimybę pabuvoti P. Amerikoje ir pradėti gastroles kaip tik nuo San Paulo. Šiame Brazilijos verslo megapolyje su priemiesčiais gyvena apie 20 mln. keliasdešimt tautų gyventojų, kuriame taip pat ryškiai matomi istorinės ir šiuolaikinės didmiesčio architektūros ir jame įsiterpiančių tropinių parkų ar skverų suderinamumas, o taipogi išsiskiriantys socialiniai kontrastai.
Prieš pirmą koncertą, orkestrą pasveikino Lietuvos generalinė konsulė šiame mieste Laura Guobužaitė ir garbės konsulas Francisko Blagevitchus.  Antrą viešnagės dieną susitikti su orkestru susirinko jau kelios Brazilijos lietuvių sąjungos San Paule kartos. Jaukiame lietuvių kultūros centro (buvusios lietuvių mokyklos) pastate vyko šilti pokalbiai ir prisiminimai.  Jaudinantys jausmai apėmė visus klausant choro atliekamos “Kur giria žaliuoja”,  o jaunimo ansamblio “Rambynas” linksmi šokiai grąžino vėl visus į smagią nuotaiką. Du koncertus grojome Sala Sao Paulo, kuri prieš keliolika metų buvusi geležinkelio stotis, vokiečių architektų perkurta į puikios akustikos koncertų salės erdvę.

Kamera ir foto:: Algirdas Verbauskas || Montažas::  Justas Liškevičius

MUZIKINĖS KLAJONĖS PIETŲ AMERIKOJE 2013

URUGVAJUS

Šiose gastrolėse LNSO dirigavo JAV gyvenantis rusų dirigentas Vladimir Lande, su orkestru grojo žavinga jaunoji kinų pianistė Xiayn Wang.  2008 su VFO teko pabuvoti ir Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje. Šios šalies vietinių indėnų demografinę ir kultūrinę raidą lėmė nuo XVIa.  vykusi ispanų ir portugalų kolonialinė invazija, kuri kaip ir daugelyje kitų Lotynų Amerikos šalių, įtakojo tolesnį Urugvajaus vystymasi.

peru-urugvai

Motevidėjus, tai didelį uostą turintis didmiestis, esantis La Platos įlankoje, kuriame yra puikūs paplūdimiai ir patraukli centrinė miesto dalis.Koncertą grojome Municipal Teatro Solis, kurio pastatas gražiai įsikomponavęs centrinėje Nepriklausomybės aikštėje. Čia labai pastebimas urugvajietiško gėrimo Matė (stipri žalioji arbata) vartojimo populiarumas  ar XIXa. Montevideo priemiesčiuose gimusio tango žavesys.

ARGENTINA

Toliau laivu perplaukę La Platos įlanką, pasiekėme Argentinos sostinę Buenos Aires, iš kur autobusais, kaip ir šiais metais čia atskridę iš Limos, vykome į vieną didžiausių Argentinos miestų Rosario. Tai milijoninis miestas, įsikūręs prie Paranos upės, turintis puikią rekreacinę ir laivybos krantinę, daugybę gražių alėjų ir parkų, bei savitą europietiškos įtakos architektūros veidą. Aplinkui čia esanančios derlingos lygumos ir švelnios klimatinės sąlygos, savo laiku pritraukė daugelį ankstesniųjų imigrantų iš Lietuvos, kurių bendruomenė ir šiom dienom dar gausi.Turėdami čia šeštadieninį laisvadienį, galėjom neskubėdami vaikštinėjant stebėt ir pajust jų tradicinį pėsčiųjų Kordobos gatvės šurmulį, pamatyti Nacionalinės vėliavos monumentą,ar kartu su miestiečiais, kurie savaitgaliais aktyviai bėgioja su savo keturkojais augintiniais, mina dviračių pedalus, pasivaikščioti ir pasimėgaut dar aukšta saulės kaitra, nors tuo metu P. Amerikos žemyne balandyje jau prasidėjo rudens periodas. Sekmadienio mūsų koncertas gražiame ir geros akustikos “Teatro El Circulo“ pavyko puikiai.

buenosaires-brasil-portret
Į Buenos Aires vykau irgi jau turėdamas pažinimo „bagažą“ iš praeitos kelionės, nes ir šį kartą gyvenome ir grojome viename šio milijoninio megapolio multicentre.
Šioje miesto dalyje išsidėstę žymieji teatrai, miuziklų, kino ir koncertų salės, municipaliniai ir įvairių firmų ofisai, gausybė viešbučių. Šią miesto dalį skrodžia bene plačiausia gatvė pasaulyje, 16 eismo juostų Aveniu 9 de Julio su obelisku, įamžinančiais šalies Nepriklausomybės atgavimo datą. Negausus laisvalaikis, vertė visus paskubomis pasivaikščioti aplinkiniais kvartalais, simpatiška pėščiųjų Floridos gatve, apžiūrėti neseniai restauruotą žymųjį Colon operos teatrą, nusipirkti lauktuvių namiškiams. O taip knietėjo pamatyti ir pabūti bent La Boca kvartale ir jo Caminita gatvelėje, kur čia prie uosto prisišliejusiuose kvartaluose ir buvo senasis Buenos Aires, kur senais laikais čia užgimė populiarusis argentinietiškas tango, jo atlikėjai ir kūrėjai.

EKVADORAS IR PERU

Prieš atvykdami į Argentiną šiuometinėse gastrolėse,dar aplankėme dvi šalis pietvakarinėje žemyno dalyje. Ekvadoras (Ecuador)- jau šios šalies vardas nusako, kad ji randasi pusiaujo zonoje o šalia jos sostinės Kito(Quito)kaip tik ir yra paminklinis obeliskas, žymintis šios georafinės linijos vietą. Miestas išsidėstęs Andų kalnų dauboje, beveik trijų kilometrų aukštyje. kito-argentToks aukštis virš jūros lygio lemia, kad čia vyrauja pastovus švelnus klimatas. Kitas turi įspūdingo grožio senamiestį su daugybe ispanų baroko stiliaus statinių, kuris šiemet švenčia senamiesčio paskelbimo UNESCO saugomu objektu 35-metį. Galima išskirti didingą neogotikinę katedrą, aukso altoriais išpuoštą Jėzaus Draugijos bažnyčią ar miestą globojančią Švč. Mergelės skulptūrą.

Kite koncertavome geros akustikos Ekvadoro filharmonijos salėje, kurią privačių mecenatų užsakymu, pastatė vokiečių architektai. Čia prieš koncertą fojė buvo rodoma keliolika M.K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijų, o koncerte klausytojai išgirdo ir jo „Tris preliudus“.
Vėl eilinis skrydis ir mes jau kaimyninės Peru sostinėje Limoje. Šioje šalyje jau nuo XVa. Inkų kultūra turėjo galingą imperiją Andų teritorijoje, kur nuo tų laikų daug kas išlikę Kusko mieste, ar Maču Pikču architektūriniai šedevrai. Lima tai irgi milijoninis didmiestis, plačiai išsidėstęs Ramiojo vandenyno pakrantėje. Mums teko apsigyventi ir neblogai susipažinti su labai turistiniu sostinės rajonu – Miraflores.
Labai maloniai nuteikia, kad miestas daugumoj užstatytas šviesaus kolorito pastatais ir nedominuoja pilkšvi, stambaus kalibro statiniai. Limoje irgi netrūko lietuviškų akcentų. Čia naujoje daugiafunkcėje „Grand Teatro National” salėje, mūsų koncertas tapo vienu iš Lietuvos pristatymo įvykių, prie kurio prisidėjo ir garbės konsulo Eduardo Paškevičiaus-Valarde‘o žmonos iš gėlių nupinta Mūsų trispalvė.
Tai tokios buvo tos muzikinės klajonės. Ir jeigu Jums jos dar neprailgo skaitant, tai maloniai kviečiu peržiūrėti mūsų su anūku Justu sukurtą klajonių foto-video apžvalgą, kurioje stengėmės glaustai visa tai perteikti.

Algirdas Verbauskas – koncertai Alpėse

ALGIRDAS VERBAUSKAS

verbauskasŠio rugpjūčio 5-16 dienomis, su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru, vėl turėjau galimybę pabuvoti šiame nuostabiame Šveicarijos Alpių kalnų kurorte. Saas-Fee jau nuo 1998m. kiekvieną rugpjūtį įvyksta orkestrinės ir kamerinės muzikos festivalis “Musica Romantica”, kurio sumanytoja ir siela, brazilų kilmės muzikė, talentinga pianistė ir dirigentė Eliane Rodrigues.
Kadangi prieš porą metų jau rašiau savo įspūdžius „Glūkoiduose“ apie šį kalnų kurortą, tai šį kartą kviečiu, grojant vietiniams muzikantams, pasidairyti po Saas-Fee
ir jo apylinkes.

Daugiau Algio “užklasinės“ veiklos:

□ ,,Musica Romantica” Saas-Fee, Šveicarija. Darbas ir laisvalaikis
□ ,,Sugrįžę mūzos“ ir glūkoidai

Kamera: Algirdas Verbauskas

Pasigrožėkite Alpėmis glūkoidų “KELIONIŲ“ galerijoje;

galera_keliones

,,Sugrįžę mūzos“ ir glūkoidai (atnaujinta)

Sugrįžę paukščiai – krepšinis, Sugrįžę mūzos – muzika. Tai renginiai skirti  išskridusiems ir vėl sugrįžusiems miesto sporto ar meno pažiboms vėl ir vėl susitikti su miestelėnais juos pradžiuginti, dvasiškai praturtinti ar kitaip pamaloninti

FM99 kalbina Algirdą Verbauską||Montažas Dzilbus||Trukmė 00:06:03


BIRŽELIO 27 d. 19 :00  KETVIRETADIENĮ  ALYTAUS ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIOJE VYKO KAMERINĖS MUZIKOS KONCERTAS

Kamerinės  muzikos  koncerto  ,, SUGRĮŽĘ  MŪZOS “  dalyviai :

Smuikininkas – ALGIRDAS  VERBAUSKAS  (groja  Lietuvos  Nacionaliniame simfoniniame orkestre ir glūkoidų susitikimuose)

Altininkė – AKVILĖ  BAGDŽIŪTĖ  (nuo  2009 m. groja  Kauno  valstybinio   muzikinio teatro orkestre, o nuo 2011 m.  ir VDU muzikos akademijos orkestre)

Gitaristas – SAULIUS  JEGELEVIČIUS  ( dirba Vilniaus ‚,Yamaha“ muzikos mokykloje gitaros mokytoju. Saulius taip pat kuria instrumentinę, vokalinę muziką, dainuoja ir groja grupėje  “Journey of Mintyria“ bei glūkoidų susitikimuose)

Violončelininkė – RŪTA   BALČIŪTĖ (studijuoja  Lietuvos  Muzikos ir teatro akademijoje, prof. R. Armono  klasėje)

Fleitininkė – JUSTINA  JOČYTĖ- ORINIENĖ ( Alytaus muzikos mokyklos mokytoja, groja miesto simfoniniame orkestre ,,Svajonė“)

Dainininkė – INDRĖ  ANANKAITĖ- KALAŠNIKOVIENĖ  ( šiais metais baigė magistratūros studijas Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje, prof. I.Laurušienės dainavimo klasėje)

Pianistė- INDRĖ  NAUJIKAITĖ  (studijuoja Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje prof. V. Vitaitės klasėje. Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė)

Algirdą Verbauską sveikina Vilniaus alytiškiai.

Algirdą Joną Verbauską (čia tas pats mūsų Algis iš Kurorto) pasveikinom po koncerto Arsenale (A.Jegelevičius, V.Lepeška, V.Beiša su žmonom ir A. Antanavičius su dukra Ugne) praėjusį sekmadienį sausio 29 dieną, įteikėm vyrišką puokštę, surašytą sveikinimą, specialią dovaną, kurią jis parodys ir išbandys 2012 glukoidų susitikime. Algį sveikino giminės, draugai, artimieji, kolegos. Buvo įteiktas ir kultūros ministro sveikinimo raštas. Nuo Vilniaus alytiškių, glukofanų pasakyta trumpa Alvydo Jegelevičiaus sveikinimo kalba buvo baigta muzikiniu dvieiliu – do, rė, mi, fa, sol. la. si – ačiū, Algi, kad esi. Vakaras buvo žmogiškai šiltas, koncertas – romantiškai aistringas, gėlės ir šypsenos – tikros. Šampano purslai po koncerto žybtelėjo, sumirgėjo, uždegdami ir mūsų alyciškių širdzis – tep. Su tokiom gražiom nuotaikom ir išsiskirstėm, gražiai minėdami šį susitikimą, į kurį mus sukvietė Algis. Tai ačiū Tau, Algi. Būk ir toliau drūtas, energingas ir artistiškai žavus, koks visada esi.

A.J.

   Editos Maželytės straipsnis „Orkestrų kareivis“ (Vakaro žinios)

Jurgiui Kunčinui 65. Maestro Algirdo Verbausko koncertas

„Du svarbūs jubiliejiniai susitikimai. Kviečiame apsilankyti“.  Tokiu pavadinimu skelbėme apie atminimo vakarą Jurgio Kunčino gimimo 65 -mečiui paminėti ir Algirdo Verbausko jubiliejinį koncertą-dovaną alytiškiams Medvilnės klube. Į Alytaus biblioteką, rašytojo ir poeto Jurgio Kunčino vardu pavadintą, sugužėjo šio svarbaus alytiškio gerbėjai, klasiokai, pažinojusieji asmeniškai ir iš nuogirdų. Dalyvavo Alvydas Jegelevičius, Aldona Marcinkevičienė, kiti su glūkoidais susiję garsūs ir mažiau žinomi, bet ištikimi Alytaus miesto kultūrinėms tradicijoms. Renginio laikas buvo gana ankstyvas, kažkas pajuokavo – tinkamas bedarbiams ir pensininkams, tačiau salė pilna ir pasiruošusi nuoširdžiam bendravimui. Atėjo metas garsiai pasakyti, kad renginiai Giedrės Bulgakovienės vadovaujamoje knygų šventovėje turėtų būti reitinguojami gana aukštais balais, o Giedrei ir jos komandai palinkėti 2012 metais džiuginti ir dvasinti alytiškius ir toliau.

Maestro Algirdas Verbauskas prieš jubiliejinį koncertą susitiko su FM99 radio atstovais ir pasikalbėjo. Apie ką kalbėjo, klausykite prisegtame klipe, kurio audio takelis pasiskolintas iš FM99 archyvų.

Šį sekmadienį, sausio 22 dieną Algis su draugais padovanojo alytiškiams romantinės muzikos koncertą. Medvilnės klubo mažoji salė, talpinanti apie 130 žiūrovų, buvo pilna. Pateikimo forma atitiko Vakaruose populiarų Storytellers klubinės veiklos pavidalą, kai patys muzikantai pasakoja apie save ir kūrinių autorius, jų biografijos detales ir kitus pikantiškus įvykius jų gyvenime. Tai sukuria nuoširdžią, šiltą ir betarpišką atmosferą.

Skambėjo Antonino Dvoržako, Sergejaus Rachmaninovo, Roberto Schumanno kūriniai, kuriuos kartu su jubiliatu smuikininku Algirdu Verbausku atliko jo kolegos: Barbora Domarkaitė (smuikas), Arūnas Statkus (altas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Aleksandra Žvirblytė (fortepijonas). Tie, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo paklausyti, dar suspės tai padaryti Vilniuje sausio 29d. 16val. Taikomosios dailės muziejuje ( Arsenale ). Glūkoidų infotarnyba gavo patikimą žinią, jog ten dalyvaus gausi Vilniaus alytiškių glūkoidų grupė, klausys gyvo koncerto ir sveikins Algį įsimintino ir svarbaus jubiliejaus proga. Kviečiame dalyvauti.

Jurgiui Kunčinui 65. Reportažas LRT2 Panorama

Maestro A.Verbauskas apie save. Kalbina FM99

Japonija smuikininko akimis

Ką pažadėjo, tą ir padarė. Tai apie Algį Vebauską, visą amžių paskyrusį smuikui. Kartais pagalvoji, kad taip visi glūkoidai surastų valandą-kitą ir nors po keletą eilučių parašytų SAVO tinklapiui. Savo tarpe turime žinomus ir populiarius, plačių pažiūrų ir filosofiškai nusiteikusius, auščiausius įmanomus mokslinius laipsnius užsitarnavusius ir Jūsų rašiniai visada laukiami. Algio koncertinis turas po Japoniją turėtų sudominti ir kelionių mėgėjus. Dažnas sako, kokia čia mano kelionė – į Lenkiją apsipirkti, kam tai rūpi. Netiesa. Prisiminkime Jurgio Kunčino eiles apie kelionę į Miroslavą. Ten jis rašė, jog keliauja pas močiutę į Miroslavą, ten jį pavaišins virtomis šviežiomis bulvėmis su rūgpieniu, bet siela vis tiek prašė starkos. Ši detalė turėtų padrąsinti rašyti bet kurias keliones-išvykas išgyvenusius, nes įspūdžių perteikimo prasme netikėtas “siužeto“  vingis padaro rašinį patrauklų daugumai, o kelionės geografiniai ypatumai tampa mažai reikšmingi. Visos temos, ne tik kelioninės, galioja ir yra welcome! Laukiame Jūsų rašinių.

Šį kartą skaitykite  Algirdo Verbausko kelionių įspūdžius iš Japonijos, vieno iš daugybės aplankytų kraštų, koncertuojant su Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro kolegomis.

ALGIRDAS VERBAUSKAS

Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro kareivis esu jau nuo 1975 metų. Grojant  šiame kolektyve, lygiagrečiai teko ir šiuo metu tenka dalyvauti ir kitų kolektyvų ar ansamblių projektuose, programų cikluose, kuriuos tenka groti ne tik Lietuvoje, bet ir per šią netrumpą kūrybinio darbo ir gyvenimo atkarpą išmaišyti, kaip liaudyje sakoma, pusę svieto.Todėl ir šis turas Japonijoje buvo ne pirmas, bet išskirtinai ilgas (visas 2010 metų birželio mėnuo). Kadangi  koncertinio turo organizatorių pateiktą smulkų,kiekvienos dienos užimtumo planą galėjome namie studijuot jau pavasarį, buvo galimybė Interneto pagalba pasiruošt ir pasiplanuot, ką laisvu laiku bus įmanoma suspėti pamatyti ir aplankyti.

Tad kokia ta Japonija man atrodė šįkart? Tai visų pirma aukštos kultūros, nepaprasto darbštumo, tikslumo, neapsakomo mandagumo, paslaugumo tarpusavyje ir svetimiems, šventai besilaikantys savų tradicijų žmonių šalis. Labai krenta į akis nepriekaištingos švaros palaikymas tiek miestų gatvėse, stočių peronuose, transporte, požeminių perėjų labirintuose. Kaip mes pajuokavom – tarsi pas juos dulkių ypatingai mažai, nes aplink jų žemyną vien vanduo!!! Labai pastebimas japonų kultinis požiūris į darbą, tarnybą visose sferose.Teko pastebėti, kad darbinis užimtumas yra labai didelis.Valytoja, viešbučio patarnautojai ar šiaip viešajame sektoriuje matomi žmonės, turintys nors mažiausią savo vaidmenį, tą taip atlieka kruopščiai, tiksliai, su dideliu atsidavimu, kad per viešnagės mėnesį, mes irgi įpratome jiems tradiciškai nusilenkti, atsakyti šypsena, kur nors parduotuvėje mandagiai atsisakyti jų paslaugumo.Labai smagu konstatuoti, kad ten, didmiesčio ar mažesnio miesto gatvėse ar siaurose gatvelėse, dieną, vakare ar naktį tu gali jaustis saugiai ir ramiai. Vakarais labai aktyviai verda gyvenimas, ankstokai (po19 valandos) pradeda temti, užsidega begalė spalvingos reklamos, dauguma jau baigia darbus. Pastebimai vakarais daug gatvėse stilingo jaunimo, kurie gana neįkyriai, mandagiai gausiai siūlo reklamos, aktyviai kviečia į įvairaus profilio užeigas, kavines ar restoranus, parduotuves, manau, kad taip sau užsidirba pinigėlių. Labai fantastiškai gražūs ir įdomūs jų maži kūdikiai ir vaikai!

Per šį turą sugrojom 21 koncertą, aplankėm 20 miestų. Koncertavom puikiose šiuolaikiškos statybos salėse, su puikia akustika, kurios visos apie 2000 vietų. Iš jų: Sapporo, Tokyo, Osakos, Nagoyos, Fukuokos, Miyazaki, tai Symphony Hall, kiti miesto ar prefektūros kultūros centrai.Salės visuose koncertuose buvo pilnos. Kai kuriose salėse publika koncerto pabaigoje taip audringai bisuodavo,kad jau orkestrui išėjus iš scenos,dirigentė su koncertmeisteriu eidavo dar keletą kartų pasilankstyt už visus. Arba po koncerto, klausytojai prie tarnybinio išėjimo laukdami autografų, sudarydavo savotišką gyvą koridorių, tad ir mums jau einant kiekvienam į autobusus, nuoširdžiai dėkodavo aplodismentais! Su mumis koncertavo trys žavios damos: tai dirigentė Tomomi Nishimoto, dainininkė iš P.Korėjos Sumi Jo ir pianistė iš Serbijos Tamara Stefanovich. Šias dvi programas mes surepetavom Vilniuje, čia buvo įrašytas koncertas su vokaliste, darbavosi TV ir foto iš Japonijos ir garso komanda Gramophon iš Vokietijos. Su pianiste programą sugrojome pirmajame Vilniaus festivalio koncerte. Tad turo metu matėme puikią reklamą, žiūrovai galėjo įsigyti video diską ar fantastiškos kokybės bukletą, kurį gavome ir kiekvienas iš mūsų.

Turo pradžia buvo šiaurinėje Hokkaido saloje Sapporo miestas, kur trejetą dienų  aklimatizavomės, repetavome ir sugrojome pirmą koncertą. Po to laivu persikėlėme į pagrindinę Honshu salą ir keliavome palaipsniui pietų kryptimi. Keliavom lėtesniais ir greitaisiais traukiniais, autobusais, kol pasiekėm pietinę Kyushu pusiasalį, kur aplankėm keletą miestų. Lėktuvu pargrįžom iki Osakos ir dar skersai-išilgai perskrodėm žemyną. Palaipsniui  pajutom ir nuovargį nuo dažnos dislokacijos ir čia tvyrančios kaitros ir labai didelės drėgmės. Jėgas atgaudavom puikiuose viešbučiuose, kuriuose per pusryčius skanaudavome japoniškos virtuvės patiekalų ir kitų gardybių. Dar kartą smalsu, įdomu buvo pamatyti ir pajausti galingų didmiesčių Tokyo ar Osakos gyvenimo ritmą, jų šiuolaikinės architektūros įvairovę, šiuose ir kituose miestuose Pilies parkus, kuriuose pamatėme ir pajutome TIKRĄJĄ Japonijos kultūros ir istorijos oazę. Vis tik smagu buvo daugiau keliauti žeme, todėl ir pamatėme ir užfiksavom daug įspūdžių.Todėl ir kviečiu dar peržiūrėti galerijoj nuotraukas, kurioje kiekvieną trumpai  pakomentavau. Ačiū už dėmesį visiems skaičiusiems ir žiūrėjusiems!

“Japoniškas“ Algio nuotraukas rasite fotogalerijoje “Kelionės“,  joje rasite ir kitų mūsų keliautojų įspūdžius, perteiktus vaizdais: