Vėlinių žvakutė arba draugai apie draugus


Alvydas Jegelevičius siunčia žinutę:

…apriši stiklainį virvute, pririši akmenį ar reples, meti aukštyn ant šakų, uždegi stikle žvakutę ir trauki virvutę, kad pakiltų aukštyn žvakutė, tada apačioj pririši, pažiūri ir nešiesi tą ugnelę širdyje… Pagarbios ir atlaidžios ramybės išėjusiems…

Lygiai prieš tris metus (2017) ir praėjus 100 metų po raudonosios revoliucijos, atsisveikinome su Sigitu Kizala. Tai buvo tikras glūkomanas, klajoklis po Pasaulį be galo nuoširdus ir kurio galvoje neskmbėjo Kremliaus kurantai.

Prisiminkim Sigitą su jo mėgiamiausiu hitu AQUALUNG (Jethro Tull)

Glūkoidai, palikę šį pasaulį: Reda Kalinauskienė, Saulius Aleksandravičius, Genius Sarkanas, Mindaugas Leitonas, Sigitas Kizala, Viktoras Jonkus.

4 komentarai “Vėlinių žvakutė arba draugai apie draugus

Pridėti Jūsų

  1. Auksinės širdys

    Pasauly nemažai gražių dalykų ir daiktų,
    Kurių nepastebim, nors jie greta, –
    Gal kad dažni ir aiškūs tarsi dukart du,
    Gal kad kasdieniai forma, turiniu, vieta;
    O jei ir nusilenkiam jiems, tai kartais per vėlai, –
    Po metų, po dienos ar valandos – – –
    Beje, net šulinį prisimenam ir pagiriam dorai,
    Tiktai tada, kai baigiasi jame vanduo – – –

    Pasauly panašiai visais laikais
    Taip atsitikdavę, beje, ir su draugais – – –

    Seni mieli draugai – auksinėm širdimis –
    Užtruks kada, nuklys kur nors, praeis ir nesustos,
    Nepasibels kaip vakar į duris,
    Nepasilabins, neužeis ir neįžiebs šviesos – – –
    Pasauly daug gražių dalykų ir daiktų,
    Kurių nepastebim, nors jie visai šalia, –
    Jie taip arti ar dar arčiau, jie dideli širdim, – ir tuo pačiu metu
    Plika akim nematomi, deja – – –
    Jie lyg deguonis – tiesiai iš gamtos, ir ne dėl pinigų
    Maitina kraują, patys nesimaitindami krauju,
    O mes, vos tik pajutę, kad kvėpuot sunku,
    Galvojam, ar mums oro trūksta… ar kaip oro – jų – – –
    Pasauly panašiai visais – ir buvusiais, ir šiais – laikais
    Taip atsitinka, beje, ir su draugais – – –

    Seni mieli draugai – auksinėm širdimis –
    Net per gimtadienius – ir tuos – nebeužsuks,
    O jei užsuktų, jei net netilptų pro duris,
    Vis tiek priimčiau juos visus –
    Nuogus ir kostiumuotus,
    Pėsčius ir važiuotus,
    Vyžuotus ir basus – – –
    Seni mieli draugai – auksinėm širdimis –
    Užtruks kada, nuklys kur nors, praeis ir nesustos,
    Bet net iš TEN – iš TAIP
    toli arba aukštai –
    Labai šiltai –
    ir būtent mums, – nusišypsos;
    Senų mielų draugų – auksinėm širdimis –
    Šypsena ilgai – mus dar ilgai – lankys
    Ir kiek daugiau už didelius ar gražius žodžius
    Gyvenimo teisybės pasakys – – –
    – – –
    Seniems mieliems draugams net ir juodžiausiom naktimis
    Mažytės mūsų saulės didžiulę šviesą skleis –
    Visgi ne jiems pasisekė, kad jie gyveno su mumis,
    O mums, – kad mes gyvenome su jais;
    Seniems mieliems draugams net ir juodžiausiom naktimis
    Mažytės mūsų širdys didžiulę meilę skleis –
    Visgi ne jiems pasisekė, kad jie gyveno su mumis,
    O mums, – kad mes gyvenome su jais – – –

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: