SALDŽIOS IR SVAIGIOS ŠLOVĖS MINUTĖS

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

Futbolas grįžta į glūkoidus. Ir tai byloja apie platų glūkoidų interesų spektrą. Čia jaukiai įsikūrę rokeriai, melomanai, muzikai, kompozitoriai, poetai, režisieriai, dailininkai, skulptoriai, medikai, keliautojai, hipiai, pankai… Galima vardinti ir vardinti. Vienu žodžiu – GLŪKOIDAI. Ir tai yra puiku.

Kartą metuose, pirmą gruodžio savaitgalį, Alytus pakviečia vakaronei jaunystėje jį garsinusius alytiškius sportininkus. Pagerbiami sporto žmonės – veteranai, padėkojama, palinkima sveikatos ir stiprybės. Greit bėga laikas, rodos visai neseniai su bendraamžiais rungtyniavai bėgimo takelyje, žaliojoje futbolo vejoje, rankinio, tinklinio ar krepšinio aikštelėje, kėlei virš galvos rekordinę štangą ar spaudei varžovą ant menčių, galbūt “sodinai” kulkas į dešimtuką, o šiandien jau gerinami Tavo rekordai, kyla naujos žvaigždutės. O Tu tik palinguoji galva ir pagalvoji: kad man tokios sąlygos, kad aš galėčiau žaisti šiuose Alytaus sporto rūmuose, stadione. Nors ne viskas sportininkų treniruočių kokybei padaryta ir dabar. Laikai pasikeitė, pasikeitė požiūris į sportą, bet, ko gero, veteranams atrodo, kad jie labiau ir nesavanaudiškiau jį mylėjo. Dėl to Alytus turėjo futbolo čempionę “Dainavą”, dėl jos ir surinkdavo tūkstančius aistruolių senutis miesto centrinis stadionas. O kur dar šaunuoliai Alytaus plento dviratininkai, Albino Šukaičio tinklininkai ir “Kooperatininko” tinklininkės. Prisimenam ėjimo takelyje sporto meistrą Kąstytį Pavilonį, kuris „mandrai“ kraipydamas užpakalį taip greit žingsniavo, kad jo nepavydavo dažnas bėgdamas. Nepamirštas ir amžinai jaunas mūsų atmintyje išliko Donatas Tarcijonas, smagiai, tarsi žiogas šuoliuojantis per barjerus, „nešdamasis“ į finišą, pakeliui gerindamas rekordus. Alytaus Kurorte gyvenusi šešiasdešimtųjų greitakojė gazelė Marytė Marcinkevičiūtė tapo sąjunginės moksleivių spartakiados prizininke. Dabar ji gerbiama sporto žurnalistė. Iki šiol ausyse skamba Antano Jasionio „Jaškos“ ir jo komandos draugų kalamos „vinys“ į sporto mokyklos senutėlės salės tinklinio aikštelės grindis. Alytus išaugino ir olimpiečių: parolimpietį disko metiką Algirdą Tatulį bei ėjikę Brigitą Virbalytę ir sprinterį Rytį Sakalauską, o krepšininkas Tomas Pačėsas 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse, gindamas Lietuvos garbę, laimėjo bronzos medalį. Pasiilgstam mes Jūsų. Kai ką dar turim laimės pamatyti nors retai, nors labai retai, o kiti, jau mus stebi iš aukštai šiose gyvenimo lenktynėse, kuriose taip nesinori perkirsti finišo liniją. Gyvenimo trasoje, kuri kupina kliūčių, skubėkime lėtai, kad dar ilgai būtume joje, o finišo juostelė artėtų kuo lėčiau.


Gruodžio 7 d. žiema trumpam nubalino Alytų. Tiesa, ne rogėmis tą vakarą į Alytaus teatro salę skubėjo sporto veteranai – jubiliatai. Džiugu buvo pasimatyti, paspausti dešinę vienas kitam, žila barzda pakutenti tų laikų sporto gracijų skruostus, pabendrauti, išgirsti linkėjimus, pajuokauti.
Juokų nestigo ir juos savo adresu geraširdiškai priėmė futbolininkai, paprastai patys žodžio kišenėje neieškantys. Visai šiai smagiai nuotaikai impulsą davė nepamainomi vakaro vedėjai eksrankininkas, nepasipūtęs ir betarpiškas radijo stoties FM 99 savininkas Liudas Ramanauskas ir elegantiškas šelmis, iki šiol nepasunkėjęs lengvaatletis Kąstytis Pavilonis. Jam futbolo bendruomenė padovanojo tik ką išleistą, dar dažai kvepiančią, Alytaus futbolo istoriją. Joje pasinaudota ir rašiniais Alytaus futbolo tematika, skelbtais pirmiausiai glūkoiduose. Tikėsimės, kad glūkoidai bus nepamiršti ir turės šį gražų leidinį, juolab, kad šiomis dienomis vyko jo pristatymas visuomenei.
Vienas po kito į sceną kilo iškilmių kaltininkai atsiimti dovanėlių ir dėmesio porciją iš kolegų sportininkų. Užtikrintai, tarsi futbolo aikštėje, scenoje jautėsi buvęs Lietuvos moksleivių futbolo rinktinės narys Albertas Antanavičius Šekspyras, o jo dainos, lyg juvelyrinis „pasas“, atakuojant varžovų vartus, pasiekdavo sporto veteranų širdis.
Buvo ir nepatogių klausimų valdžios žmonėms: kada Alytus turės patalpas sporto muziejui? Pasveikinti sporto veteranų atvykusi Alytaus vicemerė Valė Gibienė nesijautė svetima sportiškoje aplinkoje. Būdama gracinga, tarsi meninės gimnastikos atstovė, ji į klausimą atsakė nuoširdžiai kerinčia šypsena, kuria susirinkusieji vyrai buvo nuginkluoti. Ką reiškia tikėti gražios moters šypsena?
Šypsenų nestigo ir po iškilmingos dalies. Vakaras persikėlė į teatro kavinę. Smagu buvo regėti šioje šventėje draugišką glūkoidą Virgilijų Beišą – medicinos mokslų daktarą, rimtą vyrą, puikų chirurgą.

Virgis, būdamas moksleiviu, lankė mokytojo Kazimiero Svetiko kulkinio šaudymo sekciją. Kaip jis atskleidė, dar studijuodamas mediciną, pirmame kurse bandė nušauti du zuikius – medicinos studijas Vilniaus universitete ir sportą. Tačiau, kai prieš egzaminų sesiją reikėjo vykti į varžybas ir komandos vadovai padrąsino, sakydami, kad važiuotų, o egzaminuose jie pagelbės, įžvalgus „fuksas“ padėkojęs atsisakė, supratęs, kad šautuvą teks kabinti ant sienos. Vadovavosi lotyniška sentencija – „aut bene, aut nihil“ („arba gerai, arba nieko“). Anksti užbaigęs sportinę karjerą nesigailėjo, visą save atidavęs medicinai. Štai tik pora atsiliepimų apie jį, kaip asmenybę, nepaprastą žmogų, daktarą, kuriuos parašė žmonės, patekę į didelę bėdą:
„Dydis zmogus, tikras medikas, malonus, rupestingas, didziausia padeka, “tokie zmones laiko pasauli“.
„DAKTARE, labai Jums ačiū už šiandien mano mamai labai profesionaliai atliktą sudėtingą skydliaukės operaciją. Jūs gyvenate labai prasmingą gyvenimą.
Linkiu niekada nepavargti. Tokie ŽMONĖS gelbėja likusią Lietuvą…
Telaimina Dievas Jus ir Jūsų šeimą.“

Gera, kad mes esame šalia tokio doro, inteligentiško ir kuklaus žmogaus.
Nepaminėti dar vieno glūkoido Vyto Malinausko Wato – būtų didžiausias nesusipratimas, o ir neįmanoma dėl jo puikiai išpildytos garsios arijos iš operos „Esmeralda“ linksmojoje vakaro dalyje. Po šio tradicinio atlikimo daugelis nerado ramybės… Iki šiol arija tebeskamba mano ausyse… Tad buvo galima pamanyti, kad Watas metė rimtą išūkį trio el Fuego. Watui bis!


Vakaras buvo smagus…

Periūrėkite daugiau vakaro foto. Autorius: Vytas SanSimnas Stanevičius

Reklama

Kalėdiniai sveikinimai lauretui

baneris-new-year
san-simnas-staneviciusVYTAUTAS STANEVIČIUS

Neseniai jį fotografavau neformalioje aplinkoje, jo namuose. Nelabai to jis norėjo, sakė, kad nuotraukos kažkada vistiek išlenda į dienos šviesą. Ir jis teisus, tas Šekspyras! Manau, nesupyks, kad atskleidžiu dar vieną jo taletentą – daryti stebuklus virtuvėje. Šios nuotraukos darytas prieš kelias dienas, kai man virtuvėje demonstravo savo, kaip virtuvės guru sugebėjimus, o kiek anksčiau fotkinau jį su jo eiles deklamuojančia papūgėle. Na, tikras piratas, bet ne vienaakis. Jam tai puikiai sekėsi. Tuo noriu parodyti dar vieną jo talento briauną…

Ateikite pas ŠEKSPYRĄ

SEKSPYRAS-CD-PRISTATYMAS

Rytoj, 2016 birželio 16 dieną,  5 valandą po pietų Albertas pristato savo galingiausią visų laikų kūrinį. Tai 2005-2007 ir naujausi 2016 metų dainuojami posmai. Renginys vyks kultūros oazėje pas Giedrę, kitaip dar vadinamoje J. Kunčino bibliotekoje, Ligoninės gatvėje. Albertui “Šekspyrui” Antanavičiui dvigubą CD padėjo išleisti: Ričardas Čiupkovas ir Alvydas Jegelevičius, Arūnas Bružas ir Giedrius Klimka, Marius Salynas, Rokas Gelažius, Vytautas Stanionis, Alytaus miesto savivaldybė ir visa krūva rėmėjų. Renginio finalui geriems draugams Albertas užpirko  puškutę andalūziško. Kviečiame dalyvauti.

sekspyro-cd-2016

Šekspyras apie glūkzaurą Virgilijų

Gražu ir girtina, kai ką rašome apie glūkoidų visuomenę. Šį kartą Albertas “Šekspyras “ Antanavičius (apie kurį taip pat reikia parašyti – jis to vertas) rašo apie vieną iš glūkoidų pakūrėjų profesorių habil. Dr. Virgilijų Beišą. Virgis ir Dzilbus turi nerašytą tradiciją susitikti pavasarį Vidzgirio miške, o rudeniop Vilniuje arba šalia Vilniaus. Kartą Dzilbus besisvečiuodamas pas Virgį, lyg tarp kitko, pasakė: kažkoks lyg skausmelis pilve jaučiasi. Virgis paspaudė tą pilvą ir, pažvelgęs į vakaronei padengtą, stalą pasakė: čia vakarienė baigta, bet pratęsime ant kito stalo – Santariškėse. Tai tik apendicitas, bet  dar pusdienis, būtų kilę rimtos komplikacijos. Atsirasti reikiamu laiku ir vietoje, kartais palengvina būtį. Kodėl tai minime. Linkime, kad visiems, jei jau neišvengiamai turėsite sveikatos problememų, jų  sprendimas apsiribotų tik tokiomis operacijomis.
beisa-respublika

Žinome, kad žmogų lydi arba dar lydės įvairūs negalavimai, kurių prognozė gali būti letali. Kad tokios grėsmės būtų sumažintos iki minimumo – viso Virgiaus gyvenimo tikslas ir pastangos. Jis visad jam būdinga forma (faktais ir mokslo pasiekimais grįstais teiginiais) atsakys į klausimus apie sveikatą. Kaip atsakyti į bulvarinį klausimą: o jei visi gyvens sveikai, gydytojų kasta liks be darbo. Žinant, kad žmogus nėra protinga būtybė, tik protaujanti – bedarbystė negresia. Sveikatos srityje daugeliu atvejų mes būname sau priešai ir duondaviai medikams. Jei žmogus nori eiti durnyn, kas jam gali uždrausti? Virgis yra minėjęs, jog netinkami gyvenimo įpročiai sugadina sveikatą labiau negu genetiškai įkūnytos negalios. Kultūringo žmogus bruožas, apie kurį plačiai nekalbama:  rūpintis kūno sveikata būtina ne mažiau kaip ir savo dvasiniais skliautais. Tai turėtų būti gyvenimo aksioma.

Visas Alberto straipsnis išspaudintas “Respublikos“ laikraštyje, Nr. 170, 2015.02.06, kurį galite pasiskaityti čia ir dabar:

〉 Prof. V.Beiša ir jo šeimos profesija. Albertas Antanavičius

Albertas nepamiršta alytiškių (atnaujinta 2011.11.18)

Lapkričio 17 d., 11 val. Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje „IMBIERO VAKARAI: POST SCRIPTUM“ projekto rėmuose prasidės bene pirmoji Lietuvoje konferencija literatūrinių renginių organizatoriams „Literatūriniai festivaliai Lietuvoje.: organizavimo patirtys ir problemos“. Tai pranešimai, diskusijos.

Vienas baigiamųjų renginio akcentų alytietiškos Alberto Šekspyro Antanavičiaus dainos. Tikimės išgirsti sagą apie Seminariją ir, gal būt, net dainą apie glūkoidus – gamtos spermatozoidus …

Malonaus pasiklausymo. Smulkiau apie renginį žiūrėkite buklete.

    Renginio bukletas

Albertas atliko keletą savo kūrybos dainų, tarė keletą šiltų žodžių mūsų svetainei. Jurgio Kunčino viešojosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė patikino, jog tai tiktai ne paskutinis renginys. Viešoje erdvėje pasirodė muzmenas-veteranas, miesto sodo ploščiadkės gitaristas Liudas ‘‘Bulka‘‘ Bulkevičius. Apie tai žiūrėkite filmuotame reportaže.

Daugiau apie Liudą ir jo bendražygius – Aldonos Marcinkevičienės rašinyje ‘‘Glūkopedija: Miesto sodo muzikantai‘‘

Kamera ir montažas Dzilbus ||  Trukmė  00:03:10