Kategorija: Laimutis Urbanavičius

Rašiniai-prisiminimai glūkoiduose apie Alytaus rajonus: Kriaušių, Kurortą, Suvalkus, Madridą ar “Aną pusę“ tai tarytum atviro kodo studija apie miestą. Pasąmonės atspindžiuose liko Grybas miesto sode ir pliažas Lelijų gatvėje, geležinkelio stotis Gardino gatvėje ir Taikos kinas, Džervaus kalvė ir centrinė miesto aikštė dar prieš mankurtų invaziją Alytuje. Beje vėl gimdomi planai kaip “modernizuoti“ šią aikštę, ir gerbiamų architektų A. Mainelio, R. Šiūšos, kitų nuomonė, lyg pristabdė greitus sprendimus. Ateis laikas, kai JŪSŲ nebus ir JŪSŲ prisiminimai iškeliaus kartu su JUMIS, todėl visus norinčius jais pasidalinti, kviečiame būti čia ir dabar. Alytiškis Laimutis Urbanavičius tą ir daro:pasakoja apie save, draugus, Alytaus senamiesčio rajoną – Kriaušių, kuriame praėjo jo vaikystė, taip pat iškrapštė iš skladuko kelias senas foto… Tiesa, prisistatymo forma kiek neįprasta – lyg autobiografiją Laimis būtų rašęs, tačiau vardų, slapyvardžių, pavardžių, miesto dalių, pastatų pavadinimų gausa nuveda netikėtu Alytaus pažinimo rakursu.

Gimiau, augau ir dabar Alytuje nuo 1950 metų. Vaikystė, jaunystė praėjo Užuolankos gatvėje – „Kriaušiuj“, kartu su draugais „Kobra“, „Drambliu“, „Škalba“, „Kune“, „Sukčium“, „Liule‘, „Kube“, „Niune“, „Dačiu“, „Styga“, vėliau „Žąsinu“, „Šekspyru“, „Dzilbum“ ir visais kitais pažįstamais (vos ne pusė Alytaus). Pravardės Alytuje buvo toks įprastas reikaliukas, tačiau visiškai nesiejamos su žvalgyba, nusikalstamu pasauliu ar pop žvaigždėm. Juozų, antanų, petrų, jonų daug, bet, pavyzdžiui, Dramblys – tik vienas ir visi jį žino.Vaikystė . Kaip ir visų – soduose „obuolukų“, maudytis „po dvaru“, „Vodokačkėj“ – miesto ir vokiečių pliažuose,  grybaut – Sudvajų miške, per Nemuną persikėlus  valtim, žuvaut – tik Nemune „po sanatorija“, „po krantais“. Žiemą su slidėmis „pirmu ir antru šlaitais“, kur vykdavo ir miesto dainų šventės – „festivaliai“. Žaidimai – „parakiniai“,  lankai, špagos bei daug įvairios pirotechnikos (mėgdavom sprogdinti). Sportas – lengvoji atletika, tinklinis, krepšinis, futbolas.

Alytaus jaunučių čempionas kroso varžybose prie „Dainavos“ kino teatro. Sportavau kartu su „Vaska“ – Jonu Vasiliausku, „Jaška“ – Jasioniu, „Mundžium“ – Brazdžiu, Vincu Kudirka, „Guste“ – Gustaičiu, Ernestu Marcinkevičium ir kt. Mokyklos – „Žydukų“, prie stadiono, „seminarkė“, žalia „arklidė“, 1-oji vidurinė.

Vėliau ilgi plaukai, platėjančios kelnės (28 cm per kelius ir apačioje – 32 cm), platus diržas, „Spidola“ – kurią nusipirkau už savo „kruvinai“ uždirbtus pinigus atostogų metu, būdamas 16 m. Muzika – pirmiausia Elvis, Sinatra, Bitlai, paskui Mick Jagger su „riedančiais akmenimis“. Iki ryto radijas „Liuksemburgas“, „Volna Europa“, „Jaunimo studija „Ritm“ „per Lenkiją“ ir t. t. Vakarai  – „grybas“ – „plaščiadkė“, dažnai per tvorą, „ba bilietams“ amžiais trūkdavo kapeikų. Po šokių Gretos lydėjimas namo (nuskilo, nes ji taip pat buvo iš „kriaušiaus“). Kartais būdavo ir kitų „linksmybių“, kadangi turėjau smagią rankelę, o kai dar aplinkui „kriaušiaus“ bernai – Dramblys, Škalba, tai visai smagu būdavo. Paskui, kaip ir daugumai – „rekrūtai“ Kaliningrade. Po to 5 metai darbo su „tarybiniu jaunimu“.

Vieni iš pirmųjų, kartu su a. a. „Tarce“ – Donatu Tarcijonu, „Siera“ – Jeronimu Palukaičiu, prisidengdami komjaunimu, pradėjome  rengti  diskotekas „Dzūkijos“ kavinėje. Jose dalyvaudavo tais laikais labai populiarūs jaunimo teatro aktoriai, a. a. Vytautas Kernagis, kiti. Pirmą kartą išgirdau gyvas „kukučio balades“. Kuo toliau, tuo rimtesnės pareigos, baigiau, gal vienintelis iš „kriaušiaus“ tuometinės „chebros“ aukštąjį mokslą. Daugiausiai dirbau prekyboje ir valdiškose įstaigose. Tai jau kitas veiklos tarpsnis.

Daugiau apie seną Alytų:

□ Gyvenimo manai, filai ir fanai
□ Vienos dienos kronika (1): PLIAŽAS
□ Vienos dienos kronika (2): MIESTO SODAS
□ Zenonas Bulgakovas ir Alytus
□ Vienos dienos kronika (3): RESTORANAS
□ Istorinės Alytaus vietos nepasimiršta: Miesto sodas 2
□ Glūkopedija: Miesto sodo muzikantai