Paukščių akademija. Ironiškas novelių apsakymas. Pirma dalis

Studentiškas laikas. Sovietmetis. Novelės. Prieš išleisdamasas knyga, apdairus rašytojas pasinaudos glūkoidų tinklapiu – žinutės ištransliavimu į Jūsų PROTUS ir ŠIRDIS. Kiti rengia pompastiškus abejotinos vertės poezijos knygų,  kurių niekas neperka, pristatymus. 21 amžius patogus tuo, jog užverstas grafomanų knygelėmis ir literatūriniais šedevrais: tinka visiems skoniams – aukštų meninių standartų ieškantiems ir neturintiems joko supratimo apie meną. Bet svarbu imti ir skaityti. Šias undergroundines noveles parašė žmogus, pageidaujantis būti nežinomu. Bet atomazgoje žada atsiskleisti. O jūs paspėliokite. Gal pavyks. 

KEISTAS KĘSTAS

Viens, du, trys… pradedam.

Vilniuje švis. Saulės spinduliai veržte veršis pro autobusų stoties langus. Skverbsis į visų gyvų. Ir negyvų daiktų akis.

Judėjimas prasidės. Plačiais mostais mosikuos valytojos. Išdidžiai pyks. Ant šiukšlių. Ir netvarkingų paukštukų. Marmaronai (*1) kaukšės.  „Čečiotką“ (*2). Kerziniais batais. Vis čiupinės mažas dėžutes. Ant pečių. Kartais kažką pasufleruos į tas dėžutes. Ir vėl kulniuos. Pro nusilesusius paukštukus. Nutūpusius ant suolų. Nusilesėliai miegos. Kaip angelai. Padėję galvutes ant sparnelų. Sapnuos. Dangiškus liūliukus. Kol neprikels marmaronai.

 

Praslinks šešėliai. Liūdnais veidais. Paukštukai. Iš kitos Paukštukijos (*3). Po du maišu. Ant pečių. Linguos į šalis. It pingvinai.

Griausmingai karksės garsiakalbiai. Vienus varys į autobusus. Kitus – iš autobusų. Tretiems primins, kad autobusai gali suvažinėti. Netyčia. Čia- stoty.

Atsidursi šviesų, garsų sumaišty. Ir tu. Išlipsi iš autobuso su tėvu. Apaksite. Apkursite. Nuo sostinės blizgesio. Ir skurdo. Kopsite laiptais. Pereisite geležinkelio stoties aikštę. Važiuosite troleibusu. Nr.1. Čia užklyks ant tavęs. Tipas. Recidyvistinės išvaizdos.  „Čevo stoiš“. “Prochodi“ (*4). Pasiųsi tu jį toli. Gal kur nusinešė saulę miškai?“ Galvosi: negi ir  Paukščių akademijoje (*5) tokie snapai? Ištinę. Ir mėlyni. Ne. Ten bus kiti. Kultūringesni.

 

Ten bus gražu. Dangoraižis. Pilkos kolonos. Užrašas: „Paukščių akademija“. Parketas. Ąžuolo. Ot!

Žengsi nedrąsiai.  Išvysi lentelę: „Priėmimo komisija“. Dvilinki siūbuos paukštukai.Kaišios popieriukus. Dėdėms ir tetoms. Išdidiems. Kaip faraonams. Sostuose.

Prieisi prie sosto ir tu.

– Iš kur?

– Iš…

– Aišku…

– Kariuomenėj tarnavai?

– Kad aš…

– Aišku…

– Sveikatos pažymos yra?

– A…

– Aišku. Pirmas egzaminas liepos pirmą.

– Aišku?

– Aaaaišku…

Išeisi. Neverksi. Neisidžiaugsi. Neliūdėsi. Sakys. V.Kernagis (*6). Tėvą sutiksi autobusų stoty. Parvažiuosit namo. Valio. Po kiek laiko vėl. Sostinė. Liepos pirmoji. Dangoraižis. Pilkos kolonos. Paukščių akademija. Parketas. Aktų salė. Daug suolų. Daug paukštukų. Daug  plunksnagraužių (*7). Viena lenta. Vienas rašinys. Nekvėpuot. Nepumpsėt. Galvyčių nekraipyt. Vieną rašinį rašyt.

Rašysi. Rašysi. Rašysi. Gausi. Trejetą. Penkiabalėj sistemoj. Bus siutas. Globalinis. Rodos, sudraskysi. Į bilijoną akademyčių. Kolonyčių. Sostinyčių. Kažkayčių. O paskui. Siutas dings. Bus vien penketai. Akyse.Žemėj. Ore. Ir danguj. Panašiai sakys. Toks dėdė. K.Binkis (*8). Penketai. Ir egzaminų lape.

Žodžių reikšmės:

1. Marmaronai – tokie vyrukai. Milicininkai. Mėlynai raudonai apsirengę. Geriau su jais nedraugauti. 2. Čečiotka – toks šokis, kai bandoma batų kulnais įkalti vinį į grindis. 3.  Paukštukija – tokia šalis, kurioje daug paukštukijų. Vadinosi „SSSR“. 4. „Čevo stoiš. Prochodi“ – rus. „Ko stovi. Praeik“. 5. Paukščių akademija – tokia vieta Vilniuje, kurioje vieni mokyti moko kitus. Būti mokytais. Kad šie mokytų nemokytus. 6. V. Kernagis- barzdotas dėdė, dainavęs lakštingališkai. 7. Plunksnagraužiai – studentų kankintojai. Dėstytojai. 8. Binkis. Jis gi Kazys. Poetas rašęs ne tik apie aguonas. Ir apie kitus augalus…

Reklama

DVI “DAINAVOS” (atnaujinta 21 rugs. 2018)

VYTAUTAS STANEVIČIUS

imageFutbolas grįžta į glūkoidus. Ir tai byloja apie platų glūkoidų interesų spektrą. Čia jaukiai įsikūrę rokeriai, melomanai, muzikai, kompozitoriai, poetai, režisieriai, dailininkai, skulptoriai, medikai, keliautojai, hipiai, pankai… Galima vardinti ir vardinti. Vienu žodžiu – GLŪKOIDAI. Ir tai yra puiku.

Šįkart pakalbėsime apie futbolą, dvi Alytaus “Dainavas”- čempionšką ir naująją, kuri dar nenuskynė čempionų laurų, bet šiame sezone neblogai sublizgėjo Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyre, iškopdama į pusfinalį.

Pradėkime nuo linksmosios dalies, t. y. nuo senosios – legendinės “Dainavos” komandos draugų susitikimo. Šie veteranai, turėdami savo gretose tokį šaunų organizatorių ir visokių “vibiegų” pramanytoją Vytą Malinauską – Watą, jo paskatinti, daug negalvoję, susibėgo pas jį į namus prisiminti senas kovų dienas futbolo aikštėje. Juolab, kad Alytuje viešėjo trumpam iš Anglijos sugrįžęs Romas Dumbliauskas – Dumblė (beje, Dzilbaus suolo draugas mokykliniais laikais). Ne, Romas Anglijoje futbolininko kontrakto nepasirašė ir tikriausiai gyvena kiek kukliau nei futbolininkas milijonierius, bet mena milijoną džiugių akimirkų, praleistų su “Dainavos” komandos draugais ir nesiskundžia savo senjorišku statusu. Kaip Watas sakė: “milijonų neturim, bet žarstom”. Laikas šiems vyrukams pabalino smilkinius, praretino bitliškas šukuosenas, bet neatėmė akių žvilgesio, kalbant apie jo didenybę FUTBOLĄ.  Kalbėta apie kurioziškus įvarčius vos ne iš aikštės vidurio, apie nuotykius išvykose, apie tai, kas dabar kokioje svorio kategorijoje, o čia nepralenkiamas Romas Elsneris su savo + 100, atsivežęs užkandžiui… arbūzą, taip patikusį Watui. Tyliai užsiminta, bet garsiai pakvatota ir apie tai, kas lieka tik draugų rate (kažin? ☺). Daug kas geru žodžiu paminėtas, o jeigu ir pašposinta, tai be sarkazmo – vyriškai, linksmai ir atvirai… Šie vyručiai žodžio kišenėje neieško. Gaila, bet aplinkybės sutrukdė pasisvečiuoti kai kuriems lauktiems draugams, tačiau jie prisiminti tą vakarą ir turėjo žagsėti ☺ Prisiminti ir tie, kurie jau niekada nebus kartu, o pasimatysime tik TEN.

Įsismarkavus vakarui, kai kurių kolegų paprašyta telefonu pasiaiškinti, kodėl jie ne kartu. Pavyzdžiui, Šekspyras turėjo geležinį alibi – žvejojo kažkur… Svėdasuose. Nežinia, ką jis pripasakojo Tolikui Dubickui pagavęs, nes tas nepatikėjęs sakė, kad kitą dieną perskambins ir pasitikslins, ar šis “ribokas” nepamelavo apie laimikį. Šekspyras dar tik žvejojo, o pas Watą kompanija smaguriavo skanią, kvapnią dūmu ir dar šiltą rūkytą žuvį – sterką, pagautą Simno ežere Aurimo Vilkinio. Kiek pavėlavęs atriedėjo savo Toyota minėtas Romas Elsneris. Draugai nepyko, priežastis daugiau nei pateisinama – teko būti rungtynių komisaru Marijampolėje. O va, Romas Radivonas, papriekaištavęs Dumblei, kad neskambino apie trumpą sugrįžimą, kiek pabendravęs su bičiuliais, pats anksčiausiai “nusiplovė”. Bet užtat atsirado linksmai nusiteikęs Jonelis Eidukevičius su gitara. Jis, kaip ir pridera, gyvenant Wato kaimynystėje, “atskubėjo” paskutinis. Gi Juozas Aleksierius nevėlavo kaip ir žaisdamas gynybos grandyje. Dar daugiau, jis puikiai atrodė, kaip iš kokio LIDLO reklamos… Nors “po teisybei” ir Elsneris atrodė kaip iš holivudinio atviruko ☺ Kas žino, gal turėsime puikų aktorių neeilinio mafijozo rolei.

Dabar nusikelkime į jaukų Alytaus stadioną, kuriame LFF taurės pusfinalio rungtynes žaidė šiandieninė Alytaus „Dainava“ su Kauno „Stumbru“. Kauniečiai yra aukštesnio rango komanda nei alytiškiai. Vasarą jie gan sėkmingai žaidė preliminarinėse Europos taurės varžybose, o dabar žengia trečioje „A“ lygos pirmenybių vietoje. „Dainava“ Lietuvos 1 lygos pirmenybėse – penkta. Ir jau patekimas į pusfinalį yra nemenkas jaunos Alytaus komandos pasiekimas. Saulėtas oras, daug futbolo mėgėjų bei aktyvi „Dzūkų tankų“ fanų parama tribūnose leido tikėtis sėkmingo alytiškių žaidimo. Suprantama, kad ir „Dainavos“ veteranai buvo stadione, tik šįkart tarp žiūrovų, kurių tarpe buvo galima išvysti ir glūkoidą Joną Kudirką su savo ištikima bendražyge ir supratingąja gyvenimo meile. Rungtyniaujant netrūko emocijų nei aikštėje, nei tribūnose. Bet jei pats neįmuši, varžovai nesnaus ir stengsis pasinaudoti tavo klaidomis. Tad nors nagus graužk iš apmaudo, kaip ta simpatiška žiūrovė tribūnose, kad kamuolys nelindo į varžovų vartus. Nepadėjo nei jos kerintys apžavai, nei San Simno burtai su kamuoliu už Kauno „Stumbro“ vartų ☺ Nepasinaudota istoriniu šansu iškopti į finalą, kuris įvyks rugsėjo 30 d., ne kur kitur, o čia, Alytuje. Pralaimėta stipresniam varžovui. Paprašius šių rungtynių komisaro Romo Elsnerio pakomentuoti susitikimo baigtį, jis buvo diplomatiškas: „rezultatas galėjo būti didesnis ir mažesnis…“, pagalvojęs akimirką dar pajuokavo, „pirmiausia reikia apsiginti, o varžovai įsimuš į savo vartus patys“ ☺

Kitas legendinės „Dainavos“ veteranas Kęstutis Giedraitis buvo lakoniškas ir tarsi norėdamas perfrazuoti  režisieriaus Gajaus Ričio filmo „Lok, šauk arba stauk“ pavadinimą, tarstelėjo: „lėk, spirk, išsiimk…“ Labai paprasta.

Dauguma sirgalių po rungtynių skirstėsi nesubjurusios nuotaikos ir dėkojo saviškiams žaidėjams už norą pasiekti pergalę.

Reziumė, vaizdų nestokojo nei dieną prieš rungtynes, nei rungtynių metu aikštėje bei tribūnose..

Fotogalera: auksinė ‘DAINAVA’ pas Watą

 

 

 

 

Alytus: futbolas atgimsta || Foto Vytautas Stanevičius || Garažų klipai 2018

KELIAUJANTI POEZIJOS KNYGA

VYTAUTAS STANEVIČIUS

image

Kasdieninio gyvenimo rūpesčiai suirzusio pasaulio fone, mus jungiantis, nenumaldomai vedantis- genantis laikas ir vis dar svarbiais praeities ženklais kalbanti mūsų tėvynės žemė -įsiklausykim, išgirskim vardan tos – Alvydas Jegelevičius

Gražų rugsėjo pavakarį Lietuvos rašytojų sąjungoje gausiai rinkosi knygos ir poezijos bičiuliai. Čia vyko jau antrasis mūsų kraštiečio, glūkoido, kompozitoriaus, muzikanto, poeto, eseisto Alvydo Augustino Jegelevičiaus poezijos knygos  EILĖS IŠ EILĖS sutikimas. Pirmasis – biržely apie kurį taip pat rašė glūkoidai. Kuo jie panašūs ir kuo skyrėsi? Ir tada, ir dabar buvo daug poezijos, bet šįkart solenizantas labiau jaudinosi, gal, kad vakaro programą papildė savo kompozicijomis gitarai jo jaunėlis sūnus Saulius. Malonu buvo matyti dviejų Jegelevičių bendradarbiavimą. Sauliaus gitaros akordai ir kerintis jo balso skambesys puikiai derėjo kupinoje poezijos atmosferoje. Šiltais aplodismentais renginio svečiai apdovanojo aktorių Ramūną Abukevičių. Ypatinga vakaro viešnia – aktorė Gražina Urbonaitė, užvaldė publiką jausmingu, nuoširdžiu  Alvydo kūrybos skaitymu, už ką buvo apdovanota glėbiu raudonų rožių. Šioje poezijos šventėje dalyvavo poetas, literatūros kritikas Vainius Bakas, kuris pažymėjo, jog tai svarbus Dzūkijai ir Alytaus kraštui įvykis. Įsismarkavus kūrybiniam vakarui Alvydas padovanojo naujutėlaičių savo poezijos knygų EILĖS IŠ EILĖS su pageidavimu, kad perskaičius jos keliautų iš rankų į rankas.

Tie, kurie negalėjo kartu su Alvydu pasidžiaugti jo nauja poezijos knyga, spalio 12 dieną kviečiami į Punską. Tai puiki galimybė apsilankyti šiame lietuviškos žemės lopinėlyje ir atrasti tą nuostabų bendrumo jausmą, kartu klausant jausmingų, meile Lietuvos žemelei pulsuojančių eilių, apie kurias aktorė Gražina Urbonaitė pasakė “Tokio grožio neįmanoma blogai perskaityti…“ Telieka pritarti, eilės tiesiog užburia, žadina meilę Tėvynei, jos praeičiai, padeda subtiliau pažvelgti į mūsų tėviškės grožį. Jų
beklausydamas supranti, kiek daug ir nedaug tereikia žmogui mūsų žemelėje…

Kūrybinės sėkmės Tau, Alvydai, ir toliau dainuok meilę Tėvynei, kuri ataidėtų kiekvieno iš mūsų širdyse…

Gydytojas glūkoidas išplėšė žmogų iš mirties nagų

Žurnalistė Inga Saukienė, jau dešimtmetį gvildenanti sveikatos temas, 15min portale aprašo neeilinį įvykį, kurio fokuse glūkoidas chirurgas dr. AUGUSTAS BEIŠA.

Kaip pasakojo pats 15min pašnekovas, savaitgalį jis su šeima ilsėjosi Birštone ir užėjo pavalgyti į kavinę.
„Netoliese prie staliuko pasigirdo kažkoks triukšmas. Žmona sako: „Žmogus užspringo, gal tu nueik ten.“ Aš iš pradžių nesureagavau, toliau naršiau telefone. Tada žmona pakartojo: „Ten rimtai žmogus užspringo, tau tikrai reikia eiti.“ Tuo metu žmogus jau negalėjo kvėpuoti, nors dar buvo nepraradęs sąmonės ir stovėjo ant savo kojų. Pradėjau jam taikyti Heimlicho manevrą.
Viskas užtruko pusantros minutės. Iš pradžių atrodė, kad niekas nepadeda, bet galiausiai žmogus pradėjo įkvėpti, aš dar kartą smarkiai spustelėjau jam po krūtine, ir kąsnis išlėkė iš jo kvėpavimo takų į išorę. Žmogus atsigavo. Kai po 20 minučių atvyko greitoji pagalba, jis jau visiškai normaliai jautėsi, todėl medikams beliko jį tik apžiūrėti ir užpildyti dokumentus“, – aiškino A.Beiša.
Medikas nevyniojo žodžių į vatą – jeigu užspringusiam vyriškiui nebūtų suteikta pagalba per pirmąsias minutes, po 20 minučių, kai atvyko iškviesta greitoji, jis jau būtų miręs.
Kaip vėliau prisipažino pašnekovas, tai ne pirmas atvejis, kai jis atsiduria „ne laiku ir ne vietoje“, o tiksliau – labai laiku ir vietoje.
„Vis pakliūnu į situacijas, kai reikia padėti, – tai avarija įvyksta prieš mano akis, tai užspringsta žmogus, tai dar kas nors. Todėl džiaugiuosi, kad, be mediko darbo, tarnauju dar ir Lietuvos kariuomenėje, kur vyksta pirmos pagalbos kursai, todėl tenka savo žinias atnaujinti“, – pasakojo chirurgas.

Visą straipsnį skaitykite čia::
Gydytojo žygdarbis, kurį privalo mokėti pakartoti visi: jei ne jis, užspringęs žmogus būtų miręs

Nirvana fan klubas Alytuje

 

Šlovė ir pinigai Kurto Cobaino nesudomino. “Nirvanai“ pasiekus zenitą, jis vis dažniau jautėsi užspiestas kampe ir turintis daryti tai, ko iš jo tikisi kiti. Jį, kaip ir Jimmi Hendrixsą išsiurbė ir suvalgė sistema. Gal todėl ir parašė šiuos žodžius – “gyvenu gerai, o baisiausias nusikaltimas – apsimetinėti, kad jus matydamas labai džiaugiuosi ir jaučiuosi laimingas“.
Kultinė grupė Nirvana, grunge atstovai, sunkaus roko arenoje paliko antrą ženklą. Pirmas priklauso banginiams Deep Purple-Led Zeppelin-Black Subbath. Kas paliks trečią ženklą? Reikia kantriai laukti.

RASA JUODIŠIENĖ

PRADŽIA
1994-ieji, ne-Alytus: nusižudo Nirvanos lyderis Kurt’as Cobain’as. Alytus: įkuriamas Nirvanos fanų klubas “Ginklo vaikai“. Viskas labai oficialu – nepelno siekianti organizacija užregistruojama Alytaus miesto savivaldybėje. Trise, kaip kokia Nirvana: Marukas – Marius Aukštikalnis, svajojo tapti lakūnu, muzika, kiek pamenu, nelabai domėjosi, Mika – Loreta Mikučionytė, klasiokė, bendražygė Nirvanos nemėgo ir klausė tik U2 ir aš, Rasa Unguraitytė, Nirvanos ir muzikos fanė, nutariam imtis VEIKSMŲ, ne tik trintis Alytaus parke ar prie “Lyros“ su Utenos “Bočių“ alum. Artimiausias tikslas buvo iškrapštyti visas Alytaus garažines grupes, ištraukti nirvanas iš rūsių ir padaryti koncertą.

Klubo patalpos buvo Alytaus parkas , prie “Angeles“ (suprask: Laisvės Angelo statula) . Ten rinkdavosi Alytaus neformalai: pankai, metalistai ir kiti prijaučiantys muzikai ar alui. Galėjai sutikt tokiu tipų kaip: Šimas (ma-tum-baa!), Pocė, kuris turėjo kalendorių su užbrauktom dienom kuriom gerė, išbraukydavo DAUG, Zwibelis – “Lyros“ ex-barmenas, miesto veikėjas, Bosas ex-bosistas grupėj Furija/Pessimus, Krylas, jis iki šiol aktyvus, grupė: BORA, zinas – Kablys, pankas Sirė iš grupės “Be Pavadinimo“ ir kiti.
Klubo veikla virė: ieškojom rėmėjų, Alytaus radijas skelbė apie susirinkimus, vietinė TV ėmė interviu (berašant straipsnelį pasiteiravom Alytaus TV dėl archyvinių įrašų, atsakymas: supelijo, nieko neišliko: Dalyvavom Alytaus radio laidoje (Povilo laida apie pankus). Kai dvi merginos pagaliau susirašė ant lapelio kokių “fuzų“ ir aparatūros reikia koncertui, beliko organizuoti Alytaus grupių koncertą Šaulių namuose 1994 vasarą, kodiniu pavadinimu IR KITOS ALYTAUS GRUPĖS. Grojo dauguma tuometinių alternatyvinių Alytaus grupių, o kai kurios ir susikūrė koncerto metu. Koncertas, aišku, buvo visiškas punk: nei įgarsinimo, nei kokybės, nei apšvietimo jame nebuvo, visos grupės dalinosi vienu girtu ex-Pessimus grupės būgnininku Sauliuku, bet koncertas įvyko ir, anot seno panko Povilo Kazlausko, jis buvo TIKRAS. Na, jei pankai giria, belieka tikėti. Tai buvo nuogas reginys, nekomercinis, be reklamos ir bilietų, be apsaugos ir vedėjų. PUNKS NOT DEAD.

BANDOM DAR KARTĄ.
Rudenį išvažiavau mokytis į Kauną. Bet ir KTU “barake“ (Vydūno al, KTU 14-as bendrabutis) galima rasti muzikų-mechanikų (Vaidas, grupė F.U. Porno J). Supratau, kad einam teisingu keliu. Šįkart apžiojom plačiai (burnelė ne uogelėm valgyt), kvietėm grupes iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės. Mika rūpinosi vieta ir aparatūra, aš – dalyviais, plakatais, info platinimu, scenos apipavidalinimu, aišku, turėjom pagalbininkų. Vieta: Alytaus statybos tresto salė, ant scenos buvo Nirvanos fan clubo “paklodė“, įėjimas su bilietais – net 3 Lt. Laikas: 1994 metu lapkričio 25 d. Stilius: alternatyva / metal / punk.

 

Drąsūs dalyviai:

Blyškūs Veidai (Vilnius)
F.U. Porno J. (Kaunas)
Wallow (Marijampole)
Garotte (Marijampole )
Sndrom of Chaos (Kaunas) (plakate nėra, bet dalyvavo)
Outcast (Alytus) (plakate nėra, bet dalyvavo)
Prosecutor (Kaunas)
Be Pavadinimo (Alytus)
Akiniai (Alytus)

Išplaukė tokios detalės kaip įgarsinimas, apšvietimas, garso kokybė. Bet pamenu, kai vienas iš F.U. Porno J. prasmego scenoje, nes ne tik purtė galvas, bet ir šokinėjo. Matyt Statybos trestas “pachalturino“ su scenos grindimis. Nežinau ar bankas “Hermis“, kaip rėmėjas, bent nutuokė kokia muzika skambės koncerte. Bet po šio koncerto su rėmėjais tapo sunku, o be jų ir klubo veikla nurimo. Sau ir kitiems įrodėm, kad ir merginos šį tą sugeba daugiau, nei būti puošmena prie alaus bokalo. Malonu buvo prisiminti ir ačiū visiems visaip prisidėjusiems, sudalyvavusiems, taip pat fan klubo nariams ir svečiams, pakentusiems profanišką koncerto organizaciją ir Nirvanos fan klubą!

It’s better to burn out than to fade away!

Miesto šventei artėjant: glūkoidų nuotykiai prieš 50 metų (1)

Trilogija “VIENOS DIENOS KRONOKA“ tai rašinys, publikuotas glūkoiduose prieš 10 metų. Istorija tampa istorija, kai faktai neišsitrina iš atminties ar kitų šaltinių, todėl ir kartojama. Artėjant miesto šventei, siūlome paskaityti ir prisiminti tai, ką patyrė glūkoidai prieš 50 metų savo kukliame provincijos mieselyje, kuriame visi visus pažinojo. Tai pirma dalis – apie miesto pliažą Lelijų gatvėje. Visi aprašyti dalykai – neišgalvoti ir nepagražinti, gali būti, jog kai kas tiesiog pamiršta. Alytaus planas 1967 gali praversti skaitant, o atspausdinus, jį tiktų pasikabinti kad ir palėpėje, ten kur stovi nereikalingi, bet kažkodėl neišmetami daiktai.aa

PLIAŽAS

Vasarą temsta vėlai. Alvydas su Gintu, kurių namus skiria 100 metrų, jau gerokai pramokę Morzės abėcėlę, prožektorių pagalba tariasi ką veikti kitą dieną. Tada namie telefonų Šikučių prospekte dar niekas neturėjo. Gal rytoj eiti į Vokiečių pliažą ir ten pavyks vėl pamatyti kaip būsimoji Alytaus futbolo garsenybė Algimantas “Liuba“ Eidukevičius lipa į pušį. Liuba labai bijo šunų. Vienas toks – Šančių plokščiadančių veislės šunėkas atklydo prie atokaitoje gulinėjančių Vytauto “Smiliaus“ Kunčino, Žorkos, Algirdo Žemaičio, bet tik būsimo “Dainavos“ puolėjo nervai neišlaikė – jis kaip koks Borneo salos papuasas akimirksniu įsliuogė į storoką pušį. Ši istorija ėjo iš lūpų į lūpas ir vasaros pabaigoje jau buvo kalbama, jog Liuba iš pušies išlipo tik vakarop, kai pradėjo temti ir buvo tikras, jog teritorijoje tarp Žemaitės gatvės ir pylimo nėra nė vieno keturkojo. Aišku, tai smarkiai perdėta ir neatitinka tiesos. Continue reading “Miesto šventei artėjant: glūkoidų nuotykiai prieš 50 metų (1)“

SVEČIUOSE PAS WATĄ

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Watas – šaunuolis! Mintyse gal ir ilgai brandino jaunystės draugų susitikimą Alytaus Kriaušiaus žemėse, o įgyvendino – staigiai, pasitaikius pirmai dėkingai progai. Į Wato kvietimą jo „laisvame plote“ Liepų gatvėje pavakaroti, pasidalinti dabarties džiaugsmais ir rūpesčiais bei iš širdies padainuoti susirinko futbolo komandai su atsarginiais prilygstantis nemandrų draugų skaičius. Svetingas šeimininkas buvo paruošęs nemažas sulčių atsargas šiai saulėtai gegužės dienai ir laukė didesnio svečių skaičiaus, deja, kai kam nepalankiai susiklostė aplinkybės. O gaila, čia laukta ir Wato buvusių „Dainavos“ futbolo komandos draugų, dviejų Romų – Dumbliausko ir Elsnerio, Remigijaus Klimavičiaus, Kriaušiaus senbuvio Laimučio Urbanavičiaus. Šekspyrui taip pat „darbo“ įrankiai ir gitara buvo paruošti.

gfgfdg
Tačiau buvo du iš “Aisčių“: Dzilbus, Viktoras su Jule, dar Kapitonas, Igoris, Jonelis Eidukevičius ir dar du Jonai – Verbauskas su Kudirka bei Vytautas Galbuogis, Bronius Matažinskas ir Vilius Vaicekauskas. O kur dar ir kai kurių antrosios pusės, tad Watui suktis prie sulčių „kranelio“ teko ne juokais. Tačiau jis pauzėse netgi vedė viktoriną iš „Dainavos“ futbolo komandos istorijos. Čia nepralenkiama buvo Valė, šalia savęs pasidėjusi du puikius prizus. Ne mažiau laimingas buvo ir Jonelis, su Igorio pagalba internetinėse platybėse atsekęs The Gun roko grupės kūrinį „The Sad Saga of the Boy and the Bee“, kurį mintyse niūniuodavo ir niūniuodavo, nesuprasdamas, koks čia „gabalas“ jam taip prikibo.
Na, o Dzilbus ir „bitlai“ – tarsi sinonimai. Už tai jis ką galėjo, tą ir padarė, daina „Yesterday“ nuskambėjo gyvai.
Šis Wato vakarėlis buvo smagi repeticija prieš susitikimą prie Glūko liepą su dar didesnėmis pajėgomis. Kad situacija būt artimesnė glūkoidų vasaros sąskrydžiams, trūko tik laužo Wato kieme ir palapinių ant žalios pievelės, bet šis scenarijus pasiliko Wato mintyse kitiems metams. Lai būna tai maža paslaptis…

Foto galera. Foto: Vytautas San Simnas Stanevičius