Glūkoidų tinklapiui 12 metų. Amerikos atradimai: Rytinė pakrantė (6 dalis). New York City


 Kai keliones riboja karantino taisyklės, pakeliaukime kitais būdais. Jeigu posakis Kaunas yra Kaunas – teisingas, tai idioma New Yorkas yra New Yorkas – dogma.

Amerikos atradimai: Rytinė pakrantė (6 dalis). New York City || Garažų Klipai 2010 || 00:19:30

Vairuoti ten miela, nors New Yorke, kai visos eilės užkištos mašinomis ir, sustojus prie šviesoforo, Mis Garmin sako “perskaičiuojama“ – drėksta nugara ir šturmanams. Važiuojant šulinių dugne įrengtomis gatvėmis,  net ir GPS prietaisas kartais praranda ryšį su palydovais. Kaip ir visame sviete, išradingiausiai vairuoja taksistai, o New Yorke ypač. Todėl keliautojai, grąžinę Ford Escape Hertzo kompanijai 56 West gatvėje, pajuto palengvėjimą ir toliau savo veiksmuose vadovavosi Jimo Morrisono dainos “Wiskey Bar“ dvasia. Kai žiūrėsite filmuko sceną apie vairavimą Manhattane, gal būt, pasiseks pajusti dalį to, ką patyrė filmo veikėjai.

Judėjimas iš taško A į tašką B.  Rush hour visuose didmiesčiuose yra galvos skausmas. Iš senamiesčio Vilniuje iki Santariškių maždaug 10 kilometrų. Įdomu, kiek laiko užtrunka mūsų gerbiamas habil. Dr. Virgilijus Beiša šiame maršrute piko valandomis?  Tokį patį atstumą iš centrinės Manhattano dalies iki Wall streeto pietinėje dalyje niujorkietis, važiuodamas subwėjum (metro), įveikia per 20 minučių, jei ekspresu – per 12-15 minučių. Tai daro atsipalaidavęs, per ausinukus klausydamas Bon Jovi, skaitydamas New York Times ar tiesiog snausdamas.

Ellis sala, esanti Hudzono upės žiotyse, šalia Laisvės statulos, mena tuos laikus, kai iš Europos ir kitų kraštų atvykdavo žmonės sujungti savo gyvenimus ir likimus su Amerika. Čia juos pasitikdavo pasienio ir muitinės pareigūnai. Jų sprendimai lėmė ar sala taps vilties, galimybių, išlikimo, klestėjimo ar – nevilties ir ašarų pakalne. Čia galima susirasti savo gimines, imigravusius į šalį nuo 1880 metų ir norintys tai daryti tiesiog aplipę kompus pirmo aukšto salėje.

a

Komanda turėjo prigimtinį tikslą aplankyti Johno Lennono žūties vietą prie Centrinio parko. The Beatles vokalistą, kompozitorių, muzikantą, tekstų autorių prie pat jo namų 1980 gruodžio 8 dieną nušovė psichogerbėjas M. D. Chapman, kuris tą pačią dieną  buvo gavęs  muzikanto autografą ant naujo LP “Double Fantasy“ viršelio. Ir būtent tada, kai po sąlyginai nesėkmingų kūrybine prasme keleto metų, Johnas parodė, jog jis vėl toks, kaip bitlų laikais ar “Imagine“ metais. Siaubas. Ką tik visame pasaulyje buvo paminėtos Johno Lennono 70-ties metų jubiliejus. Iškilmingai ir deramai. Po kelių savaičių, gruodžio 8 dieną skaičiuosime trisdešimt metų kai jo netekome.

Times skvere keturias dienas veltui laukėme Kerouaco herojų Nealo Cassidy and Johno Heardo, jie taip ir nepasirodė, matyt, blaškosi kur nors Californijoje, todėl šeštadienio vakarą nuėjom Broadwayjaus teatre žiūrėti jau klasika tapusį miuziklą “West Side Story“. Kodėl šį? Gal todėl, kad kelionės dvasią labiau atitinkantis miuziklas “Hair“ šiame sezone nebuvo statomas. Mūsų komanda ten nuėjo vedini smalsumo ir jiems renginys labai patiko, tačiau prisiekusiems teatro gerbėjams ar betarpiškai gyvenantiems teatru – mūsų aktoriams, pamatyti kaip vaidina jų kolegos, vertinti režisiūros plonybes ar pajusti aurą šiapus ir anapus scenos, manome, būtų vertinga patirtis. Jie sugertų daug nepakartojamų įspūdžių ir paskęstų diskusijose. Juk čia Amerikos teatro pramonės centras, drąsesni teigia, jog čia Pasaulio teatrų Meka ir Medina. Jei be pompastikos, tai sunku būtų neigti, kad bet kuris teatras praleistų progą surengti savo spektaklį “Plačioje gatvėje“ ir tai darytų be entuziazmo.

Kas yra New Yorkas? Jei prieš du tūkstančius metų visi keliai vedė į Romą, tai šiandien veda į BIG APPLE. Vienas dalykas – matyti New Yorką TV ekrane, ir visai kita, kai betarpiškai prisilieti.  Tai tikras kultūrinis šokas – mieste yra daugiau kaip 2 000 meno ir kultūros organizacijų ir daugiau kaip 500 galerijų, teatrų, antras po Hollywoodo filmų fabrikas, o  koks tautų katilas čia kunkuliuoja. Įvažiuojant pasitinka užrašas, sakantis, jog jūs jau esate 19 milijonų gyventojų turinčio miesto prieigose. Tai skaičius su visais Didžiojo New Yorko rajonais: Brooklynu, Queensu, Bronxsu, kitais. Šiame mieste stebuklingai dera sena ir nauja, be to taip ir nesupratome ar šis miestas kada nors miega.

a

Net Dzilbus, kuris sakosi turintis gebėjimą iš gausybės informacijos šaltinių sužadinti sąmonėje tam tikras sudedamąsias dalis ir sukurti iš jų naujus psichologinius darinius, liko be žado. Miestas pranoko visa, ką gali sukurti net liguista vaizduotė. Dzilbus prisipažino, jog aprašyti visa tai yra nepajėgus, todėl pasitelkė pagalbon keletą minčių iš Andriaus Užkalnio knygos „Kelionių istorijos“, kurios taikliai atspindi miesto veidą ir apsilankėlių požiūrį:

“Iš visų dalykų su Niujorku labiausiai nesuderinamas provincialumas. Provincialumas – tai ne pigesni drabužiai vietoj dizainerių apdarų ir ne mėsainis vietoj prancūziško kepsnio. Ne. Provincialumas – tai įsitikinimas, kad, užuot rinkusis pačiam, galima apsieiti kopijuojant elitinę minią. Todėl į klausimus, ką dėvi niujorkiečiai, kokiuose namuose jie gyvena, kuo jie labiausiai domisi, atsakymai paprasti: ką nori, kokiuose tik nori, kuo tik nori. Tai miesto paslaptis, kurios neįkanda vargšai imitatoriai. Jeigu savęs klausi, ar jau gyveni kaip niujorkietis, tu juo niekada nebūsi. Jeigu nori ir bandai atrodyti kaip jie – tu beviltiškai išsiskiri kaip atvykėlis. Jei stengiesi suprasti, ar tave priėmė Niujorko draugų kompanija, ar jau patekai į miesto visuomenę, ar perpratai jį, ar jis priėmė tave – tai negailestingas ženklas, kad tu ten svetimas. Nepaisant viso sudėtingumo, transporto ir žmonių srautų, Niujorkas – draugiškiausias miestas pasaulyje, bet tik tiems, kas tiki juo ir savimi. Tai vienas nedaugelio miestų, kuriame tu – jei to nori –IŠKART ESI NAMIE“.

Paskutiniame filmuke sąlyginai matysime šį miestą, bet vizualine prasme net 16:9 vaizdo kamera nepajėgia išgryninti akcentų, o ką jau kalbėti apie emocijas.

IKI PASIMATYMO VAKARINĖJE PAKRANTĖJE (tik reikia labai norėti).

Kelionės žemėlapis

Ankstesni rašiniai šia tema:

Amerikos atradimai: Rytinė pakrantė (1 dalis)
Amerikos atradimai: Rytinė pakrantė (2 dalis)
Amerikos atradimai: Rytinė pakrantė (3 dalis)
Amerikos atradimai: Rytinė pakrantė (4 dalis). Philadelphia
Amerikos atradimai: Rytinė pakrantė (5 dalis). Washington DC

 

9 komentarai “Glūkoidų tinklapiui 12 metų. Amerikos atradimai: Rytinė pakrantė (6 dalis). New York City

Pridėti Jūsų

  1. Gerą dieną,
    Tai, kad Gintas pataikė jaunystėje ne ten (į KPĮ) o ne kitur, seniai aišku.. Šaunuolis Gintai. Niekas niekada ne per vėlu.
    Aš melomanas. Kaip Gintas sako “teisingas melomanas“. Niekada nesuprasdavau ir nevertindavau “repo“ stiliuko. Prieš mėnesį išgirdau per radiją repuojančius jaunuolius. NUSTEBAU vieno kupleto teksu: “TIK PO MANO MIRTIES JIE ATRADO VAISTUS NUO MIRTIES“. Kas tie vyrukai nenugirdau. Įdomu?
    Algirdas Ž.

    Patinka

  2. Ir repas ir housas ir kiti posthard stiliai savyje turi gerų dalykų. Jų ignoruoti nevertėtų. Pvz. man visada lengva kalbetis su melonanu, kuris išpažįsta visus stilius. Blogiausia, jai per 40-50 metų niekaip neišauga iš sauskelnių.

    Patinka

  3. Gintai. Pamiršk tas sauskelnias. Aš apie tekstelį rašiau. Tai skirtumas nuo dainuškės restorane jūsų teksto “Barbora barboryt“

    Patinka

  4. o seni hipiai 60-70 metu, plaukais siekianciais uzpakali ,sedintys savo jaunystes londono parkuose ir klausantys rolling stonus is senu nesiojamu juostiniu magnetofonu?jie ka irgi neisaugo dar is savo sauskelniu?

    Patinka

  5. Hipiai yra plati sąvoka ir tavo minėti sėdintys Londone ar San Franciske yra gerai. O jei dar klauso Gratefull Dead ir sutraukia džointą, tai iš vis lux. Kai sakau “sauskelnės“ – kalbu apie muziką, nes tenka pažinti vyrukus, kurie užsiciklinę hardrokistai ir tiesiog negirdi kas aplink dedasi. Ir tai taip pat normalu. Visko visur yra, tik negirdėjau, kad bičas, save laikantis gurmanu, sakytų: valgau tik bulves su silke ir nieko daugiau nemėgstu.

    Patinka

  6. dar pamirsau pasakyt apie senu hipiu moteris-mociutes dabartines ,kurios mane ypac zavi savo naturalumu-zilais ilgais plaukais, maziukes negrazios storuliukes…bet su uzrasu ant maikuciu-Strawberry Fields Forever

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: