Ar tikrai Alytaus miestelis turėjo tapti TSSR pramonės miestu. Tikėtina, jog tai atsakymas Algirdui Žemaičiui


Mūsiškis, gerbiamas glūkoidų tinklapio skaitytojas ir rėmėjas, komentuodamas straipsnį apie FM99 skriaudikus, užklausė: “ALGIRDAS ŽEMAITIS klausia tikrų Alytaus miesto gyventojų: ar tikrai Alytaus miestelis turėjo tapti TSSR pramonės miestu?” Atsakyti išsamiai reikia įdėti daug pastangų ir laiko. Ir štai seka netikėtas įvykis –  mūsų gerbiamas kolega humanitarinių mokslų daktaras, docentas, politikos analitikas Vytautas Dumbliauskas atsiunčia superinį Vaido Petrulio straipsnį “Lietuvos tarpukario miestų ir miestelių modernizacija: Alytus” Pavadinimas ir turinys dalinai turėtų atsakyti į Algirdo Žemaičio klausimą ir žadinti visų tikrųjų alytiškių smalsumą. Linkime malonaus pasiskaitymo saviizoliacijos laikotarpyje. Išnaudokite tai prasmingai ir neleiskite laiko tuščiai.

LIETUVOS TARPUKARIO MIESTŲ IR MIESTELIŲ MODERNIZACIJA: ALYTUS

 

Retas kuris tarpukario Lietuvos apskrities centras turėjo tokią aiškią urbanistinę viziją kaip žaliojo miesto įvaizdį puoselėjęs Alytus. Tarpukariu leistos knygos bei spauda knibždėte knibžda poetiškų Alytaus gamtinės aplinkos apibūdinimų. Antai Juozas Balčiūnas veikale apie Dzūkijos kraštą rašo: „Beveik iš visų pusių miestą supa kalvos, apaugusios tankiais krūmais, o aplink ošia puikūs miškai, skleisdami malonų pušų ir eglių kvapą. Poetingi upės krantai, aukšti ir statūs, kartu su seneliu Nemunu sudaro puikų gamtišką Alytaus papuošalą, kuriam ne vienas kitas mūsų miestas tikrai pavydi.“ Netenka stebėtis, kad 1931 m. pirmos eilės miestu tapęs Alytus po metų gavo ir kurorto statusą. Tačiau kaip tai atsispindi miesto raidoje ir alytiškių gyvenime?

Besidominčiam Alytaus istorija nebus naujiena, kad tarpukariu miestas vystėsi kaip dvi gana atskiros dalys. Pirmasis Alytus, priklausęs Vilniaus gubernijai dešiniajame arba rytiniame Nemuno krante, buvo vadinamas rusų. O antrasis Alytus kairiajame arba vakariniame Nemuno krante buvo vadinamas Suvalkų. Jau apie 1930-uosius amžininkai fiksuoja ryškėjančią takoskyrą tarp senosios ir naujai besiplečiančios teritorijos: „Anksčiau visas miestelis: bažnyčia, turgavietė, teismas, visas judėjimas buvo dešiniojoje Nemuno pusėje, vadinamajame Vilniaus Alytuje. Kairiojoje Nemuno pusėje, arba Suvalkų Alytuje, buvo ant kalnelio medinė koplytėlė, pinučiais kapeliai aptverti, kelios šiaudinės bakūžėlės ir panemunėje – dvaras. Dabar viskas atvirkščiai. Visas judėjimas, turgus, valdžios įstaigos, autobusų stotis ir kt. Suvalkų dalyje, kur statomi mūriniai ir mediniai namai, – čia miestas žymiai plečiasi.“ Bėgant laikui šis istorinių aplinkybių lemtas perskyrimas įgavo pagreitį, kontrastas tik stiprėjo, senasis Alytus ne tik neaugo, bet „diena po dienos nyko ir mažėjo“, o naujasis – „statėsi kaunietišku tempu“.

Toliau skaitykite: Bernardinai.lt interneto dienraštis

 

7 komentarai “Ar tikrai Alytaus miestelis turėjo tapti TSSR pramonės miestu. Tikėtina, jog tai atsakymas Algirdui Žemaičiui

Pridėti Jūsų

  1. alio,alytiskiai…….ar kas is jusu senuju,tikruju prisimenat tamstele is putinu….su perplesta burna(past’ porvu),valkata..(1983-1985)?

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: