Laiškas iš Lietuvos pajūrio


Gyvenimo nuoboduliu serga tik nuobodūs žmonės. (Vydūnas)

Kas ilgiau, kas trumpiau vasarą emigravome į pajūrį. Lepinomės ne tik pliažo malonumais, bet radom laiko ir pasikultūrinti bei susitikti su daugiau mažiau glūkoidams siela artimais žmonėmis. Pačio didžiausio glūkoido nesutikau, bet jo buvimas pamaryje ir pajūryje buvo juntamas. Netgi simpatiška gelbėtoja sakė, kad jis yra čia, kažkur netoliese… Girdėjo, kažkas brazdino gitara. Koketiškai papozavusi, mielaširdingai netgi davė žiūroną paveizėti, kad Gintą atrasčiau vandenyje, smėlyje ar ore. Deja, jo nemačiau, o gelbėtoja tikino, kad jis gyvas ir sveikas. O jis su Virgiumi tuo metu degustavo prancūzišką vyną ir su žmonomis mariose gaudė brizą. Alytiškius vis tik sutikau, tai Alytaus Rotary klubas su kitais bendraminčiais iš Lietuvos Nidoje susirinko į savo šventę.
O kiek vėliau Klaipėdoje vyko paminklo Vydūnui atidengimo ceremonija, kurioje, kaip paprastai būna, valdininkai griežė pirmais smuikais. Pokalbiuose tarp savęs ir su svečiais eiliniai klaipėdiečiai juos dėjo į šuns dienas ir priekaištavo, kad atnaujinta aikštė be Vydūniškos dvasios. Tačiau pats paminklas puikus. Labai derėjo ir Monikos Marijos bei Sauliaus Petreikio koncertas…

Šiek tiek Vydūno biografijos faktų:
Vydūnas – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas.
Vydūnas – Vilhelmas Storostas (slapyvardis Vydūnas), vok. Wilhelm Storost, gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskrityje, Prūsijos karalystėje.
1888 m. baigė Ragainės mokytojų seminariją. 1896–1898 m. Greifsvaldo, 1899 m. Halės, 1900–1902 m. Leipcigo, 1913–1919 m. Berlyno universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas. 1888–1892 m. Kintų pradžios mokyklos trečiasis mokytojas, mokė lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijos, istorijos ir kūno kultūros. Mokytojaudamas Kintuose išlaikė aukštesnės kvalifikacijos mokytojo egzaminus ir 1892–1912 m. dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas. 1918 m. dėstė lietuvių kalbą Rytų seminare prie Berlyno universiteto.
1895 m. įkūrė Tilžės giedotojų draugiją ir 40 m. jai vadovavo; 1935 m. hitlerininkai draugiją su kitomis Rytų Prūsijos draugijomis uždarė. Rengė dainų šventes, vaidinimus, populiarino lietuvių liaudies dainas. Buvo veiklus Rytų Prūsijos lietuvių ir Klaipėdos krašto draugijų bei organizacijų narys, 1931 m. įkurtos Prūsų lietuvių draugijų tarybos pirmininkas.
Nuo 1907 m. dalyvavo lietuvių mokslo veikloje. Leido paties ištisai prirašomus žurnalus „Šaltinis“ (1905–1909 m.), „Jaunimas“ (1911–1914 m.), „Naujovė“ (1915 m.), „Darbymetis“ (1912–1925 m.).

Kastyčio Jūratė jau sulaukė…


1938 m. artėjant rašytojo 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio mąsto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas. 1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu. 1944 m. su Tilžės gyventojais evakuotas Vokietijos gilumon. Nuo 1946 m. gyveno Detmolde. Įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių bei Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo jų spaudoje.
Parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų.
Anksti pradėjęs aiškintis rūpimą klausimą – kas yra tauta ir kokie svarbiausi veiksniai lemia tautos autentiškumą, atsparumą – nuėjo ilgą ir sudėtingą ieškojimų – atradimų kelią. Pirmiausia gilinosi į klasikines Europos tautų filosofijas. Vėliau įsijungė į naują tada judėjimą – teosofiją. Ji jam imponavo bandymu sujungti filosofiją, religiją ir mokslą. Čia jis pajuto radęs atsakymus į jį dominančius klausimus. Ypač pirminiuose jų šaltiniuose – Indijos šventuosiuose raštuose – Vedose. Jose užčiuopė tai, kas artima jo dvasiniams ieškojimams, ir tai, kas jo manymu, rekomenduotina tautai.

NUO NIDOS IKI VYDŪNO || Vytautas San Simnas Stanevičius || Garažų Klipai 2019

Savo filosofinėse pažiūrose Vydūnas jungė senovės indų filosofiją su neoplatonizmo bei krikščionybės elementais. Indų filosofija – kertinis Vydūno pažiūrų akmuo. Vydūną žavėjo indų mokėjimas kovoti dėl savo teisių nenaudojant prievartos.
Vydūnui svarbiausia – tautos moralinio atgimimo ugdymas. Jis kvietė tėvynainius šviestis, ieškoti atsparos savo tautos sukurtose vertybėse, „didėti iš vidaus“. Tautiškumo idealas Vydūnui nebuvo galutinis tikslas, todėl jam buvo svetimas nacionalizmas ir šovinizmas. Žmonija negali egzistuoti be tautų, kaip ir be individų. Manoma, jog to sėmėsi Vedose, ir todėl kai kurie mokslininkai Vydūną tapatina su XIX–XX amžiaus Indijos mąstytojais, induizmo religijos reformatoriais (kaip Rabindranatas Tagorė, Mahatma Gandis ir kt.)
Sąžinė, išmintis, teisingumas, savęs žinojimas – visi šie žmogaus reiškiniai yra aukščiau už visus kitus. Kiekvienas turi suprasti, jog jame yra tikrasis, didysis žmogus.
Kitas dvasinio augimo lygmuo yra tautiškumas. Žmogus privalo jausti ryšį su jį supančia aplinka, kalba, istorija, papročiais. Visa tai Vydūnas skelbė savo filosofiniuose traktatuose, straipsniuose, skaitydamas paskaitas. Jis ne tik skleidė šias idėjas, bet ir pats aktyviai įsijungė į kultūrinį procesą, todėl Vydūnas visiškai pagrįstai gali būti vadinamas humanistinės etikos kūrėju.
Vydūnas ir Jonas Basanavičius buvo artimi bičiuliai. Pats Vydūnas prisiminė, kaip 1920 m. prieš Steigiamąjį Suvažiavimą Kaune Rotušės salėje sutikęs J. Basanavičių iš jo išgirdo pasisveikinimą:
„Lietuvos Patriarchas sveikina Lietuvos Pranašą!“

Kai kurios Vydūno mintys:
Tik blaivi tauta gali išlikti. (Vydūnas)
Tas, kurs myli, nieko nenori, nieko negeidžia. Jis visko turi. Mylėti yra pilniausių būdų žinoti. Ir viso gyvenimo vienybę pasiekti. (Vydūnas)
Ką žmogus daro ir taria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. Nešvarius žodžius tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus. (Vydūnas)
Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas. (Vydūnas)
Žmogus – tai siela, turinti kūną. (Vydūnas)

Geriau pažinti Vydūno asmenybę padėjo Gyvenimo Guru.

Reklama

5 mintys apie “Laiškas iš Lietuvos pajūrio

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s