Ar mėgstate protingas ir orginaliai mąstančias moteris? 

Ar mėgstate protingas ir orginaliai mąstančias moteris?  Atsakymų, tur būt, turėtume visą įvairovę. Turime pasiūlymą kaifuoti, žiūrint Nijolės Oželytės pokalbį su Andrium Tapinu. Ponia Nijolė, Vilniaus hipiakų Zitos Kelmickaitės, Vytauto Kernagio ir kitų Beno chebrytės bendraamžė, o daugelyje požiūrio į mus supančius reiškinius – ir bendramintė. Pokalbyje tiek temų, jog smegenys raibsta, nors pašnekesio trukmė – nepilna valanda. Dabar rinkimų metas, nesvetima ir ši tema, tik Nijolės pamąstymai kartais pranoksta subtiliausius politologų vertinimus Skanaus pasižiūrėjimo. Nenusivilsite ir respektas Laisvės TV.

„SVAJONĖS YRA KALĖJIMAS. NETURĖKIT SVAJONIŲ” – NIJOLĖ OŽELYTĖ || LAIKYKITĖS TEN POKALBIAI

Prezidento rinkimai apnuogino labai svarbų tautiečio virsmą – jis įrodė, jog, metams bėgant, tampa vis mažiau vatnykas, mažiau daržovė, jam vis rečiau atrodo, jog prie ruso buvo geriau, jis tiesiog išmaniai atrinko tikrai tinkamus kandidatus Prezidento kėdei: Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. Ir tuo pat metu politinį šiūkšlynėlį “praturtino” koloradiniu Tomaševskiu, Jėzum Kristum-Nevykėliu Juozaičiu, pakelės dilgėlių gyvūnu Puidoku ir politiniu migrantu Puteikiu.

———–

Tauta teikia vilčių, jog teisingai atrinks ir LT atstovus Europarlamentui. Siaurame glukoidų ratelyje, plepant apie šį bei tą, pastebėjome visuomeninio rinkimų komiteto “Lemiamas Šuolis” (sąrašas # 6) lyderį Paulių Kunčiną. Beje, jis mūsų poeto Jurgio Kunčino sūnus, mokslus krimtęs Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Oksforde). Šis politikos, ekonomikos ir filosofijos žinovas, besivystančių ekonomikos rinkų analitikas. Nors ir jaunas (duokime šansą jauniems ir gabiems) didelė tikimybė, jog Lietuvai atstovaus tinkamai. Nepamirškime ir konservatorių (sąrašas # 5), kurie 100 % neparduos ir neišduos pamatinių mūsų valstybės principų ten – Briuselyje. Tauta, nebalsuok už Kremliaus projektą R. Paksą ir koloradinį V. Tomaševskį ir manipuliatorių mokesčiais ir kvailių paieškos specialistą-populistą V. Uspaskichą.

Atsižvelkite į praeitos kadencijos mūsų deleguotų atstovų nuveiktus darbus, lankomumą, tai irgi palengvins jūsų apsisprendimą prie balsadėžės.

 

Reklama

POLAS IR LINDA… ant sparnų

VYTAUTAS STANEVIČIUS                                                                               AUDRIUS JANECKA                                                                               

 

 

 

Prieš 50 metų ir du mėnesius viso pasaulio laikraščių antraštės tiesiog rėkė antraštėmis: „Veda paskutinis bitlas.“ Tas paskutinis – Polas Makartnis. Jo išrinktoji – fotografė Linda Eastman. Deja, auksinių vestuvių nepavyko atšvęsti. Praėjus 29 metams, 1998 m. balandžio 17 d. Linda po sunkios ligos iškeliavo Anapilin.
Po to Polas vedė dar du kartus. Su antrąja žmona, buvusiu modeliu Heather Mills, po audringų skyrybų išsiskyrė 2008 metais. Beje, kalbėdamas apie antrąją savo santuoką, Polas sakė, jog velionė Linda pritartų šiam pasirinkimui, nes jos su Heather esą labai panašios ne tik išore, bet ir dvasios stiprybe. Pirmoji stengėsi padėti gyvūnams, antroji – žmonėms. Kaip ten būtų, – didelis klaustukas. 26 metais už Polą jaunesnė Heather, įsiplieskus nesantaikai savo vyrą viešai netgi vadino „senu pirdžiumi“. 17 metų už legendinį bitlą jaunesnė Nancy Shevell 2011 metais tapo jo trečiąja žmona.

1969 metų kovo 12 diena įeis į istoriją kaip “tragiška“ įsimylėjusioms Bitlų gerbėjoms.
Šlapią rytą Londone paskutinis Bitlų viengungis, 26-erių metų Paul McCartney vedė 27-erių metų Linda Eastman. “Lietus tiko tai dienai, nes vis tiek šaligatvis būtų buvęs šlapias šalia Marylebone santuokos rūmų nuo ašarų tų merginų, kurios slapta vylėsi tapti Mrs. McCartney“, –- rašė The Guardian reporteris.
Nors planuota santuokų ceremonija turėjo būti slapta, santuokų rūmų laiptai buvo apgulti minios žiūrovų ir reporterių. Viskas prasidėjo viena valanda vėliau, nes Polo brolis Mike McGear, kuris buvo pabrolys vestuvėse, vėlavo dėl sugedusio traukinio, kuris važiavo iš Birmingemo į Londoną. McGear ir Bitlų asistentė Mal Evans buvo santuokos liudininkai. Prie poros prisijungė Heather, Lindos 6-ių metu duktė iš pirmos santuokos, kuri buvo pamerge vestuvėse.

Pora susitiko 1967 metu gegužės mėnesį Bag O’Nails klube, kur grojo Georgie Fame. Fotografė Linda su redakcijos užduotimi viešėjo Londone. Praeinant pro staliuką, už kurio sėdėjo Paul, jis užkalbino ją. Draugiškai pasišnekėjo ir išsiskyrė. Po 4 dienų jie vėl susitiko Brian Epstein bute, kur buvo suorganizuotas vakarėlis ką tik išleisto albumo “Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“ išleidimo proga. Čia užsimezgusi draugystė po dviejų metų virto abiejų santuoka, kuri truko 29 metus.
Bitlų muzikantų vestuvėse nebuvo. “Aš tiksliai neatsimenu, kviečiau bitlų muzikantus į savo vestuves, ar ne. Kodėl ne? Esu šunsnukis, bent jau aš taip apie save manau. Galbūt dėl to, kad grupė buvo ties iširimo riba. Buvome vienas kitam atsibodę. Mes jau nebuvome “chebra“.
Visa santuokos ceremonija užtruko 4 valandas. Pora tik su policijos pagalba prasiskynė kelią iki limuzino pro klykiančių merginų minią. Dalis merginų, dainuojančių bitlų dainas, bandė neleisti atidaryti mašinos durų. Kitos, stovėdamos priekyje, bandė neleisti mašinai pajudėti. Policininkai kaip buldozeriai nustūmė merginas, ir McCartney’iai nuvažiavo tolyn atlikti bažnytinės ceremonijos.
Po savaitės, 1969 metų kovo 20 dieną, John Lennon vedė Yoko Ono. Ir kai 1970 metų balandžio 10 dieną Paul McCartney viešai pareiškė išeinantis iš grupės, tuo oficialiai baigiant  Bitlu egzistavimą, abi moterys spaudoje buvo apipiltos purvu, kaltinant grupės sugriovimu.
Abiejų meilės romaną McCartney įamžino dainose “The Lovely Linda“, “Man He Was Lonely“ ir “Maybe I’am Amazed“. Bet Linda prisiminė, kad ji, kaip mūza, įkvėpė McCartney parašyti dainą Bitlams “Two of Us“. “Norėdami pabėgti nuo nuolatinio žmonių ir spaudos dėmesio, mes tiesiog sėsdavome į automobilį ir nuvažiuodavome kažkur už Londono, tiesiog išnykdavome. Važiuodavome nekreipdami dėmesio į kelio ženklus ir nuorodas, ir sustoję kur nors periferijoje prabūdavome neribotą laiką. Vienos iš tokių kelionių metu aš vaikštinėjau viena po miškelį Londono apylinkėse, o Paul, likęs mašinoje, pradėjo rašyti dainą “Two of Us“. Ši daina – apie mus, išvažiavusius kažkur ir būnant tik dviese.
Linda Eastman gimė 1941 metais rugsėjo 24 dieną New York mieste, žydų šeimoje. Jos tėvas buvo žydas iš Lenkijos, motina – Vokietijos žydė. 1962 metais ištekėjo už Melville See Jr. ir susilaukė dukros. 1965 metais porai išsiskyrus, ji tapo muzikinių įžymybių fotografe, taip susipažindama su Paul McCartney.
Jie abu susilaukė 3-jų vaikų: Mary (g.1969 m.), Stella (g.1971 m.) ir James (g.1977 m.). Po vestuvių dukrą Heather iš pirmosios santuokos, McCartney oficialiai įdukrino. Lindos įtakotas 1971 metais Paul tapo vegetaru.
1971–1981 metais abu grojo grupėje Wings. Iširus grupei, ji tęsė savo veiklą kaip fotografė ir gyvūnų teisių aktyvistė, PETA narė. 1984 metais Barbadose ji buvo sulaikyta už marichuanos laikymą. 1997 metais ji gavo Lady titulą, kai Paul McCartney Britų karalienės buvo įšventintas į riterius.
1995 metais jai buvo diagnozuotas krūties vėžys, ir 1998 metais, balandžio 17 dieną ji mirė, būdama 56 metų amžiaus. Jos kūnas buvo kremuotas šeimos rančoje Tucson, Arizona, JAV. Pelenai buvo išbarstyti šeimos fermoje Anglijoje, Sussex grafystėje.
“Ji buvo mano mergina“, – pasakė McCartney per laidotuvių ceremoniją. “Aš netekau savo draugės“.

Parengta pagal Ultimate Classic Rock.

Kodėl jie atėjo paminėti Romo Kalantos žūtį?

Respektas dviems piliečiams, padėjusiems realizuoti šį postą ir montuoti filmuką:
– Juozui Muzikevičiui (Alytus), už dvi labai reikalingas foto filmui,
– Kristupui Petkūnui (Kaunas), už Kauno Company foto albumą

 

Šalia nugriauto Kunčinų namo, ten kur vaikystę leido Romas Kalanta, Vytas Dumbliauskas glūkoidų politologas, Rička “Žakas“ Žukauskas, dar mokykloje mušęs būgnus su būsimais Aisčiais: Viktoru ir Dzilbum, šia gyveno Alvydas Jegelevičius  ir kiti Kurorto miestiečiai, vyko ypač kuklus Romo Kalantos žūties minėjimas (1972 – 2018). Smalsumą kėlė mintis – kiek piliečių čia atėjo vedini supratimo, jog Romas Kalanta buvo vienas iš nedaugelio istorijoje laisvės šauklių Lietuvai.

Dalyvavo: simpatiškos fotografės kartu su miesto įvykių viešintoju feisbuke Juozu Muzikevičium. Nikonai, canonai ir pentaksai fiksavo akimirkas be perstojo, tik kur ta info vėliau pasidėjo. Čia klaustukas (anot Juozo). Buvo savivaldybės organizatoriai ir jų kviesti dainuotojai, muzikantai ir vienas pasakotojas apie 1972 metų gegužės įvykius Kaune. Dar buvo garso operatorius ir samdytas pranešėjas. Klausimas, kiek piliečių čia atėjo vedini supratimo, jog Romas Kalanta buvo vienas iš nedaugelio istorijoje laisvės šauklių Lietuvai, tampa pragmatišku.

Ogi, buvo šauliai-veteranai, buvo Vytas Watas Malinauskas, Vytas Galbuogis, Romas Stankevičius, keletas jaunų ir pagyvenusių piliečių. Tariant trumpai, sąmoningai čia atėjusių, buvo apverktinai nedidelis skaičiukas. Tokia realybė. Vertinant apskritai, renginys pavyko, svarbiausi kampai buvo pagauti. Renginį vertiname TRIMIS pušies šakelėmis.  Nežinojusiems apie ar negalėjusiems atvykti į renginį, Garažų Klipai sumontavo filmuką.

Romas Kalanta 2018 || Garažų Klipai 2018

Tikras muzikantas, tikras garsas, tikra muzika

 

 

“Pušies“ kavinė, kurioje prieš 50 metų rinkdavosi kiečiausias jaunimas iš Kriaušiaus ir Kurorto, Centro ir Madrido, šiandien atvėrė vartelius dainininkui ir gitaristui iš Jungtinių Valstijų ADAMUI “BOMB“ BRENNERIUI. Atlikėjui 56 metai, kūrybinė biografija tiek turtinga, jog čia reikėtų išsiplėsti iki begalybės. Geriau skaitykite Wikipedijoje arba čia.

ADAM BOMB in Alytus 2019 || Garažų Klipai 2019

Akcentas – grojo kartu su: Aerosmith, AC/DC, Alice Cooper, Foreigner, Guns‘n‘Roses, Billy Idol, Kiss, Metallica, Gary Moore, Rod Stewart, Chuck Berry. Tokio žinomumo grupsai į pagalbą tikrai nepasikvies bet ką, todėl Adamui Bomb nuolat tekdavo talkinti garsenybėms studijoje, įrašant albumus ar kartu važiuoti į pasaulinį turne. Be to, jis pats su savo grupe surengęs nesuskaičiuojamą turų skaičių Valstijose, U.K. ir kituose kraštuose. O dabar dar ir kukliame provincijos miestelyje. Kai Alvydas Jegelevičius persiuntė Dariaus Babijono mailą su prašymu paskelbti glūkoidų tinklapyje apie vakarėlį “Pušyje“, manėme, jog tai fakenews, tiesiog protu neįkandamas įvykis ir įvykti negalėsiantis niekaip. Bet jis įvyko. Ir dar: Adamas, pradėdamas pasirodymą, paskelbė, jog šis koncertas, tai dovana Alytaus roko 50-mečiui. Ir tai tiesa: 1969 metų rudenį su  pirmaisiais  viešais  pasirodymais startavo Aisčiai.

 

Pasaulinio lygio gitaristas ir nevisai pilna kavinė. Gal reklamos buvo mažai, ar tai tik kuklaus provincijos miestelio kuklumo apraiška. Kai miesto valdžia miesto šventei už dešimtis tūkstančių eurų samdo atlikėjus grojančius visišką niekalą, čia įėjimas kainuoja €2, o pats Adamas vaikšto tarp stalelių ir siūlo loterijos kuponus už €1, kuriais galima laimėti jo įvaizdžio atributiką: T-shirts, kepuraitę ar kompaktinį diską. Kas gali būti paprasčiau ir dar absurdiškai pigiai.

Klubinės muzikos privalumas, jog gali sėdėti, stovėti ar jaustis dinamiškoje pozoje visiškai šalia atlikėjo. Jei esi brazdinęs gitarą, tave hipnotizuotų gitatisto pirštų bėgionės po gitaros ladus ir stygas. Tai nepakartojami įspūdžiai, kurių nepatirsi Wemblio stadijone būdamas minioje, kad ir kokio legendinio atlikėjo koncertą stebėtum.

Adamo Bomb Brennerio pasirodymas – puiki ir dėkinga proga-seminaras viems Alytaus muzikantams, bandantiems ar imituojantiems roko muziką, jauniesiem gitaristams ir veteranams. Kavinėje juos galima buvo skaičiuoti vienos rankos pirštais.

Labai priminė žinomo USA, Izraelyje kineziterapeuto Samuelio Taco (Shmuel Tatz), beje Aisčių grupės 1969 metų dalyvio vizitą Alytuje 2014 metais. Tada jis dalinosi savo ilgamete patirtimi ir seminaro metu pajuokavo, jog prie salės durų galėjo būriuotis visi miesto kinezioterapijos specai. Deje, tokių atėjo vienetai.

Atlikėjui ant scenos talkino du jauni vyrukai: bosistas ir drumeris, abu iš Lenkijos ir sugrojo nepriekaištingai.

Padėka Dariui Babijonui už kažkokiu nesvokiamu būdu priprašiusį atvykti pasaulinio lygio atlikėją į Alytų. Padėka Andriui Abromavičiui už teisingą garsą. Žiūrovų ir klausytojų tarpe miela buvo matyti melomanus: Joną Kudirką su žmona Onute, Valdą Labuką, Vladą “Kapitoną“ Dimavičių su Vale ir būrelį supratingo jaunimo.

Renginys įvertintas 4 pušies šakelėm. Excellent įverinimui pritrūko masiškumo.

Adam BOMB – Alytaus rokenrolo 50-mečio proga koncertuoja “Pušyje“

Gegužės 10-osios vakarą vienintelį Europos turo koncertą Lietuvoje (Alytuje) surengs roko muzikos legenda iš Niujorko (JAV) Adam BOMB su grupe.
1969 m. įvyko pirmas garsus alytiškių grupės „Aisčiai“ pasirodymas, nuo kurio ir turėtume skaičiuoti rokenrolo, roko (bigbyto) istoriją. Tuomet A. BOMB (Adam Brenner) buvo dar tik šešeri, tačiau per savo karjerą, pradėtą 1979-metais, jis sudalyvavo, sugrojo tiek, kad tam neužtenka vienos roko enciklopedijos. Adam muzikavo bendruose projektuose su „Aerosmith“, AC/DC, Alice Cooper, „Foreigner“, „Guns‘n‘Roses“, Billy Idol, „Kiss“, „Metallica“, Gary Moore, Rod Stewart muzikantais, yra koncertavęs su Chuck Berry ir daugeliu kitų pasaulinių muzikos garsenybių.
dfsdfsdfsdfsdfsdfsdf
Legendinis A. BOMB į Alytų penktadienį atvyksta savo grupe ir koncertą surengs legendinėje menininkų kavinėje PUŠIS. Durys atidaromos 20 valandą, numatoma koncerto pradžia – po 21 val.
 
Daugiau apie Adam BOMB – dokumente:

Referendumas – brangiai kainuojantis pigus triukas. Dviguba pilietybė: gėris ar blogis

Ar teko girdėti, jog referendumo dėl dvigubos pilietybės nušvietimo klausimais yra skirta apie 230 tūkstančių  eurų? Ar teko girdėti informacijos srautą už šiuos pinigus, padedantį tautiečiui apsispręsti kaip  referendume balsuoti:  UŽ ar PRIEŠ? Man ne, bet teko pabuvoti viename diskusijų klube, kuriame lietuvių Britanijoje bendruomenės vadovė šia tema emocingai grindė dvigubos pilietybės būtinumą. Pavyzdžiui, ten gyvenantys lietuviai moko savo vaikus kalbėti lietuviškai. Jie organizuoja tarpusavio susibūrimus, žiūri LT televiziją, siunčia pinigėlius varguoliams Lietuvoje ir atveža savo dantis gydymui. Arba, jei turėtų ir britų pilietybę, verslauti būtų paprasčiau. Bet balsuoja mūsų rinkimuose apverktinai mažas procentas mūsų tautiečių-išeivių, nes jiems į namus niekas neatneša biuletenių.

 

Zebrų banda nelipa į Kilimandžarą, o sodrios žolės ieško savanoje. Tai ką kalbėti apie žmogų?! Tai ir yra laisvė apsispręsti kur ir kaip geriau. Vilniuje ar Londone, Biržuose ar Lutone. Dažnas tos laimės neranda nei Airijoj nei Lietuvoj, nes yra visiškas neišmanėlis, tinginys ir  lūzeris. Arba kita istorija: dirbu juodai 10 metų be atostogų, užsidirbau trims namams, bet jaučiuosi kaip tremtyje. Žmogau, dirbtum TAIP ir TIEK Lietuvoje kaip dirbi Jungtinėje Karalystėje, tavo supratimas apie „laimę“ netėvynėje pasikeistų.  Vis tik, laisvė apsispręsti kur geriau – pamatinė vertybė, visa kita – tik spekuliacijos. Tame tarpe ir dvigubos pilietybės draudimas.

Dviguba pilietybė vienu aspektu gali turėti naudą su minuso ženklu. Pavyzdžiui,  prieškaryje lenkai su dviguba pilietybe valstybei būtų tokia pati grėsmė, kaip Antrosios Nepriklausomybės pradžioje dvigubos pilietybės suteikimas rusams. Padniestrė, Gruzija, Donbasas, Krymas įrodė, jog šis saugiklis pilnai pasiteisino. Šiandien tai daugiau politinės higienos reikalas, nors niekas negali paneigti, jog rusai ir prorusiškai nusiteikę ir turėsiantys dvigubą pilietybę nepaprašys Motinos Rusijos juos ginti nuo Lansbergio ir nesvarbu nuo kurio: senelio ar anūko. Šiandien esame NATO nariai, todėl tikimybė būti užpultiems ir neginamiems – sumažėjus. Bet ne iki nulio.

Suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę mūsų tautiečiams ir jų vaikams, išvykusiems laimės ieškoti svetur – geras sprendimas, tik būtina turėti aiškias taisykles UŽ KĄ, KAM ir KOKIU ATVEJU tokią dovaną įteikti. Neesant šių taisyklių, pats balsavimo faktas UŽ ar PRIEŠ yra pigus triukas, paremtas emocijomis.

Kalbant apie šį referendumą, laiko šiek tiek dar yra, gal tokios nuostatos-taisyklės bus parengtos ir priimtos, kurios ir atsakys į klausimus: UŽ KĄ, KAM ir KOKIU ATVEJU,  o tada eikite ir balsuokite. Jei to nebus padaryta, geriau tokiame referendume nedalyvauti.

Kartu paspėliokite, kur pasidės 230 tūkstančių eurų, skirtų jūsų švietimui referendumo klausimais. Gal jums suteiks žinių, kuria ranka mesti balsavimo lapą į balsadėžę: kaire ar dešine?