Rimas Burokas – 39 eilėraščiai. Laikas negeba ištrinti jo iš draugų atminties


… 1972 metai, hipių laikai, du mėnesiai po Romo Kalantos laidotuvių, Palanga, šachmatinė (jauki ir pamėgta tokių kaip mes kavinukė prie tilto, kairėje pusėje), nes ant akmenų (Vytauto-Basanavičiaus gatvių sąnkryža) rinktis jau nevalia (nes gaudo milicija ir kemša į “voronokus“), 11 valanda ryto. Shmitas (Arvydas Braždys – Vilniaus Pedagoginio Instituto studentas, alytiškis), Vidukas (Rimvydas Aglinskas- Kauno Politechnikos Instituto studentas, kaunietis), Dzilbus (Gintautas Unguraitis – Kauno Politechnikos Instituto studentas, alytiškis) aptarinėja vakar matytą epizodą, kai milicija sudaužė džazmeną perkusininką V. Tarasovą, ramiai su mergina einantį Palangos gatve tik dėl to, kad jis buvo užsiauginęs ilgus plaukus. Atskuba Rimas, labai susijaudinęs, jam tai nebūdinga, prisėda prie mūsų staliuko, basas kojas slepia po kėde, nes neapsiavusių čia neaptarnauja. Kaip jau įprasta, paprašo suimprovizuoti 20 kapeikų kavai. Stengiamės išklausti kas atsitiko. Rimas išrėkia: ar jūs įsivaizduojate, šią naktį intelektualūs vandalai nukniso  m a n o  Dantės tomelius. Kad aiškiau būtų, jo nakties guolis buvo kažkur tarp Palangos ir Šventosios, apleistame klojime. Kad kartu jam pavogė ir visą jo turtą – krepšį su būtiniausiais kukliais daikteliais, megztinį ir 2 rublius, jis net neužsiminė, tas paaiškėjo tik gerokai vėliau. Esmė – Rimas  n e t e k o  dvasinio peno: Dantės poezijos rinkinio, kurį tada studijavo, o tai ir varė jį į neviltį …

Šių metų balandžio 21 d. Rimui Burokui ( 1953 – 1980) būtų suėję 67 metai. Toks pagyvenęs jaunuolis dabar būtų šauniai įsikomponavęs į savo kūryba panašių mūsiškių novatorių Alberto “Šekspyro“ Antanavičiaus ar Vytauto Matulevičiaus aplinką. O glūkoidų meetuose neabejotinai būtų labai paieškomas, tik ne sovietinių dvasios ubagų, o  bendraminčių ir gerbėjų.

Prisiminkime vieną iš mūsų tarpo, kurio nevaržė sovietmečio smegenų plovimo architektų sukurtos privalomos mąstymo schemos, laisvą žmogų, poetą. Kviečiame pasiskaityti poeto Liudviko Jakimavičiaus mažą epizodą iš atsiminimų knygos  ir pažiūrėti reportažą, sukurtą LRT:  “Literatūros pėdsekys. Lukiškių kalėjime nutrūkęs poeto Rimo Buroko kelias – liudijimas apie gūdžios sovietinės tikrovės kartos likimą“

Laiko dažniai palieka prisiminimus, kurie priklauso mums, ir jų niekas negali nei išcenzūruoti, nei pasisavinti, nei kaip nors sunaikinti. Rimą Buroką šiandien prisimena jo draugai, tų draugų jau užaugę vaikai, prisimena ir tie, kurie taip ir nesugebėję susitapatinti su madingo gyvenimo paradigmomis, šiame moderniame  pasaulyje jaučiasi nepritapę. Jie savo gyvenimo esme kažkuo panašūs į Rimą Buroką, į jaunuolį, kuris tą gūdų 8-ąjį dešimtmetį taip pat buvo nepritapęs prie pseudoidealistinės sovietinės tikrovės. Biografinė tiesa tokia – Rimas Burokas norėjo būti poetu. Eliminuotas nomenklatūrinės sistemos jis keturis kartus buvo sulaikytas ir teistas už veltėdžiavimą. Mirė Lukiškių kalėjime. Per 27-erius gyvenimo metus spėjo parašyti nelabai daug. 39 eilėraščiai ir tai jie beveik visi iki galo poetine mintimi nepabaigti. „Kai šiandien kalbame apie Rimą Buroką, jo likimas žymi kelią visos generacijos, subrendusios istorijos prietemose, bet  nepanūdusios derėtis su rutina. Raišioti prie lovų durnanamiuose, paragavę kalėjimo druskos, tampyti po saugumo ir milicijos poskyrius, mušti ir niekinti, jie išsaugojo savo poezijai tyrą ir skaidrią dvasią, apimtą elegiško liūdesio, be kristalo pagiežos ir neapykantos“, – apie savo amžininką atsiminimų knygoje labai tiksliai įvardydamas ano laiko istorinius fragmentus rašo poetas Liudvikas Jakimavičius.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: