Nepriklausomybės diena su nauju Šekspyro klipu ir intro rinkimams

Tai ne apie paminklą P. Cvirkai, ne apie kitus – vienokius ar kitokius, nes ir ant Petro, ir ant vienokių ar kitokių paminklų balandžiai… (š)dergia; tai – apie paminklą TĖVYNEI, kurios ŠIRDY atsiranda ir ugnija mūsų gyvybė… Taip Albertas “Šekspyras” Antanavičius pristato savo naujausią dainą, skirtą Nepriklausomybės dienai paminėti

ALBERTAS ”ŠEKSPYRAS” ANTANAVIČIUS – PAMINKLAS || garsas – Giedrius Balutis || vaizdas – Garažų Klipai 

Nepriklausomybės diena,  kitaip 1918 metų vasario 16 data mūsų tautai tiek svarbi, jog ją minėti ir švęsti tampa Padoraus Tautiečio prerogatyva. Toks pilietis suvokia: tą dieną priimti sprendimai Lietuvai –  gyvybiškai svarbūs. Svarbesnių ir reikšmingesnių tiesiog nėra. Nebent Žalgirio mūšis, kuris atvėrė galimybę Lietuvai kelis šimtmečius viena ar kita forma neišsitrinti iš politinio Europos žemėlapio.

Nebūtų Vasario 16 – nebūtų ir Kovo 11. Lietuvos teritorija būtų įkorporuota į šiaurės vakarų guberniją Rusijos valstybėje, geriausiu atveju taptų pusiau kolonija, kaip dabar Baltarusija. Bet tokia situacija labai džiugintų šiandieninius sovietmečio aborigenus, vis dar kliedinčius apie sugriautus kolūkius ar pramonę.

Į Vasario 16 ir į artėjančius rinkimus žvelkime Padoraus Tautiečio akimis. Kad žvelgti, būtina nupiešti vidinį Padoraus Tautiečio portretą. Požiūris į du svarbius Lietuvai aspektus. Pavyzdžiui, glūkzauras Virgius Beiša 2004 metais sako: dabar aš sąlyginai ramus – Lietuva NATO ir ES narė, o viduje palaipsniui susitvarkysime. Šiandien tai kertinis požiūris į mūsų valstybę aplamai. Nuo to reikėtų pradėti konstruoti savo suvokimą apie prezidentus, seimūnus, merus ir visą renkamą valdininkiją in corpore.

Toliau.  Padorus Tautietis niekada nebalsuos už  pakelės krūmuose tūnantį politinį narcizą, dažnai populistą ar tautos gelbėtoją (nuo ko?) Tačiau tokie, išdygę iš niekur, sugeba virtuoziškai manipuliuoti plebso jausmais. Paprastuomenė nesunkiai tam pasiduoda, ba: menko išsilavinimo, moka vieną (beveik) užsienio kalbą, todėl pasaulėžiūrą jiems labai sėkmingai formuoja Sankt Peterburgo trolių fabrikas. Jie šventai tiki, kad valdžia kelia atlyginimus, pensijas. Beje, apie pensijas: jas nekelia, o, atsižvelgiant į kainų lygį, tik bando indeksuoti ir dar nesėkmingai.

 

Kai Padorių Tautiečių kritinė masė viršys vidutinį rinkėjų skaičių, Lietuvos valdžiažmogių gretose niekada nematysite tokių “perliukų” kaip Šustauskas ar Gražulis, Paksas ar Uspaskich.

Padorus Tautietis atiduos pirmumą kompetencijai, ne partiškumui. Pavyzdys. Rokas Masiulis, Jaroslav Neverovič, Ingrida Šimonytė, Linas Linkevičius. Šie ministrai, buvę ir esami yra skirtingų partijų (ar nepartiečiai) atstovai, tačiau juos vienija vienas bruožas – kompentencija ir suvokimas tai ką daro.

Padorus Tautietis turi išsiugdęs kur kas jautresnes antenas valdžiažmogių manipuliacijoms su paprastuomene atpažinti. Pavyzdys. Premjeras išsikvietė parduotuvių viršininkus ir barėsi, kad maisto kainos per didelės. Matote, koks aš kietas. Bet nejučiomis parodo, kad dar ir bukas. Savybės kietas ir bukas nėra blogis ir tam tikrose pareigose gali praversti. Paspėliokime kokiose.

Tai tik įžanga rinkimams. O dabar minėkime ir švęskime Nepriklausomybės dieną. Ateikime prie Angelo, susitikime su bendraminčiais, išgerkime po pintą alaus, pažiūrėkime koncertą ar filmą. Pažiūrėkite naujausią Šekspyro klipą. Jis ten – posto viršuje. Dar aplankykite Garažų Klipus mūsų tinklapyje.

Sveikiname su Nepriklausomybės diena. Švęsk linksmai ir vilkis, jog  Lietuva išmoks demokratijos pamokas ir nepraras budrumo tarptautinėje sferoje, mažins valdininkų armiją, mokesčius ir draudimus.

Reklama

…O kas Jus praminė „Šekspyru“?

VYTAUTAS STANEVIČIUS

PIRMAS ĮVYKIS

Įsibėgėja visų ilgai lauktoji, bet taip greit pralekianti žalioji vasara. „Lenktyniauju“ ir aš su ja. Kol finišo juostelės nematyti, stengiuosi palaikyti tempą. Vasaros pasiūlyta sparta, jau nuo pat starto aukšta, tačiau laikausi žingsnis žingsnin, kaip ir „senais gerais laikais“. Renginys veja renginį. Koncertai, parodos, gimtadieniai, šventės, kelionės, atlaidai, susitikimai… Tačiau laukiamiausias įvykis (man) šią vasarą… pasaulio futbolo čempionatas. Rašau tai drąsiai, gal net per drąsiai, bet toks esu ne vienas ir pritariančių čia, glūkoiduose, taip pat netrūks. Komentaruose pasiruošęs išklausyti kiekvieną, o dar geriau – prie Glūko.
Taip, taip, susitikimas prie Glūko liepos pirmą savaitgalį irgi turi savo reikšmingą ir nepajudinamą vietą glūkoidų reitinguose. Pirmas liepos savaitgalis – susitikimas prie GLŪKO ir TAŠKAS. GLŪKOIDUI – ŠVENTA.
Šiandien dar tik birželis, kuris jau pasiūlė ir vykdo savo programą. Prieš keletą dienų vykęs glūkoido Jegelės poezijos knygos „Eilės iš eilės“ pristatymas buvo tarsi pirmasis ratas šioje vasariškoje karuselėje. Jau visai nedaug beliko ir iki Alytaus miesto gimtadienio…

Jaunųjų muzikantų forumo fotoreportažą, autorius Vytautas “San Simnas“ Stanevičius, rasite fotogaleroje :

Tarp šių glūkoidams svarbių įvykių įsipaišė kuklus, bet labai šiltas ir malonus pasimatymas Alytaus muzikos mokykloje. Alytiškiai muzikos pedagogai pakvietė į svečius „Šekspyrą“ (Albertą Antanavičių) į ten prasidėjusią jaunųjų muzikantų vasaros stovyklą. Patyręs bardas puikiai žinojo, kas domina mažuosius, kad bendravimas virstų švente. Tam pasitarnavo ir puikiai parengtas repertuaras. Vaikučiai, jų pedagogai su svečiu, jaukiai įsitaisę ant šalia mokyklos žaliuojančios pievelės, negailėjo vienas kitam abipusių katučių, nors dainavo tik vienas iš jų – „Šekspyras“. Neatsispyrė jo balso ir dainų žodžių magijai pro šalį Kurorto gatve ėjusios moterys, stabtelėjusios, kaip joms atrodė, trumpam, bet taip ir išklausiusios viską nuo pradžių iki paskutinio akordo. Juk viskas iš širdies į širdį. Pauzėse tarp dainų svečias neturėjo atokvėpio, nes žingeidūs vaikai beklausinėdami stengėsi sužinoti viską apie šį įdomų dėdę. Vienos pertraukėlės metu linksma trimitininkė leido man pasijusti laimingu Louis Armstrongu, parodžiusi, kaip reikia pūsti „dūdą“ ir man pasaulis tapo nuostabus.

 

Tada ir pastebėjau šiame nuostabiame Alytaus gamtos kampelyje tarp žiūrovų (o gal jis mane, trimito „virtuozą“, pamatė anksčiau) dar vieną dėdę – glūkoidą Algirdą Žemaitį, juolab, kad jo namai „rubežiuojasi“ su muzikos mokykla. Linksmai bei gražiai gyvena Algirdas. Linksma bei gražu buvo ir man, pamačius ant balto popieriaus lapo vaikų nupieštus glūkoidus: maestro Alvydą A. Jegelevičių, „Šekspyrą“ bei kitus Alytui ir muzikos mokyklai nusipelniusius muzikus. Kaip ir dera menininkams, jų portretai smagiai plevėsavo vėjuje tarsi pabrėždami laisvą, nevaržomą menininko prigimtį.

Kartu su Algirdu klastingų vaikų klausimų dėka sužinojome šį tą naujo bei netikėto apie dar mažojo Alberto vaikystę. Kantri mergaitė iš „ketvirto suolo“, ilgai laukus savo eilės, nesivaržydama paklausė: „…O kas Jus praminė „Šekspyru?“ Sužinojome visą tiesą apie Albertą, o tas krikštatėvis – jo treneris Antanas Bytautas. Nemažas siurprizas mažiesiems alytiškiams, būsimiems scenų liūtams, buvo tai, kad jų svečias vaikystėje puikiai žaidė futbolą, mušė įvarčius ir gynė Lietuvos moksleivių futbolo rinktinės garbę.
Na, o mes to niekada nepamiršome. Tolimi ir rodos tokie artimi prisiminimai skatina norą dažniau matytis, bendrauti. Draugai iš vaikystės – dažniausiai visam gyvenimui.

 

 

ANTRAS ĮVYKIS

Jau kitą dieną Šekspyro sulaukė Simnas. Ten jis, charizmatiškoji sunkiojo metalo grupė iš Kauno THUNDERTALE bei vietos muzikantai grojo patriotiniame-sportiniame renginyje…. Čia ir Kastytis Pavilonis ir Liudas Ramanauskas, Šekspyras ir Simno jaunasis  (būsimasis) elitas

 

Albertas ir glūkoidai: linkėjimai merui VYTAUTUI GRIGARAVIČIUI

Vytautai, su Gimtadieniu! Sveikatos, sėkmės ir Tau, ir aplink Tave. Gimtadienio proga siunčiu vieno Tavo (kai dar buvai komisaras) “sodinuko“ “maliavą“. Prisiminkim…

Albertas “Šekspyras“ Antanavičius su bendraminčiais iš glūkoidų sąmbūrio

 

Šekspyro akustinis sveikinimas.  Nuoširdus ir subalansuotas.

Glūkoidų metų žmogus. Kas jis?

baneris-new-year

 Reikšmingi pasiekimai glūkoidų pasaulyje nedažni ir todėl negali būti nepastebėti. Alberto „Šekspyro“ Antanavičiaus dvigubą CD “Bunkerių paukščiai, arba 29 laiškai iš mūsų tėvų jaunystės“ turime kone kiekvienas savo garsų kolekcijose. Čia Albertas dainuoja savo eilėraščius apie pokarį. Būtent šia tematiką niekaip nepavadinsi komercine, popsova ar, dar daugiau – olialia kultūra. Tai sąmoningo tautiečio požiūris į istorinį tarpsnį, ypač skaudų ir svarbų Lietuvai.

2016 lapkričio mėnesį, kariuomenės dienos proga, Valdovų rūmuose vykusiam iškilmingam paminėjime už patriotizmo skatinimą, ugdymą ir panašius veiksmus,  KA ministras Juozas Olekas Albertui „Šekspyrui“ Antanavičiui įteikia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medalį civiliams “Už nuopelnus“. Averse – ąžuolo šakelė ir užrašyti trys žodžiai: Laisvė. Garbė. Tėvynė; reverse – medalio numeris– 416. Tai vieninteliai Krašto apsaugos medaliai “civiliokams“. Reikia pagarsinti, kad šitam paminėjime majoro laipsnis buvo suteiktas alytiškiui Ryčiui Ališauskui – jis mūsų visų žinomo (deja, jau amžiną atilsį) buvusio “Nemuno“ restorano barmeno Edmundo „Mundo“ Ališausko ir mokytojos Ritos Vosyliūtės sūnus. O Edmundą visad prisimename besišypsantį. Kitoks jis nemokėjo būti.

medalis-sekspyras

Beje, 2014 Albertui buvo įteikta ir Alytaus kultūros premija – taigi, mūsų miestas nepamiršo. Kone dvejus metus Albertas albumą kukliai pristatinėjo: išvažinėjo visą Dzūkiją ir gerą gabalą Lietuvos – nedideli koncertėliai mokyklose, bibliotekose, muziejuose, Valstybinių ir vietinės reikšmės švenčių progomis, per kitus ir kitokius renginius.

Kai pasidairai po Alberto darbo kambarį, akis užkliūna už kitų apdovanojimų, apie kuriuos, kažkodėl nekalbame. Pasirodo, šis šaunus vyrukas yra apdovanotas V.Kudirkos medaliu (Marijampolės šaulių skyriaus atminimo medalis), Dzūkijos medaliu (už dalyvavimą pėsčiųjų žygiuose), turi keturių ministrų bei Varėnos mero padėkas, dar kažko panašaus, tik mažesnio kalibro. Ir beveik VISKAM pasitarnavo būtent “Bunkerių paukščiai“ ir žmonės, vienaip ar kitaip prisidėję prie šio ilgo (dvigubo) albumuko apie pokarį. Vieną  – mūsų bendrą draugą – paminėti privalu, tai – Algirdas Žemaitis, paskatinęs Šekspyrą “šio darbelio“ imtis.

Šiandien šv. Kalėdos. Rinkime ALBERTĄ „ŠEKSPYRĄ“ ANTANAVIČIŲ glūkoidų 2016 metų žmogumi. Labai panašu, jog jis to vertas. Komentuose išreiškite nuomonę. Rezultatai nebus suklastoti, nes bent iki 2017 sausio 1dienos, tinklapis patikimai apsaugotas net nuo Kremliaus hakerių atakų.

Su šv. Kalėdom! Linksmo ir malonaus bendravimo.

Ateikite pas ŠEKSPYRĄ

SEKSPYRAS-CD-PRISTATYMAS

Rytoj, 2016 birželio 16 dieną,  5 valandą po pietų Albertas pristato savo galingiausią visų laikų kūrinį. Tai 2005-2007 ir naujausi 2016 metų dainuojami posmai. Renginys vyks kultūros oazėje pas Giedrę, kitaip dar vadinamoje J. Kunčino bibliotekoje, Ligoninės gatvėje. Albertui “Šekspyrui” Antanavičiui dvigubą CD padėjo išleisti: Ričardas Čiupkovas ir Alvydas Jegelevičius, Arūnas Bružas ir Giedrius Klimka, Marius Salynas, Rokas Gelažius, Vytautas Stanionis, Alytaus miesto savivaldybė ir visa krūva rėmėjų. Renginio finalui geriems draugams Albertas užpirko  puškutę andalūziško. Kviečiame dalyvauti.

sekspyro-cd-2016

Albertas “Šekspyras“ Antanavičius pristato savo CD apie pokario partizanus

Gegužės penkioliktąją Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje pristatyta Alberto Antanavičiaus-Šekspyro kompaktinė plokštelė „Bunkerių paukščiai arba 29 laiškai iš mūsų tėvų jaunystės“. Skaitykite::  Savivaldybės tinklapyje “Šekspyro kompaktinės plokštelės pristatymas Adolfo-Ramanausko Vanago gimnazijoje“

sekspyras_cd

cd_cover1 cd_cover2

 

A t g a r s i a i::

# 1
Prisimenant šiuos sunkius tautai išgyvenimus, Albertas ”Šekspyras” Antanavičius 2013 metais kalbasi su Liudu Ramanausku (radiostotis FM99). Albertas pasakoja apie savo dainą ”Paskutinis laiškas”, kurią dedikuoja pokario partizanams ir glūkoidui Algirdui Žemaičiui, pasiūliusiam idėją atsirasti šiai puikiai dainai.

Partizanai. Montažas – Dzilbus

# 2
Artėja Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14 d. pirmieji vagonai, prigrūsti Lietuvos gyventojų, pajudėjo Sibiro link. Verta paskaityti. Šalia to, aprašytas įdomus įvykis glūkoidų pasaulyje, kai vienas “draugas“ pavadina kitą draugą komunistu. Tai analogija į pokario partizanus, kai jiems buvo lipdoma bandito leiblas. Skaitykite:: Terminai ir likimai (viskas labai paprasta).

 

Šekspyras apie glūkzaurą Virgilijų

Gražu ir girtina, kai ką rašome apie glūkoidų visuomenę. Šį kartą Albertas “Šekspyras “ Antanavičius (apie kurį taip pat reikia parašyti – jis to vertas) rašo apie vieną iš glūkoidų pakūrėjų profesorių habil. Dr. Virgilijų Beišą. Virgis ir Dzilbus turi nerašytą tradiciją susitikti pavasarį Vidzgirio miške, o rudeniop Vilniuje arba šalia Vilniaus. Kartą Dzilbus besisvečiuodamas pas Virgį, lyg tarp kitko, pasakė: kažkoks lyg skausmelis pilve jaučiasi. Virgis paspaudė tą pilvą ir, pažvelgęs į vakaronei padengtą, stalą pasakė: čia vakarienė baigta, bet pratęsime ant kito stalo – Santariškėse. Tai tik apendicitas, bet  dar pusdienis, būtų kilę rimtos komplikacijos. Atsirasti reikiamu laiku ir vietoje, kartais palengvina būtį. Kodėl tai minime. Linkime, kad visiems, jei jau neišvengiamai turėsite sveikatos problememų, jų  sprendimas apsiribotų tik tokiomis operacijomis.
beisa-respublika

Žinome, kad žmogų lydi arba dar lydės įvairūs negalavimai, kurių prognozė gali būti letali. Kad tokios grėsmės būtų sumažintos iki minimumo – viso Virgiaus gyvenimo tikslas ir pastangos. Jis visad jam būdinga forma (faktais ir mokslo pasiekimais grįstais teiginiais) atsakys į klausimus apie sveikatą. Kaip atsakyti į bulvarinį klausimą: o jei visi gyvens sveikai, gydytojų kasta liks be darbo. Žinant, kad žmogus nėra protinga būtybė, tik protaujanti – bedarbystė negresia. Sveikatos srityje daugeliu atvejų mes būname sau priešai ir duondaviai medikams. Jei žmogus nori eiti durnyn, kas jam gali uždrausti? Virgis yra minėjęs, jog netinkami gyvenimo įpročiai sugadina sveikatą labiau negu genetiškai įkūnytos negalios. Kultūringo žmogus bruožas, apie kurį plačiai nekalbama:  rūpintis kūno sveikata būtina ne mažiau kaip ir savo dvasiniais skliautais. Tai turėtų būti gyvenimo aksioma.

Visas Alberto straipsnis išspaudintas “Respublikos“ laikraštyje, Nr. 170, 2015.02.06, kurį galite pasiskaityti čia ir dabar:

〉 Prof. V.Beiša ir jo šeimos profesija. Albertas Antanavičius