Viskas apie hipizmą Lietuvoje. Stasio Daugirdo pasakojimas


Pasakoja Stasys Daugirdas, “Gėlių Vaikų“ grupso lyderis. Prieš 50 metų “Aisčiai“ varžėsi su Stasio komanda Vilniuje Ryšininkų klube. 50 metų – gražus laiko tarpas. Visas pusamžis. Romo Kalantos aukos data – gegužės 14 d. 1972. Beveik pusamžis. Taigi Lietuvoje prieš 50 metų dėjosi įdomūs neformalūs undergraudiniai dalykai. Tai, ką skaitysite žemiau, ištrauka iš publikacijos Lietuvos Ryte. Visą straipsnį verta paskaityti, ten rašoma apie hipizmo ištakas pasaulyje.

Įtakingų tėvų vaikai

Hipių idėjos atkeliavo ir į sovietų okupuotą Lietuvą. Tiktai kiek vėliau – jis suklestėjo 1967–1968 metais. Hipių krikštatėviu dažnai pavadinamas gitaristas, bene žymiausios Lietuvos hipių grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas Stasys Daugirdas „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad hipiškos idėjos ėmė plisti per radiją, muziką, knygas, žurnalus, kurių kas nors parveždavo iš užsienio. Tuo metu vakarietiškos plokštelės, leidiniai, madingi drabužiai buvo prabanga, kurią sau galėjo leisti tik elito šeimose gyvenę jaunuoliai. „Aš pats gyvenau inteligentų šeimoje, mano tėvas buvo gydytojas, močiutė – muzikantė. Gimiau Norilske, tremtyje. Lietuvoje visi hipiai buvo iš elito – inteligentų šeimų, valdžiai priklausiusių žmonių. Taigi, susižavėjau hipių idėjomis savaime, nes laisvė, lygybė, tolerancija mano aplinkoje buvo suvokiamos kaip normos. Plaukus norėjau – auginau, nenorėjau – ne. Be to, man didelę įtaką darė muzika, kurios klausiausi, – labai mėgau „The Doors“. Jau nuo 14 metų bandžiau ir pats muziką kurti. Muzika apskritai padarė didžiulę revoliuciją – tas vėjas, kuris paveikė visą pasaulį, paveikė ir mus“, – teigė muzikantas, muzikos pedagogas S.Daugirdas. Gitaristas pasakojo, kad madingus drabužius hipiai Lietuvoje siūdavosi patys – merginos užsiiminėjo rankdarbiais, siuvo drabužius ir draugams. „Ironiška, kad hipiai Vakaruose buvo prieš kapitalistinį gyvenimo būdą, jie niekino materializmą. O čia buvo deficitas. Gauti džinsus buvo svajonė, materializmas buvo net jaunų žmonių galvose, – pasakojo L.Devita. – Mūsų valdžia buvo prieš kapitalizmą, o Vakaruose prieš kapitalizmą kovojo hipiai, kurie patys kartais būdavo pavadinami komunistais ar net jų agentais.“

Roko grupė „Gėlių vaikai“. Sėdi su gitara grupės lyderis Stasys Daugirdas. 1969 m. Fotonuotrauka. Asmeninis Stasio Daugirdo archyvas. „Gėlių vaikai“ dalyvavo nelegaliame roko festivalyje Vilniaus „Žirmūnų“ restorane.

 

Slapstėsi ir išsisukinėjo

Hipių laisvės idėjos Lietuvoje, kuri buvo okupuota Rusijos, buvo pritaikytos pagal to meto realybę. Vakarų hipiai svajojo apie komunistinį gyvenimą, o Lietuvoje tai buvo ideologiniai pančiai, kurių žmonės troško atsikratyti. Didžiąją dalį grupės „Gėlių vaikai“ dainų parašęs S.Daugirdas pasakojo, kad valdžiai nekart kliūdavo jo tekstai. „Laisvės pavėsy“, „Nėra laisvės, jei nėra meilės“, „Jeigu tau gyvenime sunku, tai surask merginą gražią, tapkite gėlių vaikais“ – tokie atvirai hipiški dainų žodžiai jiems kliuvo, – prisiminė S.Daugirdas. – Sovietų valdžia leisdavo mums koncertuoti – Lietuva jiems būdavo kaip Vakarai. Čia jie galėdavo nueiti į naktinį barą, atvažiuodavo į koncertus, pažiūrėti, kaip rengiasi jaunimas.“ Tiesa, jei nepriklausei Kompozitorių sąjungai, muziką tekdavo suderinti su valdžia. „Jei norėdavome groti savo kūrinius, turėdavome jiems nusiųsti visas partitūras. Jei užrašydavau banguotą liniją – improvizacijos ženklą – sakydavo: „Ne, šitaip netinka, grokite iš natų“, – pasakojo S.Daugirdas. Įtartinai žiūrėta ir į didesnius hipių jaunimo susirinkimus. L.Devita pasakojo apie lietuviškuoju Vudstoku pramintą nedidelį festivalį restorane „Žirmūnai“: „Tai buvo 1970-ųjų vasaros pradžia. Restorane „Žirmūnai“ jaunimas išsipirko salę prisidengę kažkieno gimtadieniu – nutarė padaryti nedideli festivalį. Tačiau viskas taip įsibėgėjo, kad dėmesį atkreipė ir pareigūnai. Hipiai po to buvo sugaudyti, kai kurie patampyti po saugumo tarnybas. Tai buvo toks muzikinis festivalis, kokį tik buvo galima padaryti tais laikais.“

R.Kalanta pakeitė požiūrį

Anot S.Daugirdo, bent kurį laiką sovietų valdžia į hipius žiūrėjo atlaidžiau – nelabai suprato, kas tai per judėjimas. Be to, jame dalyvavo ir partijos žmonių, policininkų, KGB narių vaikai, dėl to hipiai turėjo savotišką neliečiamybę. Tačiau 1972 metais įvykęs Romo Kalantos susideginimas Kaune viską apvertė – hipiai jau buvo suvokti kaip ideologiškai pavojingi. Tiesa, pasak L.Devitos, neaišku, ar pats R.Kalanta buvo hipis. Bendrose kompanijos su disidentu neteko būti ir S.Daugirdui. „Mano nuomone, jis labiau buvo priskirtas prie hipių judėjimo, nei pats save su juo siejo. Priskyrimas įvyko pirmiausia dėl plaukų – tais laikais plaukų ilgis buvo pakankamas įrodymas, nes reikėjo drąsos turėti ideologinį užtaisą. Tuo metu buvo žinoma, jog ilgaplaukis – kažkoks kitoks pilietis nei kiti, – teigė L.Devita. – Netrukus imta persekioti visus, kurie buvo ilgais plaukais, – tai buvo savybė, pagal kurią spręsta apie nusiteikimą. Pati valdžia Lietuvos hipius pavertė stipria politine jėga.“ „Kai jis susidegino, jau žinojau, kas laukia mūsų. Policija ėmė gaudyti ilgaplaukius, juos kirpo. Kartais, kad pasityčiotų, išskusdavo vagą ir taip palikdavo. Vaikinus paimdavo į kariuomenę, – pasakojo S.Daugirdas. – Bet mes nenustojome groti. Tik prisistatydavome kitu pavadinimu, bet vis tiek žmonės žinojo, kad čia – „Gėlių vaikai“.“ Nors 1976 m. S.Daugirdo ir kiti grupės „Gėlių vaikai“ nariai pasuko skirtingais keliais, muzikantas teigia, kad iki šiol išlaikė tas pačias idėjas, kurias transliavo savo dainomis, – „laimės, pagarbos vienas kitam ideologiją“. „Aš sakau, kad pirmasis hipis pasaulyje buvo Jėzus Kristus. Ir, pažiūrėkite: jo idėjos sėkmingai gyvuoja jau daugiau nei du tūkstančius metų“, – kalbėjo S.Daugirdas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: