PREZIDENTO INAUGURACIJOS FRAGMENTAI. EUGENIJUS VNARAUSKAS PRISTATO

EUGENIJUS VNARAUSKAS

 

Liepos 12 dieną Lietuvai priesaiką davė ir oficialiai pradėjo eiti šalies vadovo pareigas naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

G. Nausėdos inauguracijos ceremonija prasidėjo nuo pat ankstyvo ryto. Pirmiausia jis aplankė patriarcho Jono Basanavičiaus paminklą prieš filharmoniją, taip išreikšdamas pagarbą vienam iškiliausių mūsų šalies žmonių. Po to nuvyko į Seimą ir davė priesaiką. Po priesaikos išėjęs iš Seimo rūmų į lauką, jau kaip vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas pasveikino karius ir šaulių atstovus, priėmė karinį paradą. Po to G. Nausėda su artimaisiais dalyvavo Šv. Mišiose Katedroje. Po mišių katedros aikštėje susitiko su susirinkusiais žmonėmis iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, kurie buvo su savo gyvenviečių heraldinėmis vėliavomis. Ceremonijos pabaigoje G. Nausėda perėmė iš D. Grybauskaitės prezidentūros rūmus ir taip prasidėjo naujojo prezidento kadencija.

 

Katedros aikštėje tarp gausybės vėliavų, matėsi ir Alytaus herbu papuošta vėliava. Alytiškis vėliavnešys sutiko man papozuoti. Man befotografuojant, greitai prisistatė keletas vilniečių iš Dzūkijos krašto, kurie taip pat norėjo kartu įsiamžinti. Buvo smagu netikėtai sutikti žemiečius Vilniuje.

FOTOREPORTAŽAS ||  PREZIDENTO INAUGURACIJA || Garažų Klipai & Eugenijus Vnarauskas || 2019

 

Reklama

Glūkas 2019. Gretos auga

Po trumpos pertraukos čia vėl Birutė ir Vytautas Balynai. Tai žmonės, su kuriais bendrauti nepaprastai paprasta. O ir naudinga, pokalbiuose pleti akiratį, retkarčiais sužinai tai, apie ką net nebuvai girdėjęs. Vytas anais laikais grojo „Kaukuose“ kartu su Romu Stankevičium ir Vytu Pisaravičium. Gitarą vis dar paima, tad nepasikuklino padainuoti pora songų (kartu su Birute). Respektas.

Kęstas Beiša ir Gytis Dabrega – vairuotojai-profiai, maišantys Europą skersai išilgai. Gytis, paklaustas, ką veikia kai nevairuoja, pasakė: gaunu tris laisvas savaites.  Pirmą maloniai ilsiuosi, antrą – apsiprantu su poilsiu, o trečią jau mintyse važiuoju.

Pevėsuojant LT vėlevėlei ant automobilio, į aikštelę įsuka Algis Adomaitis su žmona ir amerikiečiais anūkais. Glūko vaikai su jais bendrauja anglų kalba ir taip tobulina komunikavimo įgūdžius.

Vytas San Simnas Stanevičius savo apsilankymu ir fotofiksacijomis praturtino Garažų Klipų vaizdo kūrinėlį apie susitikimą.

 

Šeštadienį pasigedome Rimvydo „Viduko“ Aglinsko, paskambinome: sako „ant Himno“ būsiu. Ir atvyko. Tikras glūkoidas. Respektas. Papidoma info Vidukui: sekmadienį čia buvo ir su mumis bendravo Šančių magnato Arvydo M. sesuo su vyru,  kurie prie Glūko, kaip ir mes lankosi dešimtmečiais.

Kai kažkieno mašinoje pasklido Alberto „Šekspyro“ Antanavičiaus daina, pirma mintis: o kur Šekspyras. Šį kartą susitrejinti jam nepavyko. Tiek vietų vienu metu aplankyti neįmanoma. Nors sekmadienį, grįždamas iš Pietryčių Lietuvos, domėjosi ar dar liko kas prie Glūko. Važiavo tai pro šalį. Deje, paskutinieji išvyko pavakare.

Savo atvykimu glūkoidus nudžiugino olimpinės čempionės: Vida Vencienė, iškovojusi aukso ir bronzos medalius 1988 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Kanadoje ir Daina Gudzinevičiūtė  –  2000 m. Sidnėjaus olimpiados aukso medalio laimėtoja. 2012 m. išrinkta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente. 2018 m. tapo pirmąja atstove iš Lietuvos Tarptautiniame olimpiniame komitete. Daina pasidalino įžvalgomis apie neracionalius valdžiažmogių veiksmus, sukėlusius nesklandumus LT olimpinio sporto pasaulyje.

Kad sportas nekenkia sveikatai, įrodė Donatas, atvažiavęs nuo Alytaus iki Glūko dviračiu. Rezultatas: 1 valanda ir 40 minučių. Tikslo siekti olimpinių aukštumų neturėjo, bet sportinės kilmės adrenalino pakako.

Jonas Kudirka su žmona Onute čia ne pirmą kartą. Jonas važiuoja į Kopenhagą žiūrėti Metallica, pergyveno, kad tuo pačiu laiku konceruos ir John Fogerty, o susidvejinti nepavyks.

Gyvūnų pasaulis. Rasos 3 mėnesių ispanų vandens veislės šunelis atliko šuolį nuo liepto į ežerą. Pats įvykis svarbus dar ir kita prasme. Tai signalas žmogeliams, amžinai keiksnojantiems gyvenimą: BAIK VERKŠLENTI & DARYK.

Virgius Lepeška visad laukiamas. Šį kartą Virgis priminė įvykį, kurį dėl senaties termino (tai vyko 1974 metais) galima paviešinti. Du Kauno Politechnikos Instituto studentai Romėnas ir Dzilbus penktadienį iš Kauno autobusu grįžta į faterlandą. Autobuse randa piniginę su 35 rubliais. Nerūpestingas pinigų savininkas neatsirado. Galėjo pasidalinti per pusę. Bet ne. Vakare nuėjo į „Nemuno“ restoraną (Dzilbus ten po paskaitų važinėdavo groti) ir ten nupirko dėžę punšo. Vaišino visus iš eilės, nes tie visi: muzikantai ir „Nemuno“  lankytojai  buvo savi ir tobulai supratingi. Visi maloniai ragavo ir gyvai dalijosi patarimais, ką su tokia „krūva“ pinigų būtų buvę galima nuveikti.

GLŪKAS 2019 || Garažų Klipai 2019 || Trukmė 00:17:28

 

Agnė, po trumpos pertraukos atvyko čia su sūneliu Tauru ir sutuoktiniu Andrium. Mažylis Tauras su tėčiu Andriumi čia pirmą kartą. Linkime, jog tokie apsilankymai taptų tradicija. Vlado „Kapitono“ Dimavičiaus draugė Valė  glūkinėjo su savo sūnumi ir šeima. Jie taip pat čia svečiai. Linkime to paties, kaip ir Agnės šeimai – tapkite glūkoidais ir nepraleiskite susirinkimų. Reikia paminėti, jog 1 1/2 metų Vėjas, Loretos ir Aido sūnus oficialiai čia taip pat pirmą kartą. Ir tikrai ne paskutinį.

Glūkzaurai: Virgilijus Beiša ir Gintautas „Dzilbus“ Unguraitis „atsivežė“ pilną savo genčių sąstatą. Tai ypatingai retas atvejis. Virgiaus palydą sudarė žmona Rima, vaikai su šeimomis ir sutuoktinių tėvais, viso 13 peronų. Dzilbaus: žmona Laima, abu (retas atvejis) vaikai su šeimomis – 9-ios personos.

 

Apie orus.  Peršasi išvada, jog orų  prognozavimo tarnybų ir apsų geriau nebūtų iš viso. Tai, retkarčiais tik įneša porciją chaoso ir dezinformacijos. Gerai, kad glūkoidų savimonė pakankamai tvari ir manipuliavimams nepasiduoda. Pakako saulės ir šilumos, lengvai pakrapnojo naktį į sekmadienį, tačiau naktinių pokalbių klubo dalyvių tai neįtakojo.

Šį kartą valstybinė Mindaugo diena sutapo su glūkoidų sambūrio data – dviguba šventė!

Šeštadienio popietę Agnė surengė koncertą. Dzilbus su Rasa talkino. Jie negrojo ir nedainavo jau keletą metų, tik pusvalandį repetavo prieš pasirodymą. Atrodo, publika tai suprato ir tai patvirtino aplodismentais. Koncerto metu prisiminėm glūkoidą-veteraną Viktorą Jonkų, kurio netekome sausio mėnesį. Julei ypatingi nelengva, kai šalia nėra Viktoro. Ir dar prie Glūko, kur abu neišsikiriamai čia kelis dešimtmečius dalyvavo.

Laiko judesiai tiesiog nepstebimai spartūs. 2021 ateis greituoju būdu. Kas tada įvyks?

Tada ir patirsim. Tik reikia sulaukti!

Padėka visiems prisidėjusiems foto-video medžiaga. Gaila, darant filmą nepavyko susisiektis su Ilona ir Artūru. Filmo garso takeliui Mykolo repas būtų tiesiog nepakeičiamas.

Fotogaleriją rasite čia:

DAUGIAVAIKĖ BITLŲ ŠEIMA

Audrius kruopščiai, tarsi viščiukus, suskaičiavo Bitlų palikuonis. Šis sąrašas ne toks ir
trumpas ir, suprantama, ne galutinis. Tačiau šiai dienai jų tiek… Poste pažiūrėkite, kaip Dave Grohl (exNirvana) kartu su Jeff Lyne (ex ELO) interpretuoja bitlų Hey Bulldog. Dvigubai svarbu tai, jog jų klausosi Paul McCartney ir Ringo Starr.

VYTAUTAS STANEVIČIUS                                                                               AUDRIUS JANECKA                                                                               

fghfghfghfg
fghdfghdfgdfg
fdghdhghfgh
hjfhjhj

Vietoje prologo, vaizdelis iš Lukiškių aikštės Vilniuje su smėliniu Johnu Lennonu

 

Vytautas “San Simnas“ Stanevičius su MARGARITA STARKEVIČIŪTE, buvusia europarlamentare, žymia finasų analitike (šios garbingos ledi laukiame Glūko meete 2019), o mums svarbu, jog ji buvo viena  pradininkių diskotekų bumo 70- aisias metais. Vilniuje tais laikais viršūnėje buvo Rimo Vizbaro diskoteka, kurioje Bitlai sulaukdavo išskirtinio dėmesio. Vyko universiteto Aktų salėje, vėliau VISI IV rūmuose, o dar vėliau studentų kavinėje Saulėtekio alėjoje, “Visytėje“ ten ji uždegančiai vedė kartu su dabartiniu fizinių mokslų daktaru, profesorium ir Fizikos fakulteto dekanu (2007-2017m.) Vytautu Balevičiumi “Čigonu“. Tada Vytas gerai leido laiką ir turėjo malonumą matyti vidinį, užkulisinį diskotekos gyvenimą. Ir be galo svarbu: ten susipažino ir su savo būsima žmona Diana.

John Lennon vaikai.
1. Julian Lennon – vienintelis vaikas iš John Lennon ir Cynthia Powell santuokos. John Charles Julian Jules Lennon gimė 1963 metų balandžio 8 dieną ir yra vyriausias iš visų Bitlų vaikų. Vardą gavo savo senelės, iš tėvo pusės, garbei. Jo krikštatėvis – Bitlų menedžeris Brian Epštein. Po savo “atsiradimo“ šiame pasaulyje, jis įkvėpė Bitlus parašyti dainas Lucy in the Sky with Diamonds, Good Night ir Hey Jude. Pastaroji daina originaliai vadinosi Hey Jules, bet Paul McCartney, kad būtų lengviau dainuoti, pakeitė žodį į Jude.
Būdamas 11-os metų amžiaus jis sugrojo būgnais dainoje Ya-Ya savo tėvo soliniame albume Walls and Bridges. Šiuo metu Julian yra menininkas, muzikantas ir fotografas. Yra išleidęs 6 solo albumus; 12 kartų bendradarbiavo studijoje kaip kviestinis muzikantas, įrašant albumus kitiems muzikantams; epizodiškai suvaidino 5-iuose filmuose; sukūrė 1 dokumentinį filmą; parašė 3 knygas vaikams; išleido knygą apie The Beatles muzikantams priklausančius daiktus, kurie parduodami aukcionuose. 2007 metais įkūrė White Feather (Balta plunksna) Foundation labdaros organizaciją, kuri padeda spręsti aplinkosaugos problemas bei vykdo humanitarines misijas 3-iojo pasaulio šalyse. Julian niekada nebuvo vedęs ir neturi vaikų.
2. Sean Taro Ono Lennon gimė 1975 metais spalio 9 dieną. Jo krikštatėvis yra dainininkas Elton John. Po savo atsiradimo šiame pasaulyje, jis įkvėpė John Lennon parašyti dainą
Beautiful Boy savo solo albumui Double Fantacy. Būdamas 6-ių metų įgarsino mamos solo albumą Season of Glass kuriame pasakoja pasaką. Šiuo metu Sean yra muzikantas, prodiuseris, kompozitorius. Yra išleidęs 3 solo albumus; 7-iems filmams sukūrė garso takelius; prodiusavo 16 muzikinių albumų; 12 kartų epizodiškai pasirodė filmuose; 20 kartų bendradarbiavo studijoje kaip kviestinis muzikantas, įrašant albumus kitiems muzikantams. Šiuo metu Sean gyvena su drauge, vaikų neturi.
3. Kyoko Chan Cox gimė 1963 metais rugpjūčio 8 dieną. Tai Yoko Ono ir amerikiečių filmų prodiuserio bei menų rėmėjo Anthony Cox vaikas. Po Lennon’o santuokos su Yoko, jis tapo patėviu jaunajai Kyoko. Po jų vedybų Cox pogrobė savo dukrą ir užaugino religinėje sektoje The Living World Fellowship, duodamas jai vardą Ruth Holman. Nors Lennon jos neaugino, ji priskiriama prie Bitlų vaikų. Nuo 1997 metų ji pradėjo bendrauti su savo motina Yoko. Šiuo metu ji yra mokyklos mokytoja ir augina 2 vaikus.

Dave Grohl ir  Jeff Lyne – Hey Bulldog

Paul McCartney vaikai.

1. Heather McCartney gimė 1962 metais gruodžio 31 dieną. Po motinos mirties 1998 metais ir po biologinio tėvo savižudybės 2000 metais, ji pripažįsta, kad Paul yra tikrasis jos tėvas.
Šiuo metu ji yra menininkė, fotografė, keramikė. Netekėjusi, vaikų neturi.
2. Mary McCartney gimė 1969 metais rugpjūčio 28 dieną. Šiuo metu ji fotografė; yra išleidusi 3 kulinarines knygas. Ištekėjusi antrą kartą, augina 4 vaikus.
3. Stella McCartney gimė 1971 metais rugsėjo 13 dieną. Ji yra mados dizainerė. Ištekėjusi, augina 4 vaikus.
4. James McCartney gimė 1977 metais rugsėjo 12 dieną. Šiuo metu jis yra muzikantas, išleidęs 2 solo albumus; 3 kartus bendradarbiavo studijoje, įrašant savo tėvų albumus.
Savo šeimos ir vaikų neturi.
5. Beatrice McCartney gimė 2003 metais spalio 28 dieną iš santuokos su Heather Mills (Paul antroji zmona). Šiuo metu ji domisi jūros biologija.
6. Arlen Blakeman gimė 1992 metais. Jis yra Nancy Shevell (dabartinė Paul žmona) sūnus iš jos pirmosios santuokos. Po motinos vestuvių, jis metė mokslus koledže ir dabar jo
darbas – rodytis viešumoje kartu su tėvais. Dėl to bulvarinė spauda jį vadina laimingiausias pasaulyje vaikas. Įdomus pastebėjimas: pirmosios Paul žmonos Lindos Eastman motina buvo Lenkijos žydė. Dabartinės žmonos Nancy seneliai iš motinos pusės yra Lenkijos žydai.

George Harrison vaikai.
Su pirmąja žmona Pattie Boyd (1966–1977 m.) vaikų nesusilaukė. Po vedybų su Olivia Arias, 1978 metais rugpjūčio 1 dieną, George susilaukė sūnaus. Sužavėtas indų filosofijos,
sūnui vardą davė pagal indų muzikinę skalę: dha yra 6-oji, ni – 7-oji natos. Šiuo metu Dhani Harrison yra muzikantas, išleidęs 1 solo albumą; 4 kartus bendradarbiavo studijoje kaip kviestinis muzikantas, įrašant albumus kitiems muzikantams. Išsiskyręs, vaiku neturi.

Ringo Starr vaikai.
1. Zak Starkey gimė 1965 metais rugsėjo 13 dieną. Tą pačią dieną buvo išleistas hitas Yesterday. Šiuo metu jis yra muzikantas – būgnininkas, 24 kartus bendradarbiavęs studijoje kaip kviestinis muzikantas, įrašant albumus kitiems muzikantams. Vedęs, 1985 metais rugsėjo 7 dieną susilaukė dukters Tatia, kuri yra pirmoji Bitlų anūkė. Šiuo metu ji yra muzikantė (boso gitara), naudojanti muzikinį pseudonimą Veronica Avant. 2016 metais rugpjūčio 14 dieną ji susilaukė sūnaus Stone Zakamo Low. Tai pirmasis Bitlų provaikaitis.
2. Jason Starkey gimė 1967 metų rugpjūčio 19 dieną. Muzikantas – bembačius fotografas, koncertinių turų menedžeris. Vedęs, turi 4 vaikus. Jason – vienintelis iš visų Bitlų vaikų, nepriekaištingai saugantis savo reputaciją, niekada nėra papuolęs į jokį skandalą ar geltonos spaudos akiratį.
3. Lee Starkey gimė 1970 metais lapkričio 1 dieną. Šiuo metu ji yra mados dizainerė, makiažo specialistė. Ištekėjusi, turi 3 vaikus. 1981 metais Ringo vedė Barbara Bach (James Bond merginą filme The Spy Who Loved Me. Jos tėvas – Austrijos žydas, motina airė. Abu su Ringo vaikų neturi, bet Barbara turi 2 vaikus iš pirmosios santuokos su italų verslininku.
4. Francesca Gregorini gimė 1968 metais rugpjūčio 7 dieną. Ji yra filmų režisierė, rašytoja. Vaikų neturi, gyvena poroje su kita moterimi.
5. Giani Gregorini gimė 1972 metais. Verslininkas. Šiuo metu Bitlų šeimoje yra 17 atžalų, tarp jų – viena anūkė ir vienas proanūkis. Obuolys nuo obels netoli rieda, didžioji dauguma savo gyvenimą susiejo su menais, nors savo tėvų ir įtėvių šlovės niekada nepasieks. O ir ar reikia?

Parengta pagal Wikipedia, Ultimate Classic Rock ir CheatSheet.

Aisčiams 50. Filmas-koncertas prie Dailidės. 2019

Šį kartą, minint „Aisčių“ 50-metį, glūkoidų korespondentai Juozas Muzikevičius ir Vytautas San Simnas Stanevičius dėl labai rimtų priežasčių nukrypo nuo kurso ir nedalyvavo renginyje prie Dailidės, todėl likome be tikslių, intriguojančių ir kokybiškų nuotraukų. Tik atsitiktinumas lėmė, jog koncertas buvo nufilmintas. Tai padarė Aidas, sugebėjęs pačiu laiku sugrįšti iš Lenkijos, kur dalyvavo panašiuose šventiniuose renginiuose. Dar Laima ir Vytas Galbuogis „pašaudė telefonais“ ir tokiu būdu Garažų Klipams padėjo kažką tokio sumontuoti ir pateikti vartotojui.
Filmas-koncertas skirtas tiems, kurie negalėjo pamatyti ir išgirsti ar tiesiog nežinojo, jog išmirštanti senelių grupė „Aisčiai“ dar kvėpsi.

AISČIAMS 50. Dailidė 2019 || Garažų Klipai 2019

„Lietuvos roko pionieriai“ rašo apie „Aisčius“, o glūkoidai kviečia į koncertą AISČIAI 2019

Visi, prieš 50 metų entuziastingai klausę AISČIUS, dar vaikštantys ar jau vežimėliuose vežiojami,  ateikite  su vaikais ir anūkais į AISČIAI 2019 koncertą Kurorte prie Pirmos Dailidės šį ŠEŠTADIENĮ, BIRŽELIO 15 D, 19:00. Koncertas skiriamas grupės 50-mečio sukakčiai paminėti ir Aisčių muzikantams ir solistams, jau išėjusiems amžinybėn, atminti. Tai jie, mūsų geriausieji: VALDAS JURGELEVIČIUS, STASYS SIMANAVIČIUS, RIKANTAS LILIS, SVETLANA SERIOGINAITĖ, RIMGAUDAS DRUMŽLYS, VIKTORAS JONKUS, VACLOVAS KAZLAUSKAS

 

AISČIAI 2019 [trailer] || Garažų Klipai || Foto ir video: Juozas Muzikevičius, Vytautas Palubinskas, Eugenijus Vnarauskas

 

 

A P I E   A I S Č I U S 

Tai jau antroji knyga apie Lietuvos roko muzikos pradmenis Lietuvoje, kurioje minima Alytaus grupė ”Aisčiai”. Pirmoji – Mindaugo Peleckio ”Lietuvos rokas” (2011). Miela, kad tokie minienciklopediniai rašiniai pasiekia dar gyvus to laikmečio muzikantus. Sovietmečiu tokie reiškiniai kaip roko muzika ar hipiai egzistavo tik undergraunde. Tada apie knygą šia tematika geriau nesvajoti, o informacijos buvo tiek, kiek jos išsiverždavo pro tarybinio jaunuolio moralės ir kultūros sargų saugyklų plyšius.

Pora laiškų į glūkoidų pašto dėžutę apie įvykį.

Džiugu, kad Roko Radzevičiaus knyga apie LT roką jau pasirodė ir neužilgo bus knygyne, bet internetu žymiai pigiau – 30 Lt. Džiaugiuosi, kad ir mūsų “Aisčių” muzikinė veikla čia paminėta. Šaunu.   Alvydas A. Jegelevičius

Noriu pasidžiaugti, kad knyga „Lietuvos roko pionieriai“ jau yra. Labai dėkoju visiems jums už skirtą laiką. Knyga gavosi tikrai stora – 463 psl. Tik, gaila, visiems knygos padovanoti negalėsiu. Tad tuos, kas gali, kviečiu ją  įsigyti mūsų el.parduotuvėje.  Netrukus ji pasirodys ir knygynuose. Rokas Radzevičius

Skaitykite dar tik rengiamą tekstą apie “Aisčius“ Roko Radzevičiaus knygoje „Lietuvos roko pionieriai“ (tekstas netaisytas, foto įterpta mūsų). Alvydas A. Jegelevičius kukliai nutyli savo pastangas informacijos apie “Aisčius“ skleidime, tačiau paplokime jam už iniciatyvą ir taip bent virtualiai pagerbkime “Aisčių “ grupės lyderį.

roko_pionieriai

I S T O R I J A

Grupė susikūrė 1969 m., globojama Alytaus pašto viršininko ir grupės bosisto Viktoro Jonkaus tėvo, Juozo Jonkaus. „Aisčiai“ įsikūrė Alytaus pašto pastato trečiajame aukšte buvusioje salėje. Juozui Jonkui tai buvo gana rizikinga, nes laikotarpiu savo organizacijoje priglaudė grupės narius, kurių muzika turėjo maištavimo požymių.

Pirma Aičių rock grupės sudėtis: Viktoras Jonkus „Vikcius“ – bosinė gitara, solinė gitara, pirmas ans. vadovas; Valdas Jurgelevičius „Valdukas“ – bosinė gitara; Rimgaudas Drumžlys „Bimbė“ -, gitara, vargonai, vokalas; Jonas Miliauskas – mušamieji; Lionė Navickaitė – vokalas;

Gintas Unguraitis:  „Aisčiai“ pirmieji, galima sakyt, pabandė roko muziką grot, gal ta muzika į roką nebuvo labai panaši… Tokios muzikos dar niekas nebuvo bandę grot. Buvo grojami koveriai. Dar nebuvo tokios roko muzikos, kurią būtų bandę patys kurt ir grot“ 

Igoris Riabovas:  „Aisčiai“ buvo muzikantų kalvė.“ 

Alvydas Jegelevičius: „Mes nepolitizavom ir valdžioj neieškojom priešų. Muzikos artumas buvo neginčijamas, tai buvo tas įspūdis,kai tu jauti, kad dainuoja bičiulis šalia, ne operos solistas arba ne rafinuotas estrados ideologizuotas atlikėjas su kauke veide <…> Artumo jausmas ir buvo demokratijos ir laisvės požymis, adekvatus tavo sielai.“

Pavojus buvo juntamas ne tik dėl grojamos muzikos, bet ir dėl paties grupės pavadinimo. Po pirmosios reklaminės „Aisčių“ koncerto afišos, kurioje buvo parašytas ir grupės pavadinimas, pasirodymo, Alytaus pašto grupė buvo dėl jo kritikuojama. „Aisčiams“ buvo teigiama, jog jie neturi teisės taip vadintis, todėl vėlesniuose koncertų skelbimuose buvo rašoma tik „Vokalinis – instrumentinis ansamblis“.

„Aisčiai“  ne tik grojo, taip pat pasižymėjo ir „šviesos muzika“ – ant galinės scenos sienos buvo projektuojamos trijų spalvų (geltonos, žalios, raudonos arba mėlynos, žalios, raudonos) šviesos, mirksinčios ritmiškai į taktą. Įdomu tai, jog pateikdama Lietuvos trispalvės simboliką „šviesos muzikos“ metu, grupė neturėjo politizavimo idėjų. Valdžia dėl naudojamų šviesos spalvų priekaištų taip pat nereiškė.

Pirmasis „Aisčių“ koncertas Alytuje įvyko 1969 m., po bene daugiau nei pusės metų repeticijų, tačiau jau prieš tai grupė spėjo apsilankyti Simne, Dauguose, Druskininkuose, Marijampolėje (tuometiniame Kapsuke). 1970 m. muzikantų veikla išsiplėtė – pradėjo dalyvauti įvairiuose konkursuose. 1970 m. gruodžio mėn. pradžioje Vilniaus Ryšių darbuotojų klube vyko pirmoji respublikinė ryšių įmonių meno saviveiklos kolektyvų apžiūra. Šioje apžiūroje „Aisčiai“, nors ir neseniai susikūrusi grupė, laimėjo pirmąją vietą rajonų kategorijoje. Taip pat buvo pripažinti „absoliučiai geriausio respublikoje“ vokalinio – instrumentinio ansamblio vardu.

Gintas Unguraitis:  „Konkurentai buvo vilniečiai „Gėlių vaikai“, aišku, mums ta pergalė nelabai dūšioj gera, mes vis tiktai grodavom tokią lietuvišką muziką, kuri vadinosi „estrada“. Nors gal ir pažangiai, tobulai tie dalykai būdavo atlikti, bet Stasio Daugirdo kūryba jau buvo ta, kuri vadinama „tikra“- jie patys kurdavo dainas, aranžuodavo, prasmingi tekstai… <….> Nors ir didžiuodavomės, bet žinodavom, kad ta pergalė nebuvo pelnyta“

Grupės repertuare skambėdavo įvairi muzika – tiek lietuvių bei tarybinių kompozitorių, tiek ir aranžuotų lietuvių liaudies ir užsienio kompozitorių dainos. 1970 m. prie grupės prisijungus jos naujam vadovui Alvydui Jegelevičiui, „Aisčių“ repertuaras pasipildė    ir jo kūrybos  dainomis – „Tik sapne“, „Žaliosios akys“, „Tu lauk manęs“ (visos trys alytiškio A.Saulyno tekstais), ir kitomis. Kai kurie grupės nariai jau buvo ragavę muzikos mokslų muzikos mokyklose  arba turėjo bent tam tikrus muzikinius pradmenis, todėl tų laikų garsių grupių (Monkies, Christie, Ten Years After, Manfred Mann) koverius iš klausos atkurti „Aisčiams“ nebuvo sunku – pavykdavo išmokti ir gitarų akordus, ir boso partijas, ir kt.

Grupėje „Aisčiai“ skirtingu laiku grojo nemažai muzikantų. Kai kurie jų „išėjo“ į profesionaliąją sceną, tobulėjo, kai kurie pasuko kitais keliais. Laikui bėgant „Aisčiai“ pradėjo  skalaidytis – grupės nariai pasklido po kitus Alytaus estradinius ansamblius, arba išvažiavo mokytis, dirbti  ir gyventi į kitus miestus.

Alytaus Ryšių mazgo (gal tiksliau ir paprasčiau – Alytaus pašto rock (big-byto) grupė ?) tarybiškai vadinta kaip instrumentinis – vokalinis ansamblis „Aisčiai“ gyvavo 1968 – 1982 m., vadinamas pirmąja Alytaus roko grupe.

aisciai_69

1969 -spalis. Tai gali būti pati pirmoji Aisčių nuotrauka. Grupės įkūrėjas – Viktoras Jonkus, prie “bembų“ – Simas Simanavičius.  Pirmąjį Aisčių logo trafaretą pagamino  fotografijos autorius Genius Vnarauskas. Geniaus Vnarausko fotoarchyvas 

Grupės palaikytojai – Shmuel Tatz-Mulė, Seilius, Pilvelis, Bondarevas-Žora.

Vėliau į grupę įsiliejo ir „Aisčių“ vardo krikštatėvis, būgnininkas Stasys Simanavičius-Simas ir Gintas Unguraitis-Dzilbus (gitara, klavišiniai, vokalas).

Alvydas Jegelevičius-Jegelė (solo gitara, klavišiniai, solistas) Aisčiams vadovavo 1970-73 m.;

aisciai_3_slide

Alvydas Jegelevičius kairėje. Iš pašto veža aparatus į  restoraną “Nemunas“, kuriame jie grojo beveik dešimtmetį. 

Romas Stankevičius – bosinė gitara, klavišiniai, Aisčių vadovas nuo 1973-76;

aisciai_slide_8

1975. Romas Stankevičius stovi kairėje . Centre Dalia Meisnerytė. Ir trys vyrukai, ilgiausia kartu groję Aisčiuose:  Viktoras Jonkus – sėdi kairėje, Gintautas Unguraitis-Dzilbus – sėdi dešinėje ir Vaclovas Kazlauskas – stovi dešinėje.

Gintas Unguraitis – Aisčiams vadovavo iki 1982 m.

aisciai_slide_11

 

bimbe

Rimgaudas Drumžlys-Bimbė pirmas kairėje. 1973

 

Rikantas Lilis – solistas-vokalistas, gitara;

 vacius-6

Rikantas Lilis antras iš dešinės . “Aisčiai“  išdykauja. Su Janna. 1974 repeticijų salė pašte.

Dalia Meisnerytė – solistė-vokalistė;

Svetlana Serioginatė – solistė-vokalistė;

aisciai_4_slide

Visi trys aukščiau minėti dirbo LTSR Valstyb. Filharmonijoje.

Onutė Patackaitė – solistė-vokalistė, pranešėja;

Janina Jegelavičiūtė – solistė-vokalistė

Vaclovas Kazlauskas – solistas-vokalistas, mušamieji;

muzmenaivacius-5

Vaclovas Kazlauskas. Už jo poetas, bardas Albertas “Šekspyras“ Antanavičius  – niekada nevengdavo “Aisčių“ 

Ir prie Aisčių prisišlieję atlikėjai iš kitų Alytaus grupių

Algis Jakutis – solistas-vokalistas.

jakutis

1980.  Dainuoja Algis Jakutis. Drums – Valdas “Vatuvkė“ Ogijenko, dešinėje su akordeonu “Abramo“. Juozo Muzikevičiaus fotoarchyvas.

Valentinas Chlevickas – vokalas, gitara;

aisciai_slide_17

Valentinas Chlevickas (dešinėje) su Gintu Unguraičiu-Dzilbum 1982

 

Dainius Prusevičius – mušamieji;

aisciai_21_slide_cr

Dainius Prusevičius pas Dzilbų kieme 1981

 

2009. “Aisčių“ pasirodymas po 40 metų. Romas, Alvydas ir Gintas miesto sode. Geniaus Vnarausko fotoarchyvas 

aisciai_2009

Parengta remiantis:

  1. Liudo Ramanausko interviu su A. Jegelevičiumi, I. Riabovu ir G. Unguraičiu (FM99);
  2. Komunistinis rytojus, 1970 lapkričio 7d., Nr. 132;
  3. Komunistinis rytojus, 1970 gruodžio 22, Nr. 151;
  4. Darbo vėliava, 1970 lapkričio 19 d. Nr. 137;
  5. www.glukoidai.wordpress.com
  6.  M.Peleckis-Kaktavičius, Rokas vienija, Mintis, 2011, Vilnius
  7. R. Radzevičiaus  interviu su A. Jegelevičiumi 2012 10 02

“Aisčių “ foto galerija:

galera_aisciai1

AISČIAI gros krūmuose

The Beatles garsino Jungtinę Karalystę. Aisčiai  – savo kuklų provincijos miestą, kurio pavadinimas – Alytus, o Pocelonis ar Alovę garsino vietinės reikšmės armonikos maestro ar koks nors šviesuolis-keistuolis. Esmė ta pati, tik mastelis skiriasi.

Kaip elgiasi Jungtinė Karalystė su savo žmonėmis, kurie dainų ir muzikos forma tampa įdomūs pasauliui? Pavyzdžiui, su bitliukais. Ogi karalienė įtekia jiems ordinus, o vėliau suteikia lordų titulus. Negana to, jų gimtasis Liverpulis pilnas grupės narių skulptūrų ir kitokios atributikos. Paskaitykite ir pažiūrėkite glūkoiduose Vyto “San Simno“ Stanevičiaus reportažą ir įsitikinsite. Aisčiai ne bitlai, lyginti nederėtų, paminklų ar garbės piliečio statuso jie neverti, bet. Bet valdžios požiūrio skirtumai į tą patį reiškinį akivaizdūs. Palyginkime ir pasvarstykime. Jei The Beatles visame pasaulyje garsino britus, tai Aisčiai garsino Alytų, apie juos rašė Kauno ir Vilniaus, Druskininkų ir Lazdijų, Marijampolės (tada Kapsuko) ir Prienų laikraščiai. Tai jie du kartus iškovojo geriausiųjų Lietuvoje vardą 1971 ir 1973. Kažkodėl Aisčiai yra įtraukti į solidžius Lietuvos muzikinius leidinius, turinčius enciklopedinių požymių: Roko Radzevičiaus “Lietuvos roko archeologija“ ir Mindaugo Peleckio “Lietuvos rokas: ištakos ir raida“.

 

Net iš Jungtinių Valstijų atvykęs 56 metų rokeris Adamas “Bomb“ Brenneris (verta priminti, jog šis vyrukas grojo su šiomis grupėmis: Aerosmith, AC/DC, Alice Cooper, Foreigner, Guns‘n‘Roses, Billy Idol, Kiss, Metallica, Gary Moore, Rod Stewart, Chuck Berry) gegužės 10 dieną, pradėdamas savo pasirodymą “Pušies“ kavinėje, pradėjo šiais žodžiais: aš čia todėl, jog noriu paminėti Alytaus roko muzikos 50-ties metų sukaktį (anniversary) ir šia proga jums pagroti ir padainuoti. Ir tai šventa tiesa. Lygiai prieš 50 metų su viešais pasirodymais startavo Aisčiai. Paradoksalu, kad amerikietis rokeris iš kažkur sužino apie miesto roko pirmeivius, o šiais metais naujai išrinktų partijų, judėjimų, komitetų miesto valdžia net nėra girdėjusi apie jau istorija virtusius Alytaus roko pradininkus.

Nuogirdos sako, jog jubiliejinei Alytaus muzikinio gyvenimo sukakčiai paminėti, Aisčiai miesto šviesuomenei ruošiasi surengti pasirodymą. Kur?  Ogi krūmuose prie Pirmos Dailidkės. Kodėl ne Miesto Sodo ploščiadkėj?  Juk čia visų miesto rokmuzikos, estrados Meka ir Medina. Čia vykdavo legendiniai šokių vakarai, Kūrikų su Romu “Cviaku“ Vaitkevičium pasirodymai, čia grojo Jono Pavilonio geriausi tų laikų estrados muzmenai, dainavo legenda Vladimiras Žora Bondarevas ir Aisčių lyderis Alvydas Jegelevičius. Aisčių pasirodymas turėtų vykti tik čia ir niekur kitur. Jei norime pakartoti 2015 metų furorą, keisti susitikimo vietos negalima. Ta, tikrųjų alytiškių, senjorų, Aisčių fanų dar sugebančių judėti karta nesupras ir bus nuvilti, sužinoję, jog jų mylima grupė gros krūmuose, kažkur prie Pylimo.

2015 metais, kai Miesto Sode miesto šventės metu, po 45 metų pertraukos koncertavo Aisčiai, tikrinių alytiškių anplūdis buvo neregėtas. Iš Vilniaus ir Kauno, iš Amerikos ir Norvegijos iš Kurorto ir Anos Pusės susirinko gimtojo miesto vyrai ir moterys, nesimatę 30-40 metų ir “po grybu“ klausė Alberto “Šekspyro“ Antanavičiaus, Vladimiro “Žorkos“ Bondarevo ir Aisčių. Šiais metais vietinių valdžiažmogių sprendimas neįsileisti Aisčių į ploščiadkę – keistas ir sunkiai suvokiamas.

Beje, apie pinigus. Aisčiams savivaldybė už 2015 metų dviejų dalių koncertą Miesto Sode atsilygino VIENU burbono buteliu “Pušies “ kavinėje. Berods, Jim Beam. Dešimtis tūkstančių eurų skiriama svetimiems, o saviems – vėžio išėsta karvės galva, kaip pasakytų šviesaus atminimo Jurgis Kunčinas.

PASKUTINIS BITLŲ KONCERTAS ARBA THE BEATLES FOREVER!

VYTAUTAS STANEVIČIUS                                                                               AUDRIUS JANECKA                                                                               

 

 

 

Buvo laikas, kai visiems atrodė, kad Bitlų koncertai tęsis amžinai, bus nauji filmai, naujos dainos,
nauji kūrybiniai projektai. Tačiau viskas baigiasi, net pačios gražiausios pasakos. Jei Liverpulio
ketveriukės iškilimą galima vadinti fenomenaliu, tai pabaiga, kad ir kaip bebūtų liūdna, tokia banali.
Niekam nebūtų šovusi mintis, kad Lenonas ir Makartnis pyksis dėl smulkmenų, grauš kits kitą bei
pasiduos pavydui. Deja, grupės gyvavimo pabaigą lydėjo finansinės rietenos, nesusipratimai ir
chaosas.
Kokios priežastys sąlygojo jų iširimą? Kas pirmas paliko Bitlus? Klausimas atviras. Jie net patys
nežinojo. Polas kaltino likusią trijulę, šie – Polą. Moterys čia irgi suvaidino ne paskutinį vaidmenį.
Kaipgi be jų. Bitlai nustojo būti Bitlais, kai nutraukė savo koncertinę veiklą dar 1966 metais. Tai jau
buvo ne ta „chebrytė“, kuomet Džonas ir Polas, keliaudami, įsitaisę ant autobuso galinės sėdynės
galėjo brazdinti gitara, kurdami naują „gabalą“, vertą pakilti į topų viršūnes. Vėliau sekę įvykiai
nepadėjo grupės ryšių tvirtumui. 1967 metais rugpjūčio 27 d. randamas miręs vadybininkas
Brajenas Epšteinas. Be koncertų darbas įrašų studijoje virto rutina. Nebuvo tos kibirkšties ir
emocijų, nebuvo gyvo bendravimo su publika. Kiekvienas gyveno savame pasaulyje. Jie atitolo.
Džonas išsiskyrė su Sintija ir svaigo Joko keruose, kuri darė didžiulę įtaką ne tik jo asmeniniam,
bet ir kūrybiniam gyvenimui. Polas pavargo nuo Džono griežtumo, cinizmo. Jam reikėjo palaikymo
bet kurioje situacijoje ir tuomet atsirado Linda. Džordžas paniro į indų kultūrą. Nutraukus koncertinę veiklą Ringo reiškė didžiulį nepasitenkinimą. Darbas įrašų studijoje jį slėgė, jis prarado net tą savo, tegu kiek ir menkesnę nei kitų grupės narių, rolę. Viskas rutuliojosi link neišvengiamo iširimo.

 

Prieš 50 metų, 1969 m. sausio 30 d., įvyko paskutinis Bitlų koncertas. Ir ne bet kur, o ant pastato
stogo, kuriame buvo įsikūrusi jų įrašų kompanija Apple Corps, adresu 3 Savile Row,
Londone, kaip kviestinis muzikantas, grojo klavišininkas Billy Preston. Koncertas truko 42 minutes,
jo metu buvo atliktos 5 dainos, iš kurių 3 buvo pergrotos po kelis kartus, nepavykus dubliams. Kol
garso inžinierius keitė magnetines įrašų juostas, Bitlai improvizuodami spėjo sugroti „God Save the
Queen“. Viskas buvo filmuojama ir vaizdo medžiaga buvo panaudota dokumentiniame filme „Let It
Be“, išėjusiame 1970 metais.

Pasak autoritetingiausio Bitlų biografo Mark Lewisohn, niekas tiksliai nežino, kam šovė į galvą
mintis surengti koncertą ant namo stogo. Klavišininkas Billy Preston, kurį George Harrison
pasikvietė groti kartu, kad grupė susikoncentruotų ties grojimu, o ne tarpusavio vaidams bei
muštynėms, teigė, jog idėja groti ant stogo priklauso John’ui Lennon’ui. Apple Corps direktorius
Ken Mansfield teigia, jog tai filmo režisieriaus Michael Lindsay – Hogg idėja. Įrašų inžinierius Glyn
Johns savo autobiografinėje knygoje autorystę groti ant stogo prisiima sau. Tačiau daugelis teigia,
jog groti ant stogo buvo Ringo Starr pasiūlymas.
Po daugiau kaip 2 metų pertraukos, Bitlų koncertas turėjo būti ypatingoje vietoje. Vietoj pradinės
minties koncertuoti Londono Palladium ar Roundhouso teatruose, nustelbė idėjos groti Sacharos
dykumoje, Gizos piramidžių papėdėje, kruiziniame laive Queen Elizabeth 2, ar 2.000 metų senumo
romėnų amfiteatre Tunise. Nieko konkrečiai nebuvo sutarta, tad nuspręsta groti ant stogo.
Pati idėja groti ant stogo priklauso amerikiečių roko grupei Jefferson Airplane. Jie tai padarė keletu
mėnesių anksčiau – 1968 m. gruodžio 7 d., kai New York mieste užsiropštė ant Shuyler Hotel
viešbučio stogo. Jie tespėjo atlikti vieną dainą „The House at Pooneil Corners“, kai atvykusi policija
liepė nutraukti koncertą, pagrasinusi areštu už nesankcionuotą koncertą, neturint tam leidimo ir
triukšmo kėlimą. Neaišku, ar šis koncertas turėjo tiesioginės įtakos Bitlams, bet bičiulystės su šia
grupe jie nevengė.

Bitlų koncertą filmavo 5 kameros įvairiais kampais, plius buvo išdėstyta slaptų kamerų ant kitų
pastatų stogų bei gatvėje, kad būtų galima stebėti žmonių reakciją ir emocijas. Likus iki koncerto
keletui minučių, Bitlų muzikantai susitelkė laiptų viršuje esančiame mažame vestibiulyje. Buvo labai
šalta. George Harrison nenorėjo to daryti. Ringo Starr pradėjo kalbėti, kad nemato prasmės. Tada
John Lennon pasakė: „Ai, velniop, na gi padarome tai“.
Oro temperatūra buvo vos 7,5’C šilumos. Pūtė ledinis vėjas ir lietaus grėsmė buvo reali. Dėl
kylančio rūko buvo atsisakyta idėjos filmuoti koncertą iš malūnsparnio. Kai Bitlai pradėjo groti, iš
pradžių aplinkiniuose pastatuose kilo nustebimas, nes daugelis darbuotojų buvo pradėję savo pietų
pertraukėles. Žinia apie tai pasklido žaibo greitumu ir minios žmonių pradėjo rinktis gatvėje bei ant
aplinkinių namų stogų.
Sąlygos groti rokenrolą nebuvo idealios. „Mano plaštakos per daug sustingusios groti akordus“, –
pertraukėlėse tarp dainų bumbėjo J. Lennon. Apple Corps vadovas pastoviai palaikė cigaretės
degimą, kad George Harrison galėtų pasišildyti pirštų galiukus. Kad būtų šilčiau, John buvo
pasiskolinęs is Yoko Ono kailinį paltą. Ringo Starr dėvėjo savo žmonos Maureen raudoną lietpaltį.
Šalti vėjo gūsiai kėlė problemų jautriems studijiniams mikrofonams, būgnų bei gitarų stiprintuvams.
Siekiant sumažinti foninį triukšmą, garso režisierius Alan Parson buvo nusiųstas nupirkti moteriškų
pėdkelnių. „Aš įėjau į moteriškų rūbų skyrių ir pasakiau, kad man reikia trijų porų pėdkelnių,
nesvarbu kokio dydžio. Jie pagalvojo, kad aš esu banko plėšikas ar transvestitas“.
Šis paskutinis koncertas buvo pirmas kartas po 1966 m. rugpjūčio 29 d. koncerto San Francisco
Candlestick Park’e. Tik šiame (stogo) koncerte Bitlai pakeitė tradicinį muzikantų išsidėstymą
scenoje: Lennon stovėjo centre, o jam iš kairės Harrison, kuris grojo Fender gamintojo dovanota
gitara The Telecaster, pagaminta iš raudonmedžio. Tai buvo pirmas atvejis muzikos istorijoje, kai
muzikantas grojo ne serijinės gamybos gitara, o specialiai jam pagaminta, rankų darbo gitara.
Šiandien tai vadinama Signature Guitar, kai gitara pagaminama konkrečiam gitaristui pildant jo
norus ir pageidavimus.
John Lennon visada turėjo problemų atsimenant tekstą, tad Apple darbuotojas tupėjo po filmavimo
kamera ir laikė rankose popierių lapus su dainų tekstu. Vis gi ir čia Lennon sugebėjo sudainuoti į
netaktą dainoje „Don’t Let Me Down“, dainuodamas savo išgalvotus žodžius.
Netoliese esanti policijos nuovada, tik per lanko strėles šūvį, adresu 27 Savile Row, į tai žiūrėjo
palankiai ir jokių priemonių nesiėmė. Kylantis triukšmas, besiformuojantis transporto kamštis ir
aplinkinių parduotuvių savininkų telefoniniai skambučiai privertė susirūpinti saugumu ir veikti. Iš
pradžių policija paskambino į įrašų kompaniją ir pareikalavo nutraukti koncertą. To neatsitikus, po
10-ies minučių pareigūnai jau stovėjo prie kompanijos durų. Iš pradžių niekas nenorėjo jų įleisti, bet
pagrasinus areštu, policininkai pateko ant stogo viršaus, leido pabaigti grojamą dainą ir tada
pareikalavo nutraukti koncertą.

Namas, ant kurio stogo koncertavo Bitlai, pastatytas 1735 metais. Bėgant metams, jis pakeitė daug savininkų. Vienu metu jis buvo nupirktas lordo Nelsono savo meilužei Lady Hamilton. 1968 m. jį nusipirko Bitlai ir iki 1976 metų čia buvo Apple įrašų studija. 2012 metais pastatą nusipirko Abercrombie&Fitch ir dabar čia yra vaikiškų rūbų parduotuvė.
2009 m. liepos 15 d. Paul McCartney surengė netikėtą mini koncertą Manhattan’e, New York’e, ant
Ed Sullivan Theatre teatro stogo, kur jis filmavosi laidoje Late Show With David Letterman. Žinia
greitai sklido iš lūpų į lūpas ir per Twitter, tad atvykusi policija užblokavo aplinkinių gatvių kampus,
kad susirinkę fanai galėtų ramiai, saugiai ir netrukdomi pasiklausyti koncerto.
2019 metų balandžio mėnesį Londono valdžia pakabino ant buvusio Apple Corp pastato atminimo
lentą, minint Bitlų 50-ies metų koncerto ant stogo jubiliejų.

Parengta pagal Standart, Wikipedia, Telegraph ir Rolling Stones.

P.S. Praėjo 50 metų, o Bitlų dainos, išlaikę laiko išbandymus, tebedžiugina naujas jų gerbėjų
kartas.
The Beatles forever!

IŠTAPYTAS ZENONO BULGAKOVO PASAULIS

Neišvengiamai artėja Alytaus miesto gimtadienis, iki jo liko vos pora savaičių. Nuo penktadienio mieste prasidės didžiulis šventinis šurmulys. O jo išvakarėse (ketvirtadienio vakarą), tarsi įžanga į visą tą daugiaskambį, daugiaveiksmį linksmybių katilą – Alytų irgi labai mylinčio žmogaus Zenonas Bulgakovas dovana miesto gimtadieniui.
IŠTAPYTAS ZENONO BULGAKOVO PASAULIS pasitiks jus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Ligoninės g. 2)
birželio 13 d. 17 val.
Lauksime ❣️

Albertui “Šekspyrui“ Antanavičiui – 65

Dar, atrodo, neseniai Duobėje su Romėnu ir Dzilbum ežges gaudė (1972), su Mince stebėjo kaip dega žmogaus išskirtos dujos (1976), su Aisčiais Žuvinte (restorane) dainavo “O, meile“(1982), vėliau brandžiai kūrė savas dainas apie glūkoidams labai artimus dalykus: gimtą miestą ir partizanus, Dubicko kalną ir žolės žalumą, draugus ir brolį Antaną. Gavo valstybinius apdovanojimus už kūrybą.  Yra draugų mylimas, vertinamas ir nejučia sulaukė 65-to gimtadienio.

SU GIMTADIENIU, ALBERTAI. LINKIME SAUGOTI SVEIKATĄ. TIK DVASIOS IR KŪNO STIPRYBIŲ TENDEMAS SUDARYS GALIMYBĘ TAVO DRAUGAMS, ŽMONAI IR DUKRAI DŽIAUGTIS TAVO DAINOMIS IR TAVO ESYBE ATEITYJE. NEPAMIRŠK, JOG GLŪKOIDAI VISADA IR VISUR SU TAVIMI

 

O “Garažų Klipai“ ir Vytas “San Simnas“ Stanevičius sukurpė atmintinus Tavo veiklos epizodus ir tikisi, jog Tau patiks.

O kolega Vytas “San Simnas“ Stanevičius Tau net eilėraštį sukūrė. Pasidžiaukime visi!

BALTOSIOS ROŽĖS RITERIS

Birželis – vasaros pradžia.
Žaliuoja, žydi Dzūkija.
Ir jau nuo pat pirmos dienos
Sulaukiame žinios geros.

Ne paslaptis, kad dieną šią
Šekspyras gimė, gaila ne Simne.
Nedzingė, Mergalaukis ir būtinai Alytus
Bandys įrodyt, kad jis ten darytas.

Nereikia nieko mums įrodinėt,
Tereikia Bytautą paklausinėt.
Nors Albertas ir nežaidė „Realè“,
Bet pėdsaką paliko „Madridè“.

O Alberto dūšia kaip tikro dzūko
Dosni, plati ir atvira tokia.
Jūs tik dainų jo paklausykit,
Kurias dainuoja pritariant septinstyge.

Beklausant pradeda spurdėt širdis
Ne tik gražuolei iš Lelijų gatvės,
Kuri jau pasiruošus jį sutikt
Alytuj vėl prie pašto šeštą.

Ant dzūkų žemės mylimos
Albertas gimė poetu,
Dabar dar tapo riteriu šauniu
Bei mano Alytaus Garbės piliečiu iškiliu.

Baltosios rožės riteris šaunus,
Jo ginklas – kardas toks aštrus.
Skelbiu gerbėjom jo visom,
Kad apipiltų rožėm kvepiančiom…

2019.05.30 San Simnas

 

Ar mėgstate protingas ir orginaliai mąstančias moteris? 

Ar mėgstate protingas ir orginaliai mąstančias moteris?  Atsakymų, tur būt, turėtume visą įvairovę. Turime pasiūlymą kaifuoti, žiūrint Nijolės Oželytės pokalbį su Andrium Tapinu. Ponia Nijolė, Vilniaus hipiakų Zitos Kelmickaitės, Vytauto Kernagio ir kitų Beno chebrytės bendraamžė, o daugelyje požiūrio į mus supančius reiškinius – ir bendramintė. Pokalbyje tiek temų, jog smegenys raibsta, nors pašnekesio trukmė – nepilna valanda. Dabar rinkimų metas, nesvetima ir ši tema, tik Nijolės pamąstymai kartais pranoksta subtiliausius politologų vertinimus Skanaus pasižiūrėjimo. Nenusivilsite ir respektas Laisvės TV.

„SVAJONĖS YRA KALĖJIMAS. NETURĖKIT SVAJONIŲ” – NIJOLĖ OŽELYTĖ || LAIKYKITĖS TEN POKALBIAI

Prezidento rinkimai apnuogino labai svarbų tautiečio virsmą – jis įrodė, jog, metams bėgant, tampa vis mažiau vatnykas, mažiau daržovė, jam vis rečiau atrodo, jog prie ruso buvo geriau, jis tiesiog išmaniai atrinko tikrai tinkamus kandidatus Prezidento kėdei: Ingridą Šimonytę ir Gitaną Nausėdą. Ir tuo pat metu politinį šiūkšlynėlį “praturtino” koloradiniu Tomaševskiu, Jėzum Kristum-Nevykėliu Juozaičiu, pakelės dilgėlių gyvūnu Puidoku ir politiniu migrantu Puteikiu.

———–

Tauta teikia vilčių, jog teisingai atrinks ir LT atstovus Europarlamentui. Siaurame glukoidų ratelyje, plepant apie šį bei tą, pastebėjome visuomeninio rinkimų komiteto “Lemiamas Šuolis” (sąrašas # 6) lyderį Paulių Kunčiną. Beje, jis mūsų poeto Jurgio Kunčino sūnus, mokslus krimtęs Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Oksforde). Šis politikos, ekonomikos ir filosofijos žinovas, besivystančių ekonomikos rinkų analitikas. Nors ir jaunas (duokime šansą jauniems ir gabiems) didelė tikimybė, jog Lietuvai atstovaus tinkamai. Nepamirškime ir konservatorių (sąrašas # 5), kurie 100 % neparduos ir neišduos pamatinių mūsų valstybės principų ten – Briuselyje. Tauta, nebalsuok už Kremliaus projektą R. Paksą ir koloradinį V. Tomaševskį ir manipuliatorių mokesčiais ir kvailių paieškos specialistą-populistą V. Uspaskichą.

Atsižvelkite į praeitos kadencijos mūsų deleguotų atstovų nuveiktus darbus, lankomumą, tai irgi palengvins jūsų apsisprendimą prie balsadėžės.

 

POLAS IR LINDA… ant sparnų

VYTAUTAS STANEVIČIUS                                                                               AUDRIUS JANECKA                                                                               

 

 

 

Prieš 50 metų ir du mėnesius viso pasaulio laikraščių antraštės tiesiog rėkė antraštėmis: „Veda paskutinis bitlas.“ Tas paskutinis – Polas Makartnis. Jo išrinktoji – fotografė Linda Eastman. Deja, auksinių vestuvių nepavyko atšvęsti. Praėjus 29 metams, 1998 m. balandžio 17 d. Linda po sunkios ligos iškeliavo Anapilin.
Po to Polas vedė dar du kartus. Su antrąja žmona, buvusiu modeliu Heather Mills, po audringų skyrybų išsiskyrė 2008 metais. Beje, kalbėdamas apie antrąją savo santuoką, Polas sakė, jog velionė Linda pritartų šiam pasirinkimui, nes jos su Heather esą labai panašios ne tik išore, bet ir dvasios stiprybe. Pirmoji stengėsi padėti gyvūnams, antroji – žmonėms. Kaip ten būtų, – didelis klaustukas. 26 metais už Polą jaunesnė Heather, įsiplieskus nesantaikai savo vyrą viešai netgi vadino „senu pirdžiumi“. 17 metų už legendinį bitlą jaunesnė Nancy Shevell 2011 metais tapo jo trečiąja žmona.

1969 metų kovo 12 diena įeis į istoriją kaip “tragiška“ įsimylėjusioms Bitlų gerbėjoms.
Šlapią rytą Londone paskutinis Bitlų viengungis, 26-erių metų Paul McCartney vedė 27-erių metų Linda Eastman. “Lietus tiko tai dienai, nes vis tiek šaligatvis būtų buvęs šlapias šalia Marylebone santuokos rūmų nuo ašarų tų merginų, kurios slapta vylėsi tapti Mrs. McCartney“, –- rašė The Guardian reporteris.
Nors planuota santuokų ceremonija turėjo būti slapta, santuokų rūmų laiptai buvo apgulti minios žiūrovų ir reporterių. Viskas prasidėjo viena valanda vėliau, nes Polo brolis Mike McGear, kuris buvo pabrolys vestuvėse, vėlavo dėl sugedusio traukinio, kuris važiavo iš Birmingemo į Londoną. McGear ir Bitlų asistentė Mal Evans buvo santuokos liudininkai. Prie poros prisijungė Heather, Lindos 6-ių metu duktė iš pirmos santuokos, kuri buvo pamerge vestuvėse.

Pora susitiko 1967 metu gegužės mėnesį Bag O’Nails klube, kur grojo Georgie Fame. Fotografė Linda su redakcijos užduotimi viešėjo Londone. Praeinant pro staliuką, už kurio sėdėjo Paul, jis užkalbino ją. Draugiškai pasišnekėjo ir išsiskyrė. Po 4 dienų jie vėl susitiko Brian Epstein bute, kur buvo suorganizuotas vakarėlis ką tik išleisto albumo “Sgt. Pepper’s Lonely Hearts Club Band“ išleidimo proga. Čia užsimezgusi draugystė po dviejų metų virto abiejų santuoka, kuri truko 29 metus.
Bitlų muzikantų vestuvėse nebuvo. “Aš tiksliai neatsimenu, kviečiau bitlų muzikantus į savo vestuves, ar ne. Kodėl ne? Esu šunsnukis, bent jau aš taip apie save manau. Galbūt dėl to, kad grupė buvo ties iširimo riba. Buvome vienas kitam atsibodę. Mes jau nebuvome “chebra“.
Visa santuokos ceremonija užtruko 4 valandas. Pora tik su policijos pagalba prasiskynė kelią iki limuzino pro klykiančių merginų minią. Dalis merginų, dainuojančių bitlų dainas, bandė neleisti atidaryti mašinos durų. Kitos, stovėdamos priekyje, bandė neleisti mašinai pajudėti. Policininkai kaip buldozeriai nustūmė merginas, ir McCartney’iai nuvažiavo tolyn atlikti bažnytinės ceremonijos.
Po savaitės, 1969 metų kovo 20 dieną, John Lennon vedė Yoko Ono. Ir kai 1970 metų balandžio 10 dieną Paul McCartney viešai pareiškė išeinantis iš grupės, tuo oficialiai baigiant  Bitlu egzistavimą, abi moterys spaudoje buvo apipiltos purvu, kaltinant grupės sugriovimu.
Abiejų meilės romaną McCartney įamžino dainose “The Lovely Linda“, “Man He Was Lonely“ ir “Maybe I’am Amazed“. Bet Linda prisiminė, kad ji, kaip mūza, įkvėpė McCartney parašyti dainą Bitlams “Two of Us“. “Norėdami pabėgti nuo nuolatinio žmonių ir spaudos dėmesio, mes tiesiog sėsdavome į automobilį ir nuvažiuodavome kažkur už Londono, tiesiog išnykdavome. Važiuodavome nekreipdami dėmesio į kelio ženklus ir nuorodas, ir sustoję kur nors periferijoje prabūdavome neribotą laiką. Vienos iš tokių kelionių metu aš vaikštinėjau viena po miškelį Londono apylinkėse, o Paul, likęs mašinoje, pradėjo rašyti dainą “Two of Us“. Ši daina – apie mus, išvažiavusius kažkur ir būnant tik dviese.
Linda Eastman gimė 1941 metais rugsėjo 24 dieną New York mieste, žydų šeimoje. Jos tėvas buvo žydas iš Lenkijos, motina – Vokietijos žydė. 1962 metais ištekėjo už Melville See Jr. ir susilaukė dukros. 1965 metais porai išsiskyrus, ji tapo muzikinių įžymybių fotografe, taip susipažindama su Paul McCartney.
Jie abu susilaukė 3-jų vaikų: Mary (g.1969 m.), Stella (g.1971 m.) ir James (g.1977 m.). Po vestuvių dukrą Heather iš pirmosios santuokos, McCartney oficialiai įdukrino. Lindos įtakotas 1971 metais Paul tapo vegetaru.
1971–1981 metais abu grojo grupėje Wings. Iširus grupei, ji tęsė savo veiklą kaip fotografė ir gyvūnų teisių aktyvistė, PETA narė. 1984 metais Barbadose ji buvo sulaikyta už marichuanos laikymą. 1997 metais ji gavo Lady titulą, kai Paul McCartney Britų karalienės buvo įšventintas į riterius.
1995 metais jai buvo diagnozuotas krūties vėžys, ir 1998 metais, balandžio 17 dieną ji mirė, būdama 56 metų amžiaus. Jos kūnas buvo kremuotas šeimos rančoje Tucson, Arizona, JAV. Pelenai buvo išbarstyti šeimos fermoje Anglijoje, Sussex grafystėje.
“Ji buvo mano mergina“, – pasakė McCartney per laidotuvių ceremoniją. “Aš netekau savo draugės“.

Parengta pagal Ultimate Classic Rock.

Kodėl jie atėjo paminėti Romo Kalantos žūtį?

Respektas dviems piliečiams, padėjusiems realizuoti šį postą ir montuoti filmuką:
– Juozui Muzikevičiui (Alytus), už dvi labai reikalingas foto filmui,
– Kristupui Petkūnui (Kaunas), už Kauno Company foto albumą

 

Šalia nugriauto Kunčinų namo, ten kur vaikystę leido Romas Kalanta, Vytas Dumbliauskas glūkoidų politologas, Rička “Žakas“ Žukauskas, dar mokykloje mušęs būgnus su būsimais Aisčiais: Viktoru ir Dzilbum, šia gyveno Alvydas Jegelevičius  ir kiti Kurorto miestiečiai, vyko ypač kuklus Romo Kalantos žūties minėjimas (1972 – 2018). Smalsumą kėlė mintis – kiek piliečių čia atėjo vedini supratimo, jog Romas Kalanta buvo vienas iš nedaugelio istorijoje laisvės šauklių Lietuvai.

Dalyvavo: simpatiškos fotografės kartu su miesto įvykių viešintoju feisbuke Juozu Muzikevičium. Nikonai, canonai ir pentaksai fiksavo akimirkas be perstojo, tik kur ta info vėliau pasidėjo. Čia klaustukas (anot Juozo). Buvo savivaldybės organizatoriai ir jų kviesti dainuotojai, muzikantai ir vienas pasakotojas apie 1972 metų gegužės įvykius Kaune. Dar buvo garso operatorius ir samdytas pranešėjas. Klausimas, kiek piliečių čia atėjo vedini supratimo, jog Romas Kalanta buvo vienas iš nedaugelio istorijoje laisvės šauklių Lietuvai, tampa pragmatišku.

Ogi, buvo šauliai-veteranai, buvo Vytas Watas Malinauskas, Vytas Galbuogis, Romas Stankevičius, keletas jaunų ir pagyvenusių piliečių. Tariant trumpai, sąmoningai čia atėjusių, buvo apverktinai nedidelis skaičiukas. Tokia realybė. Vertinant apskritai, renginys pavyko, svarbiausi kampai buvo pagauti. Renginį vertiname TRIMIS pušies šakelėmis.  Nežinojusiems apie ar negalėjusiems atvykti į renginį, Garažų Klipai sumontavo filmuką.

Romas Kalanta 2018 || Garažų Klipai 2018

Tikras muzikantas, tikras garsas, tikra muzika

 

 

“Pušies“ kavinė, kurioje prieš 50 metų rinkdavosi kiečiausias jaunimas iš Kriaušiaus ir Kurorto, Centro ir Madrido, šiandien atvėrė vartelius dainininkui ir gitaristui iš Jungtinių Valstijų ADAMUI “BOMB“ BRENNERIUI. Atlikėjui 56 metai, kūrybinė biografija tiek turtinga, jog čia reikėtų išsiplėsti iki begalybės. Geriau skaitykite Wikipedijoje arba čia.

ADAM BOMB in Alytus 2019 || Garažų Klipai 2019

Akcentas – grojo kartu su: Aerosmith, AC/DC, Alice Cooper, Foreigner, Guns‘n‘Roses, Billy Idol, Kiss, Metallica, Gary Moore, Rod Stewart, Chuck Berry. Tokio žinomumo grupsai į pagalbą tikrai nepasikvies bet ką, todėl Adamui Bomb nuolat tekdavo talkinti garsenybėms studijoje, įrašant albumus ar kartu važiuoti į pasaulinį turne. Be to, jis pats su savo grupe surengęs nesuskaičiuojamą turų skaičių Valstijose, U.K. ir kituose kraštuose. O dabar dar ir kukliame provincijos miestelyje. Kai Alvydas Jegelevičius persiuntė Dariaus Babijono mailą su prašymu paskelbti glūkoidų tinklapyje apie vakarėlį “Pušyje“, manėme, jog tai fakenews, tiesiog protu neįkandamas įvykis ir įvykti negalėsiantis niekaip. Bet jis įvyko. Ir dar: Adamas, pradėdamas pasirodymą, paskelbė, jog šis koncertas, tai dovana Alytaus roko 50-mečiui. Ir tai tiesa: 1969 metų rudenį su  pirmaisiais  viešais  pasirodymais startavo Aisčiai.

 

Pasaulinio lygio gitaristas ir nevisai pilna kavinė. Gal reklamos buvo mažai, ar tai tik kuklaus provincijos miestelio kuklumo apraiška. Kai miesto valdžia miesto šventei už dešimtis tūkstančių eurų samdo atlikėjus grojančius visišką niekalą, čia įėjimas kainuoja €2, o pats Adamas vaikšto tarp stalelių ir siūlo loterijos kuponus už €1, kuriais galima laimėti jo įvaizdžio atributiką: T-shirts, kepuraitę ar kompaktinį diską. Kas gali būti paprasčiau ir dar absurdiškai pigiai.

Klubinės muzikos privalumas, jog gali sėdėti, stovėti ar jaustis dinamiškoje pozoje visiškai šalia atlikėjo. Jei esi brazdinęs gitarą, tave hipnotizuotų gitatisto pirštų bėgionės po gitaros ladus ir stygas. Tai nepakartojami įspūdžiai, kurių nepatirsi Wemblio stadijone būdamas minioje, kad ir kokio legendinio atlikėjo koncertą stebėtum.

Adamo Bomb Brennerio pasirodymas – puiki ir dėkinga proga-seminaras viems Alytaus muzikantams, bandantiems ar imituojantiems roko muziką, jauniesiem gitaristams ir veteranams. Kavinėje juos galima buvo skaičiuoti vienos rankos pirštais.

Labai priminė žinomo USA, Izraelyje kineziterapeuto Samuelio Taco (Shmuel Tatz), beje Aisčių grupės 1969 metų dalyvio vizitą Alytuje 2014 metais. Tada jis dalinosi savo ilgamete patirtimi ir seminaro metu pajuokavo, jog prie salės durų galėjo būriuotis visi miesto kinezioterapijos specai. Deje, tokių atėjo vienetai.

Atlikėjui ant scenos talkino du jauni vyrukai: bosistas ir drumeris, abu iš Lenkijos ir sugrojo nepriekaištingai.

Padėka Dariui Babijonui už kažkokiu nesvokiamu būdu priprašiusį atvykti pasaulinio lygio atlikėją į Alytų. Padėka Andriui Abromavičiui už teisingą garsą. Žiūrovų ir klausytojų tarpe miela buvo matyti melomanus: Joną Kudirką su žmona Onute, Valdą Labuką, Vladą “Kapitoną“ Dimavičių su Vale ir būrelį supratingo jaunimo.

Renginys įvertintas 4 pušies šakelėm. Excellent įverinimui pritrūko masiškumo.