Ugnės ir Co vanilinis vinilas

Kas gali pasakyti, kad glūkoidai miega. Tai rodo Ugnės Antanavičiūtės sėkmė Danijoje. Priminsime, jog Ugnė – vienturtė Alberto “Šekspyro“ Antanavičiaus dukra

ALEKSANDRA KERIENĖ

Esame labai laimingi, pristatydami Jums dar vieną mūsų leidybinės kompanijos BMR Label išleistą vinilinę plokštelę!!! Įrašas atliktas su nuostabiais Trio Claviola muzikantais Ugne Antanavičiūte, Vytautautu Giedraičiu, Jurgiu Juozapaičiu Danijos sostinėje Kopenhagoje – Karališkos Akademijos įrašų studijoje.
Plokštelės gamyba padaryta Berlyne – Emil Berliner Studios. O pasidžiaugti kartu šiuo meno kūriniu kvečiame Vilniuje, šių metų knygų mugėje!

Viršelio dailininkė:: Rūta Dumalakaitė || Viršelio dizainas:: Irmantas Savulionis || Teksto autorė:: Lina Navickaitė-Martinelli || Baltic Mobile Recordings

FOTO: žinių portalas Respublika.lt

Juozas Jonkus ir Aisčiai

Ką tik atsisveikinome su ilgamečiu Alytaus Ryšių Mazgo vadovu JUOZU JONKUMI (1928 – 2018). Šias pareigas jis ėjo dar sovietmečiu, o 1970 metais, dirbant atsakingose pareigose, toleruoti savo aplinkoje 18 – 20 metų jaunuolius, grojančius maištingą, Alytuje dar negirdėtą muziką buvo rizikinga. Gal todėl ir grupės pavadinimas “Aisčiai” kėgėbistų buvo suspenduotas. Bet po Juozo Jonkaus sparneliu, pašto patalpose vis tiek vykdavo repeticijos su tikrais instrumentais. Įstaigos vadovui palaiminus, buvo nupirktos vokiška Elgita elektrinė gitara, dar čekų Jolana ir bulgariška bass gitara Orfėjus, Trowa būgnai, bulgariška mikrofoninė aparatūra ir kiti aksesuarai. Tada tokie dalykai muzikantams buvo didelis turtas, be kurio tu būtum buvęs niekas.

Prisiminkime šį puikų žmogų ir dėl jo neeilinių asmeninių savybių ir gebėjimų. Tai jis išugdė savo sūnuje profesionalų elektrotechnikos-elektronikos profį. Viktoras Aisčiuose grojo bass gitara, kartu buvo nepakeičiamas specialistas garso stiprinimo aparatūros priežiūros, gedimų šalinimo ir novatoriškų idėjų realizavimo srityje.

Aisčiai numirė 2015 metais po koncerto Miesto Sode, kuriame dar buvo galima įžvelgti Aisčių dvasią. Juozas Jonkus pergyveno savo kūdikį pora metų ilgėliau. Tokia istorija.

Glūkoidų vardu, velionio žmoną, sūnų Viktorą su  žmona Jule, anūkes Aistę ir Agnę su šeimomis užjaučiame ir liūdime kartu su jumis.

 

 

Kaunas 1968. Kęstučio gatvė, Aštunti rūmai. SU naujaisiais 2018

Ruduo. Būsimasis tapytojas, tada jau Stepo Žuko koledžo baigiamojo kurso studentas Alvydas Petkevičius, taigi  jau pakankamai apsitrynęs Kaune,  nusprendė “pritrenkti Kaunu” savo geriausią draugą Dzilbų, tada pirmakursį Kauno Politechnikos instituto fuksą. Abu mėgo bitlus, rolingus, Beach Boys ir Monkees. Alytuje abu eidavo į mašinų gamyklos klube rengiamus šokius. Ten kiečiausias gabalas buvo “My Baby Baby Balla Balla”, kurio visi laukdavo pačioje vakarėlio pabaigoje. Tada visa salė šokdavo supuvusio kapitalistinio pasaulio vulgarų šokį, vadinamą šeiku. Visa kita, kas buvo grojama ištisą vakarą, entuziazmo nekėlė. Taigi, dėl muzikos viskas buvo aišku. O Kaune, Aštuntuose

Ruduo. Kaunas 1968, Kęstučio gatvė, Aštunti rūmai arba KPI Mašinų gamybos fakas. Prie įėjimo minia jaunimo. Prie paradinių durų beveik grumtynės. Įleidžia tik su studentų pažymėjimais. Bilietą, kad čia patekti, reikia nusipirkti prieš dieną, apribojimų į vakarėlį begalė, bet Centro, Senamiesčio, Žaliakalnio chebrantams, jų panelėms daromos protekcijos. Blatas, pažintys, nelegalus patekimas pro kiemo duris ar langus – visi keliai veda į salę, kurioje vyksta išskirtinis Kauno jaunimo šokių vakaras. Jei nepatekai čia šeštadienio vakarą, suvok, jog nepatekai niekur. Jau lipant laiptais girdisi Woolly Bully. Ir groja gyvai, ne iš spidolos ”per” Liuksemburgo radiją. Kūnu nubėga šiurpuliukai. Salėje tik prožektoriai raižo tamsą. Muzikantai praneša: kviečia merginos. Pasigirsta All I Have To Do Is Dream, Everly Brothers 1958 metų gabalas, gyvai, ne per spidolą.  Dzilbų, dar neatsikvošėjusį nuo startinio įspūdžio, išsiveda šokti pana su šukuosena, tokia kaip bitlų žmonų ar draugių…


The Beatles Indijoje su žmonom ir draugėm pas transcendentinės meditacijos specą Maharishi Mahesh Yogi. 1968. Tokias šukuosenas tada turėjo 9 iš 10 Kauno panelių

Gal atsirastų pažinojusių tuos aštuntų rūmų muzikantus? Drumeris buvo ypatingo entuziazmo kupinas, beveik kaip Keith Moon iš The Who. Dar dainavo pana (būtent tą, jau minėtą Everly Brothers gabaliuką – All I Have To Do Is Dream). Kitais metais juos čia pakeitė Vaizbūnai, vėliau Dainiai, Liutauras Čepreckas, Gintarėliai, etc.

Dzilbus – All I Have To Do Is Dream || Garažų klipai 2017

Garažų klipų studijoje, ruošiant malkas Naujametinės nakties barbekiu, kilo mintis prisiminti aštuntus ir sukurti šia tema video roliką. Klipe vaidina pana, dabar moteris, kuri tada visad būdavo ten, kur grodavo Gintarėliai, Gėlės, Nuogi Ant Slenksčio, Dainiai ar Vaizbūnai.  Todėl aprašytas vakarėlis aštuntuose ir šis klipas TURI GLAUDŲ RYŠĮ. Audio ir video pagaminta su iPhono apsais GarageBand ir iMovie. Teko net P. Makartnėjaus bosu pagroti, o priedainyje paspaudyti Hammondo vargonų klavišus. Gyvai – vokalas ir akustinė gitara – įrašyta telefono mikrofonu. Jokių gamybinių-komercinių išlaidų. 

Nors klipe sniego nerasite, vis tik, glūkoidų tinklapis skiria jį šv. Kalėdų progai ir Naujųjų 2018 sutikimui. Gražiausių žiemos švenčių proga, sveikiname visus mūsų bendraminčius, draugus, tinklapio skaitytojus, rėmėjus ir jų šeimas. Gyvenkime draugiškai, sveikai ir dvasingai. To ir linkime Naujaisiais 2018 metais. 

Nuoširdžiai dėkojame parėmusiems glūkoidų tinklapį. Jau nupirkome temą (99,65 € metams), kurią dabar galime modifikuoti ir pritaikyti patogesniam naršymui. Darbai palengva vyksta. Apsilankykite galerijoje [MENIU/GALERIJA/MŪSŲ FILMOTEKA]. Visiškai naujas puslapis – Mūsų Filmoteka, susidedanti iš: KELIONĖS, SONGAI, GLŪKOIDAI, ĮVAIROVĖ.  Ten rasite 10 metų tinklapyje publikuotus filmukus apie glūkoidų sueigas, keliones, mūsų dainas, klipus, pačius įvairiausius nutikimus, susitikimus per dešimtmetį ir ne tik. Visi šie vaizdo įrodymai buvo išsimėtę 486 glūkoidų tinklapyje paskelbtuose rašiniuose ir  YouTubo, Vimeo, Dailymotion platybėse. Dabar jie (dar ne visi, bet bus) vienoje vietoje. Prie kiekvieno filmuko yra linkas į postą, jus sugražins atgal. Kad nuolatos suktumėtės mūsų almanacho GLŪKOIDAI istorijos rate. Jūsų patogumui.

MŪSŲ RĖMĖJAI:

Virgius Beiša – 100 €
Valdas Labukas – 5 €
Diana Stanevičienė – 10 €
Edmundas Gegužis – 100 USD
Alvydas Petkevičius – 2 
Shmuel Tatz – 100 USD
Vytautas Matulevičius – 10 €
Vytautas Galbuogis – 5 €
Rasa Juodišienė – 100 €
Laimutė Unguraitienė – 10 €
Zenonas Langaitis – 10 €

Kodėl tai darome – skaitykite : GLŪKOIDŲ TINKLAPIUI 10 METŲ. REZIUME. Rėmimo lėšas naudosime absoliučiai skaidriai ir skelbsime viešai.

Nepamirškite gruodžio 31 dieną pirmoje dienos pusėje apsilankyti prie Glūko. Ta proga, pažiūrėkite filmukią apie vieną tokių, žieminių susitikimų. Tai vyko 2014 metais gruodžio 31.

Metai, kai neturime KERTUKŲ įkūrėjo Vydmanto Juronio

Kauno halė 1968. Rugsėjo pirmąją Kauno politechnikos instituto Mechanikos fako  fuksai (dabartiniai glukoidai) Vidukas, Vidma, Kapitonas ir Dzilbus, iš susižavėjimo spindinčiais veidais, stebi kai į sceną, užsimaukšlinę ant galvų baltus perukus, įbėga “Kertukai“ ir koncertą pradeda bičboisų gabalu Barabara Ann. Dvasinio pakilimo pikas ir įspūdžio ataka prilygsta šių metų Red Hot Chili Peppers ar Lenny Kravitz pasirodymams Kauno Arenoje. Reikia nepamiršti, jog tai buvo laikai, kai karaliavo sovietmečio pseudomuzikinis stilius, vadinamas tarybine estrada. Prieš  metus, 2012 gruodžio 13 dieną mirė “Kertukų“ grupės narys Vydmantas Juronis. Žiniasklaida tylėjo. Albertas “Šekspyras“ Antanavičius pažinojo, bendravo su Kertukų gitaristu. Tada jis pirmasis glūkoidams ir pranešė apie LT roko istorijos figūros (ne pėstininko) praradimą

 

juronis“Kertukai“ – legendinė 60-ųjų Kauno bigbyto grupė ir Lietuvos roko pirmeiviai. Aktyvi veikla 1966-1971. Susikūrė 1966 Kauno Politechnikos institute. Tais laikais oficialiai vadinosi KPI “vokaliniu-instrumentiniu ansambliu“. Dauguma grupės narių buvo KPI studentai. Pradžioje daugiausia grojo studentiškuose šokiuose. Šiame etape grupės veikloje dalyvavo ir vokalistė Janina Miščiukaitė. 1968 grupė laimėjo “Gintarinės triūbos“ prizą Kauno festivalyje “Muzikinis pavasaris“ ir išsiveržė į plačiąją sceną. Šis įvykis lėmė tai, kad “Kertukai“ tapo bene pirmuoju gitariniu kolektyvu Lietuvoje, apie kurį negalėjo nutylėti ir sovietinė Lietuvos spauda, radijas ir net televizija. Tai smarkiai išpopuliarino grupę. Vien per 1968-uosius metus “Kertukai“ turėjo daugiau nei šimtą koncertų visoje Lietuvoje, ir visur salės lūžo nuo klausytojų antplūdžio. Jų atliekamos dainos “Mes ne Bitlai“, “Lopšinė“ tapo tuometinės jaunimo kartos “hitais“. Vėlesniais metais “Kertukai“ ir toliau sėkmingai koncertavo tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. 1969-taisiais įrašė muzikinį takelį lietuviškam kino filmui “Ave Vita“. 1971 metais daugumai narių baigus mokslus – grupė išsiskirstė.

kertukai_cr

Albertas Antanavičius su Vydmantu Juroniu Vilniuje

“Kertukų“grupės įkūrėjas – Vydmantas Juronis (gitara/vokalas), kuris rašė muziką ir tekstus visoms originalioms grupės dainoms. Oficialus grupės lyderis buvo Gediminas Jurgilas (elektrovargonai). Kiti: Saulius Lukošius – vokalas/ guitar, Feliksas Tulčinas – bass gitara, Alius Tatarskis – būgnai. Taip pat dalyvavo Simas Taršys ir Gražina Akstinaitė (vokalas)

Vydmantas Juronis domėjosi ezoterizmu. Tai žinios, laikomos vertingomis žmogaus dvasinei raidai, nors ne visad pagrįstos moksline įžvalga, kartais mokslininkų vadinamos pseudomokslu. Domėjosi ikikrikščioniškais lietuvių tikėjimais. Muzika lydėjo nuolat: dalyvavo bardų žygyje per Lietuvą, darbas iki pensijos buvo susijęs su garsais – talkinant kriminalistams, iššifruojant audio įrašus ar bendradarbiaujant su garso įrašų firmoms. Vydmantą Juronį palaužė sunki liga.

Lietuva neteko vieno rocko muzikos pradininko, nepasukusio pigios muzikos produkavimo keliu. Gal todėl šiandien turime Andrių Mamontovą, Bix, Raigardą Tautkų, Happyendless, Jurgą Šeduikytę, Garbanotą Bosistą ir daug kitų, kurie po 20 metų Nepriklausomybės įrodė, jog sovietmečio muzikinei stagnacijai atėjo galas.

 

 

LAIKO TĖKMĖS ATSPINDYS. Johnui Lennonui atminti

Iš glūkoidų tinklapio archyvo. Tai  LINOS ir INGOS žinutė iš Niderlandų, atsiųsta 2009 metais. Data nesvarbu, nes tai išliks aktualu mažiausiai 1000 metų.  Dar ir šiandien ištikimi The Beatles gerbėjai negali atleisti Yoko dėl grupės iširimo. Nereikia būti kategoriškiems – priežastys gilesnės. John Lennon ir Yoko Ono buvo (yra) asmenybės, kurių mintys, elgesys ir darbai neįtiko konservatyviai daugumai. Juk ir šiandien kasdieniniame gyvenime pastebime kaip pilkieji visažiniai reaguoja į bankrutavusių tradicijų laužytojus. Prisiminkim JOHN LENNON (9 Spalis 1940 – 8 Gruodis 1980) 

LINA IR INGA
Glūkoidės, Nyderlandai, 2009 pavasaris

yoko1Šią savaitę sukanka 40 metų  kai John Lennon ir Yoko Ono savo povestuvinės kelionės metu apsilankė Amsterdame. Hilton-Hotel  902  kambaryje jie paskelbė aštuonias dienas trukusią akciją  prieš karą pasaulyje ir ypatingai prieš tuo metu vykusį karą Vietname. Deja, iki šiol vyksta karai, kurių  niekas nepajėgia sustabdyti.
Prisiminkim tuos ypatingus laikus  kartu su John ir Yoko.

Šilti linkėjimai iš pavasariškos Olandijos.

2017 metais Vytas ‘San Simnas’ Stanevičius savo Nikonu įamžino Džono Lenono hologramą lietuviškame peizaže.

Galerijoje 101 – aštuntojo dešimtmečio Lietuvos baikerių fotografijos

Moteris šėlstančioje jūroje išgelbsti anūkėles, bet pati kranto jau nepasiekia. Skaitant tai, nuvilnija jaudulys iki pat sielos gelmių. JAI dedikuota ši Romo Požerskio foto paroda. Verta aplankyti glūkoidų fotogaleroje anksčiau publikuotus Zenono Langaičio (Kaunas) reportažus apie HIPIUS ir BAIKERIUS

ZENONAS LANGAITIS

zenon2

Spalio 30 d., 18 val, VDU Menų galerija 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) kviečia į Romualdo Požerskio fotografijų parodos Neramūs keliautojai atidarymą ir to paties pavadinimo knygos pristatymą. Renginyje dalyvaus parodos autorius R. Požerskis ir knygos sudarytojas Tomas Pabedinskas.

XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Romualdas Požerskis, po kelerių metų įsiliejęs į žymiausių Lietuvos fotografų gretas, dar buvo Kauno politechnikos instituto studentas ir savo jaunystės dienas leido su grupele bendraminčių, vienijami aistros motociklams, kelionėms ir laisvės idėjoms. 1971–1975 m. R. Požerskis, jo bendramokslis Virgis Lankas, pusbrolis Petras Pocius ir Zenonas Langaitis motociklais keliavo po Lietuvą, kartais išsirengdavo ir į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Taliną. Jaunieji motociklininkai tuomet savęs nesiejo nei su baikerių judėjimu, nei su Kaune gyvavusia hipių bendruomene. Tačiau kelionės, laisvė, kartais romantiška, o kartais dramatiška patirtis kelyje buvo neišvengiamai susiję su tuomete alternatyvia Vakarų kultūra ir jos maištinga dvasia. Romualdas su bičiuliais klausėsi The Doors, Led Zeppelin ar Black Sabbath, skaitė Jacką Kerouacą, patys siuvosi motociklininkų striukes su „kutosais“, plačius džinsus ir… svajojo apie laisvą Lietuvą, be politinių, ideologinių suvaržymų, be asmens laisvės apribojimų.

Parodoje ir naujojoje knygoje pristatomos fotografijos šiandien atrodo kaip ano meto jaunosios kartos gyvenimo, idealų ir bendros politinės situacijos metafora. Jos pasakoja apie asmeninės bei politinės laisvės siekį sovietmečiu, neramioje XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tokia nuotraukų interpretacija dabar gimsta dėl laiko nuotolio, tuometinio istorinio konteksto žinojimo, atvaizdo „perkėlimo“ iš asmeninio albumo į knygą, pagaliau – dėl „prigimtinio“ fotografijos gebėjimo kasdienio gyvenimo akimirką paversti iškalbingu apibendrinimu. Tačiau paroda suteiks retą progą fotografijas padengusius interpretacijų sluoksnius vieną po kito nuvalyti, kad būtų galima pajausti po jais išlikusią „gyvą“ akimirką ir estetinių taisyklių nesuvaržytą jos įamžinimą nuotraukose, kurios anuomet buvo skirtos tik fotografijų herojų asmeniniam archyvui. Betarpišką santykį su fotografijose įamžintu laikotarpiu padės atrasti kartu su fotografijomis eksponuojamas R. Požerskio jaunystės dienoraštis, mėgėjiški filmai ir fotografo bendražygių asmeniniai nuotraukų abumai.

Parodą galima aplankyti nuo spalio 30 d. iki lapkričio 21 d.

VDU Menų galerijos 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) darbo laikas: I-V 11:00-17:00.

Baikeriai dvare || Garažų klipai || 2017

Maltos spalvos. Bitlai

“Prieš kelias valandas grįžau iš Maltos pasiblaškęs Tavo keliais.  O ten atsitiktinai pataikiau į anglų grupės atliekančios bitlų dainas vakarą. Spalio 9 d. Džono Lenono gimtadienis, gal įtrauksi jį į “spalio mėnesį gimusiems, prašom atsistot“ ratą… Jei pasistengsim, tai dar ir prisikels”. Tokią trumpą operatyvią info, prieš kelias dienas glūkoidams perdavė Vytautas San Simnas Stanevičius

John Lennon 77. Malta 2017 || Foto – Vytautas Stanevičius || Montažas – Garažų Klipai 2017

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Taip jau sutapo, kad antri metai iš eilės Lennono gimtadienį teko paminėti su labai aktyviais bitlomanais užsienyje, šįkart Maltoje.

Bevaikštinėjant krantine, pradžioje vos vos, vėliau stipriau ir stipriau vėjas, tarsi iš praeities, atnešdavo tokį mielą Bitlų dainų skambesį. Abejonių neliko, kažkur viename iš pakrantės barų jo lankytojai gyvai klausosi, o po kiekvienos dainos džiaugsmingai sveikina muzikantus, puikiai perteikiančius Bitlų dainų skambesį. Mano žingsnis vis spartėjo, bet kai ausis pagavo bitlišku variantu atliekamą dainą Dizzy Miss Lizzy, kojos jau pačios, tarsi kokio aštuoniolikamečio, nėšėsi tą kryptimi, iš kur sklido žodžiai:

You make me dizzy, miss Lizzy

The way you rock and roll…

Ir štai aš ten su tais šauniais Bitlų kraštiečiais iš Anglijos ir tais linksmai pakvaišusiais įvairiataučiais laimingaisiais, iš proto einančiais dėl jų atliekamos muzikos. Ėjau iš proto ir aš, oda pašiurpo žąsele ir buvau laimingas bei kartu norėjosi, kad tą akimirką su manimi būtų patys artimiausi mano žmonės…

Vienos nuotraukos istorija. „Bunda rokas“ 2017

Paskutinė rugsėjo savaitė ir spalio pradžia stebina gimtadienių gausa. Maestro Alvydas, apie kurį šis postas, Laima, Rasa, Ilona, Myklolas, Domas. Visiems linkėjimai sėkmės Jūsų asmeniniams siekiams pildytis. Ir sveikatos. Gera kūno būsena netrukdys gyventi tobulą gyvenimą. Su būsimu gimtadieniu, netrukus ateisiančiu į šį pasaulį, avansu sveikimame Vėją. Bus dar vienas glukoidžiukas!

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Turi dar parako maestro, roko veteranas Alvydas Jegelevičius. Kad trenkė, tai trenkė Bundoriuose, esančiuose Alytaus pašonėje, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, rugpjūčio 12 dieną vykusiame originaliame tikro garso koncerte „Bunda rokas“, sau į akompanimentą pasitelkęs nei daug, nei mažai – gamtos stichiją su liūtimi, žaibais ir siautėjančiu vėju. Nuaidėjus pirmiesiems maestro akordams, tą pačią akimirką buvo nurautas scenos stogas. Į tai „Aisčių“ ekslyderis sureagavo tardamas frazę: „ką aš gi čia darau?!“, bet nepasimetė ir su savo ištikimu ginklu – gitara vos spėjo laiku pasitraukti nuo scenos, kad netrukus, nurimus audrai gyvas ir sveikas vėl tęstų savo pasirodymą. Organizatoriai greit rado išeitį – ekspromtu surentė naują sceną šalia esančiame kluone bei stebuklingu būdu, didelių pastangų dėka sugebėjo išsaugoti gamtos stichijos nepažeistą aparatūrą.

Ši nuotrauka, kurioje maestro Alvydas Jegelevičius (stovi dešinėje) su simniškiu muzikantu, šviesos bei garso operatoriumi Jonu Kazakevičiumi, mena tą audringą laiką, dabar jau atrodantį kaip nuotykį trečiajame iš eilės „Bunda rokas“ gyvo garso koncerte, kuris subūrė alytiškius roko atlikėjus iš Airijos, Anglijos, Lietuvos, Australijos bei muzikos mylėtojus ir klausytojus iš Dzūkijos.

Roko senjorų vakaras. Angelai ir pušies šakelės

 

 

Rugsėjo 2 dieną Miesto Sode vyko Roko Senjorų vakaras, skirtas muzikanto, dainininko Vladimiro Bondarevo – Žoros atminimui ir senų draugų ir draugių susitikimui. Grojo Alytaus Aisčiai su aisčiu Romualdu Stankevičium priešakyje.

Renginys subūrė 3 kartus mažiau dalyvių, lyginant su 2015 metų Aisčių koncertu. Tada ploščiatkė nesutalpino savyje visų, nes atvyko senieji alytiškiai ne tik iš Kurorto, Centro ar Kriaušiaus, be ir iš Vilniaus, Kauno, USA, Norvegijos, Airjos ir Anglijos. Gal nyki reklama “pasitarnavo“, nes informacijos skvarbą iliustruoja epizodas, kai Dzilbus jau movėsi batus eiti į Miesto Sodą, suskambo telefonas. Šakninis Aisčių bosistas Viktoras Jonkus sakė, jog gaudant podleščikus, Kobra minėjo, jog kažkoks renginys Žorkos atminimui vyks, tik nežino kur ir kada. Štai taip. Kai sužinojo kur ir kada, Viktoras dar paklausė: ar galima truputį pavėluoti. Na, nebūtų Vycka. Julė į renginį atėjo šlapiais plaukais – ką tik iš baseino. O kiek dar būtų susirinkę, jei būtų žinoję…  Šiais metais organizatoriai glūkoidų net į informacinius rėmėjus neįtraukė. Palyginimui 2015 mūsų tinklapis Aisčių atgimimo po 45 metų koncertui padarė krūvą virtualių proklamacijų ir istorinių rašinių apie grupę.

AISČIAI sugrįžta
AISČIAI: atgimė visiems laikams
AISČIŲ KONCERTAS 2015. “Tik neišsibėgiokit, jūsų gerbėjai ir gerbėjos dar neišmirė“

Tie kurie atėjo, vis klausė Dzilbaus, kodėl negroji, o kodėl nedainuoja grupės siela –  Alvydas Jegelevičiaus, o kur drumeris ir dainininkas Vacys Kazlauskas – Septynios Arklio Jėgos?? Mes tai SENŲ Aisčių gabalų atėjome paklausyti.  Nedainavo, negrojo, gali būti, kad skurdžiam  biudžetui dar dvi burnos būtų nepakeliama našta, todėl Aisčių pirmeivių ir nekvietė. Bet laikas eina, viskas kinta ir dabartinė grupė parodė, jog groja profesionaliai. Pūtikai skambėjo kaip Blood Sweat and Tears ar Chicago, ritmo grupė be priekištų. Respektas jauniesiems gitaristams. Pasitaikė ir jovaliuko, bet tai studentiško įpročio: viską išmokti paskutinę naktį prieš egzameną pasekmė. Maloniai nustebino solistės kai kurie vokaliniai epizodai, pavyzdžiui, Tinos Turner daina privertė suklusti, o senas Aisčių Manfred Man topinis songas nuvylė nykiu vokalu, nors interpteracija superinė. Keletą dainų padainavo Albertas Šekspytas Antanavičius ir jam, kaip visada, pasisekė penyti publikos palankumą.

Laimutis po neesančiu grybu prekiavo kolumbietiška kava. Linas Jakštonis pasakė daug tiesos apie Aisčius ir renginio prasmę.  Juozas Muzikevičius paparacino su nikonu. Kai pamatai žmogų su ekskliusyviniu fotoaparatu, vis pamnai –  šis vyrukas dirba National Geographic žurnalui. Juozas šiam žurnalui nedirba, bet sėkmingai medžiojo išnykstančius senuosius alytiškius ir tai jam puikiai pavyko. Dar leido pasinaudoti nuotraukomis, kurias sudėjome į foto galerą. Čia rasite ir kitų glukoidų užfiksuotų foto taikinių.

 

 

 

 

 

 

 

Kai iPhone 6S ir vėlesni modeliai suteikė galimybę daryti Live Photo nuotraukas, garažų klipai, naudodmi tokias foto, padarė ekspermentinį klipuką. Live Photo atrodo kaip įprasti *.jpeg failai, tačiau savyje turi 1 – 2 sekundžių vaizdo ir garso informaciją. Nemokami konvereriai kokybę nužudo, bet žiūrėkite. Gal patiks?

Į renginį atėjo Henrikas Šyvokas – miesto senatorius, Igoris Riabovas – nenuilstantis spidolinių laikų rock apžvalgininkas, melomanai: Jonas Kudirka, Algirdas Žemaitis, Miesto Sodo pirmoji ponia Aldona Marcinkevičienė, istorikas Arvydas Šmitas Braždys, dviračių sporto entuziastė kurortietė Dalia, akvarelininkas Benas Jenčius, koncertmeisteris Viktoras Ščetilnikovas, mokytoja Rita Ališauskienė, londonietis, vis daugiau laiko gyvenantis LT, Vladas Kapitonas Dimavičius, ėjimo sporto pradininkas Kastytis Pavilonis, LT futbolo čemionas Vytas Watas Malinauskas, airiškų reportažų autorius glūkoiduose autorius Vytas Galbuogis, daug pasipuošusių pagyvenusių ponių, vis provokuojančių atsiminti ar tai ta, kurią matei 1968 metais ploščiatkės šokių vakare ir kiti, jau sunkiai įvardijami.

Kai nusipelnę alytiečiai už gerybinę veiklą pradėjo gauti dovanų keramikės Ilonos Kalibatienės statulėlę Angelas (tokių jau įteikta devynios, 2015 gavo ir glukoidai, o šiame renginyje – mūsų Albertas Šekspyras Antanavičius ir įmonės Asociacija Matučio Namai vadovas Vilmantė Petrusevičienė), glukoidai nutarė renginius, kuriuose dalyvauja, vertinti PUŠIES ŠAKELĖMIS – nuo vienos iki penkių. Kriterijai: organizaciniai reikaliukai, dvasingumas, palyginimas su panašiais renginiais, kokybė įvairiomis prasmėmis, išliekamoji vertė, masiškumas, atsiliepimai ir begalė kitų niuansų. Šis renginys gauna TRIS PUŠIES ŠAKELES. Džiaukimės ir paplokime.

Iki naujų susitikimų Miesto Sode!

 

 

Valdžios rokenrolas ir Alytaus miesto šventė 2017

​     Roko muzika ir jos atmainos kukliame provincijos miestelyje merdi. Jei sovietų valdžia 1970 metais Aisčiams uždraudė vadintis Aisčiais, tai šakninių alytiškių išrinkta, jau sava, miesto valdžia išeliminavo miestą reprezentuojančias ir patriotiškai mūsų kukliam provincijos miesteliui nusiteikusias ir nusipelniusias grupes ir atlikėjus. Svaras 409 su Ričardu Vymeriu iškepė antrąjį kompaktą, skirtą alytiškiams, išvykusiems laimės ir pragyvenimo šaltinio ieškoti svečiose šalyse. Ir dar, kompaktas dedikuotas vilčiai, jog jie sugrįš! Gražu, jei Svaro 409 muzikantai pradžiugintų alytiškius savo naujausia kūryba Miesto šventėje. Bet ne.

Svaras 409. Foto: alytausgidas.lt

     Arba Andy Abro Band su Andrium Abramavičium šiltai priimami tarptautiniame Suvalkų bliuzo festivalyje ar kitame artimame užsienyje, bet tėvonijoje jiems vietos nelika.
     2015 metais, kai Miesto Sode miesto šventės metu, po 45 metų pertraukos koncertavo Aisčiai, tikrinių alytiškių anplūdis buvo neregėtas. Iš Vilniaus ir Kauno, iš Amerikos ir Norvegijos iš Kurorto ir Anos Pusės susirinko gimtojo miesto vyrai ir moterys, nesimatę 30-40 metų ir “po grybu“ klausė Alberto “Šekspyro“ Antanavičiaus, Vladimiro “Žorkos“ Bondarevo ir Aisčių. Šiais metais vietinių valdžiažmogių sprendimas neįsileisti miesto grupių į šių metų miesto renginius – keistas ir sunkiai suvokiamas.
Andy Abro band. Foto : FM99
 fgdfgfg
Todėl už DIDELIUS pinigus perkami Eurovizijos lūzeriai ir popso saldukai Linas Adomaitis ir Vaidas Baumila. Geriau jau būtų pasamdę Foo Fighters ir Coldplay. Alytus būtų nugarsėjęs, bent jau Europoje, pretendavęs pasiekti Guineso rekordą svečių anplūdžiu ne tik iš LT bet it iš ES. Viešbučiai perpildyti, žmonės nuomuoja svečiams butus ir kambarius, Laimutis Urbanavičius su savo kilnojama “Gegutės“ kavine nespėja ruošti kavą iš Kolumbijos Andų priekalnėse išaugintų pupelių …
Foo Fighters. Foto: marvelcinematicuniverse.wikia.com
Coldplay. Foto: worldversus.com
 fdgfgf
Bet šios grupės jau kainuotų LABAI DIDELIUS pinigus.
Beje, apie pinigus. Aisčiams savivaldybė už 2015 metų dviejų dalių koncertą Miesto Sode atsilygino VIENU viskio buteliu “Pušies “ kavinėje.
Aisčiai 2015
dfsdfdf
Palyginimui, šių metų dešimtys tūkstančių eurų, kurie bus sumokėti už abejotinos vertės performansus – auksinis sprendimas. Gali susirungti su Oleko šaukštais.
Tiek apie valdžios rokenrolą ir požiūrį į senuosius tikrinius alytiškius. Matyt, mano, jog jie jau išmirė.
O šventė turi būti šauni ir turininga. Įvairių švieselių paradas dar kermošius, miestelėnų eisena, inscenizacijos miesto šventės tematika, dar kažkas. Veiksmai vyks Rotušės aikštėje, Miesto sode, Dailidkės prieigose ir mūsų širdyse.
Linkime gero oro ir gerai pasilinksminti!

Gatvės muzikos diena. Vilnius 2017

Nors GATVĖS MUZIKOS DIENA 2017 plakatai skelbė, jog “viso pasaulio gatvės muzikantai šiemet renkasi į Vilnių“, vis tik vietos muzikantai nustelbė svečius ir viso pasaulio gatvės muzmenai nesusirinko į Vilnių. Grojančius ir dainuojančius fotografavo mūsų korespondentas, jau daug dešimtmečių Alytaus vilnietis  – Eugenijus Vnarauskas. Pasižiūrėkime.

Rolandas “atkasė“ dar vieną istorinę foto

Aštuntas ano amžiaus dešimtmetis. Vieta: panašu, jog tai kultūrkės vidiniame kieme. Viršuje: Valdas “Vatufkė“ Ogijenko – drumsai, Rolandas Daučiūnas – gitara. Apačioje – Robertas Balkauskas ir Gedas “Gizela“ Manerskas. Gedas 2016 vasarą specialiai atvyko iš USA ir sudalyvavo glukoidų sueigoje, padainavo ir pagrojo. Šaunuolis! Nuotrauką atsiuntė Rolandas Daučiūnas. Dėkojame. Taip vis pasipildo Alytaus MUZMENŲ GALERIJA – mūsų istorija.

Prisiminkime JUOS. Nepamirškime SAVĘS. Su Naujaisiais 2017

baneris-new-year
Naujųjų, 2017 sutikimui skiriame vaizdo klipą, skirtą Aisčių muzikantams atminti. Šis klipas, sukurtas Garažų Klipų studijoje, taip pat skiriamas 2016 išėjusiems išskirtiniams muzikantams, daininikams ir vadybininkams, sukrėtusiems muzikinį pasaulį gerąja prasme ir savo kūryba įrodžiusiems, jog galima generuoti naujus stilius, naują muzikinę kultūrą ir visa tai įtvirtinti. 2016 netekome:  David Bowie, Leonard Cohen, Greg Lake (Emerson Lake and Palmer), Prince, Glenn Frey (Eagles),  Leon Russell, Keith Emerson (Emerson Lake and Palmer), George Martin (The Beatles siela, vadybininkas, garso inžinierius, penktasis bitlas), Maurice White (Earth Wind and Fire),  George Michael.

Rasa&Dzilbus – Lay Lady Lay || Garažų klipai 2016

I d ė j a. Karjeros pradžioje 1969 metais Aisčiai stengėsi rasti savo “veidą“, grojo lietuviškus kūrinius, net “Gintarėlių“.  Bet šalia  skambėjo populiariausių britų, amerikiečių grupsų kūriniai. Būtent šiam “užsienietiškam“ Aisčių skambesiui prisiminti ir gimė šis klipas. Bobo Dylano “Lay Lady Lay“, vienas geriausių amerikiečio kūrinių, kuris surado sąsają  su Aisčiais. Jie 1970 ir 2015 sugrojo Manfred Mann “Mighty Queen“. Retas mūsiškių žinojo, jog šios dainos autorius Bob Dylan, o ne Manfred Man. Tačiau daugelis žinojo, jog Bob Dylano kūrinius grojo daugybė žinomų-nežinomų, pradedančių ir nueinančių. Ir jų atliekamos B. Dylano kūrinių  interpretacijos būdavo įsimintinos ir pavykę. Kelios dešimtys pavyzdžių, paminėsiu vieną. Gal Igoris savo DinoRocke panagrinės plačiau. Kai 1965 Bob Dylanas sukūrė “All Along The Watchtower“, vėliau jį grojo Jimi Hendrix, Neil Young,  Dave Matthews Band, Lenny Kravitz su Eric Clapton. Ir begalė nežinomų, tarkime, Glasgow gatvės muzikantų.

Pirmoji daina skirta išėjusiems amžinybėn aisčiams: Stasiui Simnavičiui, Valdui Jurgelevičiui, Rikantui Liliui, Svetlanai Serioginaitei ir Rimgaudui Drumžliui – “Aisčių daina“, pasakojanti grupės istoriją. Antroji – “Lay Lady Lay“ – primenanti tą “kitą“ aisčių repertuarą, kurį pamiršti nevalia.

Rasa&Dzilbus – Aisčių daina || Garažų klipai 2016

A u d i o. Garso takelis sukurtas pačiomis primityviausiomis priemonėmis. Balsai įrašyti iPhone 5S telefonu. Gitara, gitaros solinė partija ir bass: viskas įgrota elementaria akustine gitara, o įrašyta tuo pačiu telefonu. Pagarba ir padėka dabartiniam “Aisčių“ frontmenui Romualdui Stankevičiui, kuris “įdėjo“ tikros bass gitaros garsus ir “sucentravo“ įrašą. Vertingos buvo ir Donato Juodišiaus konsultacijos, kurio pasiekimai garsų mene jau pripažinti visuotinai:

Žinutė Twiteryje:
Keistokas, bet smagus įvykis: Kultūros ministerijos bei LATGA-A paremta, ką tik pasirodė eksperimentinės muzikos kompaktinė plokštelė „Lietuvos garso menas / Lithuanian sound art“, skirta ne pardavimui, o reprezentacijai. Teigiama, kad jos išleistas net 1001 egzempliorius (daugelio eksperimentinės muzikos leidinių tiražai neviršija 50-300 egz.). Ar tai reiškia, kad kadaise undergroundine buvusi eksperimentinė muzika tapo valstybės pripažinta?

Mindaugas Peleckis
2012 m. Rugsėjo 22 d., 20:47
Skaityta: 691 k.

 

V i d e o. Sunku prikalbinti suvaidinti vaizdo klipe. Aktoriai nesimėto, o dar ir brangūs. Tačiau paieškojus – pavyko. Čia paaiškinimai nebūtini, pažiūrėsite ir įvertinsite.

Šis klipas skiriamas JIEMSJUMS, MUMS, VISIEMS gyviesiems, trokštantiems geresnio gyvenimo, naujų idėjų.

Su NAUJAISIAIS 2017 METAIS!!

 

 

Glūkoidų metų žmogus. Kas jis?

baneris-new-year

 Reikšmingi pasiekimai glūkoidų pasaulyje nedažni ir todėl negali būti nepastebėti. Alberto „Šekspyro“ Antanavičiaus dvigubą CD “Bunkerių paukščiai, arba 29 laiškai iš mūsų tėvų jaunystės“ turime kone kiekvienas savo garsų kolekcijose. Čia Albertas dainuoja savo eilėraščius apie pokarį. Būtent šia tematiką niekaip nepavadinsi komercine, popsova ar, dar daugiau – olialia kultūra. Tai sąmoningo tautiečio požiūris į istorinį tarpsnį, ypač skaudų ir svarbų Lietuvai.

2016 lapkričio mėnesį, kariuomenės dienos proga, Valdovų rūmuose vykusiam iškilmingam paminėjime už patriotizmo skatinimą, ugdymą ir panašius veiksmus,  KA ministras Juozas Olekas Albertui „Šekspyrui“ Antanavičiui įteikia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalį civiliams “Už nuopelnus“. Averse – ąžuolo šakelė ir užrašyti trys žodžiai: Laisvė. Garbė. Tėvynė; reverse – medalio numeris– 416. Tai vieninteliai Krašto apsaugos medaliai “civiliokams“. Reikia pagarsinti, kad šitam paminėjime majoro laipsnis buvo suteiktas alytiškiui Ryčiui Ališauskui – jis mūsų visų žinomo (deja, jau amžiną atilsį) buvusio “Nemuno“ restorano barmeno Edmundo „Mundo“ Ališausko ir mokytojos Ritos Vosyliūtės sūnus. O Edmundą visad prisimename besišypsantį. Kitoks jis nemokėjo būti.

medalis-sekspyras

Beje, 2014 Albertui buvo įteikta ir Alytaus kultūros premija – taigi, mūsų miestas nepamiršo. Kone dvejus metus Albertas albumą kukliai pristatinėjo: išvažinėjo visą Dzūkiją ir gerą gabalą Lietuvos – nedideli koncertėliai mokyklose, bibliotekose, muziejuose, Valstybinių ir vietinės reikšmės švenčių progomis, per kitus ir kitokius renginius.

Kai pasidairai po Alberto darbo kambarį, akis užkliūna už kitų apdovanojimų, apie kuriuos, kažkodėl nekalbame. Pasirodo, šis šaunus vyrukas yra apdovanotas V.Kudirkos medaliu (Marijampolės šaulių skyriaus atminimo medalis), Dzūkijos medaliu (už dalyvavimą pėsčiųjų žygiuose), turi keturių ministrų bei Varėnos mero padėkas, dar kažko panašaus, tik mažesnio kalibro. Ir beveik VISKAM pasitarnavo būtent “Bunkerių paukščiai“ ir žmonės, vienaip ar kitaip prisidėję prie šio ilgo (dvigubo) albumuko apie pokarį. Vieną  – mūsų bendrą draugą – paminėti privalu, tai – Algirdas Žemaitis, paskatinęs Šekspyrą “šio darbelio“ imtis.

Šiandien šv. Kalėdos. Rinkime ALBERTĄ „ŠEKSPYRĄ“ ANTANAVIČIŲ glūkoidų 2016 metų žmogumi. Labai panašu, jog jis to vertas. Komentuose išreiškite nuomonę. Rezultatai nebus suklastoti, nes bent iki 2017 sausio 1dienos, tinklapis patikimai apsaugotas net nuo Kremliaus hakerių atakų.

Su šv. Kalėdom! Linksmo ir malonaus bendravimo.

Rolandas Daučiūnas. Fotogalera „Alytaus muzmenai“ pildosi

baneris-new-yearFotogalera „Alytaus muzmenai“ vis pildosi. Čia vietą pelnytai surado Rolandas Daučiūnas. Tai kultūrkėje ir Miesto Sode  apie 1978 grojęs vyrukas. Sakydavome: kietai groja gitara, gal neblogiau už Bulką (Liudą Bulkevičių). Vienas įvykis labai susijęs su Role. Aisčiuose vyko didysis muzikantų kraustymasis. Tada Romas Stankevičius sukūrė savo grupę, Dalia Meisnerytė išplaukė į profesionalų lygą. Tiesiog buvo krizinis laikotarpis ir restorane „Nemunas“ Aisčiai pusmetį liko groti trise: Viktoras, Vacys ir Dzilbus, o čia dar, šeštadienio grojimo metu, Dzilbaus gitarai nutrūko 6-ta styga. Viktoras patarė per pertrauką nubėgti į kultūrkę, ten šokiams grojo Liudo „Bulkos“ Bulkevičiaus chebrytė. Nors Rolando Dzilbus nepažinojo (ar čia pažinsi visus jaunesnius), tačiau Rolandas Aisčių muzikantus pažinojo visus, ir, suprasdamas ką reiškia groti be stygų, be žodžių ir išlygų sušelpė  Dzilbų čekų gamybos styga.

role

Rolandai, kad ir pavėluotai, po 40-ties metų nuoširdi padėka Tau už kolegišką pagalbą. Geriausi šventiniai linkėjimai visų glūkoidų vardu. Taip pat kviečiame Tave su artimaisiais į „Glūkas 2017“ bendraminčių susibūrimą kitų metų vasarą. Pasiimk gitarą.

galera_alytaus muzmenai ico