ČIKAGA – KAUNAS. KELIONĖ Į AMŽINYBĘ


1972. Dzilbus su Viduku jau po Romo Kalantos laidotuvių ėjo Šančių panemune. Iš tolo pamatė  Arkadijų, sėdintį ant akmens. Vidukas pastebėjo: matai, žmonės su plaukais jau negali Laisvėj laisvai vaikščioti… 

“Raganiai“ savo feisbuko paskyroje pranešė:

„Išėjo Lionginas (Leščius) Leščinskas (1949.05.07 – 2019.09.04)… Fotografas, melomanas, aprūpintojas įrašais, vienas pirmųjų Kauno hipių, Company narys, pogrindinio suvažiavimo Taline dalyvis ir… didelis Raganių draugas ir įamžintojas… kol mes šiapus ilgėsimės, kai būsime anapus gal dar… (to niekas nežino), bet dėl viso pikto laikyk, Lesčiau, kamerą paruoštą….“

Lionginui LEŠČINSKUI atminti 2019  ||  Garažų Klipai || SanSimnas

„Ačiū Kristupui už gražius žodžius apie mano tėtį ir Jums visiems. Susitiksim po Kalėdų. Organizuoju tėvelių gražų paminėjimą (jei kas nežinot, jo žmona mirė heart attack prieš du mėnesius 26-06-19) Parvešiu abu juos urnose iš Chicagos ir padarysim nuostabų private

išlydėjimą kartu su Beatles music. Tėvelis buvo mano legenda ir visad būsiu dėkinga už jo pamokas ir nuostabias istorijas, kurios subrandino mane. Ilsėkis ramybėje, tėveli, bet kažkodėl toks jausmas, kad Tu ten dainuoji ir teesi hippie style life“…

Tai ištrauka iš Anetos Leščinskaitės laiškelio Kristupui – Kristofui Petkūnui, kuriuo pranešė apie skaudžią netektį, – abiejų tėvelių mirtį…

Kalėdų laukti nereikėjo. Aneta tėvelių urneles parvežė anksčiau, o niūrią lapkričio pabaigos dieną, Kaune, Medžiotojų užeigoje“, susirinkę giminės, Liongino jaunystės draugai prisiminė gražiausias velionių gyvenimo akimirkas, pasidalijo negirdėtais faktais.  Ir skambėjo „Bitlų“ dainos, gal kiek tyliau, kiek liūdniau… atsisveikinant su Lionginu ir jo gyvenimo meile – žmona.

Deja, kelio atgal nėra… į Bitlų laikus, į mūsų laikus, į Company laikus… Laikrodis nenumaldomai suka ratą į priekį. Telieka gražūs prisiminimai, kurie  jaunesniajai kartai tampa legendomis, šūsniai juodai baltų fotografijų su įamžintomis jose spalvingomis asmenybėmis.

 

Labai netikėtai pabuvau Kaune, gražiame bičiulių susiėjime. Atvykau ankstėliau. Šiek tiek jaudinausi, juk nieko nepažinojau. Pavaikščiojęs po Laisvės alėją, trumpai „atstovėjęs“ Maironio kampe, o prisiminęs Raganius, pakalbinau gražią Kauno studentę ir kartu „paskanavę dvigubą kavą“ – po to pamažu patraukiau į ten, kur atgims Bitlų dvasia. Nereikėjo abejoti. Pirmiausiai sutikti Kristupas Petkūnas ir iš fotografijų atpažinta Laima labai greit tapo savi bei artimi. Company ir glūkoidiška dvasia – giminingos. Arkadijus Vinokuras su Kristupu teiravosi kaip laikosi Igoris Riabovas, perdavė padėką ir šilčiausius linkėjimus Gintui Dzilbui, už tai, kad yra glūkoidų tinklalapis, kuris skleidžia žinią apie bitlomanijos ir roko veteranus. Tai mūsų kartos vertybės, už kurias savo tėčiui Lionginui dėkinga dukra Aneta.

O laikrodis eina…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: