Alytaus muzmenai 1960 – 1980. O kur Airija, Svaras 409?

Gražu, kai apie pirmąją Alytaus roko grupę “Aisčiai“ rašo jau antroje enciklopedijos požymių turinčioje knygoje, bet ar teisinga būtų primiršti kitas, taip pat Alytų garsinusias grupes? Šiame poste skelbiame dalelę istorijos, kurią Alytaus senieji muzikos veteranai atplėšė iš savo prisiminimų  ir padovanojo glūkoidams. Tai būgnininkas Jonas Miliauskas, saksofonininkas, dainininkas Žora Bondarevas ir sintezatorių entuziastas Juozas Muzikevičius.

baras_zalias

valdas_ogijenkoKĄ TIK GAVOME LIŪDNĄ ŽINIĄ, KURIĄ PRANEŠĖ ALDONA MARCINKEVIČIENĖ, JOG DAUGŲ GATVĖS KAPUOSE SUPILTAS NAUJAS KAUBURĖLIS SU UŽRAŠU

VOLDEMARAS OGIJENKA  1956 – 2013.

VALDAS GROJO SU ALYTAUS GRUPĖMIS, BŪGNUS MUŠĖ IR “HIPERBOLĖJE“.

baras_zalias

Tai, kad Alytaus muzikantų galerija pildosi, rodo, kad patys ir esame savos istorijos kūrėjai ir metraštininkai. Tai tam tikros rūšies savitarna. Arūnas Lepeška papasakojo kaip nuosekliai ir primygtinai prašė Joną Miliauską, vieną pirmųjų Alytaus būgnininkų, pasidalinti nuotraukomis su glūkoidais. Jonas Miliauskas grojo kultūros namuose (ir ne tik), vadovaujant Jonui Paviloniui. Tai ir Viktoro Jonkaus (Aisčiai) kolega pagal motociklų “Jawa“  liniją. Jonas Miliauskas su savo Jawa sugebėjo tada ir Krymo pusiasalį Juodojoje jūroje pasiekti.

gongalvis_2-moldova

»» Jonas Miliauskas Moldovoje 1967. Kažkas pajuokavo, kad Trowos barabanams labai tiktų šio mielo gyvūno oda…

Tai jis Vaclovui Kazlauskui (Aisčiai) parodė pirmus bembų breikus. Dėkojame Jonui už foto, kurios sugulė į muzmenų galeriją.
Žora Bondarevas dar kartą revizavo savo fotovizualinius resursus ir surado vertų prisiminti epizodų iš laikotarpio, apimančio pasirodymus mašinų gamyklos klube, kultūros namuose ir koncertinės išvykos į Liepoją (Latvija). Jo surastos nuotraukos taip pat jau galerijoje.
Šių abiejų veteranų pateiktose fotonuotraukose rasime maestro Joną Pavilonį, V. Zokienę, Vidą Balyną, Vytą Pisaravičių, Liudą Vaitkų, Tanią Baranauskienę ir Vytautą Kaupinį (gaila, jų abiejų jau nėra gyvųjų tarpe) ir kitus.

gongalvis_kulturke

»» Jonas Miliauskas, Jonas Pavilonis, Žora Bondarevas, Algirdas Jasionis,  Liudas Vaitkus

Dar vienas įdomus faktas mūsų muzikiniame gyvenime. Juozas Muzikevičius sintezatoriui, jau tapusiam  legenda „Korg i3“, yra sukūręs visą tembrų paletę. Naturalu, kai muzikantai ekspermentuoja. Šį kartą Juozo sukurtais tembrais pasinaudojo muzikantas-vakarietis Denny Flynn ir kaip padėką, atsiuntė  CD su savo autografu. Daugiau apie Juozo veiklą rasite čia.

Denny_Flynnn

»» Šiame kompakte Denny Flynn naudojo Juozo Muzikevičiaus sukurtus KORG tembrus

Skaitytojo laiškas:

Sveiki,

Nesenai vienas jūsų bičiulis užsiminė apie Jūsų puslapį, kuriame suradau foto, kurią prikabinau.
Jeigu yra noras patikslinti duomenis, tai vienas iš nuotraukoje užfiksuotų muzikantų pagelbėjo.

Pagarbiai, Virginijus Jurkonis

44_elektros tinkla_sepia

»» Iš kairės į dešinę: 1. Smolskytė (vokalas), 2. Juozas Stasionis (akordeonas, klavišiniai, vokalas), 3. Justinas Lukoševičius (gitara, vokalas),4. Juozas Meisneris (klavišiniai, vokalas, vadovas), 5. Alfredas (Valdas) Bielskus (bosinė gitara), 6. Valė Orlova (vokalas), 7. Gintautas Makauskas (mušamieji).

Žora Bondarevas dar surado vertingų nuotraukų žyminčių 1965 – 1980 laikotarpį . Vienoje atpažinsite “Nemuno“ restorano senbūvius (apie 1965), grojusius dar iki “Aisčių“ dešimtmečio. Vis tik įdomi foto, kurioje groja Silvos, Kaupo ir Žorkos žmonos. Gaila neišliko audio …. Daugiau Žoros fotografijų rasite Muzmenų galerijoje

tratas

LIEPOJA2

(Nukrypimas). Norisi paminėti vieną muzikinę veiklą, nepelnytai bandančią išsprūsti iš atminties. Apie 1980 metus pramogauti vakarais galima buvo “Vaivos“ kavinėje ir “Žuvinto“ restorane. Gyva muzika. Tai dviejų grupių, nuožmiai konkuravusių Alytaus pramogų pasaulyje kova. Tai Ginto Pikūno komanda iš Vaivos kavinės ir exAisčiai (Viktoras Jonkus, Gintas “Dzilbus“ Unguraitis, Vacys “Septynios arklio jėgos“  Kazlauskas, Valentinas Chlevickas ir Dainius Prusevičius), tuomet užėmę strategiškai svarbiausią miesto tašką – Žuvinto restoraną. Jeigu “Vaivoj“ Kęstas sudainavo Elton John’o – “Daniel“, tai exAisčiai turi atsakyti Valiaus Chlevicko “Jumpin‘ Jack Flash“ (Rolling Stones). Vieni pas kitus retkarčiais svečiuodavosi, o tai įpareigodavo konkurentus muzikuoti pasitempus. Tą vakarą, kai prie tolimo stalo Žuvinte aplipusi jų gerbėjų sėdi “Vaivos“  komanda , scenoje exAisčiai priversti negroti niekalo, groti tik gabalus, kuriuos jau atidirbę, dar gali išmesti kažką specialaus, kad ir “I Shot Sheriff“ pagal Ericą Claptoną ir dar reggae stiliuje. Aišku, apie tai galima būtų daug parašyti, tik reikia užsivesti. (Nukrypimo pabaiga)

vaiva kavine

»» Ginto Pikūno (centre) komanda (“Vaivos“ kavinė) apie 1980 metus.  Kairėje matote nuolatinį glūkoidų sueigų dalyvį bosistą Vytą “Stygą“ Palubinską. O Gintui sakome: kada, pagaliau,  atvažiuosi prie Glūko, dar ir Dainių (prapuolenį) atsivežk (Dainius Prūsevičius – dešinėje) ir Dzilbaus Laimos klasiokę Romutę Skumanaitę (antra iš dešinės) nepamiršk pakviesti.

Grįžkime prie pagrindinės minties. Žinome, kad glūkoidus skaito bent du tos grupės nariai: Gintas Pikūnas ir Vytautas “Styga“ Palubinskas. Todėl abiejų ir prašome pasidalinti su glūkoidais atsiminimais apie grupės narius, svarbius arba specialiais ypatumais persunktus grupės veiklos epizodus.

Logiška fotogalerijos tęstinumo idėja rutuliojasi į elementarų klausimą: ar tik Aisčiai, kultūrnamio, Vyno gamyklos, Medvilnės kombinato, Šiluminių tinklų, Statybos tresto muzikantai formavo estrados ar roko veidą Alytuje. Taigi, kad ne. Airija su Darium Mileriu-Nojum, Svaras 409 su Ričardu Vymeriu, dar kažkas. Kas tie “dar“?  O jie tikrai buvo, yra ir mes tai žinome. Tad pasidalinkime tuo ką žinome. Rašykite į  Glūkoidų paštas
_Vynas-Airija-Aisciai-Sekspyras

»» Darius Mileris-Nojus (“Airija“) – dešinėje-viršuje su kolegomis miesto šventėje 2008. Vytauto Stanionio nuotr.

Ar negali būti taip, kad undergrounde kažkas dabar kuria šedevrus, tik lieka inkognito, nes neturi turtingo strateguotojo, todėl daro sau ar  kukliam gerbėjų ratui. Taigi mintis ta: visi turintys info, galintys ir norintys suteikti informaciją apie Alytaus grupes nuo 1980 metų iki šių laikų – YPATINGAI PAGEIDAUJAMI apsireikšti glūkoidų svetainėje. Nuotraukos, bent trumpi grupių veiklos aprašymai – tai ir būtų ta svarbi info, kuria čia mielai pasidalinsime.

Reklama

Airiški nutikimai pagal Vytą

“Negaliu likti tik pasyviu tinklapio vartotoju, todėl nusprendžiau pasiūlyti visiems glūkoidams žiupsnelį airiškų nutikimų“ – taip pasakė Vytautas Galbuogis, atnešęs kompaktą su rašiniu, filmukais ir foto apie Airiją.
Pastebėjimas vertingas, nes neturime etatinių tinklapio prižiūrėtojų ir tik visų (o ne pasyvių vartotojų, anot Vyto) dėka mūsų webas vis dar gyvas. Jei jau rašome apie Airiją, todėl labai laukiama info iš  gyvenančių ne Lietuvoje: Jannos (Vokietija), Linos (Nyderlandai), Renatos (Atlanta, USA), Sigito (Chicago, USA), Manto (Los Angeles, USA). Visos temos galioja, rašykite su klaidom, be klaidų, angliškai, rusiškai ar lietuviškai – šias kalbas glūkoidų adminai įkerta be vargo ir pataisys neesminius teksto trūkumus.

VYTAUTAS GALBUOGIS

Airija. Pamačiau ja tokią. Dažnai vėjuotą, na o lietus čia nuolatinis draugas.Ilgiau pagyvenus tampa prakeiksmu. Rimtos žiemos nebūna, o vasara šiluma taip pat nelepina. Šiaip kraštovaizdis gražus, jei ne vien tik dirbi ir geri,  savaitgaliais yra kur akis paganyti. Atvykus, pirmas krikštas vairuotojams ­– eismas kaire puse. Neišsigąskit! Viskas paprasta – nesidairykit į dailesnes būtybes dešinėje, nors jų ten mažuma ir viskas perfect. Vairuotojai važinėja labai atsargiai, kartais ir labai žioplai, vėliau pradeda erzinti.Tik ilgiau pagyvenus, supranti, kur problema. Buvo ir  nelinksmu situacijų. Jie mokomi vairuoti taip: būk visada labai atsargus, nes nežinai ką galvoja kitas. Vėliau supranti, kad airiai neprognozuojami. Jie gali iš šunkelio į  pagrindinį visai prieš nosį iššokti. Būna ir tokių – iškiša nosį, pagalvoja ir dar spėja atgal paduoti. Šis variantas man priimtinesnis. Keliai labai vingiuoti. Amžina problema tampa aplenkimo manevras:  jie į šoną nelabai traukiasi. Čia važiuoju AŠ, o po manęs nors tvanas. Dar pyksta, kai lenki. Na o šiaip, daug kas sveikinasi rankytės pakėlimu, savotiškai įdomu. Keliai geri, žvyrkelių nepastebėjau. Patarimai vairuotojams: neskubėk ir būsi pirmas. Jei reikės greičiau pervažiuoti Airiją, pagelbės naktis. Išbandžiau dažnai važinėdamas. Vis norisi greičiau: važiuoji, rizikuoji, paveji kokį kepurėtą gudrutį “skriejantį“ 50 km/h, o iš paskos kokia dvidešimt mašinų ir nors megzti pradėk. Šiaip taip aplenki, vėl žibalo iki kol pagauni kitą. Rezultatas toks, kad, būdavo, važiuoji 120 km/h, o 100 km atstumą tekdavo važiuoti 2,5 valandos ir daugiau. Tai ir paskubėk.Todėl atvykėliai dažniausiai ir žiebia, mūsų nervukai neatlaiko, reikia labai priprasti. Eismas kankina. Nuomonė asmeniškai mano. Daug kas pastebi, kad airiai nušoko nuo kalnų tiesiai į civilizaciją. Yra kaip yra, tuo šalys ir skiriasi.

Šalis smagiai pagerianti, po savaitgalio labai jaučiasi. Bet dėkime blogus pastebėjimus į šoną. Šalyje labai domimasi žirgu sportu (geras biznis), labai populiarios šunų lenktynės. Šiai pramogai auginami kurtai.

Gyventi teko Tralee miestelyje (Kerio apskritis).Tai labai graži Airijos dalis, važinėjant jautiesi, lyg aukščiau nuo žemės pakilęs. Labai kalnuota, pajunti lyg paukšteliu virtęs. Teko nusitrenkti iki šiaurės Airijos, netoli Belfasto, o ten jau nuotaikos piktesnės, o masinos tai lietuviškais numeriais. Bet niekas veidelių neišdaužė, masinos išliko sveikos.

Skyrelis moterims.Truputis pastebėjimų. Oras gan  vėsokas, o jos nori visada būti gražios, gundančios dekoltuotos, apsinuoginusios, kiek galima. Tarytum tropikų kraštas būtų. Kai dieną pasirodo saulė – tuoj išrengia. Mūsų tautiečiai su striukėm žiemą, o jos iš pabų sau traukia per miestelį vos ne su vasariškais drabužėliais. Aišku žino, ateis pavasaris – galima ir pakentėti.

Skyrelis mamoms. Vaikus vežioja irgi pusiau aprengtus, basom kojom, be kepurių. Pagal lietuvišką samprata – baisoka. Mes save vyniojam, bet nežinau kas geriau. Snargliuotų ir šnarpščiančių ir ten pilna. Gana daug vaikų ir šiaip žmonių su nukrypimais nuo standarto. Rezultatas –kraujomaiša, vedybos su giminėm. Lietuviai to nedarykit – vaizdzialis ni koks.

Bendrai pasvarsčius, gyvenimas, kad ir mažai uždirbant, daug kokybiškesnis negu Lietuvoje. Dauguma nuomoja namus. Kainos visai prieinamos, Dubline, aišku, brangiau. Baigsiu posakiu: gerai ten kur mūsų nėra, bet kur mūsų nėra?

Daugiau Vytauto Galbuogio rašinių:

□  Susipažinkite: nagingas baldžius

Kamera Vytas ir kompanija ||  Montažas  Dzilbus ||  Trukmė   00:04:18