Gurinukai

Kas atidžiai skaitė mano eiles, jau pirmoje knygelėje rado šį pavadinimą. Tai nėra trupiniai nuo eilėraščių, tai- bandymas tam tikroje formoje įkūnyti poetinę mintį. Pasirinkau tokią skiemeninę schemą: 5-2-5-6. Kaip man sekėsi- tegul sprendžia skaitytojas…

Gurinukai

                            X          X           X

Semiu vandenį
Gilų
Lig paskutinės
Gyvenimo dienos…

                          X          X           X

Anūkei Paulinai

Krištolo pirštais
Lietus
Barbena langus
Visą rytą tyliai…

                     X         X             X

Ilgesio paukštis
Skrieja
Praeities taku
Nušviesdamas būtį…

                   X          X            X

Vėjai- pašėlę
Žirgai
Šuoliuoja laukais
Žilos amžinybės…

                  X              X            X

Dar pagroki man
Tyla
Paskutinį šį
Rudenio vakarą…

                 X              X             X

Sklando snaigelės
Rytą
Baltom pėdelėm
Išpuošia žemę…

                 X               X            X

Norai dideli
Mūsų
Dūžta į uolas
Pilkas kasdienybės…

Reklama

Mirė Jonas “Dramblys“ Dambrauskas

baras_zalias
MIRĖ tikras alytietis, Kriaušiaus vaikis

JONAS “DRAMBLYS“ DAMBRAUSKAS   1949 – 2019

Kartais Jonas buvo nepatenkintas nevisai teisingų žmonių atžvilgiu – tai išskirtinis bruožas. Todėl pažinojusieji jį gerbė. Nuoširdus ir ištikimas, tiesus ir nepakartojamas – tokį ir prisiminkime. Bus pašarvotas “Skausmo užuovėjoje“ penktadienį, rugsėjo 20 d.

baras_zalias

 Grupė Jono draugų palydės į paskutinę kelionę

Laiškas iš Lietuvos pajūrio

Gyvenimo nuoboduliu serga tik nuobodūs žmonės. (Vydūnas)

Kas ilgiau, kas trumpiau vasarą emigravome į pajūrį. Lepinomės ne tik pliažo malonumais, bet radom laiko ir pasikultūrinti bei susitikti su daugiau mažiau glūkoidams siela artimais žmonėmis. Pačio didžiausio glūkoido nesutikau, bet jo buvimas pamaryje ir pajūryje buvo juntamas. Netgi simpatiška gelbėtoja sakė, kad jis yra čia, kažkur netoliese… Girdėjo, kažkas brazdino gitara. Koketiškai papozavusi, mielaširdingai netgi davė žiūroną paveizėti, kad Gintą atrasčiau vandenyje, smėlyje ar ore. Deja, jo nemačiau, o gelbėtoja tikino, kad jis gyvas ir sveikas. O jis su Virgiumi tuo metu degustavo prancūzišką vyną ir su žmonomis mariose gaudė brizą. Alytiškius vis tik sutikau, tai Alytaus Rotary klubas su kitais bendraminčiais iš Lietuvos Nidoje susirinko į savo šventę.
O kiek vėliau Klaipėdoje vyko paminklo Vydūnui atidengimo ceremonija, kurioje, kaip paprastai būna, valdininkai griežė pirmais smuikais. Pokalbiuose tarp savęs ir su svečiais eiliniai klaipėdiečiai juos dėjo į šuns dienas ir priekaištavo, kad atnaujinta aikštė be Vydūniškos dvasios. Tačiau pats paminklas puikus. Labai derėjo ir Monikos Marijos bei Sauliaus Petreikio koncertas…

Šiek tiek Vydūno biografijos faktų:
Vydūnas – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas.
Vydūnas – Vilhelmas Storostas (slapyvardis Vydūnas), vok. Wilhelm Storost, gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskrityje, Prūsijos karalystėje.
1888 m. baigė Ragainės mokytojų seminariją. 1896–1898 m. Greifsvaldo, 1899 m. Halės, 1900–1902 m. Leipcigo, 1913–1919 m. Berlyno universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas. 1888–1892 m. Kintų pradžios mokyklos trečiasis mokytojas, mokė lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijos, istorijos ir kūno kultūros. Mokytojaudamas Kintuose išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir 1892–1912 m. dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas. 1918 m. dėstė lietuvių kalbą Rytų seminare prie Berlyno universiteto.
1895 m. įkūrė Tilžės giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo; 1935 m. hitlerininkai draugiją su kitomis Rytų Prūsijos draugijomis uždarė. Rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Buvo veiklus Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto draugijų bei organizacijų narys, 1931 m. įkurtos Prūsų lietuvių draugijų tarybos pirmininkas.
Nuo 1907 m. dalyvavo lietuvių mokslo veikloje. Leido paties ištisai prirašomus žurnalus „Šaltinis“ (1905–1909 m.), „Jaunimas“ (1911–1914 m.), „Naujovė“ (1915 m.), „Darbymetis“ (1912–1925 m.).

Kastyčio Jūratė jau sulaukė…


1938 m. artėjant rašytojo 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio mąsto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas. 1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu. 1944 m. su Tilžės gyventojais evakuotas Vokietijos gilumon. Nuo 1946 m. gyveno Detmolde. Įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių bei Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo jų spaudoje.
Parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų.
Anksti pradėjęs aiškintis rūpimą klausimą – kas yra tauta ir kokie svarbiausi veiksniai lemia tautos autentiškumą, atsparumą – nuėjo ilgą ir sudėtingą ieškojimų – atradimų kelią. Pirmiausia gilinosi į klasikines Europos tautų filosofijas. Vėliau įsijungė į naują tada judėjimą – teosofiją. Ji jam imponavo bandymu sujungti filosofiją, religiją ir mokslą. Čia jis pajuto radęs atsakymus į jį dominančius klausimus. Ypač pirminiuose jų šaltiniuose – Indijos šventuosiuose raštuose – Vedose. Jose užčiuopė tai, kas artima jo dvasiniams ieškojimams, ir tai, kas jo manymu, rekomenduotina tautai.

NUO NIDOS IKI VYDŪNO || Vytautas San Simnas Stanevičius || Garažų Klipai 2019

Savo filosofinėse pažiūrose Vydūnas jungė senovės indų filosofiją su neoplatonizmo bei krikščionybės elementais. Indų filosofija – kertinis Vydūno pažiūrų akmuo. Vydūną žavėjo indų mokėjimas kovoti dėl savo teisių nenaudojant prievartos.
Vydūnui svarbiausia – tautos moralinio atgimimo ugdymas. Jis kvietė tėvynainius šviestis, ieškoti atsparos savo tautos sukurtose vertybėse, „didėti iš vidaus“. Tautiškumo idealas Vydūnui nebuvo galutinis tikslas, todėl jam buvo svetimas nacionalizmas ir šovinizmas. Žmonija negali egzistuoti be tautų, kaip ir be individų. Manoma, jog to sėmėsi Vedose, ir todėl kai kurie mokslininkai Vydūną tapatina su XIX–XX amžiaus Indijos mąstytojais, induizmo religijos reformatoriais (kaip Rabindranatas Tagorė, Mahatma Gandis ir kt.)
Sąžinė, išmintis, teisingumas, savęs žinojimas – visi šie žmogaus reiškiniai yra aukščiau už visus kitus. Kiekvienas turi suprasti, jog jame yra tikrasis, didysis žmogus.
Kitas dvasinio augimo lygmuo yra tautiškumas. Žmogus privalo jausti ryšį su jį supančia aplinka, kalba, istorija, papročiais. Visa tai Vydūnas skelbė savo filosofiniuose traktatuose, straipsniuose, skaitydamas paskaitas. Jis ne tik skleidė šias idėjas, bet ir pats aktyviai įsijungė į kultūrinį procesą, todėl Vydūnas visiškai pagrįstai gali būti vadinamas humanistinės etikos kūrėju.
Vydūnas ir Jonas Basanavičius buvo artimi bičiuliai. Pats Vydūnas prisiminė, kaip 1920 m. prieš Steigiamąjį Suvažiavimą Kaune Rotušės salėje sutikęs J. Basanavičių iš jo išgirdo pasisveikinimą:
„Lietuvos Patriarchas sveikina Lietuvos Pranašą!“

Kai kurios Vydūno mintys:
Tik blaivi tauta gali išlikti. (Vydūnas)
Tas, kurs myli, nieko nenori, nieko negeidžia. Jis visko turi. Mylėti yra pilniausių būdų žinoti. Ir viso gyvenimo vienybę pasiekti. (Vydūnas)
Ką žmogus daro ir taria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. Nešvarius žodžius tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus. (Vydūnas)
Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas. (Vydūnas)
Žmogus – tai siela, turinti kūną. (Vydūnas)

Geriau pažinti Vydūno asmenybę padėjo Gyvenimo Guru.

Netenkame vis daugiau benraminčių. LIONGINAS LEŠČINSKAS

Netekome dar vieno hipių kartos šviesaus atminimo draugo LIONGINO LEŠČINSKO (1949 Kaunas, Lietuva – 2019 Chicago, Illinois, USA). Tai Kauno Company melomanas, Romo Kalantos amžininkas, hipių kultūros ikonografas, puikus draugas. Gyveno Čikagoje, planavo grįžti į Lietuvą.

company_title


„Tada dėl pasipriešinimo to vidinio buvo įdomu. Būtinai reikėjo išmokti anglų kalbą. „Bitlai” dainuoja, reikia žinot. Kristupas iš tų glušilkų užrašinėdavo dainas. Klausinėjam, kaip tu tą supratai, kaip tu tą? Nors visi turėjom telefonus, bet slapčia susirinkdavom, kad jokia informacija nepraeitų. Naktimis sėdi, klausai „Golos Ameriki”(…) „60–70 proc. anglų kalbos nežinojo, bet muzika, ritmai, viršelis celofanuotas, išvaizda tų žmonių. Jautėsi ta laisvė, o (…) tau sako – su kliošais negalima, į šokius neįleisim, – tai dar labiau norisi” (Aleksandras).

1967-aisiais džinsus Kaune buvo sunku įsigyti net undergroundo rinkose. Be to, jie brangiai kainuodavo, apie 50–70 rublių. Tai buvo kitiems vos ne visas atlyginimas. Pasak Visvaldo, „Lee”, „Wrangler”, „Levi Strauss” [vadino „Strausais”, „Vranglioriais”] firmų džinsus jie nusipirkdavo iš žmonių, kurie gaudavo siuntinius iš užsienio.

„Plaukai mokykloje buvo nesuderinama. Vienintelė paguoda atostogos, per kurias stengiesi nesikirpt, kad vasaros pabaigoj jau plaukai būtų normalūs (…). Mano tėvai toleravo tuos plaukus, vis sakydavo: „Tik tu mokykis, mokykis”. O Aleksandrui dar buvo paprasčiau. Jo plaukai ilgi buvo. Jis sako: „Kai mokytojai priekaištauja, kad plaukai, aš jiems rodau Gogolį, Turgenevą – visi plaukuoti”. Jis pirmas pradėjo ilgesnius [nešioti], už ausų, paskui net po kalnierium pakišdavo” (Kristupas).

Pirmoji Aleksandro su Kristupu mokyklos laikais sukurta grupė vadinosi „Chairs”. Pavadinimas sugalvotas su potekste. „C” nubraukus lieka „hair” – plaukai, o šiaip – taburetės… (Aleksandras). Grupės turėjo savo gerbėjus. Aleksandras pasakojo apie anšlagus. „Darai koncertą patalpoje, kur telpa 6 žmonės. Jeigu ateina 9 – jau anšlagas”.

Pasak Visvaldo, jis įsivaizdavo, kad hipis yra „labai laisva asmenybė, labai laisvas žmogus”. Jeigu gali toks būti, yra labai žavu, „ypač gyvenant sistemoj, kai tau gali nukirpt plaukus, kada žinai, jog gali būti labai pažemintas – bet kuriuo metu. O pats suvoki, kad čia nieko blogo” (Visvaldas).

Visvaldas prisiminė, kaip viename roboksiuke susitiko su Mudriu Tenisonu ir siūlė jam interpretuoti pantomimos teatre tuo metu garsią roko operą „Hairs”. Tačiau 70-ųjų Kauno teatre to nebuvo įmanoma įgyvendinti. Miesto sode buvo daug diskutuojama apie kūrybą, bandoma suvokti draudimų priežastis.

Priėmimui į ratą turėjo pritarti kompanijos neoficialūs lyderiai. Vienas iš tokių buvo Visvaldas. Pasak jo, į Company nekviesdavo tų, kurie galėdavo ją sukompromituoti, „kurie keikiasi, turi prastą praeitį, išėję iš kompanijos chuliganavoja” (Visvaldas).

Kuo reikėjo būti, kad patekti į kompaniją? Pasak Visvaldo, „turėjai turėti tam tikrą intelekto, erudicijos lygį, turėjai nebūti kriminalistas, chuliganas. (…) Turėjai turėt kilnumo, būti civilizuotas, džentelmenas”.

„Tai buvo savotiškas laiko prastūmimas. Man tai buvo faina, kad aš galėjau galvot. Galėjau girdėt ką jie mąsto. Gretint su tuo, ką aš mąstau” (Visvaldas).

„Įsijungi garsiai muziką, užsidegi žvakes. Panelės virdavo kavą, rūkydavom, šokdavom, voliodavomės ant grindų. Jokių narkotikų. Vienas guli ant grindų, žiūri į lubas, mąsto sau, tyli. Nebuvo jokių kompleksų, viskas dingdavo. Mes pasijusdavom labai laisvi ir švarūs [toje aplinkoje]. Tai labai traukė, turėjo labai daug reikšmės (…) Žmonėms reikia savų religijų” (Visvaldas).

„Jis iš pradžių pasakė, kad „turim duomenų, kad tu užrašei užrašą „Laisvę Čekoslovakijai”. Ištirta buvo, kad dažais iš tavo sandėlio. „Iš mano sandėlio, – sakau, – daug kas dažų ima”.(…) Tada mes jau su Aleksandru rašydavom (Kristupas)

„Mes ėjome ne prieš, mes ėjome labiau šalikelėje, atsiribodami, gyvendami sau, ieškodami galimybių surasti vienas kitą, kad sukurti savo bendravimą iš savo muzikos bei simbolių. Reikėjo vieno – kad netrukdytų tai daryti” (Aleksandras).

Į klausimą, ar išnyko hipių judėjimo dvasia atsakytume – ne. Pasak respondentų, tai buvo romantiškas, gražus ir humaniškas laikotarpis. Jaunystės romantizmas „pradedant pačia ideologija, baigiant muzika išlieka ilgam”. Daugelis iš jų ir dabar tuo gyvena, nors seniai užsiima kita veikla.

Tai ištraukos iš Egidijos Ramanauskaitės  studijos “Jaunimo kultūrinė rezistencija sovietmečiu: hipių kultūrinės idėjos Lietuvoje“. Tai Kauno istorijos metraščio sudėtinė dalis. Skaitytojai  pasijus lyg laiko mašina nukeliavę į tą laikmetį ir patirs tikrą katarsį. Tokios išsamios studijos apie dalies jaunimo patirtus dalykus neperskaityti tiesiog negalima. Tiems, kuriuos ši tema gal ir nelabai domina, vertėtų bent susipažinti su unikaliu reiškiniu sovietinėje Lietuvoje. Jaunimui straipsnis padės atrasti  tėvelių ar senelių nutylėtas gyvenimo detales.   Amžinai tarybiniams skaityti net nerekomenduojama –  jų stora oda tiesiog netoleruos tokio “skaitalo“. Kai straipsnio autorė buvo atvykusi rinkti info į Alytų, Igoris Riabovas ir Liudas Ramanauskas papasakojo keletą epizodų iš alytiškių hipiavimo periodo. Taip, atspėjote, Liudas tai tas FM99 frontmenas, kurio balsą išgirdus, visada galima tikėtis, kad laidoje skambės teisinga muzika ir lydės profesionalūs komentarai. Pastebėsite, straipsnyje kalbama apie kauniečius, nors panašūs dalykai virė visoje Lietuvoje. Taip pat iš naujo atrasite  Igorio vaikystės draugą ir bendražygį – Aleksandrą “Džizą“ Jegorovą, glūkoiduose publikuoto bliuzmenų sešeno dalyvį.

Kaunietis Kristupas Petkūnas padarė titanišką darbą – surinko iš bendražygių archyvų krūvą nuotraukų, kurias sudėjo į DVD . Glūkoidai padarė to disko screenshotus truputėlį remasterino ir patalpino galerijoje. Glūkoidai nuoširdžiai dėkoja kauniečiams už suteiktą galimybę bent virtualiai sugrįžti į septintą-aštuntą dešimtmetį, vėl pamatyti mielas personas,   iš naujo prisiminti kaip pas Rimą įrašinėjo Uriah Heep – Salisbury, Deep Purple – In Rock, prisiminti, kaip pas Lesčių namuose aptarinėjo LP mainų reikalus. O viena glukoidė vardu Laima , pamačiusi Džizos nuotrauką, prisipažino, kad šis vaikinas tada ją palydėjo iš šokių vakarėlio, vykusio Automatikos fake (Kauno politechnikos institutas). Tik nepamena kas tada grojo: Raganiai ar Nuogi ant Slenksčio.

FLOWER POWER WILL NEVER DIE

galera_company

 

Jaunimo kultûrinë
rezistencija sovietmeèiu:
hipiø kultûrinës idëjos
Lietuvoje

Glūkoidų žinios. Nida. Antra serija

Aisčių įkūrėjo Viktoro  žmona JULIJA JONKUVIENĖ švenčia 70-ties metų jubiliejų. Pasveikinkime ją, palinkėkime  gėrio ir sveikatos.

Pasimatyti Nidoje su Šekspyru neteko, mat prasilenkė rezidavimo grafikai. Su Virgiumi Beiša – taip pat. Bet Virgius kartu su Genium Vnarausku paskutinę vasaros dieną atskubėjo į 50-ties metų klasės susitikimą Alytuje ir aplankė Garažų Klipų studiją. Ten peržiūrėjo nidinius filmus, skirtus geriems draugams. Perduodu Virgiaus rekomendaciją perskaityti knygą, vertą skaitymo ir dalį vertingos informacijos išsaugoti savo smegenų ląstelėse. Ji vadinasi „Lietuvio kodas“, parašė Gediminas Kulikauskas. Ką lietuviui reiškė žemė, miškas ir… degtinė ar emigracijaprieš 100 metų ir vėliau. Tiems kurie jau skaitė Y.N. Harrari „ Sapiens“  –  superinę knygą vertės atžvilgiu, G. Kulikausko knyga bus panaši, tik mąstelis mažas, mažas. Bet prasmė gili, gili.

Nida su Virgium. 2019 ||  Garažų Klipai 2019

O štai su Virgium Lepeška susitikti Nidoje pavyko. Boston Whaler motoboto denyje aptarėm kur geriau atsipalaiduoti: Seišelių salose ar Maldyvuose. Vitalija ir Virgius pateikė krūvą rimtų argumentų, jog Maldyvų salos – rojus žemėje. Kalbėjom apie exministrą Roką Masiulį, kuris per 30 Nepriklausomybės metų išvešėjusią korupciją bandė stabdyti realiais darbais ir buvo, kaip koks eretikas, sudegintas ant valstybinės demagogijos laužo.

Virgiaus anūkės Mariose prigaudė ešerių, jog užteko paragauti ir kolegoms glūkoidams. Virgius „skundėsi“ jog proceso stebėtojo darbas jį vargino. Mergaitės vis prašė senelį nukabinti ešeriukus nuo kabliuko.

Prie Žalios mokyklos kažkas pagrojo Aisčių dainą, o Alvydas Civinskas beveik suspėjo nufilminti. Respect Alvydui. Jo dėka visa tai galite pamatyti čia.

Aisčiai. Tribute || Alvydas Civinskas

Baltijos keliui – 30

Penktadienį rugpjūčio 23 dieną minėjome Baltijos kelio trisdešimtmetį. Vilniuje į gyvą grandinę susikibo rankomis istorinio Baltijos kelio dalyviai su savo draugais ir šeimos nariais. Gyvoje grandinėje seneliai, vaikai ir anūkai su vėliavomis ir kardeliais. Grandinę sudarė per 10 tūkstančių dalyvių. Nuo Katedros aikštės iki Ukmergės gatvės gyvų žmonių grandinė nutįso apie 6 kilometrus. 18 valandą susikibę rankomis visi sutartinai sugiedojo Lietuvos himną. Tuo metu danguje, akcijos dalyvius, pasveikino 3 lėktuvai.

Baltijos kelio 30-mečiui Katedros aikštėje, įspūdingai atrodė instaliacija iš radijo imtuvų. Gyventojai LRT padovanojo 2145 įvairius radijo imtuvus, daugumą radijo imtuvų sudarė VEF‘ ai. Instaliacijai įrengti reikėjo pasikviesti ir aukštalipius, nes ji buvo virš 16 metrų aukščio ir per 19 metrų ilgio. Vakare koncerto metu iš instaliacijos radijo imtuvų nuskambėjo Baltijos kelio himnas, „Bunda jau Baltija“. Nors ir seni radijo imtuvai, bet pasirodo kai kurie dar veikia. Po instaliacijos išmontavimo kai kurie radijo imtuvai atsidurs LRT muziejuje, o likusieji Europos parke.

Genocidas ar holokaustas

 Jau savaitė kaip Lietuvos Seime puikuojasi M. Duškero paroda „Lietuvos žydų organizacijos dokumentuose iki 1941 m.“ , tačiau kažkaip nematyti komunistų partijos veiklos ir 4 komunarų nuteisimo myriop eigos bei finalo pėdsakų. O juk sovietmečiu buvo net paminklas Kaune pastatytas jiems, – sukilimus kėlusių komunistų vadams. Juk dar neužmiršome jų pavardžių. Tai – Josif Greifenberger, Rafail Čarn, Karl Požėlo ir Kazys Giedrius. Prisimename ir pirmuosius Lietuvos komunistų partijos centro komiteto KGB skyriaus kadrus – E. Rozovskij, D. Todes, J. Komod, F. Kranstin, A. Slavin. Vis dar neužmirštame ir paskutinio KGB vadovo Nachmano Dušanskio bei 72 jo sėbrų, sėkmingai pasprukusių į Izraelį nuo atsakomybės už lietuvių Genocidą. Budelių Lietuvai negražina Izraelis ligi šiolei jau 20 metų. Tuo tarpu Lietuvos Seime rugsėjo 22 d. vyko konferencija apie litvakus, o ES, Izraelio ir kitų šalių ambasadoriai diskutavo tema „Holokaustas ir jo istorinės pasekmės“. O jau atrodė, kad po komunizmo prilyginimo fašizmui, ES Holokausto tema nebedominuos bendro rudai-raudonų marksistų įvykdyto Žmonijai Genocido fone. Tik Europos Tautų piliečių aukos viršija 100 mln. gyvybių, (fašistų konclageriuose 18 mln., komunistų gulaguose – 93 mln.), o kur dar 50 mln. žuvusių frontuose? Tuo tarpu deklaruojamas Holokausto žydams 6 mln. skaičius tikrai kukliai atrodo 150 mln. aukų fone. Juo labiau, kai šis skaičius pradėjo labai sparčiai tirpti…

    Iš Europos ta „marksizmo šmėkla“ nusivalkiojo po kitus kontinentus ir iki šiolei naikina tautas: 45 mln. Kinijoje, 3 mln. Kambodžoje, 1 mln. tucių aukų Afrikoje. O kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose – matome visi. Tai vis to paties Mordochėjaus Levi aukos: Karlo Markso vardu sukūrusio marksizmo teoriją, mutavusią iš marksizmo į liberalus, kosmopolitus, globalistus, semitus ir kitus eruditus, bet vis siekiančius tų pačių tikslų. Taigi, ir pasekmės tos pačios. Bet grįžkime į Lietuvą. Rugsėjo 24 d. Seime įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vilniaus geto sunaikinimui paminėti. O juk galėjo tokių aukų ir nebūti. Raudonieji partizanai siūlė labai realų pabėgimo planą, bet Geto vadovai atsisakė…

   Taigi, Seime buvo apie ką kalbėti ir šį bei tą nutylėti. O pusė tiesos blogiau už melą. Sakykime, ką reiškia tai, kad šiuokart jau kalbama ne tik apie nacių, o ir sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvai, jų įvertinimą ir (būtinai) už žalos atlyginimą, kai Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės F. Kukliansky tėvas sovietmečiu dirbo represinėje struktūroje – Lietuvos respublikinės prokuratūros ypatingų (KGB) bylų tyrime? Tai F. Kukliansky nuomone, mes, lietuviai, turėtume atlyginti už jos tėvo S. Kuklianskij žydams padarytą žalą? Juk tai mes, lietuviai, buvome okupuoti ir rudų, ir raudonų marksistų, tai ar ne mums kažkas turėtų atlyginti padarytą žalą? Pagal F. Kukliansky – tai okupuotasis dar turi duoti „magaryčių“, kad nebūtų apjuodintas svetimu purvu? O juk apjuodino lietuvių tautą žydšaudžiais per visą pasaulį ir nutilo, tik nusprendus duoti žydams tas „magaryčias“. Apie išvystytą „Holokausto industriją“ jau rašo patys žydai. Ir ne straipsnius rašo, o rašo ištisas knygas, kaip niekieno neįpareigoti sionistai susižėrė nukentėjusiųjų žydų vardu milijardines sumas, o išlikusiems gyviems išdalino vos po 3 tūkstantėlius, ir kvit. Argi neįdomu kaip skaičiuosis F. Kukliansky? Tuo pačiu ir Zurofas pristabdė savo „polėkį“ į Lietuvą, juo labiau, kad jam buvo pakartotas jo paties 10 000 Lt pasiūlymas ne už žydšaudį, o už žydą, padėjusį išgelbėti nors vieną lietuvį!!! Ir Zurofas staigiai ne tik nutilo, bet ir pradingo iš Lietuvos…   

 O tai rodo, kad užmynėm ant Achilo kulno. Pasirodo, reikia kalbėti ne apie žudymus, o apie gelbėjimą. Argi žmogžudys gali būti įvertintas 10 000 litų, o gelbėtojas – t. y. didvyris, – kukliai nutylėtas? Okupanto ir okupuotojo požiūris į didvyrį ir žudiką – skirtingas. Okupantui besiginančiojo partizanas – žudikas, o užgrobtai Tautai – jis didvyris. Tai kodėl mes turime savo didvyrius vertinti pagal okupanto kriterijus? Neturime. Todėl šiandien privalome peržiūrėti Lileikio, Dailidės, Impulevičiaus ir daugelio kitų bylas ir juos reabilituoti. Maža to, pagal žmogiškumo principus jau pats laikas kas gera prisiminti, o kas bloga – lai išblės… Lietuviai tai ir daro – nedrasko akių ir neskalambija varpų.

    Pats didžiausias Lietuvos žmoniškumas buvo pademonstruotas II Pasaulinio karo metu tiek Valstybei, tiek piliečiams gelbėjant žydus, čia pat užmiršus žydiškos KGB represijas ir tremtis 1940 metais. Pagal ambasadoriaus A. Eidinto knygą „Žydų žudymo byla“, Lietuva išgelbėjo 56 000 žydų vien tik išplatinus palengvintu būdu tarptautinį blanką lietuvių-prancūzų kalba per spaudos kioskus. Būtent jį nusipirkęs žydas už 50 ct ir užpildęs bei pridėjęs nuotrauką, galėjo pirmoje pasitaikiusioje policijos nuovadoje gauti užtvirtinantį dokumentą – antspaudą. Tai, šiuolaikine terminija, buvo lygu užsieniniam pasui, gaunamam be jokios biurokratijos. Sugihara ir dėjo vizas pabėgėliams ant lietuviškų blankų, o ne ant kaktų. Ambasadorius A. Eidintas savo knygoje nurodo ne tik išsigelbėjusių žydų skaičių, bet ir šalis, – kur ir kiek suspėjo pabėgti su lietuviškais dokumentais persekiojamųjų. Maža to, Gurevičiaus išleistoje knygoje yra pateikta 14 000 žydų pavardžių, kuriuos išgelbėjo Lietuvos piliečiai, nurodant ne tik profesiją, bet ir socialinę padėtį. Taigi, viso Lietuvoje nuo Holokausto išgelbėta 70 000 žydų ir išgelbėta būtent tų – tyliųjų didvyrių, kuriems reikėtų nors padėkoti, o ne juodinti ir žalą iš jų reikalauti atlyginti. Taigi, Lietuva ne žydšaudžių kraštas, o gelbėtojų. Karo metu nacisto A. Eichmano sąrašuose nurodytas 134 000 žydų Lietuvoje skaičius, todėl Lietuviai išgelbėjo daugiau nei pusę pasmerktųjų. Savo skunde Niurnbergo tribunolui, Žydų suvažiavimas Miunchene teikė 150 000 žydų skaičių. Ir kasmet šis skaičius buvo didinamas iki šiandien išaugusio 220 000. Net ir tokiu atveju lietuviai išgelbėjo 1/3 litvakų. O per visą pasaulį melagingai skelbiama – beveik visus išžudę?! Jau ES atitaisinėjami tikrieji Holokausto skaičiai, pvz. Maidaneko konclageryje iš deklaruotų 1,5 mln. nužudytų žydų beliko ar tik ne 40 000? O ir Lietuvoje jau buvo „Lietuvos ryte“ skelbiama S. Alperavičiaus, kad žuvo 90 000 jo tautiečių. Šiandien ir vėl šis skaičius pakilo iki 220 000. O juk yra gyventojų surašymo duomenys ir paties žydo – A. Eichmano, žydų Holokausto planuotojo, sąrašai, yra dokumentai Niurnbergo tribunolui. Jų nepaneigsi. Pažymėtina, kad virš 800 „tyliųjų Lietuvos didvyrių“ vis tik yra pažymėti Izraelio Jad Vašemo „Pasaulio Teisuolio“ vardais. Jei išvesti koreliaciją 1000 gyventojų, tai Lietuva yra II-je vietoje tarp 32 pasaulio šalių pagal „Teisuolio“ vardą gavusių. Jei tokiu pačiu būdu skaičiuoti išgelbėtų žydų kiekį – ir vėl Lietuva yra II-je vietoje tarp kitų šalių. Lietuviai gelbėjo ne tik žydų gyvybes (70 000) bet ir žydų archyvus, jų šventas knygas Toras bei grąžino jas žydams. Ar kur nors yra pažymėta, pranešta, jau nekalbant apie padėką? Atvirkščiai, žydų institutas Amerikoje YIVO pasiskelbė patsai atradęs neįkainojamus pasaulyje žydų archyvus!!! Kai tokių archyvų kitos valstybės neatiduoda žydams išsivežti, o tik naudotis valstybės viduje. Lietuvoje šie vieninteliai pagal unikalumą Pasaulyje archyvai buvo išvežti į JAV?!! Tai vis AMB nuopelnas žydams ir praradimas Lietuvai. Tik gėrio siekyje yra visų Tautų ateitis, o ne nuoskaudų skaičiavime ir nepagrįstame kaltinime. Kas to nepaiso, tas pakerta savo ir tik savo ateitį bei sėkmę. Todėl siūlome žydams prisiminti Lietuvą per visą istorijos raidą kaip „Šiaurės Jeruzalę“, lietuvius kaip „tyliuosius didvyrius“, kad galėtumėte tikėtis prieglobsčio ateities katastrofose, kurias patys savo elgesiu sėjate, auginate ir brandinate.

KREIPIMASIS Į PASAULĮ DĖL ŽYDŲ GELBĖJIMO

   Pastaruoju metu pasaulyje piktybiškai skleidžiama dezinformacija apie Lietuvos valstybės ir lietuvių dalyvavimą žydų holokauste. Iš tikro tai tikrovės neatitinkančios žinios, nes: − Lietuva – vienintelė valstybė Europoje, dar viduramžiais gelbėjusi žydus nuo pogromų: Lietuva ne tik priglaudė, bet ir įstatymiškai gynė žydus., − Lietuva jau 1939 m. priėmė karo pabėgėlius iš Lenkijos, tame tarpe apie 30 000 – 40 000 žydų., − Lietuva daugeliui pabėgėlių žydų išdavė tarptautinę galią turinčius dokumentus, kuriais remiantis visos valstybės ( tame tarpe ir Japonija) galėjo duoti vizas, garantavusias jų išsigelbėjimą nuo mirties; Taip išsigelbėjo 56 000 žydų nuo fašistų teroro. − Okupavus Lietuvą, žydus gelbėjo dešimtys tūkstančių lietuvių, patys rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe, tačiau nėra nei vieno atvejo, kad žydai gelbėtų lietuvius nuo nacių ar komunistų teroro; − Už žydų gelbėjimą 2 705 lietuviai pripažinti žydų gelbėtojais , o 800 lietuvių suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas; − Lietuva viena iš nedaugelio valstybių nedalyvavo SS dalinių formavime ir neturėjo bendrų valdymo institucijų su nacistine Vokietija. Todėl mes privalome ginti savo tautos ir Lietuvos garbę:

1. Aiškindami pasauliui tikrąją Lietuvos valstybės istoriją;

2. Demaskuodami istorijos falsifikatorius bei jų tikslus;

3. Smerkdami piktybiškai kenkiančius lietuvių tautai ir valstybei bei pažeidžiančius nekaltumo prezumpciją;

4. Reikalaudami iš Lietuvos žydų bendruomenės bent lojalumo Lietuvai, jeigu jos nariai nesupranta, kiek gero lietuvių tauta jiems padarė ir nesusipranta būti bent dėkingais už 600 metų gyvenimo, kūrybos ir klestėjimo mūsų žemėje, už lietuvių tautos atjauta žydams, suteiktą prieglobstį ir gelbėjimą;

 5. Vesdami tolygų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Izraelio teisėsaugos institucijų, Lietuvos Genocido ir Rezistencijos tyrimo centro ir Vizentalio centro dėl tikrųjų lietuvių ir žydų Genocido vykdytojų išaiškinimo, jų patraukimo atsakomybėn.

Woodstock’50 ir mes

Oficialios detalės

Vudstoko roko muzikos festivalis vyko JAV, Betelo mieste 1969 rugpjūčio 15–18 d. Tai buvo garsiausių roko festivalių, palikęs žymų pėdsaką muzikos istorijoje. Jis atspindėjo 7-ojo dešimtmečio – hipių epochos kontrakultūros nuotaikas.

Po dviejų metų

1971 metais vietiniai melomanai Igoris, Albertas „Kobra“, Dzilbus ir jų pasekėjai Shmitas, Sigis „Kefas“, kaunietis Zenka, kuris atostogaudavo Kurorte vasarą, Alvydas, Dalia, Vilė, Žana, Kolia, Romėnas susibūrė į komuną ir The Doors lyderio Jim Morrison garbei pasivadino JIM MORRISON’S MEMORY POP CLUB. Tai vienijo apie 10 jaunų žmonių, mąsčiusių kitaip nei sovietų valdžia reglamentavo. Medžiotojų trobelė, už Kaniūkų tilto pasukus senuoju akmenimis grįstu keliu ant kalno, tapo Jim Morrison’s House (kitais duomenimis „Hotel“). Tai Alvydo Jegelevičiaus senelių nuosavybė, kurią tada Alvydas sugebėdavo išprašyti susirinkimams organizuoti. Tam reikėjo iš Nemuno restorano skolinti stiprintuvą, kolonkes, nutiesti elektros liniją nuo senelių namo iki Morrison House, magnetofonas HOTA buvo efektingai naudojamas. Sausvynis GAMZA buvo privalomas. Pradžioje visada buvo The Beatles, The Animals, kitos bigbito grupės, kaifas prasidėdavo Deep Purple „Speed King“, Black Subbath „Iron Man“, Jimi Hendrix „All Along The Watch Tower“. Jei po The Who koncerto Sheffilde metu 1969 metais aplinkinių fermerių avims garsas įvarė stresą, tai Alvydo senelių kaiminystėje vištos liko gyvos.

Vudstoko festivalio vaikai mūsų tarpe

Igoris Riabovas, Aleksandras “Džyza“ Jegorovas, Česlovas Galkus, Genius Vnarauskas, Valius Stadulis, Alvydas “Žydas“ Miliauskas, Nikolajus Kuznecovas, Jonas Kudirka, Algirdas Žemaitis, Aleksandras Skačkovas, Edmundas Gegužis, Valdas Labukas, Liudas Ramanauskas, Almantas Bendoraitis, Gintas Baubonis, Romas Bražinskas, Antanas Bardzilauskas, Dangiras, Dainius Vaivada, Daivis Sirūnas, Albertas “Kobra“ Sakalnikas, Sigis “Kefyras“ Kizala, Gintas Unguraitis, Raimundas Banionis, Eugenijus Morozas, Romas Zdanavičius, Vladas Dimavičius, Valdas Jurgelevičius, Arvydas Braždys, Stasys Daugirdas, Alvydas Jegelevičius, Kristupas Petkūnas, Rimas Justinavičius, Lionginas Leščinskas, Rimas Piligrimas, Rimvydas Aglinskas, Janna Riabova, Jonas Kudirka, Algirdas Žemaitis, Virgius Lepeška, Rimas Burokas, Valentinas Chlevickas, Vidminas Grabauskas, Valdas Griškonis, Donatas Juodišius, Rasa Juodišienė.

Nė vienas iš išvardintų personų Vudstoke 1969 nebuvo, nes gyveno už kordono ar nebuvo gimę, tačiau festivalis įtaką jiems darė. Kai kuriems suformavo teisingią požiūrį į muzikinius reiškinius ar padėjo įgauti atsparumą komunizmo dulkėms. Tai žmonės kitokio sukirpimo, išsiskiriantys iš kasdienybėje sutinkamų tarpo. Tai gėlių vaikų oru kvėpavę, jaunesnieji pankavę, bet visi suradę savo kelią į rokmuzikos pažinimą. Todėl šiandien jiems neįsiūlysi vitrininės muzikos. Mūsų melomanas Romas “Hipis“ Bražinskas yra prasitaręs: tikra muzika baigėsi 1974. Tiesa ta, jog po Vudstoko apsukrūs vyrukai sugeba atlikėjus įpinti į komercinius tinklus ir aura palengva išgaruoja. Tačiau muzikos įvairovė išlieka, laikmetis kinta kartu su stilistika. Šiandien turime tiek muzikos ir galimybių jos klausytis, kad gėlių vaikų epochos hipiakams būtų pritrūkę lakios vaizduotės tai suvokti. Graži data – 50 metų. Vudstokas mūsų prisiminimuose – neišdildomas. Reikšmingesnio roko istorijoje tiesiog nebuvo.

Nuopelnai keturiems

Būtina prisiminti ir įvardinti keturis jaunus vyrukus: Džonas Robertsas, Džouekas Rousmanas, Artis Kornfildas ir Maiklas Langas, kurie dažnai ir nepelnytai primirštami. Tai jie su komanda suorganizavo grandiozinę gėlių vaikų sueigą, kur susirinko arti pusės milijono brolių ir seserų. Bilietas į festivalį kainavo apie 18 dolerių (šiandien dėl pinigų nuvertėjimo atitiktų maždaug 100 dolerių), bet didžioji dalis pateko nemokamai, nes organizatoriai nebuvo pasiruošę tokiam žmonių antplūdžiui – tikėjosi “tik“ 120 tūkstančių žiūrovų, dėl ko norintieji patekti be bilietų sudraskė apsauginę tvorelę, juosusią renginio teritoriją ir pateko be bilietų.Vudstoko festivalis pranoko optimistiškiausius lūkesčius. Nors dėl didžiulių liūčių viskas skendėjo purve, trūko tualetų ir net vandens nusiprausti, vis tiek buvo juntama nenusakoma harmonija tarp lankytojų. Visi buvo „užsikrėtę“ Vudstoko dvasia.

Visi dalyviai, beveik eilės tvarka:

Quill, Country Joe McDonald, John B. Sebastian, Keef Hartley Band, Santana,

Incredible String Band, Keef Hartley Band, Incredible String Band, Incredible String

Band, Canned Heat, Grateful Dead, Leslie West & Mountain, Creedence Clearwater

Revival, Janis Joplin, Sly & The Family Stone, Jimi Hendrix, The Who, Jefferson

Airplane, Joe Cocker, Country Joe & The Fish, Ten Years After, Johnny Winter, Blood

Sweat And Tears, Paul Butterfield Blues Band, Crosby, Stills, Nash & Young, Sha Na Na

Bunda ROKAS 2019

Artimiausią šeštadienį Dzūkijoje, Punios šile, arti Alytaus esančiame Nemuno kilpų parke,

kviečia 5-asis BUNDA ROKAS.

BUNDA ROKAS || Garažų Klipai 2019

Nedidukas Bundorių kaimukas vienai dienai vėl taps Baltijos šalių gyvo garso  grupių sostine, o kukli, tačiau jauki, šalia klausytojų esanti rankų darbo scena muzikiniais namais šiemet taps atlikėjams iš daugiau nei 5 valstybių.

BUNDA ROKAS „penktokas“ šiemet skiriamas 50-metį mininčiai Alytaus rokenrolo scenai, jam pasirodymus skirs:

🇧🇾 ВСЁ_CRAZY (Baltarusija)

🇵🇱 D.G.N. (Lenkija)

🇷🇺 ELECTROLIZE(Rusija)

🇱🇹 GLOSSARIUM (Lietuva)

🇮🇪🇱🇹 NOJUS BAND (Airija-Lietuva)

🇱🇻 SO LUCID ELECTRIC FEEL (Latvija)

ir kt.

Šeštadienio koncertų Bundoriuose pradžia – penktą popiet, įėjimas aukojant iš anksto – simboliniai 5 Eur *.

—–

* Dėl akreditacijų iki rugpjūčio 16 d. 16 val. kreiptis el. p. bundarokas@gmail.com

* Dėmesio, BUNDA ROKAS toliau išlieka nekomerciniu vasaros įvykiu be bilietų, todėl dėkoja visiems lankytojams, renginį kasmet remiantiems savo sumokėtu ekologiniu tvarkos mokesčiu (šiemet aukojant iš anksto – 5 Eur; šeštadienį – 10 Eur).

* Ekskursija po sengirę ir baigiamasis sekmadienio renginys Rumbonyse – nemokami.

* Automobilių ir kito transporto privažiavimas prie stovėjimo aikštelių – nemokamas, kemperiai, palapinės  – papildomai neapmokestinami.

Oro balionas. “Skurdas” ant delno

Pirmieji pavykę skrydžiai žmonijos istorijoje buvo atlikti paprastu karšto oro balionu. Pirmąjį aprašytą tokį balioną sukūrė portugalų šventikas, kuris 1709 pakilo nuo žemės. Prancūzai broliai Jozefas ir Etienas Montgolfierai 1783 sukūrė 30 pėdų skersmens kupolą ir laikė jį virš ugnies tol, kol jis prisipildė dūmų ir pakilo nuo žemės paviršiaus.

Džimo Morrisono sala. Tokį pavadinimą jai suteikė Kolia Kuznecovas, Sigitas “Kefyras“ Kizala ir Dzilbus ten 1972-jų vasarą , nuplaukę Kolkos kateriu

Fantastinis nuotykių romanas „Paslaptingoji sala“ – vienas labiausiai skaitytojų pamėgtų Žiulio Verno romanų. Kai skaitėme šią knygą, buvome paaugliai ir skraidūnų nuotykiai mus tiesiog užbūrė. Pietiečių maišto metu palikę gimtąją šalį keturi šiauriečiai JAV pilietinio karo dalyviai išskridę, berods, iš Pensilvanijos, atsiduria saloje, Ramiojo vandenyno pietvakariuose. Ž. Vernas išmaniai aprašė oreivių nuotykius tada nuostabiai žaliuojančioje, pilnoje paslapčių saloje. Šiandien tai tik kadaise vulkano išsprogdintos, taigi šis faktas su knygoje minimu vulkano išsiveržimu saloje turiniu – nesikerta. Salos liekanos šiandien vadinasi Marijos-Terezos rifu.

KOPĖČIOS Į DANGŲ || GARAŽŲ KLIPAI 2019

Šiandien paskraidyti karšto oro balionu gali kiekvienas, net ir skurstantis pensininkas. Apie skurdą Lietuvoje pastaruoju metu visi ruporai nenuilstamai pučia karštą orą į tautiečių galvas. Skraidant, kad ir virš kuklaus provincijos miestelio Alytaus, matai daugybę naujų privačių namų rajonų su dar naujesniais namais, išpuoselėtais kiemais. Sena tiesa – iš aukščiau geriau matosi. O ir ant žemės: atsinaujinusios gatvės, nauji šaligatviai, dviračių takai, dvi atgimusios žmogui Dailidės. Atsisėskite ant sofutės ir pažiūrėkite į Zenono Bulgakovo miesto detalių fotopalyginimus TADA ir DABAR. Ar gali skurstantys sukurti tokius kontrastingus pasikeitimus miesto veide???

Pasiskraidymai oro balionu kadaise buvo aristokratų pramoga. Todėl šiandien stengiamasi išlaikyti tradicijas ir po sėkmingo skrydžio visiems dalyviams suteikti grafų titulus. Dar patrinti kaktą žeme, suvilgyta šampanu, tiksliau putojančiu vynu ir padegti plaukų sruogą ir nedelsiant gesinti tuo pačiu putokšliu. Nepakartojamo skrydžio vaizdeliai Garažų Klipų vaizdo kūrinėlyje.

ALYTAUS ROKO PANORAMA

Koncertas ALYTAUS ROKO PANORAMA, skirtas pusę amžiaus mieste skambančiai roko muzikai ir jos kūrėjams, vyks rugpjūčio 23 d dieną 20.30 valandą prie Dailės mokyklos.

1969 metus, susikūrus pirmai big byto grupei “Aisčiai“, galima laikyti roko muzikos pradžia Alytuje. Per tuos 50 metų miesto muzikinė padangė žaižaravo įvairiausiomis spalvomis. Vyresnioji miestelėnų karta dar mena grupę “Kūrikai“, drebinusią miesto sodą naujausių ir žymiausių roko gabalų aranžuotėmis su charizmatiškuoju jų autoriumi Vidu Lubausku bei nepakartojamo balso savininku Romu Vaitkevičiumi – Cveku. 2 vidurinės mokyklos salė „lūždavo“, kuomet ten šokiams grodavo Viktoro Ščetilnikovo vadovaujamas ansamblis. Gerą gyvos muzikos dozę tuomet gaudavo ir visų Alytaus restoranų bei kavinių lankytojai.

Vėliau scenas užkariavo grupė “Vynas“ su Artūru Sikorskiu, “Airija“ su Dariumi Mileriu – Nojumi, „Heraldika“ su Andriumi Abromavičiumi. Trumpai, bet įspūdingai muzikinę miesto padangę nušvietė keturių merginų grupė “Be rėmų“, vienintelį puikų CD sukūrę vaikinai iš „Keturios plytos iki karuselės“ su Antanu Dambrausku ir Martynu Labuku, jotvingiečių „Dots“ ir daug daug kitų atlikėjų.

Pastaraisiais metais Alytaus ir Lietuvos muzikinį gyvenimą sunku įsivaizduoti be „Andy Abro Band“ (vėlgi Andrius Abromavičius), „Nojus Band“ (vėlgi Darius Mileris – Nojus), „Svaras 4Q9“ su Ričardu Vymeriu, „Movo“ su Linu Kubeku ir Arūno Ščetilnikovo suburta jaunimo grupe „Jazz do it“. Ant scenos jau užšoko ir “Šuo Leila“ su Luku Dirse.

ALYTUS BLUES FEST. 2019

Rugpjūčio pirmą šeštadienį nuskambėjo ALYTUS BLUES FEST. 2019 akordai. Nuoširdus ir uždegantis bliuzmenų atlikimas bandė įpūsti bliuzo kibirkštį susirinkusiems žiūrovams, tarp kurių buvo galima sutikti ir glūkoidų. Igoris Riabovas rodė didelį entuziazmą ir negailėjo komplimentų svečiams iš Lenkijos „Zeppelinians“, kurių atvykimas – didelis įvykis gimtajam miestui, kaip ir pats festivalis. Tačiau skirtingai nuo atlikėjų, lietuviškas santūrumas publikai neleido atsipalaiduoti ir pagauti tą bangą, kurią kėlė scenos vilkai bei vedėjas LIUDAS RAMANAUSKAS.

Katučių ir automobilių klaksonų negailėjo, bet praleista gera proga susiliejus su bliuzmenais tuo pačiu jausmu pulsuoti bliuzą. Tiesa, radosi ir pavienių bliuzo mylėtojų, kurie nesivaržė savo nuoširdumo ir meilės bliuzui. O atlikėjai tikrai buvo aukšto lygio ir padovanojo savo širdį Alytui. Visų pirma, – alytiškio ANDRIAUS ABROMAVIČIAUS „ANDY ABRO BAND“, ARINA ir jos grupė „VETO BANK“ jungtinis orkestras „Lithuanian blues orchestra“ bei svečiai iš Lenkijos „Zeppelinians“ ir

„Cross B-Band“ Baltarusija.

Reikia džiaugtis, kad Alytus atvėrė vartus bliuzui ir, tikėtina, ALYTUS BLUES FEST. taps tradiciniu, į kurį rinksis bliuzo mylėtojai iš visos Lietuvos bei tolimesnių kraštų, gausiai užpildydami ROTUŠĖS aikštę.

 Bliuzo fiesta Alytuje. 2019

Nida 2019. Kaitingas, rusai, skurstantys pensininkai ir Pink Floyd

Šį kartą pradedame be išskirtinių pagyrų Nidai. Nes jų ir nereikia, todėl  eime tiesiai prie detalių.

Šamai, unguriai, otai ir skumbrės išperkamos akimirksniu, nors kainų geriau neminėti

Paskutinį liepos savaitgalį Nidoje būsto nuomai rasti beveik neįmanoma – liko pasiūlymai už 1,2 tūkst. eurų nakčiai. Bet pirmadienio info sakė – neliko ir šių.

Labiausiai skursta pensininksi. Matau vakare per LRT. Sutikime LT pensijos kuklios, bet ką veikei visą darbingą gyvenimą? Kad skursti. Kaltas Lansbergis? Konservatoriai? Visada, visais laikais tavo gerovė priklausė nuo tavo gebėjimų judinti smegenis, išsimokslinimo ir kompetencijos bei motyvacijos dirbti ir užsidirbti. Tokie ir pensininkais būdami neskursta. Išimtys: karas, maras, sunki liga, verslo sutartyse tai įvardijama kaip force majeure.

Perėjoje italas vos neužvažiavo ant Laimos kojos. Kilo įtarimas, jog jis atvyko iš Iskijos salos Italijoje, kurioje nėra nei perėjų nei šaligatvių. Jau nuvažiuodamas, atsisukęs, gestais atsiprašinėjo ir tik per plauką neįvažiavo į Maserati. Dviračių takuose intensyvus eismas. Bet rusai vistiek ten vaikšto. Ir kiekvienais metais.   Putinas niekaip neįruošia jiems rodinoj dviračių takų ir nepaaiškina kaip juose derėtų elgtis.

Nidos sonata

Pink Floyd. čia Nidoje apima keistas jausmas paklausyti kažką neįprasto. Terasoje, geriant rytinę kavą, mintimis keliauji į studetiškus gėlių vaikų metus kur išnyra šiaulietis Česka Galkus, į teorinės mechanikos paskaitą atsinešęs užpakuotą dvigubą Pink Floyd -Ummagumma. Tada docentas paprašė mane ir Česką apleisti auditoriją dėl garsių pašalinių kalbų, nesusijusių su mašinų mechanizmų teorija. Šis vinilas – puikus psichodelinės muzikos pavyzdys. Tada sintetinės muzikos technologijos nebuvo išvystytos. Sydas Barrettas su kompanija generavo naturalius garsus ir, atrodo, jiems pavyko. Po 48 metų pertraukos vėl visą double LP perklausiau čia – Nidoje.

Kaitingas. Tai ekstremalus sportas. Tai ne bėgiojimas ristele, o ryžtingų vyrų užsiėmimas. Ir moterų, bet čia jau išimtis. Pasikinkai aitvarą vėjyje ir jis tave nešioja po jūrą ar marias. Donatas vieną vasarą skyrė valdyti aitvarą krante, vėliau didesnį ir dar vėliau jam pakluso DIDELIS aitvaras. Tada perlipo ant lentos ir pradžiamokslį įgijo Svencelėje prie marių. Ten suvažiuoja kaitingistai iš Lietuvos ir ne tik. Kai kurie atskrenda privačiais malūnsparniais. Šiandien Donatas jau išdrįso kaituoti Baltijoje. Daugiau apie tai  filme. Tinklapyje skelbiame tik treilerį.

Visas filmas skirtas visiems atvyksiantiems į Garažų Klipų studiją ir prie arbatos puodelio ar stiklelio kavos (anot Šekspyro), patogiai išsidrėbę, turės galimybę jį pamatyti.

Nida 2019. Treileris || Garažų Klipai 2019

PREZIDENTO INAUGURACIJOS FRAGMENTAI. EUGENIJUS VNARAUSKAS PRISTATO


Liepos 12 dieną Lietuvai priesaiką davė ir oficialiai pradėjo eiti šalies vadovo pareigas naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

G. Nausėdos inauguracijos ceremonija prasidėjo nuo pat ankstyvo ryto. Pirmiausia jis aplankė patriarcho Jono Basanavičiaus paminklą prieš filharmoniją, taip išreikšdamas pagarbą vienam iškiliausių mūsų šalies žmonių. Po to nuvyko į Seimą ir davė priesaiką. Po priesaikos išėjęs iš Seimo rūmų į lauką, jau kaip vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas pasveikino karius ir šaulių atstovus, priėmė karinį paradą. Po to G. Nausėda su artimaisiais dalyvavo Šv. Mišiose Katedroje. Po mišių katedros aikštėje susitiko su susirinkusiais žmonėmis iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, kurie buvo su savo gyvenviečių heraldinėmis vėliavomis. Ceremonijos pabaigoje G. Nausėda perėmė iš D. Grybauskaitės prezidentūros rūmus ir taip prasidėjo naujojo prezidento kadencija.

Katedros aikštėje tarp gausybės vėliavų, matėsi ir Alytaus herbu papuošta vėliava. Alytiškis vėliavnešys sutiko man papozuoti. Man befotografuojant, greitai prisistatė keletas vilniečių iš Dzūkijos krašto, kurie taip pat norėjo kartu įsiamžinti. Buvo smagu netikėtai sutikti žemiečius Vilniuje.

FOTOREPORTAŽAS ||  PREZIDENTO INAUGURACIJA || Garažų Klipai & Eugenijus Vnarauskas || 2019