Karštuma-šaltumai

ALVYDAS A. JEGELEVIČIUS

Pakumpusi senukė eina, bara šitą vasarą ir Dzievulį, aktyviai mojuoja diriguoja savo bloznom rankutėm ir laiko stipriai savo taktą, melodeklamuoja kažką niurnėdama panosėj, kuria savo mantras – mur mur, mar mar, dar dar, bar bar – ir mina savo taką, muša savo taktą su savo muzika ir vis kartoja savo poterius-mantras…

Nu jir kam tu, Dzievuli, užleidai tokį karštumą, kad net dusas ima – nėr kuom kvėpuot, o žolukės ir gėlukės kokios – užtroškį ir nudegį – pažiūrėk ir pasigailėk, o paukštukai taigi balukių neranda, ba nėra ir va – tik plunksnukės tų paukštukų guli, ba skruzdės su kitais vabalukais jau iš jų atsigėrė, gal dar ir vanagucis kokis…

Tai ką dartės pasakysi, Dzievuli?.. Gal jau gana, pagailėk tu savo sukurtos žemelės jir savo vaikelių, kad tik nenusbaigtų šventa gyvastis mūsų žemelėj ir nepavirstų viskas juodom pieskom…

Bet vos tik kiek atšalo oras ir vėl pakumpusi senukė eina, mina savo taką, kala taktą, mojuoja diriguoja rankelėm ir vis bara Dzievulį, ir kartoja savo poterius-mantras…

Nu jir kam tu, Dzievuli, taip greitai mus atšaldei, kad net drebas ima – nėr kaulam oro anei šilumos, tik diegliai ir tas nesbaigiantis maudulys strėnose, sąnariuose…

Gal jau gana, pasigailėk tu savo žmonelių an šito svieto, katrie tavo žemelę purena drabnom rankelėm ir kasdien kartoja tavo vardą…

O bažnyčios stovi kaip įkaltos ir nekruta, nekruta visai. Ar jos girdi ką, ar negirdi?..

Tik jų varpai naktį atsikabina ir dangun nuskrieja pas Dzievulį. O jis cinksina sau, groja varpais, žaidžia spindulukais, su žvaigždukėm šoka pagal tos senukės muziką ir taktą, ale paryčiui, dar gerokai prieš gaidžius, varpai tie vėlei sukrenta sugrįžta atgalios ir pasikabina bokštų celėse, lyg niekur nieko čia nebuvo neįvyko…

O pakumpusi senukė vėlei mina savo taką, kala taktą, mojuoja diriguoja tom bloznom savo rankelėm, murmuliuoja panosėj savo mantras-poterius ir vis bara bara tą Dzievulį – nu jir kam, nu jir kam tu, Dzievuli, nu jir kam tu šitep…

EILĖS LIEJOSI LAISVAI

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Vilniuje, Žinijos draugijos Virtuvės klubą, birželio 6–osios, trečiadienio pavakarę užplūdo išalkę poezijos mylėtojai. Šio vakaro virtuvės šefui ALVYDUI AUGUSTINUI JEGELEVIČIUI nestigo nei dėmesio, nei pagyrų. Priežastis – septintosios jo poezijos knygos „EILĖS IŠ EILĖS“ sutiktuvės. Ją atspausdino Punsko „Aušros“ leidykla. Poezijos gurmanai turėjo unikalią galimybę „ragauti“ Alvydo „patiekalus“, kuriuos pateikė aktorius RAMŪNAS ABUKEVIČIUS, poetės Rita Makselytė, Neda Letukaitė bei jų plunksnos brolis Albinas Galinis. Ir visa tai fortepijonu akomponuojant pačiam maestro A. Jegelevičiui bei šmaikštaujant vakaro moderatoriui, „Naujosios Romuvos“ kultūros žurnalo vyr. redaktoriui Andriui Konickiui.
Gaila, bet poezijos vakare negalėjo dalyvauti naujosios A. Jegelevičiaus knygos „Eilės iš eilės“ redaktorius Vainius Bakas. Raštu dėkodamas „už galimybę prisiliesti prie poezijos, kuri suteikė daug gražių ir prasmingų vakarų“, redaktorius susirinkusiems padėjo ypatingai įsiklausyti į mūsų kraštiečio, „cikro“ dzūko talento dovaną. Toliau rašoma: „naujausioje Alvydo Augustino Jegelevičiaus – gerai žinomo kompozitoriaus, novelisto, poeto – knygoje „Eilės iš eilės“ iš tikrųjų chronologiškai publikuojami eilėraščiai, parašyti per pastarųjų šešerių metų laikotarpį (2011-2017 m.). Tekstuose autorius muzikaliai rikiuoja fonetinį skambesį. Rodos, pačios eilės plaukte plaukia iš ne sykį šioje knygoje apdainuotų Nemuno vilnių.
A. Jegelevičiaus poetikai šalia sąskambių ir metrinių formų būdingas gilus istorinis žvilgsnis. Eilėraščiai čia tartum sąmonės (ir savosios, ir tautinės-kolektyvinės) archeologija. Gausu archetipinės simbolikos, antropologiškos senųjų baltų genčių pajautos. Eilėraščiuose tarsi perkasami gausūs, tam tikrus savitus simbolius išlaikę istorijos klodai, mitopoetika. Kartu juntama ir topografiškai įvietinta poeto sąmonė, pasireiškianti ypatinga atida ir meile Dzūkijos kraštui. Čia į vienį susilydo protėvių ir dabartiniai pasaulio ataudai, paties poeto žodžiai tariant, „raktažodžiai, aidažodžiai, garsaraščiai“. Paprastų, šiuolaikinių žmonių pasaulis autoriui rūpi ne ką mažiau nei senasis, istorinis. Jų buitis paprasta, o kartu ir dvelkianti šiuolaikinio folkloro mitologija. Tai husqvarnų birbimas, kertantis andainykščius topolius ir kitokios paprastų žmonių „šnektavonės“. Eilėraščiuose gausu dzūkavimų, pašmaikštavimų, o kartais ir egzistencinio liūdesio dėl naikinamo senovės paveldo. A. Jegelevičiaus poetikoje įprasminamos įvairios istorinės temos nuo genetinės kultūros iki Romo Kalantos ir „gėlių vaikų“ atminimo, reflektuojama laisvė kaip gamtinė, kaip idėjinė, kokia ji gali būti žvelgiant per dabarties prizmę.
Autoriaus akiračiuose randasi įvairūs literatūriniai ženklai – dialogai su Faustu, kalbinama Gintaro Patacko poetika. Daugeliui eilėraščių būdingi leitmotyvai, rečitatyvai, primenantys liaudies dainas, kurias iš (pa)sąmonės, iš jautrios klausos, iš istorinių gelmių gaudimo užrašė tikras šiuolaikinis jotvingis – Alvydas Augustinas Jegelevičius.“

Alvydo Jegelevičiaus kūrybos sąvadas arba kūrybinis palikimas. Tai dar ne pabaiga. Laukiame daugiau …

Eilės liejosi laisvai || A. Jegelevičiaus knygos pristatymas || Garažų Klipai 2018

 

Alvydas Jegelevičius ir Vacys Matažinskas džiugina kūrybiniais purslais

〉〉 Alvydas visiems alyciškiams: tai knygelė – proga išsisakyt, atsiskaityt už tuos septynerius metus, kuriuose sutilpo 39-ios poetinės vibracijos, o svarbiausia susitikimas…

 

—   —   —  

〉〉 Vacys pristato antrą knygelę ir kviečia susitikti: gėlių neneškite, geriau paremkite euru-kitu. Leidyba – nepigus užsiėmimas.

Alvydas Jegelevičius: Romui Kalantai ir hipių kartai

ALVYDAS A. JEGELEVIČIUS

Romo deglas
(zongas)

 

 

 

Romo Kalantos ir gėlių
vaikų kartos atminimui

Skamba, skamba, skamba
Romo žodžiai neištarti
liko, liko randas
ir širdy ir atminty

Dega, dega, dega
Romo fakelas Kaune
niekad, niekad, niekad
jau negrįšim atgal – ne

Veda, veda, veda
mus du broliai svetimi
vienas šaukia – gėda
kitas guodžia – mon ami

Eikim, eikim, eikim
nesustokim niekados
neškim, neškim, neškim
savo širdis „vardan tos“

Vėliava laisvės žydės virš pilies
nieks neišdrįs mūsų laisvės paliest
nieks neišdrįs mūsų laisvės paliest
vytis ir vilkas budės prie pilies

Dega, dega, dega
Romo fakelas Kaune
niekad, niekad, niekad
jau negrįšim atgal – ne

Eikim, eikim, eikim
nesustokim niekados
neškim, neškim, neškim
savo širdis „vardan tos“

Vilnius, 2011–14

Alvydo Jegelevičius akordas.

baneris-new-year

Alvydas Jegelevičius sumanė išleisti kelias kompaktines plokšteles – savo dainų, parašytų pagal iškiliausių bendraautorių tekstus

main_000x000
Alvydo asmeninio fotoarchyvo nuotrauka

Visą straipsnį skaitykite Lietuvos Žinių portale

 

Būkim atsargūs su gyvūnais

Dėkojame Alvydui Jegelevičiui už rūpestį, pastebėjimus ir info apie tai, kas aktualu visiems gyvūnų mylėtojams, augintojams ar ateityje tokiais tapsiantiems. Ką reikia daryti, jei gaunate, tarkim, tokį mailą, SMS ar gyvą žinutę:

Labas rytas,
siunčiu labai svarbią info. Būtina visiems žinoti, nes visuomenė nepakankamai informuota. Man tai labai aktualu (nors jau per vėlu) – mano Skirmantė blužnyje turi tą prakeiktą ECHINOKOKĄ… Tai yra siaubas ir didelė bėda mūsų šeimoje…
echinokokas

Spausk čia, skaityk, gilinkis, suvok ir išvengsi tai, ko nelinkima ir priešui

Knygų mugė ir Aisčiai

Šių metų Knygų mugėje savo knygą “Dirbančios rankos” pristatė Shmuel Tatz. Alvydas Jegelevičius siunčia nuotrauką, kurioje šalia jo – patys tikriausi „Aisčių“ gimimo ar pirmųjų pasirodymų liudininkai ir dalyviai, kurių pavardės yra LT rock enciklopedijoje. Taigi – Eleonora Navickaitė ir Samuelis Tacas (Shmuel Tatz)
Alvydas siunčia linkėjimus alytiškiams ir draugams.

jago_navickaite_mule