Iniciatyvinės Miesto sodo atgaivinimo grupės vadas Linas Jakštonis atrado, jog glūkoidams susiburti kartą metuose visuotinai jau įprastas reiškinys, bet kad tie patys glūkoidai ir jiems prijaučiantys susiburia Miesto sodui paremti, yra žavu, priimtina ir istorija to nepamirš. Lokalinėje spaudoje renginys nušviestas plačiai ir detaliai, todėl mes tik pateiksim savo įžvalgas trumpai, konkrečiai ir kviesime pažiūrėti neįkyrų filmuką.
Miesto sodo istorija renginyje nušviesta taip, kad kiekvienas padorus alytiškis turėtų tai žinoti kaip poterius ir savo svečiams ar giminaičiams turėtų pasakoti sutrumpintą versiją to, ką išsakė renginyje jo organizatoriai: Aldona Marcinkevičienė, Vilmantė Petrusevičienė, Linas Jakštonis ir kiti.
Svarbu rezultatas, kurio siekia iniciatoriai. Diskusijos parodė, jog nuomonių spektras platus: nuo nieko nedaryti iki atkūrimo to, kas buvo sunaikinta. Dar įrengti autostovėjimo aikšteles jaunimui, free wi-fi, atkurti “GRYBĄ“ su coca colla ir moonshainu ir skaitykla pastatyti būtinai autentišką ŽALIĄ ESTRADĄ, kurioje galėtų groti Šekspyras, Svaras 409, Alytaus dikselendas ar organizuojami moksleivių pasirodymai, tokie kaip AARVGDK.
Du kartus į tą patį upelio vandenį neįbrisi, tačiau aurą arba bent atgarsį tos atmosferos atkurti įmanoma. Ir dar paskaninant šiandieninėmis technologijomis. Gražiai Aldona pasakė, kad Miesto sodas galėtų tapti Facebooku, tik gyvąja jo forma. Ten tikrai susirinktų senjorai ir mamos su tik prieš mėnesį gimusiu nauju miesto piliečiu, į fontano purslus žvelgiančiu pro vežimėlio stoglangį. Visai taip, kaip jau rašėme glūkoiduose apie Miesto sodą – 1968. Paskaitykite, jei neskaitėte.
Miesto sodas. Pristatymas || Garažų klipai pristato || 2015
