TIESUS KELIAS Į LAIMĘ. 2019 metų apdovanojimai. Alytus

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

Tas kelias nepažymėtas jokiame žemėlapyje ir nerasime jokiame atlase. Jo ieškome visą gyvenimą, dažnai nesuprasdami, kad mes jau esame tame kelyje, neretai net stabtelėjame ir pabuvojame to kelio jaukioje stotelėje. Vėl tęsdami kelionę gyvenimo vingiais, prisimename – juk ten, toje Vilties bei Laimės paunksmėje mes jau apsilankėme ir dabar su džiaugsmu paviešėtumėme joje ilgiau. Tas ilgas ir vingiuotas kelias tuo ir patrauklus, kad vėl vilioja mus, žadina naujas viltis ir svajones, versdamas be perstojo judėti. O gal nuspauskime „stop“ pedalą ir apsižvalgykime, juk mes esame ČIA ir DABAR, o ta LAIMĖ greta…

 

Tokią akimirką patyriau, kai trise: Albertas Antanavičius-Šekspyras, Algirdas Verbauskas ir aš, juodai baltu žiemos keliu iš Vilniaus nuo Lietuvos nacionalinės filharmonijos, „palaiminti“ pačio Basanavičiaus, judėjome Algirdo vairuojamu „Golfu“ į Alytų. Mano draugų laukė pasirodymas miesto teatro scenoje. Tai buvo tarsi grįžimas atgal. Kažkada iš Alytaus jie pajudėjo savo gyvenimo keliu laimės ieškot. Retai susieinantis žemiečių duetas buvo pakviestas į Alytaus miesto Garbės piliečių apdovanojimo ceremoniją atlikti Alberto kūrybos dainą. Pakeliui prisiminėme „gerus dalykus“, klausėmės per radiją portugališkų fado dainų iš Koimbros (Coimbros) bei maestro Algirdo įspūdžių iš gyvo fado dainų koncerto toje pačioje Koimbroje (Coimbroje). Šie „antraeiliai“ dalykai ramino draugus prieš pasirodymą gimtinėje. Nesvarbu, kad abu matę šilto ir šalto, bet kaskart lipimas ant scenos, tuo labiau gimtinėje, verčia būti atsakingais. Šiek tiek baltai pavydžiu tiems, kas groja ir dainuoja. Bet kelionės draugai draugiškai man paaiškino, „nėr ko pavydėt, važiuojam kartu, tu tik fotografuok, o mes ir už tave pagrosim ir padainuosim“.

 

Alytaus teatro salė pilnutėlė. Kyla uždanga. Prožektorių šuorų apšviestas šauniausias ryšininkas tarp publikos ir atlikėjų Liudas Ramanauskas nuo scenos pradeda megzti kontaktą. Kviečiami Albertas-Šekspyras ir maestro Algirdas Verbauskas. Prigesta šviesos. Pasigirsta gitaros akordai ir smuiko tyli rauda, o dainos žodžiai sminga į širdį. Alberto atlikta jo kūrybos daina apie senąjį Alytaus parką, pritariant Algirdo smuikui, nepaliko abejingo nė vieno. Dar daugiau šarmingumo šiam pasirodymui įnešė Alytaus teatro aktorių sceniniai vaizdeliai. Kai kam tai asocijavosi su jaunystės dienomis, kai kam tai buvo gražus šokis sename parke, vasaros vakarą, o gal priminė pirmąjį pasimatymą… Ech, tas Alytaus miesto sodo fontanas…

Tačiau pagrindiniai veikėjai tą vakarą scenoje buvo paprasti ir tuo pačiu nepaprasti alytiškiai, kurie savo kasdieniniu darbu ar išskirtiniais poelgiais nusipelnė Alytaus Garbės piliečio vardo. Jų geri darbai buvo įvertinti ir pastebėti. Užlipę ant scenos jie glaudėsi pakraštyje, kuklinosi, bet, be abejo, buvo laimingi, kad apie juos sužinojo, pamatė, kad jų idėjos, veikla, gražūs sumanymai ir išpildymai reikalingi visiems miestelėnams. Laimė savo laime dalintis su kitais.

 

Kaip ir dera, šventinės nuotaikos persikėlė į antrąjį teatro svetainės aukštą, kuriame, sklindant ramioms saksofono melodijoms, vakaro svečiai tęsė guvų tarpusavio bendravimą, dalindamiesi įspūdžiais ir čia pat gimstančiais planais. Atskleisiu paslaptį: Algirdas, tarsi įspėjęs Alberto-Šekspyro mintis, paragino kolegą pasiūlyti daugiau savo kūrybos dainų bendriems projektams. Žinant maestro užimtumą, tai didelės pagarbos verta idėja, kurią brandino ir pats Albertas. Tad Glūkas 2019 žada siurprizų.

Grįžtant namo laukė pora siurprizų. Kupinas idėjų ir sumanymų Šekspyras pasiūlė 11 val. vakaro užsukti pas dailininką Benjaminą Jenčių pažiūrėti jo darbų. Nesunku buvo perkalbėti šį idėjų generatorių, nes kelionei dirigavo Algirdas. Įdomu, kaip Benjaminas, ar labai būtų nudžiugęs pamatęs tokiu metu tris naktibaldas? Iš kitos pusės, kai pagalvoji: „menas priklauso liaudžiai“, tad slėpti jo nevalia
Antras siurprizas mus užklupo lyg kelininkus žiema. Kaip pasakytų mano mama – „maišėsi dangus su „pekla“. Juoda naktis tarsi varžėsi su stipraus snygio baltuma, kuris bus pranašesnis. Peštynėse tarp balto ir juodo mums pavyko, kad ir neskubant, išnešti sveiką kailį ir saugiai pasiekti namus Vilniuje. Tą akimirką buvome laimingi…

FOTOGALERA. Algirdas ir Albertas 2019

 

 

 

Reklama

PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (4). ŠOKIAI. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS

 

Tai atsitiko 197… vienoje Paukštukijos respublikoje. Asmenų (ir atlikėjų) vardai išgalvoti. Autorius tikisi, kad nebus įžeisti kai kurių žmonių nacionaliniai, seksualiniai ar kitokie jausmai. Žodžių, pažymėtų skaičiais, aiškinimai pateikiami žodynėlyje. 

 

KEISTAS KĘSTAS

Tada.

ŠOKIAI.

Paukštukės kedens plunksnas. Suks kuodus. Ir ne. Dažys. Nagus. Ir kitas galūnes. Lygins.Lygins. Sijonus. Ir pagaliau.

Prie langelio sumokės. Pusę slieko. Gaus bilietuką. Į rūsį. Ne vyno. Šokių.Salę. Prie durų stovės. Du (23) varnai. Liesi. Liesi. Žemi. Žemi. Cik- 195 cm. Cik – apie 100kg. Ramiai nuplėš bilietus. Mostels sparneliu. Užeik. Užeisi. O ten… Prie vienos sienos- paukštukės. Prie kitos- paukštukai. Vaizduos ramius. Taigi. Jie matys. Ir nematys. Vieni kitų. Lauks. Ant scenos pasirodys muzikantai. Plepės. Šimtmetį derins gitaras. Arba rūkys. (24)“ Kąstytį“. Arba (25) Tallin. Netyčia užgros. Kas dėsis… Paukštukų minia išsisklaidys. Per sekundę. O paukštukės? Jos lauks. Jos stovės.  Nuleidusios sparnus. Įbedusios akis į lubas. Žvilgsniu gręš. Skyles lubose. Džiaugsis tos. Kurias iškvies šokiui. Akys žiburiuos. Kaip prožektoriai.(26) ČTZ. Šypsenos kaip (27) ČČ.

Muzikantai gros. Kaip mokės. Subruzdimas. Gros tokį kūriniuką. (28) „Rock and Roll Music“. Paukštukų poros skrebins grindis. Tai čia bus vienas sujudimas. Antras- rimtesnis. Bus paskelbtos „merginų teisės“

 

Paukštukės čiups paukštukus. Kad atrodys šimtą. Ką ten šimtą? Tūkstantį metų nemačiusios paukštukų. Prisitrauks juos prie savo švelnių krūtinių. Paukštukai vos kvėpuoti galės.

Bus dar du sujudimai. Pirmas. Iš (29) Žvėryno pusės atskris. Vietinės reikšmės (30) maitvanagiai. Jie bandys aiškintis. Kurio snapelis kietesnis. Gražesnis. Aiškinsis trumpai. Iki pirmo kraujo. Tada atlinguos varnai. Tie- liesučiai. Tie trumpukai. Jie paims maitvanagius. Į savo sparnus. Įsiūbuos. Įsiūbuos. Ir minkštai nuleis. Pilvais matvanagius. Ant pievutės. Kaip (31) lunochodus . Mėnulyje. Gal koks skrajūnas paburbės. Skris ir leisis. Antrą kartą. Nusileidimas bus dar skausmingesnis. Trečio- nebus.

Antras sujudimas. Paskutinis šokis. Rūsys primins skruzdėlyną. Visi skubės. Lėks. Laimingiausi poromis išeis pro duris. Vienišiai kiūtins namo. Iki kito karto. Kitų šokių. 

Žodžių reikšmės
*23. Varnai- anksčiau vadino fizrukais. *24.“Kąstytis“-super lietuviškos cigaretės. Užmuša ne tik arklį. Ir lietuvį. *25. „Tallin“ – super estiškos cigaretės. Užmuša ne tik arklį. Ir estą. *26. ČTZ- Čeliabinsko Traktorių Zavodas- gamykla. *27. ČČ- Čarlis Čaplinas. Žemo ūgio . Didelis nebyliojo kino meistras. *28. Rock And Roll Music- mėgstamiausia laudies daina. Tais laikais. *29. Žvėrynas- toks Vilniaus rajonas. Jame seniai nėra žvėrių. Suvalgyti. *30. Maitvanagiai- asocialūs tipai, gyvenantys Žvėryne. *21. Lunochodas- SSSR monstras- mašina. Ropinėjo po Mėnulį.

Ankstesnės dalys:

         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (1). IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS. PIRMA DALIS 

         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (2). IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS. ANTRA DALIS 

         > PAUKŠČIŲ AKADEMIJA (3). BULVIAKASIS. IRONIŠKAS NOVELIŲ APSAKYMAS 

ŽMOGUS IŠ „RADIJOS“

Šiandien atsiverčiu FM99 saitą ir iš kart randu info apie Syd Barrettą, pinkų influencerį, idėjų generatorių. Gimęs tą pačią dieną kaip ir FM99. Aišku, tai tik maloni detalė. Visuma ta, jog šioje radio stotyje darbuojasi Liudas Ramanauskas. Kalbant apie jo muzikines laidas – jos auklėja klausytoją, informuoja ir lavina skonį. Prisimenant ištakas, užkliuvo atmintyje Liudo ir Igorio švietėjiškos laidos apie roko klasiką ir progresyvias jo atmainas. Tai atitikmuo Dariaus Užkuraičio “Woodstock’o vaikų“, tik mūsiškiai tai padarė dešimtmečiais anksčiau. Jei M1+ užsnūdę ties 1980 metais, tai Liudas suteikia mielų akimirkų dar neišmirusiems hipeicams: ištransliuoja Doors ir Jimi Hendrix, Kinks ir Grateful Dead, Small Faces ir Ten Years After, Janis Joplin ir Move. Apie tai ir dar daugiau – skaitykite Vytauto “SanSimno“ Stanevičiaus straipsnyje

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

Pamenu iš labai ankstyvos vaikystės turėjom tokią nemažą juosvą dėžę užapvalintais kampais. Vėliau išsiaiškinau, kad ji turėjo savo vardą – VEF BALTIKA. Jos apačioje buvo gelsva stiklo lentelė, ant kurios surašyti skaičiukai su įvairiomis juostelėmis. Viduryje įtaisyta stiklinė „akis“, o kiek aukščiau – įdomiai išsiraičiusi trijų raidžių kombinacija VEF. Iš abiejų stiklo lentelės pusių, dėžės šonuose, buvo po dvi apvalias rankenėles – viena didesnė, kita mažesnė. Pasukus rankenėlę, kairėje pasigirsdavo caktelėjimas ir užsidegdavo lemputės. Dar labiau pasukus rankenėlę, išgirsdavau dėdę, kartais tetą, sakant: „Kalba Vilnius, dabar yra 20 val. 50 min., arčiau radijo imtuvų kviečiame mažuosius…“ Sekdavo pasaką. Man atrodė, kad toje dėžėje ir gyvena tie kalbantys žmogeliukai, bet įkišus nosį pasižiūrėti, kaip atrodo tas „radijos“ žmogus, matydavau tik stiklinius bokštelius, visokias spalvotas vielutes ir metalinius dalykėlius. Jokio ten gyvenančio ir kalbančio žmogaus nebuvo. Nieko nesuprasdavau. Dar įdomiau, kad sukiojant kitą rankenėlę, per stiklinę lentelę lėtai judėjo siauras brūkšnelis. Jam judant, iš dėžės sklido įvairūs garsai: girdėjosi muzika, kalbėjo nepažįstami žmonės – lietuviškai ir nesuprantamomis kalbomis. Tačiau dažniausiai tas nesuprantamas kalbas užgoždavo keisti garsai, cypimas ir gergždimas. Ai, nedidelė bėda buvo, vis tiek nesuprasdavau, ką jie pasakoja. Besukant rankenėlę, brūkšneliui kuo labiau slenkant į kairę, triukšmai garsėdavo. Būdavo labai pikta, nes jie trukdė paklausyti vos girdimą muziką, dainas nesuprantamais žodžiais. Svarbiausia, kad tos dainos man pradėjo patikti. Smagu būdavo, kai jos, prasiskverbę pro cypimą, kartais neblogai girdėdavosi. Ir aš vis dažniau sukau rankenėlę į kairę, brūkšnelis pasiekdavo beveik patį stiklo lentelės kraštą ant tos vietos, kur per šnypštimą girdėjosi muzika. Dar vėliau supratau, kad tai radijo stotis LUXEMBOURG…

 

Po daug daug metų, parvažiavęs į Simną, vėl sukioju radijo aparato rankenėles (gaila ne VEF BALTIKOS). Nors dažniausiai ta radijo stotis, kurią noriu išgirsti, būna palikta, tereikia tik įjungti aparatą. Šiokiadieniais, rytą, 08 val. 35min., o sekmadieniais valanda vėliau, išgirstu gerai pažįstamą ir išskirtinį LIUDO RAMANAUSKO balsą, tariantį: „ Ši diena muzikos istorijoje. Nupūskime laiko užmaršties dulkes…“ Suskamba mano mėgstamų atlikėjų dainos, pritariant gitarų akordams. Galima išgirsti pasiilgto džiazo garsus, ar gero žmogaus „dūšią“ atveriantį bliuzmeną. Ir būtinai pikantiški LIUDO komentarai.

Tad atkartojant LIUDĄ, kokia ši diena? Tai diena, kai 1993 m. sausio 6 Alytuje transliacijas pradėjo radijo stotis FM99!
„Radijo stotis FM99 iki šiol yra vienintelė Pietų Lietuvos radijo stotis. Jos gali klausytis kiekvienas, turintis internetinį priėjimą.
Radijo stotis tikrai turi kuo pasigirti, kadangi yra ne kartą pasižymėjusi ir apdovanota įvairiuose radijo, televizijos, bei spaudos renginiuose. Pavyzdžiui, radijas  buvo ne kartą pastebėtas “Pragiedruliai” rėmimo fondo apdovanojimuose, bei gavo garbės premiją už dėmesį kultūrai, o viena iš radijo laidų skirta vaikams “Tauškučių skrynelė” netgi dvejus metus buvo pripažinta esanti geriausia vaikų laida Lietuvoje. Be viso to, FM 99 žurnalistų komanda dažni laureatai žiniasklaidos konkursuose. Juk tai tikrai stulbinami pasiekimai, parodantys kad radijo komandoje dirba ypatingai produktyvus, kokybės siekiantis ir profesionalus kolektyvas!
Eteryje skamba tik gera laiko patikrinta muzika ir yra suteikiama nešališka informacija, žavinti savo įdomumu. Pagrindinis radijo aspektas- pateikti tik pačią reikalingiausią informaciją ir būti su savo klausytojais, praskaidrinant jų nuotaikas, bei kiekvienos dienos lūkesčius. Publikos spektrą sudaro klausytojai nuo 20 iki 55 metų amžiaus“.
Kalbant apie amžių, manau, klystama, o man pritars dauguma glūkoidų. Nepatenku į čia minimas amžiaus ribas, bet esu prisiekęs FM99 klausytojas. Ypač mėgstama LIUDO RAMANAUSKO vedama laida „Ši diena muzikos istorijoje“.
Su gimtadieniu, FM99! Su gimtadieniu, RADIJO ŽMONĖS! Geros kloties, kūrybinės sėkmės, plataus klausytojų rato!
MAN PATINKA FM99!

Liudas Italijoje. Nuotrauka iš asmeninio L. Ramanausko archyvo

Šios radijo stoties įsteigėjas ir vadovas LIUDAS RAMANAUSKAS tikriausiai nesupyks ir priims sveikinimus artėjančio jo gimtadienio (sausio 16 dieną) proga. Jokių užmaršties dulkių. Liudai, kelk dulkių debesis, mindamas dviračio pedalus…

Nuotrauka iš asmeninio L. Ramanausko archyvo

Būk sveikas, tebebūk kūrybingas, geidžiamiausias ALYTAUS kultūrinių renginių vedėjau LIUDAI!

VYTAUTINĖS. KIEK VYTAUTŲ TURIME?

Nestebina, kad daugybė glūkoidų turi klasikinį lietuvišką vardą – VYTAUTAS. Gal pavardinam juos? Vytautas “Watas“ Malinauskas, Vytautas Galbuogis, Vytautas Dumbliauskas, Vytautas “SanSimnas“ Stanevičius, Vytautas Matulevičius, Vytautas Stanionis, Vytautas Krutulis, Vytautas Palubinskas, Vytautas Balynas, Vytautas Pisaravičius, Vytautas Pavilonis … Gal pamiršome kažkurį? Priminkite.
Kaip ir kasmet Birutė Gaučienė pamalonina Vytautus gražiais linkėjimais, nuotaikingu žodžiu. Tegul pasilepina visi Vytautai-glūkoidai jos sveikinimu. Ačiū Birutei, perkam bilietus į Paryžių 🙂

BIRUTĖ GAUČIENĖ

     VYTAUTINĖS

Jau žiema pripustė sniego,
Vytautai ir vėl nemiega –
Kas į mišką, kas ant slidžių…
Vytautams aš net pavydžiu…
Vos Naujametį atšventę,
Vytautai vėl turi šventę!
Vardo dieną neeilinę
Švenčia Vytautai alinėj…
Vytautai, Jums palinkėsiu,
Kad sveikatos daug turėtut,
Kad jėgų užtektų žygiams,
Knygoms, moterims, Paryžiui…

Su Vardo diena!

2019-01-05

Paskutinė metų diena. Jie vėl čia

 

Kažkada, neatmenamais laikais, Rima pašnabždėjo, jog paskutinę metų dieną susitikti prie Glūko yra didelė dorybė: su praėjusiais taip atsisveikinsime, pamatysime ir palinkėsime gėrio vieni kitiems akivaizdžiai, ne laišku ar SMS. Kai tik neužpusto, čia atkaklūs ir susirenka. Graži netikėta naujiena – iš Olandijos pirmą kartą su dukrele čia atvažiavo Aistė, Viktoro ir Julės vyresnioji. Gali būti, kad Aistę čia dar vaiką atsiveždavo Viktoras, kai čia žvejodavo. Gal komentuose patikslins. Antra staigmena: mūsų startuolis, korespondentas, fotografas, begalę laiko aukojantis glukoidų tinklapiui gyvuoti, Vytas „SanSimnas“ Stanevičius atvažiavo kartu su žmona Diana. Džiaugiamės. Pozityvūs žmonės glūkoidų bendruomenei – visad welcome!

Tiesioginiais ir periferiniais kanalais sulaukėme Alberto “Šekspyro” Antanavičiaus, maestro Alvydo Jegelevičiaus, Vyto Galbuogio ir Virgiaus Lepeškos Naujametinių sveikinimų ir linkėjimų. Jiems čia atvykti sutrukdė objektyvios ir pateisinamos priežastys. Bet, kai po metų-kitų pertraukos čia vėl Kęstas su Dana – maloniai nustebino. O mes jau manėme…

Pasidalinome šventines dovanėles: nepakartojamo skonio Viktoro duona, knyga apie Alytaus futbolą, prie kurios gyvavimo prisidėjo ir glūkoidų tinklapio komanda, Vyto Matulevičiaus poezijos knygelė pasiekė adresatą –Virgilijų Beišą tik dabar, o Samuelio Taco dar laukia.

Akcija vyko nuoširdžioje šventinėje aplinkoje, nes glūkoidai visad turi nedidelių, bet veiksmingų idėjų pagražinti retas susitikimų akimirkas. Apie tai matysite greitai padarytame filmuke.

JIE SUSIRINKO GLŪKE. 2018.12.31 || Garažų Klipai || Vytautas Stanevičius

OLIMPINIS ČEMPIONAS V. CHOMIČIUS PRISTATO KNYGĄ Alytaus futbolas nuo… iki…

 

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

OLIMPINIS ČEMPIONAS V. CHOMIČIUS PRISTATO KNYGĄ…
ALYTAUS FUTBOLAS nuo… iki… ir sveikina visus ALYTAUS, SIMNO gerus žmones bei GLŪKOIDUS su artėjančiomis šventėmis… Būkit sveiki, sportiški, mylimi, laimingi…

Tarp 20 autorių ir aš, dėka rašinių apie Alytaus futbolą, kuriuos pirmiausiai perskaitė glūkoidai. Kaip pastebėjo Dzilbus: “The Long And Winding Road“ – taip dainavo bitlai 1970. Po penkerių metų Alytaus “Dainavos“ vyrukai iškovojo Lietuvos futbolo auksą. Vingiuotu keliu eina Alytaus futbolas. Su pergalėmis ir nuopuoliais. Apie tai penki akcentai, penki straipsniai.“ Kaip šie straipsniai rado kelią į knygą? Knygos sudarytoją Darių Babijoną ant „kelio užvedė“ Albertas – Šekspyras, o aš labai nesispyriojęs su šia mintimi patraukiau pakeliui.
Alytaus centre, kavinėje, sklaidau tik ką išleistą, dar dažais kvepiančią knygą ALYTAUS FUTBOLAS nuo… iki… Įsigilinęs į nuotraukas nekreipiu dėmesio, kas šalia dedasi, bet išgirstu balsą, kažkam už kaimyninio staliuko tariantį: “Nuo Simno aš, bet dabar gyvenu Kaune“. Pasidarė “cekava“. Atitraukęs akis nuo knygos išvystu sportiškos išvaizdos vyruką. Akimirką nesusigaudžiau, kas čia toks, lyg matytas. Dar po sekundės supratau, jog tai VALDEMARAS CHOMIČIUS, legendinis Kauno “Žalgirio“ krepšininkas. Klestelėjo netoliese, užsisakęs kavos ir pyrago, įniko į savo “mobiliaką“. VALDAS nejuokavo. Taip, jo tėtis kilęs iš SIMNO. Gyveno name netoli buvusios geležinkelio stoties. Vėliau išsikėlė į Kauną ir dažnai parvažiuodavo į gimtinę. Atsiveždavo jis savo gražuoliu juodu ZIM’u ir mažąjį VALDĄ. Tai va, kaip malonu, kad olimpinis čempionas V. CHOMIČIUS taip paprastai prisistatė… ,, nuo SIMNO aš“… dviem moterims, gurkšnojančioms kavą.
Dar po keleto minučių bendravome jau abu. Pasikapstėm Simno vaikystės laikų istorijose, taip pat metui, kai būdamas studentu, uždarbiavau Vilniaus sporto rūmų bare, o jis žaidė Kauno „Žalgiryje“. Šį bei tą prisiminė iš rinktinės išvykos į Ameriką. Pasmalsavo, kokią knygą skaitau. Pavartė, o pamatęs, kad knygoje yra skyrelis “Futbolas populiaresnis už… krepšinį?!“ tik šelmiškai mirktelėjo, nenorėdamas ginčytis. Staigiai sumečiau, kad tą knygą jam padovanosiu. Pasidomėjęs Simno dabartimi, padėkojęs bei palinkėjęs gražių švenčių tarė, kad kai tik turės laiko, susipažins su SIMNO ir ALYTAUS futbolo istorija, negi tiesa, kad futbolas čia populiaresnis už krepšinį. Valdas šiuo klausimu turi savo nuomonę, o kiek vėliau prie Alytaus kalėdinės eglutės sutikta AUSTĖJA, kuriai tądien sukako aštuoniolika, prisipažino, jog nors ir per pertraukėles šoko krepšininkų palaikymo komandoje, nuo šiol labiau mėgs futbolą. Labai gera proga patikėti drąsiu jaunos mergaitės prisipažinimu. Džiaugiuosi, kad pavyko sudominti futbolu naująją jo gerbėją. Kuo daugiau dailiosios lyties atstovių stebės futbolininkų veiksmus aikštėje tuo labiau kils jų pastangos ir reitingai kovoje dėl pergalės.
ALYTAUS FUTBOLAS nuo… iki… supažindina su ALYTAUS, SIMNO, VEISIEJŲ futbolo istorija, Lietuvos čempionais “Dainavos“ futbolininkais, jų treneriu JONU KUBILEVIČIUMI ir kitomis Alytaus futbolo legendomis. 287 puslapių knygoje gausu fotografijų, faktų, statistikos, pašmaikštavimų, šaržų ir kitų įdomybių. 35 puslapiai skirti glūkoido Vytauto Stanevičiaus rašinių ciklui.
Knygą galima nusipirkti ALYTUJE, S. DARIAUS ir S. GIRĖNO g. 1, ALYTAUS TURIZMO INFORMACIJOS CENTRE.
Tai puiki Kalėdinė dovana futbolo mėgėjui ir jaunam, ir brandžiam…

Fotogalera:: Knyga apie Alytaus futbolą

2018 metus palydint. Šventiniai skaitymai 2019 belaukiant

 

JUBILIEJUS. Šiais metais rudeniop mūsų virtualiai susitikimų vietai pasauliniame webe sukako 10 metų, o pats   tinklapis sulaukė 500 000 lankytojų. Daug tai ar mažai. Lyginant su Delfi – tragiškai mažai, bet žinant kokios personos glūkoidauose lankosi – nepaprastai daug.

 

KINEZOTERAPIJA. Savo 70-tąjį gimtadienį Samuelis Tacas sutiko savo vaikystės ir jaunystės mieste – Alytuje. Ta proga dar pristatė ir knygą “Trigubas gyvenimas”. Nors tai vyko prieš metus, kad išstudijuoti rimtą knygą, gali užtrukti ilgiau. Knyga pilna protingų patarimų, išgyventos tiesos ir neturi pigių saldumynų. Samuelis rašo  apie save: gyvenimą Lietuvoje, Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose. O čia jau kelis dešimtmečius gyvena, gelbsti žmones, turinčius įvairiausių kūno  negalių, skausmelių, dieglių, judėjimo problemų ir propoguoja sveiką gyvenseną. Tai, berods, jau trečioji jo knyga.

DAINA. Mykolas (Virgiaus anūkas) pateikė staigmeną: sukūrė ir padainavo dainą, skirtą Glūkui ir glūkoidams. Ją rasite Garažų Klipų filmuke: “Glūkas 2018” mūsų filmotekoje.

PAGALBA. Mykolo dėdė Augustas Beiša išgelbsti žmogų nuo mirties. Kavinėje nelaimėlis užspringo. Jei ne operatyvi pagalba, pabaiga būtų ypatingai liūdna. Kaip vėliau prisipažino Augustas, tai ne pirmas atvejis, kai jis atsiduria „ne laiku ir ne vietoje“, o tiksliau – labai laiku ir vietoje.

MINĖJIMAS. Romo Kalantos žūties paminėjimui Alvydas Jegelevičius atsiuntė glūkoidams savo poemą “Romo deglas”. Tai dovana mūsų benraminčiui ir hipių kartai atminti. Beje, savivaldybės kultūrininkai paprašė Dzilbaus papasakoti apie 1972 metų įvykius Kaune. Jis mielai sutiko, nes ankstesniuose minėjimuose apie įvykius kalbėdavo žmonės, kurie juose nedalyvavo arba dar  nebuvo gimę. Filmuką rasite mūsų filmotekoje

KNYGA. Galima generuoti geras mintis netikėtu rakursu?  Vytautas Matulevičius tą įrodė savo priimtino dizaino ir undergroundinių minčių, paverstų eilėmis, knygelėje “Mozaika”. Gera poezijos knyga, be debesėlių, be pseudo romantikos ir feisbukinių kačiukų. Vienu skaitymo prisėdimu ji įsiskverbs į mūsų jaunystės dieneles ir dar giliai. Kitas faktas iš praeities. Kas nežino Hiperbolės hito “Vandens Ženklai“? Ar žinote, kad tekstą šiai dainai parašė Vytautas Matulevičius? Mūsų muzikos top rinkėjai šiai dainai (tarp lietuviškų) skyrė 1-ąją vietą.

KONCERTAI (1). Albertas Šekspyras Antanavičius plečia koncertinę veiklą. Kaip kadaise lietuviai savo vasalines sritis: į Rytus siekė Maskvą, o Pietuose – Juodmarias. Albertas pritraukia auditoriją Vakaruose – konceruoja Klaipėdoje. Šaunuolis.  Linkime 2019 surinkti klausytojų minią kokiame geresniame LT stadione ir sudainuoti savo geriausių kūrinių asorti. Sveikatos, Albertai, ir kūrybinių idėjų linki Tau glūkoidų adminai ir visa bendrija.

KONCERTAI (2).  O Donatas Juodišius su kolega Gintu Kraptavičium užkariavo Jungtinių Valstijų žiūrovus ir klausytojus. Jie dalyvavo rugsėjo 28 – spalio 01 dienomis Vašingtone vykusiame 18 – tąjame kasmetiniame tarptautiniame eksperimentinės ir improvizacinės muzikos festivalyje  Sonic Circuits. Čia šiemet susirinko gausus menininkų būrys iš įvairių pasaulio kraštų – Amerikos, Argentinos, Kinijos, Vokietijos, Austrijos, Olandijos ir Lietuvos. Panašu, jog tai viena didžiausiausių kultūrinių glūkoidų intervencijų pasauliniu mastu. Tiesa, Agnė Jonkutė eksponavosi Jungtiniuose Arabų Emiratuose ir dar kažkur, tik nepaskoja glūkoidams. Alvydo Petkevičiaus paveikslai taip pat sklinda po pasaulį.

TRAVEL. Keliaujame nuolat. Europą palaipsniui pažinsime kaip savo kiemą, bet reikėtų paminėti retesnius nukrypimus nuo defoltinių krypčių. Tolimi maršrutai. Reikia minėti  Virgiaus Lepeškos su žmona Vitalija vojažą į Pietų Afrikos Respubliką, kartu aplankant valstybes-kaimynes. Čia lankėsi ir Linas Jakštonis. Abiejų atsiliepimai apie šią šalį kuo puikiausi. Rasa darbo reikalais lankėsi kelias savaites Taivanyje, o su šeima – Malaizijoje ir Singapūre. Tai šalys, turinčios mažai socializmo ir teisingai sutvarkytą ekonomiką.

U.K. Breksitas, tai britų-daržovių pasirinkimas, neduosiantis apčiuopiamos naudos jiems patiems, Europos Sąjungai ir Lietuvai. Visiškas nonsensas.

STREIKAS. Mokytojų streikas Lietuvoje – reiškinys, aplamai – pozityvus. Tik civilizuotose Vakarų šalyse darbo atlygio sąntykis tarp pedagogo ir, pavyzdžiui, operuojančio chirurgo ir teisininko yra 1:6:9. Lietuvoje teismų vadai panašiu sąntykiu jau apmokami. Pirmas logiškas veiksmas pakelti atlyginimus medikams.  Praktika, kai rėkiantys laimi, labai patraukli. Todėl siūlome scenarijų: pensininkų armija užima Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos headquoterius ir reikalauja, reikalauja, reikalauja. Spektaklio pradžia: iš kart po Naujųjų Metų.

FOTOGALERA. Eugenijus Vnarauskas niekad nepamiršta svarbius kraštui įvykius įamžinti fotoreportažuose. Ir siųsti glūkoidams. Padėka.

EILĖS. Matažinskai šeimynine ranga kuria puikias eiles ir leidžia knygas. Šiuos  jaukius pasiskaitymus randame Facebooke. Geriausi kūrybiniai linkėjimai 2019. Sveikatos ir geros nuotaikos jums – tikriesiems alytiškiams, kurių randasi vis rečiau.

VYTAUTAS. Vytautas SanSimnas Stanevičius sako: “Futbolas grįžta į glūkoidus. Ir tai byloja apie platų glūkoidų interesų spektrą. Čia jaukiai įsikūrę rokeriai, melomanai, muzikai, kompozitoriai, poetai, režisieriai, dailininkai, skulptoriai, medikai, keliautojai, hipiai, pankai…” Futbolui pas glūkoidus atsirado vietos. O kaip kitaip, jei glūkolidų tarpe futbolistai daro gerus darbus. Vien Vytauto Wato Malinausko surengta senų draugų sesija pas jį kieme su Deep Purple ir Led Zeppelin. Vytas SanSimnas Stanevičius – daugiausia nusipelnė pagyrų už futbolo istorijos puslapių sukūrimą mūsų kukliame provincijos miestelyje ir dar kukliasniame glūkoidų tinklapyje. O kur dar reportažai iš Liverpulio ir Maltos apie mūsų klasikus The Beatles. O meškiukų show iš Rygos. Ir dar ir dar. Vytai, tavo dėka mes alsuojame. Kad ir lėtai, bet užtikrintai.

Visus bendraminčius: jaunus ir senus, laimingus ir nelabai, žvejojančius ir vairuojančius, moksliukus ir versliukus sveikiname su šv. Kalėdom ir Naujaisiais 2019 metais.

ŽINUTĖ. Paskutinę metų dieną, gruodžio 31 užkuriame sąntarvės ir susikaupimo  lauželį prie Glūko. Optimalus laikas susirinkti AM 11:00 – 16:00. Tikėkimės, jog kelių neužpustys.

Keletas metų praeitin. 2014 gruodžio 31. Prisiminkime.