Džonui Lenonui – 78. Mini glūkoidai ir visas, teisingą muziką išpažįstantis pasaulis

DŽONAS LENONAS parašė daug itin garsių dainų, tarp kurių Strawberry Fields Forever, In My Life, Help, All You Need is Love, Come Together etc. Džonas visuomet buvo laikomas The Beatles grupės lyderiu. Ši grupė sudėliojo tris pagaliukas tokia tvarka, kuri vadinama Mersey Sound, bitlomanija, British Invasion.
Prisiminkime šį talentingą muzikantą, kompozitorių su didžiausia pagarba. Mokykimės iš jo, kaip galima laužyti nusistovėjusius muzikos standartus ir kurti. Tai nebuvo kūriko darbai – tokių šiandien gausu – tai buvo KŪRĖJAS. Vakar Vytas atsiuntė keletą foto su idėja. Garažų Klipai ją realizavo. Pažiūrėkite.

Džonui Lennonui – 78 || Vytautas Stanevičius || Garažų Klipai 2018

 

 

 

FINALAS ALYTUJE: TAURĖ – VILNIAUS “ŽALGIRIUI”

Fotogaleroje dviejose nuotraukose matosi Anatolijaus Dubicko, 1966 m. Alytaus “Alyčio’ futbolo komandos žaidėjo, pažymėjimas. Su šiuo dokumentu jis sėkmingai pamatė finalą, vykusį 2018 metais Alytuje. Tolka yra Madrido senbūvis, kartu augo ir brendo su Albertu “Šekspyru” Antanavičium, Romu Elsneriu, Virgilijum Beiša, Stasiu “Klaipėda” Kerėža, Alvydu Petkevičium, Dzilbum, Laima Elsneriene-Antanavičiūte, Mindaugu “Fantomasu” Pilkoniu ir kitais garbingais pietinio Alytaus rajono frylenderiais. O postas apie svarbų 2018 metų futbolo įvykį

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Futbolo sezonas eina į pabaigą. Ruduo, metas skaičiuoti “viščiukus”. Paskutinę rugsėjo dieną, saulėtą sekmadienį, centriniame miesto stadione alytiškiai svetingai priėmė Lietuvos futbolo federacijos taurės finalinių rungtynių dalyvius. Dėl LFF tradicinės taurės varžėsi Vilniaus “Žalgirio” ir Kauno “Stumbro” futbolininkai.

 

Finalas Alytuje 2018: taurė – Vilniaus “Žalgiriui”

dfgfg

Anatolijus Dubickas – Alytaus futbolo veteranas

Kauno žaidėjai pernai kėlė šį trofėjų viršų. Alytaus “Dainavos” vienuolikei pritrūko vieno žingsnio, kad savų žiūrovų akivaizdoje mestų iššūkį svečiams iš sostinės. Kaip pamename, pusfinalyje dzūkai buvo priversti pripažinti kauniečių pranašumą. Tad šįkart vietos futbolo mėgėjai, “Dainavos” ir “Alyčio” veteranai, “Dzūkų tankų” fanai, besidomintys futbolu glūkoidai galėjo atsipūsti ir išlikti neutralūs. Tačiau įtampos, bekompromisės kovos, gražių momentų aikštėje netrūko. O tribūnose “Dzūkų tankų” fanus sėkmingai pakeitė Pietų IV aistruoliai iš Vilniaus, kuriems daug teigiamų emocijų suteikė žalgiriečiai. Po jų pergalės tribūna paskendo žaliai baltuose dūmuose. Aidėjo pergalingos skanduotės, o “Žalgirio” futbolininkai dėkojo ištikimiems savo gerbėjams, susilieję su jais į darnų vyrišką chorą. Po to liko maloniausia procedūra – iš Alytaus miesto mero Vytauto Grigaravičiaus ir LFF prezidento Tomo Danilevičiaus rankų priimti gražuolę taurę, iššauti šampaną bei be pozos, džiugiai prieš foto objektyvus reikšti savo emocijas.

Atsakingų varžybų fotogalera. Autorius Vytautas Stanevičius

 

KELIAUJANTI POEZIJOS KNYGA

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

Kasdieninio gyvenimo rūpesčiai suirzusio pasaulio fone, mus jungiantis, nenumaldomai vedantis- genantis laikas ir vis dar svarbiais praeities ženklais kalbanti mūsų tėvynės žemė -įsiklausykim, išgirskim vardan tos – Alvydas Jegelevičius

Gražų rugsėjo pavakarį Lietuvos rašytojų sąjungoje gausiai rinkosi knygos ir poezijos bičiuliai. Čia vyko jau antrasis mūsų kraštiečio, glūkoido, kompozitoriaus, muzikanto, poeto, eseisto Alvydo Augustino Jegelevičiaus poezijos knygos  EILĖS IŠ EILĖS sutikimas. Pirmasis – biržely apie kurį taip pat rašė glūkoidai. Kuo jie panašūs ir kuo skyrėsi? Ir tada, ir dabar buvo daug poezijos, bet šįkart solenizantas labiau jaudinosi, gal, kad vakaro programą papildė savo kompozicijomis gitarai jo jaunėlis sūnus Saulius. Malonu buvo matyti dviejų Jegelevičių bendradarbiavimą. Sauliaus gitaros akordai ir kerintis jo balso skambesys puikiai derėjo kupinoje poezijos atmosferoje. Šiltais aplodismentais renginio svečiai apdovanojo aktorių Ramūną Abukevičių. Ypatinga vakaro viešnia – aktorė Gražina Urbonaitė, užvaldė publiką jausmingu, nuoširdžiu  Alvydo kūrybos skaitymu, už ką buvo apdovanota glėbiu raudonų rožių. Šioje poezijos šventėje dalyvavo poetas, literatūros kritikas Vainius Bakas, kuris pažymėjo, jog tai svarbus Dzūkijai ir Alytaus kraštui įvykis. Įsismarkavus kūrybiniam vakarui Alvydas padovanojo naujutėlaičių savo poezijos knygų EILĖS IŠ EILĖS su pageidavimu, kad perskaičius jos keliautų iš rankų į rankas.

Tie, kurie negalėjo kartu su Alvydu pasidžiaugti jo nauja poezijos knyga, spalio 12 dieną kviečiami į Punską. Tai puiki galimybė apsilankyti šiame lietuviškos žemės lopinėlyje ir atrasti tą nuostabų bendrumo jausmą, kartu klausant jausmingų, meile Lietuvos žemelei pulsuojančių eilių, apie kurias aktorė Gražina Urbonaitė pasakė “Tokio grožio neįmanoma blogai perskaityti…” Telieka pritarti, eilės tiesiog užburia, žadina meilę Tėvynei, jos praeičiai, padeda subtiliau pažvelgti į mūsų tėviškės grožį. Jų
beklausydamas supranti, kiek daug ir nedaug tereikia žmogui mūsų žemelėje…

Kūrybinės sėkmės Tau, Alvydai, ir toliau dainuok meilę Tėvynei, kuri ataidėtų kiekvieno iš mūsų širdyse…

VINILAS: MISTINĖ GARSO KOKYBĖ [EMOCIJOS 4/4]

Emocijos

Nepamirškite apsilankyti pas glūkoidą Edą jo vinilo parduotuvėje. Čia tikrai rasite viską, kas pranoks vaizduotę!

Taigi vinilo plokštelė nėra pačios geriausios kokybės muzikos laikmena, nes ir nepretenduoja. Tad kas verčia ją vėl atrasti ir ja žavėtis?

Mūsų kartos melomanus galima suprasti: tada nieko geriau tiesiog nebuvo, o adatėlės traškesys, šoktelėjimai, jei plokštelė įbrėžta, ne visai tikslus atkūrimo greitis, poreikis pirštais perkelti adatėlę, jei nori klausytis kitos dainos, – visa tai grąžina muzikos klausymui vos juntamą, tačiau labai svarbų gyvumą, šilumą. O plokštelių viršeliai – dizainerių varžybos orginalume. Prisimenate, kai Alice Cooper – School’s Out išsilanksto į mokyklinį suolą, gali ir rašalo bonkutę su plunksna pasidėti. Ar rollingų Sticky Fingers su kelnių užtrauktuku. Juk coveriais kai kas net sienas puošė.

Nesuteiks meilės net idealiausia virtuali draugė, bet kai laikai rankoje ne USB atmintinę ir net ne plonytį CD, o plokštelę, lyg kokį meno kūrinį, turintį masę, dydį, viršelį – emocijos užplūsta neišvengiamai. Ir kai ją, švelniai laikydamas atsargiai išimi iš voko, idant nepaliktum pirštų atspaudų, nupūti dulkes, uždedi ant patefono disko, paleidi suktis, kruopščiai, dabar jau aksominiu skudurėliu valai dulkes, lėtai nuleidi adatėlę, kad pataikytų į pirmos dainos pradžią, tiksliai žinai – tu turi šią muziką, kurios dabar klausysiesi. Ir nepulsi nukėlinėti vidury dainos, greičiausiai išklausysi albumą iki galo. Ir tuo metu nekalbėsi telefonu, nebarškinsi puodais ir nerašinėsi SMS, nes pats įjungimo procesas tave nuteikė būtent muzikos klausymuisi. Tai jau ne kasdienybės foną pildantis garsas, o kelionė į garsų pasaulį, meditacija. Ir ne techniniai garso parametrai lemia. Tai jau religija. Pačia geriausia prasme.

Grįžtant prie temos – garso kokybės, patiko tikro melomano Donato išsakyta mintis: jei nori klausytis kokybiško garso – eik į filharmoniją. Glūkoidų filmukas-apsilankymas pas Kauno melomanus kažkuria prasme susijęs su šiuo rašiniu. Aplankykime 2011-tus.

Kauno susitikimai. 2011 || Garažų Klipai pristato

Gydytojas glūkoidas išplėšė žmogų iš mirties nagų

Žurnalistė Inga Saukienė, jau dešimtmetį gvildenanti sveikatos temas, 15min portale aprašo neeilinį įvykį, kurio fokuse glūkoidas chirurgas dr. AUGUSTAS BEIŠA.

Kaip pasakojo pats 15min pašnekovas, savaitgalį jis su šeima ilsėjosi Birštone ir užėjo pavalgyti į kavinę.
„Netoliese prie staliuko pasigirdo kažkoks triukšmas. Žmona sako: „Žmogus užspringo, gal tu nueik ten.“ Aš iš pradžių nesureagavau, toliau naršiau telefone. Tada žmona pakartojo: „Ten rimtai žmogus užspringo, tau tikrai reikia eiti.“ Tuo metu žmogus jau negalėjo kvėpuoti, nors dar buvo nepraradęs sąmonės ir stovėjo ant savo kojų. Pradėjau jam taikyti Heimlicho manevrą.
Viskas užtruko pusantros minutės. Iš pradžių atrodė, kad niekas nepadeda, bet galiausiai žmogus pradėjo įkvėpti, aš dar kartą smarkiai spustelėjau jam po krūtine, ir kąsnis išlėkė iš jo kvėpavimo takų į išorę. Žmogus atsigavo. Kai po 20 minučių atvyko greitoji pagalba, jis jau visiškai normaliai jautėsi, todėl medikams beliko jį tik apžiūrėti ir užpildyti dokumentus“, – aiškino A.Beiša.
Medikas nevyniojo žodžių į vatą – jeigu užspringusiam vyriškiui nebūtų suteikta pagalba per pirmąsias minutes, po 20 minučių, kai atvyko iškviesta greitoji, jis jau būtų miręs.
Kaip vėliau prisipažino pašnekovas, tai ne pirmas atvejis, kai jis atsiduria „ne laiku ir ne vietoje“, o tiksliau – labai laiku ir vietoje.
„Vis pakliūnu į situacijas, kai reikia padėti, – tai avarija įvyksta prieš mano akis, tai užspringsta žmogus, tai dar kas nors. Todėl džiaugiuosi, kad, be mediko darbo, tarnauju dar ir Lietuvos kariuomenėje, kur vyksta pirmos pagalbos kursai, todėl tenka savo žinias atnaujinti“, – pasakojo chirurgas.

Visą straipsnį skaitykite čia::
Gydytojo žygdarbis, kurį privalo mokėti pakartoti visi: jei ne jis, užspringęs žmogus būtų miręs

Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos lankytojams atveriama Lietuvos ir JAV bičiulystės šimtmečio puslapius atskleidžianti paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtą parodą kūrė JAV ambasada Lietuvoje, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos – muziejaus suburta istorikų komanda kartu su Fulbright moksliniu darbuotoju iš JAV Čarlzu Perinu.

Paroda atskleidžia per šimtmetį brandintų ir puoselėtų Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykių dinamiką. Parodos kūrėjai – Lietuvos ir JAV istorikai, surinko unikalius dokumentus, fotografijas, ir kitą istoriografinę medžiagą, vaizduojančią svarbiausius bendros istorijos faktus ir galbūt mažiau girdėtus pasakojimus apie Lietuvos ir Amerikos santykių dinamiką bei istorines asmenybes, formavusias bei lėmusias šiuos santykius. Paroda leidžia pažinti amerikiečius ir lietuvius per juos vienijančias tarpvalstybinės ir kultūrinės veiklos sritis – meną, sportą, ekonomiką, saugumą ir diplomatiją. Nauju žvilgsniu parodoje pažvelgiama į lietuvių išeivijos Amerikoje ir jos vaidmenį įkūnijant svarbiausias lietuvių viltis ir lūkesčius tarpukario metu, per sovietų okupaciją bei Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Be kita ko, paroda atskleidžia Lietuvos ir Amerikos mokslininkų, menininkų ir sportininkų ryšius, bendrus jų sumanymus, kuriuos vienijo siekis dalintis abi šalis praturtinančia patirtimi.

Pasak JAV ambasadorės Lietuvoje Anne Hall, šis istorikų ir diplomatų kūrinys tai simbolinis Amerikos ir Lietuvos ryšių brandos patvirtinimas. „Paroda pagerbia daugybę vyrų ir moterų abipus Atlanto vandenyje, kurie kūrė kultūrinius, ekonominius ir politinius ryšius tarp mūsų dviejų didžių tautų. Jaučiame jiems didžiulį dėkingumą. Amerikos vyriausybė ir žmonės tikisi dar 100 metų draugystės ir partnerystės su Lietuva,“ sako ambasadorė.

Paroda „Per Atlantą: Lietuvos ir JAV draugystės amžius“ savo kelionę po Lietuvą pradėjo Vilniuje. Per 2018 metus ji apkeliaus daugiau nei dešimt Lietuvos  miestų ir miestelių. Nuolatiniam eksponavimui paroda bus pristatyta Prezidento V. Adamkaus bibliotekoje – muziejuje, Kaune.

Parodos pristatymo renginys Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje vyks 28 d. nuo 17 val.

Pristatymo renginyje dalyvaus JAV ambasados Lietuvoje atstovai, taip pat parodos kūrėjai. Susidomėjusius maloniai kviečiame atvykti į atidarymo renginį!