Darbėniškė mergaitė dienoraštyje fiksavo siaubingus potyrius ir nujautė savo kraupų likimą. Kaip tai susiję su mūsų gerais draugais Mundžium ir Shmitu

Romo Kalantos laikais, kai hipsteriai važiuodavo į Palangą, Edmundas ir Arvydas Braždžiai vykdavo tėvo 21-ma volga į Darbėnus. Tada mums nelabai rūpėjo, kas juos sieja su miesteliu šalia Palangos. Vėliau sužinojome, jog ten brolių “Ilgųjų peilių“ mamos Birutės (1924–2004) gimtinė.
Istorija tokia, kad vokiečių okupacijos metais Birutės tėvai Japertai priglaudė jos klasiokę, besislapstančią nuo reicho vanagų, Esterą Kverelytę, kurios vienintelė kaltė buvo tai, kad į šį pasaulį ji atėjo žydų šeimoje. Mergaitė ten rašė dienoraštį apie patirtas siaubingas akimirkas, o nebaigtas Esteros dienoraštis liko Japertų šeimos namuose. Jį, kaip brangų savo draugės Esteros atminimo ženklą, 1949 metais išvykdama gyventi į Alytų išsivežė B. Japertaitė-Braždienė – Edmundo ir Arvydo mama. 1964 metų gamybos dokumentiniame filme „Nebaigtas dienoraščio puslapis“ (autoriai Ignas Pikturna || Leonas Tautrimas) šis dienoraštis minimas. Kaip prisimena Edmundas, šio filmo vieša peržiūra 1964 metais vyko ir Alytuje, jame dalyvavo jis pats su savo mama, buvo atvykusi ir filmo kūrybinė grupė, bet paties dienoraščio jis nėra matęs.

Kretinga apie 1940 m. Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleivės (iš dešinės): pirma – Birutė Japertaitė (Edmundo ir Arvydo mama), trečia – Estera Kverelytė. Foto: Asmeninins albumas

Paralelė. Vokietijos žydų mergaitė Ana Frank (1929–1945), kurios dienoraštį skaitė daugybė žmonių visame pasaulyje, – viena iš 6 milijonų žydų – nacizmo aukų, o jos dienoraštis, išverstas į 70 pasaulio kalbų, – iškalbingas Holokausto liudijimas, tapęs vienu skaitomiausių to laikotarpio dokumentų. Jeigu Esteros dienoraštis kažkokiu nesuvokiamu būdu atsirastų kaip Lietuvos Nepriklausomybės aktas, jo svarba ir aktualumas taptų dar vienu kaltinimu nacistams ir pamoka žmonijai.

Ilgųjų Peilių mama daug metų dirbo Alytaus centrinėje ligoninėje. Jų šeima – prieškario inteligentai ir kartais švęsdami savo šventę, pasikviesdavo ir brolių draugus su draugėmis. Prisimena įvykis, dėl kurio dar ir šiandien truputėlį nesmagu. Apie 1985 metus Chirurgas Jucevičius įsijautęs deklamuoja savo poeziją, o jaunimo tarpe, kažkas nesusilaiko ir suprunkščia. Stojo sekundės pauzė ir toliau viskas vyko sklandžiai. Brolių tėvai toleruodavo neformalius hipsteriško jaunimo susibūrimus. Shmitas buvo sukaupęs kosminio dydžio cigarečių pakelių kolekciją. Atminkim, jog tai buvo gilus sovietmetis, o pakeliai tai iš “supuvusių Vakarų“. Šalia gyveno Donatas “Donka“ Tarcijonas – lengvaatletis, Lietuvo rinktinės narys, broliai Vilpišauskai. Šiandien šiame atsiminimų kupiname name kažas kepa bandeles, tada buvo mūsų traukos centras.

1972. Iš kairės Dzilbus, atrodo kažko patenkintas, medituoja Virgius, Donka traukia dūmą, nors tai jam visiškai nebūdinga ir Šmitas (Arvydas Braždys) . Ant kilimo mėtosi Creedence Clearwater Revival – Pendulum – Shmito pati mėgiamiausia grupė. Veiksmas vyksta  pas brolius namie, kai tėvai kažkur užtruko.
Namas Simno gatvėje, nostalgiškų prisiminimų kupinas

Detaliai apie Esteros Kverelytės dienoraštį SKAITYKITE ČIA

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: