Tėtė ir sniegena

Artimas žmogus nemiršta kol gyvena mūsų atmintyje. Dveji metai po Viktoro Jonkaus netekties. Agnė prisimena fatalų sutapimą nelaimės dieną. 

Vakar gavau gražų laiškutį nuo Alberto Antanavičiaus – Šekspyro:

… Agne, rytoj, berods, jau du metai, kai Tavo Tėvukas išėjo… siunčiu Tau jau girdėtą tekstuką, skirtą Jam; galėtum – šalia šito tekstuko – savo puslapy gražiai parašyt apie Tėvuką ir… palaidotą sniegeną… gražu būtų…

Istorija tikrai graži, sinchroniška laike.

Tą dieną Albertas Tėčiui rašė atsisveikinimo dainą Vilniuje, o aš grįžau į Alytų laidoti Tėtę. Lygiai prieš du metus taip pat buvo tikra žiema, sniego iki kelių. Prie tėvų laiptinės, ant sniego radau sniegeną. Pakėliau, raudonavo kraujo lašelis. Parsinešiau namo, galvojau gal atsigaus. Neatsigavo.

Atvažiavo atsisveikinti su Tėte draugai, tarp jų ir Albertas su gitara. Sako: šįryt parašiau Draugui dainą. Dainoj sniegena, kraujo lašas ant sniego.

Lygiai taip, kaip nutiko tą rytą Alytuje.

Sniego iki kelių, kaip, kada užkasti paukštį? Prie šarvojimo namų įkišau į pusnį. Sugrįžau, lyg nedera taip numesti… Taip ir prasėdėjau paskutinę valandą prie Tėčio urnos su sniegena rankoj. Palaidojom kartu: Tėtį ir sniegeną.

Ačiū labai visiems, kurie buvot šalia, ačiū, Albertai, už mažą/didelį stebuklą.

Alberto eilėraštis draugui atminti. 

Pirmojo Aisčių karjieros etapo pabaiga, 1982 “Žuvinto“ restorano muzikantų kambarėlis. Kairėje Juozas Kašėta, dešinėje Albertas Šekspyras Antanavičius. Viduryje KETURI Aisčiai: Valentinas Chlevickas, Dainius Prusevičius, Viktoras Jonkus ir Gintas Dzilbus Unguraitis (foto Gediminas Geležiūnas)
Recenzija po pirmojo Aisčių koncerto alytiškiams. Tarybinių kompozitorių kūrinių jame buvo visiškas mizeris. Pirmame plane skambėjo Creedence Clearwater Revival, Christie, Ten Years After, Manfred Mann. Tuometinė spauda to rašyti tiesiog neišdrįso…

7 komentarai “Tėtė ir sniegena

Pridėti Jūsų

  1. Perskaičiau straipsnį ir Alberto eiles ir širdį tarsi koks akmuo užspaudė.
    Per pastaruosius metus netekome dau alytiškių, kuriuos pažinojau…

    Patinka

  2. Labai skaudi kiekviena pažįstamų, artimų žmonių netektis… Alberto eilėraščiai, dainos visada mane žavi, kaip žavi jo paprastumas, jautrumas… Man labai norėtųsi, kad Albertas išleistų savo poezijos knygą. Gal mes visi galėtumėme ir paraginti, ir padėti Albertui tai padaryti?!.

    Paspaudė "Patinka": 1 person

  3. Užjauta visiems kas pažinojo Viktorą.
    Alberto prašau įmesti savo jaunystės dainelę: tekstas buvo panašus- beržo tošies švelnumu tu nubrauksi man nuo veido, tokią mažą nepaklusnią kelio dulkę…….

    Patinka

Komentuoti: Algirdas Žemaitis Atšaukti atsakymą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: