Nirvana fan klubas Alytuje

 

Šlovė ir pinigai Kurto Cobaino nesudomino. “Nirvanai“ pasiekus zenitą, jis vis dažniau jautėsi užspiestas kampe ir turintis daryti tai, ko iš jo tikisi kiti. Jį, kaip ir Jimmi Hendrixsą išsiurbė ir suvalgė sistema. Gal todėl ir parašė šiuos žodžius – “gyvenu gerai, o baisiausias nusikaltimas – apsimetinėti, kad jus matydamas labai džiaugiuosi ir jaučiuosi laimingas“.
Kultinė grupė Nirvana, grunge atstovai, sunkaus roko arenoje paliko antrą ženklą. Pirmas priklauso banginiams Deep Purple-Led Zeppelin-Black Subbath. Kas paliks trečią ženklą? Reikia kantriai laukti.

RASA JUODIŠIENĖ

PRADŽIA
1994-ieji, ne-Alytus: nusižudo Nirvanos lyderis Kurt’as Cobain’as. Alytus: įkuriamas Nirvanos fanų klubas “Ginklo vaikai“. Viskas labai oficialu – nepelno siekianti organizacija užregistruojama Alytaus miesto savivaldybėje. Trise, kaip kokia Nirvana: Marukas – Marius Aukštikalnis, svajojo tapti lakūnu, muzika, kiek pamenu, nelabai domėjosi, Mika – Loreta Mikučionytė, klasiokė, bendražygė Nirvanos nemėgo ir klausė tik U2 ir aš, Rasa Unguraitytė, Nirvanos ir muzikos fanė, nutariam imtis VEIKSMŲ, ne tik trintis Alytaus parke ar prie “Lyros“ su Utenos “Bočių“ alum. Artimiausias tikslas buvo iškrapštyti visas Alytaus garažines grupes, ištraukti nirvanas iš rūsių ir padaryti koncertą.

Klubo patalpos buvo Alytaus parkas , prie “Angeles“ (suprask: Laisvės Angelo statula) . Ten rinkdavosi Alytaus neformalai: pankai, metalistai ir kiti prijaučiantys muzikai ar alui. Galėjai sutikt tokiu tipų kaip: Šimas (ma-tum-baa!), Pocė, kuris turėjo kalendorių su užbrauktom dienom kuriom gerė, išbraukydavo DAUG, Zwibelis – “Lyros“ ex-barmenas, miesto veikėjas, Bosas ex-bosistas grupėj Furija/Pessimus, Krylas, jis iki šiol aktyvus, grupė: BORA, zinas – Kablys, pankas Sirė iš grupės “Be Pavadinimo“ ir kiti.
Klubo veikla virė: ieškojom rėmėjų, Alytaus radijas skelbė apie susirinkimus, vietinė TV ėmė interviu (berašant straipsnelį pasiteiravom Alytaus TV dėl archyvinių įrašų, atsakymas: supelijo, nieko neišliko: Dalyvavom Alytaus radio laidoje (Povilo laida apie pankus). Kai dvi merginos pagaliau susirašė ant lapelio kokių “fuzų“ ir aparatūros reikia koncertui, beliko organizuoti Alytaus grupių koncertą Šaulių namuose 1994 vasarą, kodiniu pavadinimu IR KITOS ALYTAUS GRUPĖS. Grojo dauguma tuometinių alternatyvinių Alytaus grupių, o kai kurios ir susikūrė koncerto metu. Koncertas, aišku, buvo visiškas punk: nei įgarsinimo, nei kokybės, nei apšvietimo jame nebuvo, visos grupės dalinosi vienu girtu ex-Pessimus grupės būgnininku Sauliuku, bet koncertas įvyko ir, anot seno panko Povilo Kazlausko, jis buvo TIKRAS. Na, jei pankai giria, belieka tikėti. Tai buvo nuogas reginys, nekomercinis, be reklamos ir bilietų, be apsaugos ir vedėjų. PUNKS NOT DEAD.

BANDOM DAR KARTĄ.
Rudenį išvažiavau mokytis į Kauną. Bet ir KTU “barake“ (Vydūno al, KTU 14-as bendrabutis) galima rasti muzikų-mechanikų (Vaidas, grupė F.U. Porno J). Supratau, kad einam teisingu keliu. Šįkart apžiojom plačiai (burnelė ne uogelėm valgyt), kvietėm grupes iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės. Mika rūpinosi vieta ir aparatūra, aš – dalyviais, plakatais, info platinimu, scenos apipavidalinimu, aišku, turėjom pagalbininkų. Vieta: Alytaus statybos tresto salė, ant scenos buvo Nirvanos fan clubo “paklodė“, įėjimas su bilietais – net 3 Lt. Laikas: 1994 metu lapkričio 25 d. Stilius: alternatyva / metal / punk.

Drąsūs dalyviai:

Blyškūs Veidai (Vilnius)
F.U. Porno J. (Kaunas)
Wallow (Marijampole)
Garotte (Marijampole )
Sndrom of Chaos (Kaunas) (plakate nėra, bet dalyvavo)
Outcast (Alytus) (plakate nėra, bet dalyvavo)
Prosecutor (Kaunas)
Be Pavadinimo (Alytus)
Akiniai (Alytus)

Išplaukė tokios detalės kaip įgarsinimas, apšvietimas, garso kokybė. Bet pamenu, kai vienas iš F.U. Porno J. prasmego scenoje, nes ne tik purtė galvas, bet ir šokinėjo. Matyt Statybos trestas “pachalturino“ su scenos grindimis. Nežinau ar bankas “Hermis“, kaip rėmėjas, bent nutuokė kokia muzika skambės koncerte. Bet po šio koncerto su rėmėjais tapo sunku, o be jų ir klubo veikla nurimo. Sau ir kitiems įrodėm, kad ir merginos šį tą sugeba daugiau, nei būti puošmena prie alaus bokalo. Malonu buvo prisiminti ir ačiū visiems visaip prisidėjusiems, sudalyvavusiems, taip pat fan klubo nariams ir svečiams, pakentusiems profanišką koncerto organizaciją ir Nirvanos fan klubą!

It’s better to burn out than to fade away!

Miesto šventei artėjant: glūkoidų nuotykiai prieš 50 metų (1)

Trilogija “VIENOS DIENOS KRONOKA“ tai rašinys, publikuotas glūkoiduose prieš 10 metų. Istorija tampa istorija, kai faktai neišsitrina iš atminties ar kitų šaltinių, todėl ir kartojama. Artėjant miesto šventei, siūlome paskaityti ir prisiminti tai, ką patyrė glūkoidai prieš 50 metų savo kukliame provincijos mieselyje, kuriame visi visus pažinojo. Tai pirma dalis – apie miesto pliažą Lelijų gatvėje. Visi aprašyti dalykai – neišgalvoti ir nepagražinti, gali būti, jog kai kas tiesiog pamiršta. Alytaus planas 1967 gali praversti skaitant, o atspausdinus, jį tiktų pasikabinti kad ir palėpėje, ten kur stovi nereikalingi, bet kažkodėl neišmetami daiktai.aa

PLIAŽAS

Vasarą temsta vėlai. Alvydas su Gintu, kurių namus skiria 100 metrų, jau gerokai pramokę Morzės abėcėlę, prožektorių pagalba tariasi ką veikti kitą dieną. Tada namie telefonų Šikučių prospekte dar niekas neturėjo. Gal rytoj eiti į Vokiečių pliažą ir ten pavyks vėl pamatyti kaip būsimoji Alytaus futbolo garsenybė Algimantas “Liuba“ Eidukevičius lipa į pušį. Liuba labai bijo šunų. Vienas toks – Šančių plokščiadančių veislės šunėkas atklydo prie atokaitoje gulinėjančių Vytauto “Smiliaus“ Kunčino, Žorkos, Algirdo Žemaičio, bet tik būsimo “Dainavos“ puolėjo nervai neišlaikė – jis kaip koks Borneo salos papuasas akimirksniu įsliuogė į storoką pušį. Ši istorija ėjo iš lūpų į lūpas ir vasaros pabaigoje jau buvo kalbama, jog Liuba iš pušies išlipo tik vakarop, kai pradėjo temti ir buvo tikras, jog teritorijoje tarp Žemaitės gatvės ir pylimo nėra nė vieno keturkojo. Aišku, tai smarkiai perdėta ir neatitinka tiesos. Continue reading “Miesto šventei artėjant: glūkoidų nuotykiai prieš 50 metų (1)“

SVEČIUOSE PAS WATĄ

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Watas – šaunuolis! Mintyse gal ir ilgai brandino jaunystės draugų susitikimą Alytaus Kriaušiaus žemėse, o įgyvendino – staigiai, pasitaikius pirmai dėkingai progai. Į Wato kvietimą jo „laisvame plote“ Liepų gatvėje pavakaroti, pasidalinti dabarties džiaugsmais ir rūpesčiais bei iš širdies padainuoti susirinko futbolo komandai su atsarginiais prilygstantis nemandrų draugų skaičius. Svetingas šeimininkas buvo paruošęs nemažas sulčių atsargas šiai saulėtai gegužės dienai ir laukė didesnio svečių skaičiaus, deja, kai kam nepalankiai susiklostė aplinkybės. O gaila, čia laukta ir Wato buvusių „Dainavos“ futbolo komandos draugų, dviejų Romų – Dumbliausko ir Elsnerio, Remigijaus Klimavičiaus, Kriaušiaus senbuvio Laimučio Urbanavičiaus. Šekspyrui taip pat „darbo“ įrankiai ir gitara buvo paruošti.

gfgfdg
Tačiau buvo du iš “Aisčių“: Dzilbus, Viktoras su Jule, dar Kapitonas, Igoris, Jonelis Eidukevičius ir dar du Jonai – Verbauskas su Kudirka bei Vytautas Galbuogis, Bronius Matažinskas ir Vilius Vaicekauskas. O kur dar ir kai kurių antrosios pusės, tad Watui suktis prie sulčių „kranelio“ teko ne juokais. Tačiau jis pauzėse netgi vedė viktoriną iš „Dainavos“ futbolo komandos istorijos. Čia nepralenkiama buvo Valė, šalia savęs pasidėjusi du puikius prizus. Ne mažiau laimingas buvo ir Jonelis, su Igorio pagalba internetinėse platybėse atsekęs The Gun roko grupės kūrinį „The Sad Saga of the Boy and the Bee“, kurį mintyse niūniuodavo ir niūniuodavo, nesuprasdamas, koks čia „gabalas“ jam taip prikibo.
Na, o Dzilbus ir „bitlai“ – tarsi sinonimai. Už tai jis ką galėjo, tą ir padarė, daina „Yesterday“ nuskambėjo gyvai.
Šis Wato vakarėlis buvo smagi repeticija prieš susitikimą prie Glūko liepą su dar didesnėmis pajėgomis. Kad situacija būt artimesnė glūkoidų vasaros sąskrydžiams, trūko tik laužo Wato kieme ir palapinių ant žalios pievelės, bet šis scenarijus pasiliko Wato mintyse kitiems metams. Lai būna tai maža paslaptis…

Foto galera. Foto: Vytautas San Simnas Stanevičius

Kodėl jie atėjo paminėti Romo Kalantos žūtį?

Respektas dviems piliečiams, padėjusiems realizuoti šį postą ir montuoti filmuką:
– Juozui Muzikevičiui (Alytus), už dvi labai reikalingas foto filmui,
– Kristupui Petkūnui (Kaunas), už Kauno Company foto albumą

 

Šalia nugriauto Kunčinų namo, ten kur vaikystę leido Romas Kalanta, Vytas Dumbliauskas glūkoidų politologas, Rička “Žakas“ Žukauskas, dar mokykloje mušęs būgnus su būsimais Aisčiais: Viktoru ir Dzilbum, šia gyveno Alvydas Jegelevičius  ir kiti Kurorto miestiečiai, vyko ypač kuklus Romo Kalantos žūties minėjimas (1972 – 2018). Smalsumą kėlė mintis – kiek piliečių čia atėjo vedini supratimo, jog Romas Kalanta buvo vienas iš nedaugelio istorijoje laisvės šauklių Lietuvai.

Dalyvavo: simpatiškos fotografės kartu su miesto įvykių viešintoju feisbuke Juozu Muzikevičium. Nikonai, canonai ir pentaksai fiksavo akimirkas be perstojo, tik kur ta info vėliau pasidėjo. Čia klaustukas (anot Juozo). Buvo savivaldybės organizatoriai ir jų kviesti dainuotojai, muzikantai ir vienas pasakotojas apie 1972 metų gegužės įvykius Kaune. Dar buvo garso operatorius ir samdytas pranešėjas. Klausimas, kiek piliečių čia atėjo vedini supratimo, jog Romas Kalanta buvo vienas iš nedaugelio istorijoje laisvės šauklių Lietuvai, tampa pragmatišku.

Ogi, buvo šauliai-veteranai, buvo Vytas Watas Malinauskas, Vytas Galbuogis, Romas Stankevičius, keletas jaunų ir pagyvenusių piliečių. Tariant trumpai, sąmoningai čia atėjusių, buvo apverktinai nedidelis skaičiukas. Tokia realybė. Vertinant apskritai, renginys pavyko, svarbiausi kampai buvo pagauti. Renginį vertiname TRIMIS pušies šakelėmis.  Nežinojusiems apie ar negalėjusiems atvykti į renginį, Garažų Klipai sumontavo filmuką.

Romas Kalanta 2018 || Garažų Klipai 2018

„Labas vakaras“ ištarę, pamatė „Labas rytas, Alytau!”

VYTAUTAS STANEVIČIUS

„Labas vakaras“ ištarę Vilniaus alytiškiai vienas kitam, šiek tiek pašurmuliavę ir pajuokavę, patogiai įsitaisę „Skalvijos“ kino teatro krėsluose, dėmesingai žiūrėjo kraštiečio režisieriaus Arvydo Kinderio dokumentinį filmą „Labas rytas, Alytau!”, į kurį maloniai pakvietė pats filmo autorius.
„Griekas“ buvo praleisti tokią progą. Juk tai dovana, „du viename“ – susitikimas su senais pažįstamais bei galimybė išvysti filmą apie gimtąjį miestą su garantija, kad praturtinsi savo istorines žinias. Greit pralėkė istorinės ekskursijos ekrane laikas, leidęs ne vienam žiūrovui išgirsti negirdėtų faktų apie Alytų, miesto didvyrius, sugrįžti į savo jaunystės laikmetį. Pasibaigus filmui kūrėjas buvo apdovanotas aplodismentais, o pasiilgę dzūkiškos šnektos su alytietiškomis gaidelėmis balse buvę alytiškiai neskubėjo skirstytis…

 

Ačiū už filmą Arvydui Kinderiui taria ir glūkoidai, savo internetinės svetainės šeimininkai, iš kurių ne vieną buvo galima išvysti filme, komentuojančius jų jaunystės muzikinio gyvenimo spalvingus įvykius bei sudėtingo laikmečio peripetijas…

Nenuilstančio glūkoidų fotoreporterio ir apžvalgininko Vytauto “San Simno“ Stanevičiaus fotoreportažas apie ARVYDO KINDERIO  vaidybinio – dokumentinio filmo “Labas rytas, Alytau!“ pristatymą Vilniaus alytiečiams, vykusį “Skalvijos“ kino teatre, gegužės 10 d Vilniuje.

Ateikite pas Romą Kalantą

2018 m. gegužės 14 d. 17.30 val.  šalia V. Krėvės 6 namo kukliai paminėsime Romo Kalantos žūties 46-osios metines. Jei tau nesvetimos “Flower Power” nuotaikos, ateik. Ir atsivesk vaikus.

O pernai buvo taip:

KAS IR KAIP BRANGINA ROMO KALANTOS ATMINIMĄ
ROMO KALANTOS DEGLAS

Filmas “Labas rytas, Alytau!“. Dovana Vilniaus alytiškiams

Filmo pristatymas  Vilniaus “Skalvijos“ kino teatre, gegužės 10 d. 19 val. Įėjimas nemokamas.
Prieš filmą ir po jo bus galima įsigyti  filmo DVD.

Arvydo Kinderio indėlis Alytaus kultūrai auga. Šį kartą – filmo režisieriaus amplua nukelia laike į miesto istorijos slėpsnius ir dabarties aktualijas. Tai dovana tikriems alytiškiams, Alytaus gyventojams, Vilniaus alytiškių klubui ir visai Lietuvai

ARVYDAS KINDERIS

Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo proga sukūriau istorinį – vaidybinį – dokumentinį filmą “Labas rytas, Alytau!“. Pagrindinė tema laikas ir miestas. Ją pasakoja Senelis (aktorius Sigitas Jakubauskas pažįstamas daug kam iš serialo “Naisių vasara“) anūkui Adomėliui ( aktorius Jonas Mikelionis šv. Benedikto gimnazijos 3 klasės mokinys) atvykusiam iš Britanijos trumpų vasaros atostogų. Jie lanko įvairius miesto istorinius objektus, prisimena istorines asmenybes prisilietusias
prie šio miesto kūrimo.( Vyautas Didysis, Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė, Antanas Tyzenhauzas, dailininkas Mistislavas Dobužinskas, Adolfas Ramanauskas – Vanagas, Jurgis Kunčinas, Rimas Burokas, Anzelmas Matutis, 80 muzikinis gyvenimas parke ir kt.).
Istorija pasakojama nuo XIV a. iki XX a. devinto dešimtmečio, t.y. faktiško valstybingumo atkūrimo. Ypatingas dėmesys skiriamas XX amžiui.
Filmo trukmė 1 val. 17 min. Kompozitorius Jonas Jurkūnas sukūrė muziką, o aktorius Vladas Bagdonas savo sodriu balsu įgarsino užkadrinį tekstą, kuris komentuoja istorinius įvykius.
 Dalyvaus kūrybinė grupė: filmo režisierius Arvydas Kinderis, operatorius Alius Mikelionis, garso režisierius Andrius Abromavičius, aktoriai Vladas Bagdonas, Sigitas Jakubauskas.
 sdsdgfg
Filmo “Labas rytas, Alytau!“treileris