Vytautas Nedzinskas vėl su mumis

Pasidžiaukime mūsų tinklapio rėmėjais. Didi padėka ir respektas

Albertas: … jau NET devyniolika metų (vasario 7 d) nuo glūkoidų draugo ir daugelio iš jų nuoširdaus bičiulio, Žmogaus “iš mūsų kampo“(nuog Vidzgirio), gamtininko, rašytojo ir ilgamečio Žuvinto rezervato vado Vytauto Nedzinsko žūties… kaip greitai… dar 2004 metais uždainavau Jam skirtą dainukę.  Prisiminkime Vytautą, Jo Žuvintą ir Jo gulbes… viena – amžinai skrendanti – gulbė niekaip negali pakilti nuo Gamtos Sergėtojo antkapinio akmens…

—————

Paskambino Albertas ir pasakė, jog vasario 7 d. sukanka 19 metų, kai atsisveikinome su mūsų nepakartojamu ŽMOGUMI-gamtininku ir išsakė idėją, kaip tai paminėti. Dar kalbėjo: geriau būtų, jei tai darytume 20-ties metų proga, bet, lyg netyčia išsprūdo –  darome dabar. Kai pagyvenę jaunuoliai pasižiūri į savo pasus, supranta, jog visi judesiai turi būti nukreipti viena kryptimi – daryti šiandien ir dabar.   Albertas jau tada sukūrė dainą šia tema. Dainos tekstą rasite čia. Ją aranžavo mūsų kolega Alvydas Jegelevičius, Albertui savo balsu  pritarė dukra Ugnė, o pagyvenęs jaunuolis iš garažo viską sumontavo į krūvą. Taip gimė videoklipas.  Taigi mūsų komanda tikri DARYTOJAI.

ŽUVINTAS || Albertas Šekspyras Antanavičius ||  Garažų Klipai || 2004-2021

 

Vytautas Nedzinskas gimė 1940 m. vasario 27 d. Alytuje, čia ir mokėsi. 1964 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją, gavo zootechniko žuvininko diplomą. Dirbo inžinieriumi ichtiologu Ignalinos valstybiniame žuvų veislyne, nuo 1965 m. iki netikėtos mirties 2002 m. vasario 7 d. — Žuvinto valstybinio rezervato direktoriumi. 1978 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos gulbių — nebylių ekologija“. Nuo tų pačių metų dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1994 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Vadovavo Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriui, priklausė Alytaus žaliųjų klubo valdybai. Alytaus apskrities literatų klubo “Tėkmė“ narys, dzūkų kultūros žurnalo “Dainava“ leidėjas. Alytaus mokslininkų draugijos “Vizija“ narys. Nenuilstamai skleidė gamtosaugos, kultūros idėjas Lietuvoje. Kaip gamtosaugininkas, publicistas, rezervato direktorius 2000 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Gražia, turtinga kalba parašė gamtos žinią populiarinimo knygas Paukščių ežeras, 1971, Sparnuočių namai, 1976 (kartu su A. Aleknoniu), Gulbės Lietuvoje, 1980, Žuvinto metai, 1984, Bevardžio upelio deltoje, 1993, Žuvinto šiokiadieniai, 1997, Gamtininko poringės, 1999, apysaką vaikams Paukštulis — ežero vaikas, 1987. Spaudoje paskelbė daugiau kaip 1000 populiarių straipsnių gamtos apsaugos, kraštovaizdžio formavimo, ekologinio auklėjimo temomis, taip pat apie 80 mokslinių straipsnių.

 

 

2 komentarai “Vytautas Nedzinskas vėl su mumis

Pridėti Jūsų

  1. Aš labai džiaugiuosi kad Žuvintas šiaip taip yra. Valio. Puiku. Linkėjimai tiems kurie dar nevisai prarado protelį.

    Patinka

  2. Labai, labai gražu. Nuostabi dainelė, tekstas. Net trūksta žodžių pakomentuoti gulbes. Čia tik žodžiai. Esmė giliai, giliai, jau po visko……Eilinį kartą ačiū Gintui.

    Patinka

Komentuoti: Algirdas Žemaitis Atšaukti atsakymą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: