Alvydas Jegelevičius siunčia žinutę:
…apriši stiklainį virvute, pririši akmenį ar reples, meti aukštyn ant šakų, uždegi stikle žvakutę ir trauki virvutę, kad pakiltų aukštyn žvakutė, tada apačioj pririši, pažiūri ir nešiesi tą ugnelę širdyje… Pagarbios ir atlaidžios ramybės išėjusiems…
Lygiai prieš tris metus (2017) ir praėjus 100 metų po raudonosios revoliucijos, atsisveikinome su Sigitu Kizala. Tai buvo tikras glūkomanas, klajoklis po Pasaulį be galo nuoširdus ir kurio galvoje neskmbėjo Kremliaus kurantai.
Prisiminkim Sigitą su jo mėgiamiausiu hitu AQUALUNG (Jethro Tull)
Glūkoidai, palikę šį pasaulį: Reda Kalinauskienė, Saulius Aleksandravičius, Genius Sarkanas, Mindaugas Leitonas, Sigitas Kizala, Viktoras Jonkus.
Auksinės širdys
Pasauly nemažai gražių dalykų ir daiktų,
Kurių nepastebim, nors jie greta, –
Gal kad dažni ir aiškūs tarsi dukart du,
Gal kad kasdieniai forma, turiniu, vieta;
O jei ir nusilenkiam jiems, tai kartais per vėlai, –
Po metų, po dienos ar valandos – – –
Beje, net šulinį prisimenam ir pagiriam dorai,
Tiktai tada, kai baigiasi jame vanduo – – –
Pasauly panašiai visais laikais
Taip atsitikdavę, beje, ir su draugais – – –
Seni mieli draugai – auksinėm širdimis –
Užtruks kada, nuklys kur nors, praeis ir nesustos,
Nepasibels kaip vakar į duris,
Nepasilabins, neužeis ir neįžiebs šviesos – – –
Pasauly daug gražių dalykų ir daiktų,
Kurių nepastebim, nors jie visai šalia, –
Jie taip arti ar dar arčiau, jie dideli širdim, – ir tuo pačiu metu
Plika akim nematomi, deja – – –
Jie lyg deguonis – tiesiai iš gamtos, ir ne dėl pinigų
Maitina kraują, patys nesimaitindami krauju,
O mes, vos tik pajutę, kad kvėpuot sunku,
Galvojam, ar mums oro trūksta… ar kaip oro – jų – – –
Pasauly panašiai visais – ir buvusiais, ir šiais – laikais
Taip atsitinka, beje, ir su draugais – – –
Seni mieli draugai – auksinėm širdimis –
Net per gimtadienius – ir tuos – nebeužsuks,
O jei užsuktų, jei net netilptų pro duris,
Vis tiek priimčiau juos visus –
Nuogus ir kostiumuotus,
Pėsčius ir važiuotus,
Vyžuotus ir basus – – –
Seni mieli draugai – auksinėm širdimis –
Užtruks kada, nuklys kur nors, praeis ir nesustos,
Bet net iš TEN – iš TAIP
toli arba aukštai –
Labai šiltai –
ir būtent mums, – nusišypsos;
Senų mielų draugų – auksinėm širdimis –
Šypsena ilgai – mus dar ilgai – lankys
Ir kiek daugiau už didelius ar gražius žodžius
Gyvenimo teisybės pasakys – – –
– – –
Seniems mieliems draugams net ir juodžiausiom naktimis
Mažytės mūsų saulės didžiulę šviesą skleis –
Visgi ne jiems pasisekė, kad jie gyveno su mumis,
O mums, – kad mes gyvenome su jais;
Seniems mieliems draugams net ir juodžiausiom naktimis
Mažytės mūsų širdys didžiulę meilę skleis –
Visgi ne jiems pasisekė, kad jie gyveno su mumis,
O mums, – kad mes gyvenome su jais – – –
PatinkaPatinka
Albertai tu genijus. Watas
PatinkaPatinka
Puikus kūrinys, Albertino.
PatinkaPatinka
Tas vaikinas didina apsukas. Daro gerus dalykus ir džiugina draugus
PatinkaPatinka