…O kas Jus praminė „Šekspyru“?

VYTAUTAS STANEVIČIUS

PIRMAS ĮVYKIS

Įsibėgėja visų ilgai lauktoji, bet taip greit pralekianti žalioji vasara. „Lenktyniauju“ ir aš su ja. Kol finišo juostelės nematyti, stengiuosi palaikyti tempą. Vasaros pasiūlyta sparta, jau nuo pat starto aukšta, tačiau laikausi žingsnis žingsnin, kaip ir „senais gerais laikais“. Renginys veja renginį. Koncertai, parodos, gimtadieniai, šventės, kelionės, atlaidai, susitikimai… Tačiau laukiamiausias įvykis (man) šią vasarą… pasaulio futbolo čempionatas. Rašau tai drąsiai, gal net per drąsiai, bet toks esu ne vienas ir pritariančių čia, glūkoiduose, taip pat netrūks. Komentaruose pasiruošęs išklausyti kiekvieną, o dar geriau – prie Glūko.
Taip, taip, susitikimas prie Glūko liepos pirmą savaitgalį irgi turi savo reikšmingą ir nepajudinamą vietą glūkoidų reitinguose. Pirmas liepos savaitgalis – susitikimas prie GLŪKO ir TAŠKAS. GLŪKOIDUI – ŠVENTA.
Šiandien dar tik birželis, kuris jau pasiūlė ir vykdo savo programą. Prieš keletą dienų vykęs glūkoido Jegelės poezijos knygos „Eilės iš eilės“ pristatymas buvo tarsi pirmasis ratas šioje vasariškoje karuselėje. Jau visai nedaug beliko ir iki Alytaus miesto gimtadienio…

Jaunųjų muzikantų forumo fotoreportažą, autorius Vytautas “San Simnas“ Stanevičius, rasite fotogaleroje :

Tarp šių glūkoidams svarbių įvykių įsipaišė kuklus, bet labai šiltas ir malonus pasimatymas Alytaus muzikos mokykloje. Alytiškiai muzikos pedagogai pakvietė į svečius „Šekspyrą“ (Albertą Antanavičių) į ten prasidėjusią jaunųjų muzikantų vasaros stovyklą. Patyręs bardas puikiai žinojo, kas domina mažuosius, kad bendravimas virstų švente. Tam pasitarnavo ir puikiai parengtas repertuaras. Vaikučiai, jų pedagogai su svečiu, jaukiai įsitaisę ant šalia mokyklos žaliuojančios pievelės, negailėjo vienas kitam abipusių katučių, nors dainavo tik vienas iš jų – „Šekspyras“. Neatsispyrė jo balso ir dainų žodžių magijai pro šalį Kurorto gatve ėjusios moterys, stabtelėjusios, kaip joms atrodė, trumpam, bet taip ir išklausiusios viską nuo pradžių iki paskutinio akordo. Juk viskas iš širdies į širdį. Pauzėse tarp dainų svečias neturėjo atokvėpio, nes žingeidūs vaikai beklausinėdami stengėsi sužinoti viską apie šį įdomų dėdę. Vienos pertraukėlės metu linksma trimitininkė leido man pasijusti laimingu Louis Armstrongu, parodžiusi, kaip reikia pūsti „dūdą“ ir man pasaulis tapo nuostabus.

 

Tada ir pastebėjau šiame nuostabiame Alytaus gamtos kampelyje tarp žiūrovų (o gal jis mane, trimito „virtuozą“, pamatė anksčiau) dar vieną dėdę – glūkoidą Algirdą Žemaitį, juolab, kad jo namai „rubežiuojasi“ su muzikos mokykla. Linksmai bei gražiai gyvena Algirdas. Linksma bei gražu buvo ir man, pamačius ant balto popieriaus lapo vaikų nupieštus glūkoidus: maestro Alvydą A. Jegelevičių, „Šekspyrą“ bei kitus Alytui ir muzikos mokyklai nusipelniusius muzikus. Kaip ir dera menininkams, jų portretai smagiai plevėsavo vėjuje tarsi pabrėždami laisvą, nevaržomą menininko prigimtį.

Kartu su Algirdu klastingų vaikų klausimų dėka sužinojome šį tą naujo bei netikėto apie dar mažojo Alberto vaikystę. Kantri mergaitė iš „ketvirto suolo“, ilgai laukus savo eilės, nesivaržydama paklausė: „…O kas Jus praminė „Šekspyru?“ Sužinojome visą tiesą apie Albertą, o tas krikštatėvis – jo treneris Antanas Bytautas. Nemažas siurprizas mažiesiems alytiškiams, būsimiems scenų liūtams, buvo tai, kad jų svečias vaikystėje puikiai žaidė futbolą, mušė įvarčius ir gynė Lietuvos moksleivių futbolo rinktinės garbę.
Na, o mes to niekada nepamiršome. Tolimi ir rodos tokie artimi prisiminimai skatina norą dažniau matytis, bendrauti. Draugai iš vaikystės – dažniausiai visam gyvenimui.

 

 

ANTRAS ĮVYKIS

Jau kitą dieną Šekspyro sulaukė Simnas. Ten jis, charizmatiškoji sunkiojo metalo grupė iš Kauno THUNDERTALE bei vietos muzikantai grojo patriotiniame-sportiniame renginyje…. Čia ir Kastytis Pavilonis ir Liudas Ramanauskas, Šekspyras ir Simno jaunasis  (būsimasis) elitas

 

EILĖS LIEJOSI LAISVAI

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Vilniuje, Žinijos draugijos Virtuvės klubą, birželio 6–osios, trečiadienio pavakarę užplūdo išalkę poezijos mylėtojai. Šio vakaro virtuvės šefui ALVYDUI AUGUSTINUI JEGELEVIČIUI nestigo nei dėmesio, nei pagyrų. Priežastis – septintosios jo poezijos knygos „EILĖS IŠ EILĖS“ sutiktuvės. Ją atspausdino Punsko „Aušros“ leidykla. Poezijos gurmanai turėjo unikalią galimybę „ragauti“ Alvydo „patiekalus“, kuriuos pateikė aktorius RAMŪNAS ABUKEVIČIUS, poetės Rita Makselytė, Neda Letukaitė bei jų plunksnos brolis Albinas Galinis. Ir visa tai fortepijonu akomponuojant pačiam maestro A. Jegelevičiui bei šmaikštaujant vakaro moderatoriui, „Naujosios Romuvos“ kultūros žurnalo vyr. redaktoriui Andriui Konickiui.
Gaila, bet poezijos vakare negalėjo dalyvauti naujosios A. Jegelevičiaus knygos „Eilės iš eilės“ redaktorius Vainius Bakas. Raštu dėkodamas „už galimybę prisiliesti prie poezijos, kuri suteikė daug gražių ir prasmingų vakarų“, redaktorius susirinkusiems padėjo ypatingai įsiklausyti į mūsų kraštiečio, „cikro“ dzūko talento dovaną. Toliau rašoma: „naujausioje Alvydo Augustino Jegelevičiaus – gerai žinomo kompozitoriaus, novelisto, poeto – knygoje „Eilės iš eilės“ iš tikrųjų chronologiškai publikuojami eilėraščiai, parašyti per pastarųjų šešerių metų laikotarpį (2011-2017 m.). Tekstuose autorius muzikaliai rikiuoja fonetinį skambesį. Rodos, pačios eilės plaukte plaukia iš ne sykį šioje knygoje apdainuotų Nemuno vilnių.
A. Jegelevičiaus poetikai šalia sąskambių ir metrinių formų būdingas gilus istorinis žvilgsnis. Eilėraščiai čia tartum sąmonės (ir savosios, ir tautinės-kolektyvinės) archeologija. Gausu archetipinės simbolikos, antropologiškos senųjų baltų genčių pajautos. Eilėraščiuose tarsi perkasami gausūs, tam tikrus savitus simbolius išlaikę istorijos klodai, mitopoetika. Kartu juntama ir topografiškai įvietinta poeto sąmonė, pasireiškianti ypatinga atida ir meile Dzūkijos kraštui. Čia į vienį susilydo protėvių ir dabartiniai pasaulio ataudai, paties poeto žodžiai tariant, „raktažodžiai, aidažodžiai, garsaraščiai“. Paprastų, šiuolaikinių žmonių pasaulis autoriui rūpi ne ką mažiau nei senasis, istorinis. Jų buitis paprasta, o kartu ir dvelkianti šiuolaikinio folkloro mitologija. Tai husqvarnų birbimas, kertantis andainykščius topolius ir kitokios paprastų žmonių „šnektavonės“. Eilėraščiuose gausu dzūkavimų, pašmaikštavimų, o kartais ir egzistencinio liūdesio dėl naikinamo senovės paveldo. A. Jegelevičiaus poetikoje įprasminamos įvairios istorinės temos nuo genetinės kultūros iki Romo Kalantos ir „gėlių vaikų“ atminimo, reflektuojama laisvė kaip gamtinė, kaip idėjinė, kokia ji gali būti žvelgiant per dabarties prizmę.
Autoriaus akiračiuose randasi įvairūs literatūriniai ženklai – dialogai su Faustu, kalbinama Gintaro Patacko poetika. Daugeliui eilėraščių būdingi leitmotyvai, rečitatyvai, primenantys liaudies dainas, kurias iš (pa)sąmonės, iš jautrios klausos, iš istorinių gelmių gaudimo užrašė tikras šiuolaikinis jotvingis – Alvydas Augustinas Jegelevičius.“

Alvydo Jegelevičiaus kūrybos sąvadas arba kūrybinis palikimas. Tai dar ne pabaiga. Laukiame daugiau …

Eilės liejosi laisvai || A. Jegelevičiaus knygos pristatymas || Garažų Klipai 2018

 

SVEČIUOSE PAS WATĄ

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Watas – šaunuolis! Mintyse gal ir ilgai brandino jaunystės draugų susitikimą Alytaus Kriaušiaus žemėse, o įgyvendino – staigiai, pasitaikius pirmai dėkingai progai. Į Wato kvietimą jo „laisvame plote“ Liepų gatvėje pavakaroti, pasidalinti dabarties džiaugsmais ir rūpesčiais bei iš širdies padainuoti susirinko futbolo komandai su atsarginiais prilygstantis nemandrų draugų skaičius. Svetingas šeimininkas buvo paruošęs nemažas sulčių atsargas šiai saulėtai gegužės dienai ir laukė didesnio svečių skaičiaus, deja, kai kam nepalankiai susiklostė aplinkybės. O gaila, čia laukta ir Wato buvusių „Dainavos“ futbolo komandos draugų, dviejų Romų – Dumbliausko ir Elsnerio, Remigijaus Klimavičiaus, Kriaušiaus senbuvio Laimučio Urbanavičiaus. Šekspyrui taip pat „darbo“ įrankiai ir gitara buvo paruošti.

gfgfdg
Tačiau buvo du iš “Aisčių“: Dzilbus, Viktoras su Jule, dar Kapitonas, Igoris, Jonelis Eidukevičius ir dar du Jonai – Verbauskas su Kudirka bei Vytautas Galbuogis, Bronius Matažinskas ir Vilius Vaicekauskas. O kur dar ir kai kurių antrosios pusės, tad Watui suktis prie sulčių „kranelio“ teko ne juokais. Tačiau jis pauzėse netgi vedė viktoriną iš „Dainavos“ futbolo komandos istorijos. Čia nepralenkiama buvo Valė, šalia savęs pasidėjusi du puikius prizus. Ne mažiau laimingas buvo ir Jonelis, su Igorio pagalba internetinėse platybėse atsekęs The Gun roko grupės kūrinį „The Sad Saga of the Boy and the Bee“, kurį mintyse niūniuodavo ir niūniuodavo, nesuprasdamas, koks čia „gabalas“ jam taip prikibo.
Na, o Dzilbus ir „bitlai“ – tarsi sinonimai. Už tai jis ką galėjo, tą ir padarė, daina „Yesterday“ nuskambėjo gyvai.
Šis Wato vakarėlis buvo smagi repeticija prieš susitikimą prie Glūko liepą su dar didesnėmis pajėgomis. Kad situacija būt artimesnė glūkoidų vasaros sąskrydžiams, trūko tik laužo Wato kieme ir palapinių ant žalios pievelės, bet šis scenarijus pasiliko Wato mintyse kitiems metams. Lai būna tai maža paslaptis…

Foto galera. Foto: Vytautas San Simnas Stanevičius

„Labas vakaras“ ištarę, pamatė „Labas rytas, Alytau!”

VYTAUTAS STANEVIČIUS

„Labas vakaras“ ištarę Vilniaus alytiškiai vienas kitam, šiek tiek pašurmuliavę ir pajuokavę, patogiai įsitaisę „Skalvijos“ kino teatro krėsluose, dėmesingai žiūrėjo kraštiečio režisieriaus Arvydo Kinderio dokumentinį filmą „Labas rytas, Alytau!”, į kurį maloniai pakvietė pats filmo autorius.
„Griekas“ buvo praleisti tokią progą. Juk tai dovana, „du viename“ – susitikimas su senais pažįstamais bei galimybė išvysti filmą apie gimtąjį miestą su garantija, kad praturtinsi savo istorines žinias. Greit pralėkė istorinės ekskursijos ekrane laikas, leidęs ne vienam žiūrovui išgirsti negirdėtų faktų apie Alytų, miesto didvyrius, sugrįžti į savo jaunystės laikmetį. Pasibaigus filmui kūrėjas buvo apdovanotas aplodismentais, o pasiilgę dzūkiškos šnektos su alytietiškomis gaidelėmis balse buvę alytiškiai neskubėjo skirstytis…

 

Ačiū už filmą Arvydui Kinderiui taria ir glūkoidai, savo internetinės svetainės šeimininkai, iš kurių ne vieną buvo galima išvysti filme, komentuojančius jų jaunystės muzikinio gyvenimo spalvingus įvykius bei sudėtingo laikmečio peripetijas…

Nenuilstančio glūkoidų fotoreporterio ir apžvalgininko Vytauto “San Simno“ Stanevičiaus fotoreportažas apie ARVYDO KINDERIO  vaidybinio – dokumentinio filmo “Labas rytas, Alytau!“ pristatymą Vilniaus alytiečiams, vykusį “Skalvijos“ kino teatre, gegužės 10 d Vilniuje.

Filmo pristatymas Vilniaus alytiškiams įvyko. Fotogalera

Nenuilstančio glūkoidų fotoreporterio ir apžvalgininko Vytauto “San Simno“ Stanevičiaus fotoreportažas apie ARVYDO KINDERIO  vaidybinio – dokumentinio filmo “Labas rytas, Alytau!“ pristatymą Vilniaus alytiečiams, vykusį “Skalvijos“ kino teatre, gegužės 10 d Vilniuje.

 

„Žalgirio“ Velykų dovana

VYTAUTAS STANEVIČIUS


Didįjį penktadienį pasiekta pergalė Kaune, kai „Žalgiris“ 85:73 nugalėjo Maskvos CSKA, pagimdė spontanišką norą pasidalinti su glūkoidais geromis priešvelykinėmis nuotaikomis. Puikus mūsų krepšininkų žaidimas padovanojo Lietuvos žmonėms reikšmingą pergalę prieš principinį varžovą. „Žalgirio“ krepšininkai ne tik sustabdė Raudonąją Armiją, bet ir pranoko raudonarmiečius“, – taip sakė šių rungtynių komentatorius Vaidas Čeponis. Vyresnės kartos glūkoidai pamena žūtbūtinę kovą su kariškiais, prieš šiek tiek daugiau nei tris dešimtmečius, legendinėje Kauno halėje bei Maskvos teritorijoje, kai grožėjomės Arvydo Sabonio intelektu krepšinio aikštelėje bei pasiaukojamu ir aukšto lygio žaidimu visos tuometinės „Žalgirio“ komandos. Tos dvikovos žadino tautinę savimonę, telkė Lietuvos žmones bendram tikslui ir pergalei ne tik krepšinio aikštelėje. Šių kovų reikšmės lyginti negalima, bet kiekvienas lietuvių laimėjimas tarsi balzamas ant vis dar sopančios širdies.
Nors ir Didysis penktadienis, esu susikaupęs, bet kai kuriuos linksmus perliukus iš tų rungtynių komentatorių darbo noriu priminti ir kiek pajuokauti, nes Velykos šiais metais balandžio 1-ąją, o geranoriškas pajuokavimas gal pralinksmins ir Jus.

 

Tas pats komentatorius Vaidas Čeponis, pagautas žalgiriečių kovingumo pasidžiaugė: „Žalgiriečiai prieš Velykas rodo tvirtus kiaušus“.
Kitam epizode, kai Artūras Milaknis įmetė tritaškį ir padidino skirtumą iki 77:62, Vaidas švystelėjo frazę: „Pyst ir trajakas“. Vėliau pagyrė ir Antaną Kavaliauską: „Kavaliauskas vyras šiandien“, o pačioje pabaigoje tarė kolegai Ryčiui Vyšniauskui: „Nežinau, kaip tu švęsi šiandien, aš tai prisigersiu bealkoholinio alaus, gaila pasnikas šiandien – negalima suvalgyti mėsos“.
Nuo savęs palinkėsiu Vaido žodžiais, tartais atsisveikinant su žiūrovais: „Visiems linksmų Velykų, tvirtų kiaušinių“.
Būnam geranoriški ir supratingi…

“Arkos“ galeroje atsiskleidė Alytaus meno bitės (atnaujinta)

VYTAUTAS STANEVIČIUS


Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje “ARKA” š. m. kovo 13 d. atidaryta Alytaus dailininkų ir fotografų paroda ALYTAUS DAILĖ. RETROSPEKTYVA 2012 – 2018, kuri veiks iki š.m. balandžio 7 d. Savo kūrinius joje eksponuoja trys dešimtys Alytaus krašto menininkų, kuriuos bendram projektui sutelkė nuo 2012 m. aktyvią vizualaus meno puoselėjimo ir sklaidos veiklą vykdanti VšĮ „Egarta“ (direktorius dail. Evaldas Grinius).
Glūkoidai neliko nuošaly nuo šio išskirtinio Alytaus menui renginio, su kuriuo supažindiname savo bendraminčius ir sielos draugus.
Pristatomojo turo po Lietuvą metu projektas „Vizualus menas Alytus“ suteikė galimybę su Dzūkijos sostinės kūrėjų darbais susipažinti įvairių mūsų šalies regionų meno mylėtojams. Paroda buvo nukeliavusi ir į kaimyninę Lenkiją bei buvo eksponuojama Alytaus užsienio miesto partnerio Suvalkų Dailės galerijos „Chlodna 20“ erdvėse.
Kas gi tie menininkai, kurių darbai beveik mėnesiui jaukiai įsitaisė sostinės „ARKOS“ galerijoje?
Tai: Faustas Augustinas (fotografija); Justina Abramavičiūtė (stiklas); Zenonas Bulgakovas (fotografija, LFS narys); Janina Džervutė (keramika, LDS narė); Andrius Grigaliūnas (tapyba); Danutė Garlavičienė (keramika, LDS narė); Evaldas Grinius (tapyba, LDS narys); Rimantas Galeckas (tapyba); Algirdas Judickas (koliažas); Benjaminas Jenčius (akvarelė, LDS narys); Jolita Jasevičienė (koliažas); Vidmantas Jankauskas (tapyba); Adolfas Klastaitis (tapyba); Algimantas Kazlauskas (keramika, skulptūra); Ilona Kalibatienė (keramika); Vytautas Kolesnikovas (tapyba); Gintarė Markevičienė (pastelė); Alvydas Petkevičius (tapyba); Kostas Poškus (tapyba); Gediminas Ryženinas (fotografija); Loreta Skruibienė (tapyba); Zita Stankevičienė (fotografija); Arvydas Švirmickas (tapyba); Raimondas Šimkevičius (instaliacija); Arūnas Vaitkus (tapyba, asambliažas); Gediminas Vaitekūnas (tapyba); Ingrida Vaitkienė (tapybinis koliažas); Zenonas Šilinskas (fotografija, LFS narys); Rasa Valiukevičiūtė (fotografija); Vitas Zabita (tapyba).

−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−−

EUGENIJUS VNARAUSKAS

Vilniuje „Arkos“ galerijoje, atidaryta Alytaus dailininkų darbų paroda „ALYTAUS DAILĖ. RETROSPEKTYVA.“ Dalyvavo visas Alytaus dailininkų desantas. Ir šauni glūkoidų kuopa. Siunčiu fotoreportažą iš parodos atidarymo. Nuotraukose – žmonės. Kad pasigrožėti šių žmonių kūriniais, reikia atvykti personaliai iki  balandžio 7 dienos.

 

Fotogalera. Autoriai: Eugenijus Vnarauskas ir Vytautas Stanevičius