Apmąstymai prieš Vėlines

Tempdami glėbius gėlių į kapines, tarsi patvirtiname, kad labiau mylime Anapilin išėjusius... Lietuvoje tūkstančiai pasiligojusių, vienišų ir užmirštų žmonių, kurių nelanko artimieji... Aplankykime juos! Jie mūsų laukia... ANTANAS GRAMBA MAN NEREIKIA NIEKO Man nereikia liaupsių, man nereikia rožių – Man užtenka tavo duriančių spyglių. Man nereikia autostradų, vieškelių ir tolių. Man užtenka tako – basom... Skaityti toliau →

Reklama

Ką renkiesi: indulgenciją ar sąžinės priekaištus

Antanas tęsia aktualių problemų nagrinėjimą pasirinkta forma - eilėmis. Galimybė išsipasakoti išpažinties metu savo paklydimus, gauti atleidimą, o rytoj elgtis dar  biauriau - labai patraukli. O gal kalbėtis su Aukščiausiuoju be tarpininkų ir sąžinės likučių bei valios pastangomis taisyti savo klaidas? O kaip Jūs manote? ANTANAS GRAMBA TYLI IŠPAŽINTIS Vargonų muzika! Tu drebini skliautus, O... Skaityti toliau →

Promilių vergo prisipažinimas

Iš Lietuvos radijo pranešimų: „Praėjusį savaitgalį sulaikyta 500 neblaivių vairuotojų ... “ ANTANAS GRAMBA KELIAS Į NIEKUR Gal paskutinį kartą taurę į rankas imu Ir girtas greitkelin iš šunkelio vairuoju. Man šitas kaimo kelias per klaidus – Nuo seno autostradoj aš „kaifuoju“ ... Man promilės vienos jau negana – Dažnai ir nuo dviejų dar kraujas... Skaityti toliau →

Motinos dienos proga – eilės

ANTANAS GRAMBA Anksčiau pristačiau eilėraštį, kuriame „ kalbančios“ taurelės įvaizdžiu bandžiau atskleisti į alkoholio liūną puolusio žmogaus tragediją. Dabar skaitykite apie gyvenimo kasdienybę, kuri primena varginančią maratono distanciją ... Ją, man regis, dažniausiai bėga moterys. Šiame eilėraštyje pabandžiau pažvelgti per moteriškos sielos prizmę. Skambantis viltingas meilės motyvas lai įpareigoja mus, vyrus, savo supratimu, atjauta ir... Skaityti toliau →

Apie skaudulius eilėmis

Pristatome įprastą žanrą, neįprasta tema – apie besaikį moonshaino vartojimą. Antanas niekada neturėjo dėl to problemų, bet karas keliuose, žmogiškos tragedijos paakino jį rašyti. ANTANAS GRAMBA Esu 55 metų dzūkas. Rašau sau, deklamuoju vaikams, draugams ir anūkams. Į viešumą nelendu. Bandau išlaukti ir vertinti kritiškai tai ką rašau. Savo eilėraščius priskirčiau socialinei poezijai. Mane jaudina... Skaityti toliau →

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: