Netekome
Netekome
RASOS PETKEVIČIENĖS
(1953 – 2013)
nuolatinės mūsų tinklapio korespondentės, intelektualios mąstytojos, gražios vidumi ir išore, lietuvybės ir demokratijos puoselėtojos, visad principingos svarbiuose gyvenimiškuose pastebėjimuose ar vertinimuose.
ę ir Aušrą, vyrą dailininką Alvydą Petkevičių ir artimuosius
Nuoširdžiai užjaučiame dukras: Birutę ir Aušrą, vyrą dailininką Alvydą Petkevičių ir artimuosius
Rasos Petkevičienės straipsniai glūkoiduose
Plačiau apie Rasą Petkevičienę “Alytaus Naujienose“
Raselė
Rasos P. atminimui
Sidabro voratinkliai
dangų apjuosia
ir Nemuno kilpą
Ar telpa gyvenimas
kilpoj, kai dviese
ar telpa
Kai skausmas saldus
skyla, dalijas
erškėčiais ir rožėm
Baltuoja žiedais ir
meilę lelijom
užrašo
Ir plakas sparneliais
bitės, drugeliai
dūzgia ir siaučia
Ir krinta raselė į
žiedo taurelę
ramiau čia
————
Sidabro voratinkliai
supasi vėjy
raselės byra
Ant mūsų gyvenimų
mūsų akių – šviesios
tyros
2013 06 05-07, Vilnius – Alytus
(autorius gerai žinomas glūkoidams, tačiau pageidavo likti nežinomu)
… gražus nekrologas, kultūringai taupus, čia kiekvienas žodis pasvertas, tikslus ir teisingas.
Nepaprastai gaila tokio atsidavusio savo darbui, savo šeimai, Alytui ir tėvynei žmogaus.
Suvokiant, kad daugiau nei pusę savo gyvenimo ji atidavė savo bibliotekai, kultūrinei-rašytojiškai veiklai, kurioje susipynė istorija, kraštotyra, filosofija, esė – tai tikrai pakankama, kad jos vardas dar ilgai skambėtų ne tik Alytuje.
Manau čia pateikti ir išsaugoti jos rašiniai (ačiū Gintui U.), o ir kiti straipsniai, esė sudėti į vieną knygą, šalia kitų Alytaus krašto rašytojų, būtų pats gražiausias paminklas Rasos atminimui.
AČIŪ, RASELE, UŽ TAVO ATVIRĄ, NUOŠIRDŲ IR NEPRISITAIKĖLIŠKĄ BŪDĄ, UŽ TIESOS STRĖLES, KAD IR SKAUDŽIAS KARTAIS, BET TEISINGAS, AČIŪ UŽ TAVO NERIMA IR NUORODAS Į TURINĮ, O NE Į IŠORĘ. PAGALIAU – AČIŪ, KAD BUVAI SU MUMIS, KAD ŠVIETEI KAIP DARAKTORĖ, KNYGNEŠĖ… KOL GYVI – NEŠIOSIM TAVO ŠVIESĄ, LIŪDĖSIM ŠVIESIAI IR GRAŽIAI MINĖSIME TAVE.
PatinkaPatinka
Gaila Alvydo, jis toks sugniuždytas, bet… kai kažkas pasakė, kad pusmetį turėjo tiek vargo prižiūrėdamas Rasą, jis, patylėjęs, atsakė: slaugiau artimą žmogų, tai koks čia vargas…
PatinkaPatinka
Alvydas turės saugoti ir skleisti Rasos paliktą šviesą. O po netekties kiekvienam reikia laiko žaizdų “ išsilaižymui“. Tam reikės ir laiko ir tvirtybės, bet jmelė atlaiko viską.
PatinkaPatinka
Gaila,kad Alytaus padangę palieka šviesuliai…
PatinkaPatinka
Niekaip negaliu patikėt , kad ji jau išėjo.Vis skamba ausyse jos nepakartojamo balso intonacijos -ir švelnios, ir skambios kartu – it vieversėlio.
Spalio 7 d. organizuosime (bibliotekoje) jos jubiliejinį vakarą, .Tad jei kas turit minčių, kaip tai gražiau padaryt – esu atvira pasiūlymams.Nors, visokių pradinių sumanymų, be abejo, turim.
PatinkaPatinka
Paskutinis “anonimo“ komentaras yra Giedrės -pamiršau patikslint įrašą laukelyje
PatinkaPatinka
Galvoju, kad tų pasiūlymų tikrai bus. Tik vis dar labai labai skauda…O ausyse non stop sukasi ir sukasi LOVE STORY melodija, kurios fone vis išnyra nuostabaus grožio mergaitė taškuota suknele, svajingai sukanti ratus aplink senąjį miesto sodo fontaną…
LOVE STORY (pagal Rasą) nesibaigė birželio 3-ąją…
PatinkaPatinka
Prie Glūko Rasa buvo prieš 19 metų ir kai nusprendėme įsiamžinti – – nuotraukoje jos nėra. Ji mus fotografavo. Tada lygiai po savaitės nuo oficialaus glūko, susirinko tie patys pirmieji since1981
Žiūrėkite čia
PatinkaPatinka
Tūkstantis procentų tiesa-dievas pasirenka geriausius. Graudu, kad Tu ten per anksti nuėjai.
PatinkaPatinka