Alytiškių klubas Vilniuje – 2008

Graži tradicija alytiečių kilmės vilniečiams rinktis Vilniaus alytiškių klube. Albertas apžvelgia sueigą ir paskanina nuotraukomis

ALBERTAS “ŠEKSPYRAS“ ANTANAVIČIUS

Pusiau alytietiškai

Noru pasgirc ne cik Alytuj, bet ir Dzūkijos pakrašty – ba Vilniun – yr alytičkių. Tep tep – senu čėsu Dzūkija išnuomau Lietuvos soscinei šiek tiek žamės. Šitų žino ne tik “taburetėm – tokios formos buvo uniforminės kepuraitės ar galvos – kauscyti“ mozūrai, bet ir mes, dzūkai, susrinkį anųDZien, gruoDZio 10 d. Prospekto puban, tan, kuris Vilniun, Geduko prospekti, 02. Jau cia kap ir adrasas. Ar antrašas.

Gruodzio dekadzinį dzienų – 10 (tracioj nedėlios dzienoj) – rinkos tam smagian Pūban Vilniaus alytieciai pobūvin, ar – raškia – ranginin. Ir ko cik cia nebuvo: parėkavo kap kėkštas Šekspyras apie baltų miesto rožį ir  Raganių, prismenantį Miesto sodo orkestrų, pačiulbavo kap lakštinguolė Rimutė Vaickelionytė – ir tautuoliškai, ir franzūskai, Gimtosios šalies “profai“, Dainavieciai, mus linksmino ilgai ir po biskį.

Pusiau lietuviškai

Mūsų klubo Prezidentė Giedra Petraitis, mūsų klubo Rasa Kazlauskienė, mūsų klubo – mūsų klubas – kalba apie tai, kas buvo gera. Buvo A. herbas, A. vėliava, A. daina. Tortai, vynas, dviejų Seimo narių kostiumai, kauniečio grūdininko Tautvydo B. naminė degtinė, įdarytos ir kartais pagautos Elmaro ir Vandos lydekos bei kiti skanumynai.
Buvo miesto M.(meras) Česlovas, buvo Alytaus muziejaus direktorė Audronė, buvo – visko: sviesto, sūrio. Bet svarbiausia – buvo šilumos, susitikimų. Mačiau keletą glūkoidų: Virgį Lepešką, Alvydą, Sauliną ir Augustiną Jegelevičius. Mačiau kartais net save. Kalbų, juoko, pašmaikštavimų irgi būta – na, kaip gi be jų. Beje, daug reklamavau mūsų, glūkoidų, portalą, žinoma, ir jo tėvą Dzilbų. Jei padaugės gwordpresse klijentų-pacientų, džiaugsiuosi. Ačiū visiems, kurie rėmė šį renginį. O dar labiau tiems, kurie jį pagerbė savo atėjimu.