Alytuje kalnų medžiai?

Prisimenant kaip centrinėje miesto aikštėje buvo buldozeriais nušluota seniems alytiškiams mieli pastatai: muzikos mokykla su kampe buvusiu knygynu, kai šeštame dešimtmetyje pardavėjas moksleiviams sakydavo – canciuvinių nėla (suprask: sąsiuviniai jau išparduoti), tiras, valgykla, batų krautuvė. Ir liko merijos šešėlyje paslėpta beveidė aikštės dalis. Norisi tikėti, jog medžių iškirtimo ir naujų sodinimo akcija yra apgalvota, čia bent vienus kerta, kitus sodina. Palangoje irgi kilo šurmulys dėl J.Basanavičiaus gatvės kaštonų, kai viskas nurimo, šiandien matome gana neblogą rezultatą. Tačiau nuomonių šia tema gausybė ir dalis negatyvių. Janna taip pat ją turi ir dėsto savo pastebėjimuose.

JANNA RIABOVA-LEITL
dailininkė, Landau, Vokietija

Atvirai kalbant, aš nedažnai atvažiuoju į Alytų. Kaip nebūtų gaila, kiekvienąkart matau, kaip šis miestas keičiasi į blogąją pusę. Iš jaukaus, žalio miesto Alytus virsta miestu be veido ir struktūros, prigrūstą statinių be jokios architektūrinės minties, kartais netgi klaikių. Ne tik aš, bet ir mano bičiuliai vokiečiai, su kuriais svečiuojamės Alytuje, kiekvienos viešnagės metu užduodame sau klausimą: kas planuoja šį miestą ir išvis ar planuoja?
Viena iš dažniausiai mūsų lankomų ir mėgiamų vietų yra senasis miesto parkas. Koks šokas buvo vakar, kai pamačiau, jog gatvėje, vedančioje nuo centrinės miesto aikštės link Laisvės Angelo, ir pačioje aikštėje prie šios skulptūros pasidarbavo kirvis: iškirsti medžiai , gobę gatvę savo žaliais vainikais, aikštė atrodo nuoga ir plika.
Nereikia būti biologu ar gamtos mokslų žinovu, kad iš likusių kelmų suprastum, jog tie medžiai nebuvo pasenę, supuvę. Neatrodo, kad būtų trukdę ir eismui- juk toms liepoms apie 50 metų ir šitiek metų niekam netrukdė.

Galbūt, miesto valdžia pradėjo formuoti naująjį Alytaus veidą? “Liftingas” nūnai yra labai madingas mūsų visuomenėje ir ne tik damų tarpe, bet ir architektūroje, kai seniems mediniams namams įstato plastikinius langus, duris, aptaiso plastikiniais fasadais. Juk plastmasės nereikia dažyti , nereikia restauruoti. Taip ir su senais medžiais- užuot juos prižiūrėjus, paprasčiausia nuspręsta iškirsti, o vietoje jų pasodinti mažalapes liepas. Tai medžiai, kurie tikrai miesto valdžiai nekels rūpesčių, nes šios liepos turi mažą lapiją, taigi rudenį nereikės gatvių šluoti.

Deja, maža lapija nesaugos nei nuo dulkių, nei nuo saulės kaitros. Savivaldybės galvos pamiršta, kad lapuočiai vadinami miesto plaučiais. O Alytui, matant, kokiais mastais didėja transporto srautas, reikia kuo daugiau tokių “žaliųjų plaučių”. Deja, alytiškiams vietoj kuplių liepų bus prisodinta kalninių pušų. Gaila, kad Alytus neturi kalnų, bet tikiuosi, kad kitą kartą, kai atvažiuosiu čia pasisvečiuoti, miesto vidury naujai pasodintam pušynėlyje rasiu akmeninį Alpių kalnų landšaftą.
Dar pora žodžių apie liepą: šis medis daugelyje tautų nuo senovės laikomas meilės simboliu. Liepa buvo šventas keltų medis, taikos medis. Keltai sakė, kad kiekvienoj liepoj gyvena dievybė, ir tikėjo, kad tas, kuris nukirs liepą, bus labai nelaimingas.

Reklama