Miesto fotometraštininkas gimė, gyvena ir dirba Alytuje, čia 1968 ir surengė pirmąją autorinę fotografijos parodą. Nuo 1970 metų Lietuvos fotografijos meno draugijos narys. Per tris kūrybinio darbo dešimtmečius fotomenininko darbų albume – Senojo Alytaus vaizdai ir žmonės, peizažai ir portretai, fotomontažai. Labiausiai jis vertinamas už montažus, peizažus, aktus.
Alytiškiams Zenonas Bulgakovas labiau žinomas kaip žmogus su fotoaparatu. Tačiau Zenonas šeštame-septintame dešimtmetyje virkdė bosinę gitarą grodamas ”Nemuno” restorane. Glūkoiduose ”Alytaus muzmenų” fotogalerijoje turime to laikmečio foto su visa grupe. O kūrybos kelias prasidėjo nuo tapybos ir jai paskutiniuoju kūrybos laikotarpiu jis visiškai atsidavė.
Alytaus Jurgio Kunčino bibliotekoje Zenonas Bulgakovas ir salonas “Balta varna” pristatė tapybos parodą “Apie miestą su meile”. Čia rasime alytiškio širdžiai brangių vaizdų: peizažai, gatvės , statiniai. Tiltelis prie Žaliosios mokyklos – čia geografijos mokytoja L. Kunčinienė savo auklėtinius mokė kaip praktikoje nustatyti šlaito aukštį naudojant nivelyrą. Namai, kurių jau nėra arba išnyks iš miesto veido. Prisiminkime miesto aikštę, jos šiaurinės dalies likimą, kai statiniai ”ekspertų” buvo nurašyti į beverčių kategoriją.
Jūsų dėmesiui keletas tapybos darbų, pristatytų parodoje. Kviečiame aplankyti J. Kunčino biblioteką, pasigrožėti Zenono darbais. Galite nebrangiai jų įsigyti. Paroda dar veikia.
Ačiū , Zenonai. Visos vietos “išvaikščiotos” jaunystės pasimatymais. 🙂
Maladec 🙂 Gerbiu tokius žmones 🙂
Labai dėkoju už gražius ir nuoširdžius žodžius. Kaip malonu pamatyti dar jaunus buvusius kolegas.
Apie Zenoną kaip menininką (vienu zodžiu) reiktų rimtesnės studijos, nes jo meninėj veikloj – susipina daugelis dalykų, ir viskas cia svarbu vienodai. Toks ir turi būt tikras menininkas – daugiabriaunis savo menine veikla, nors taryb. laiku cenzūra kadaise deklaravo ištikimybę vienai profesijai “jesli snimajesh, tak nerisuj”, arba kaip J. Kunčinui buvo pasakyta -“rašai eilėraščius, tai ir rašyk, nekišk nosies į prozą”, pagaliau – tas pats ir man, bet…
Kadais mačiau – kokį gražų suolelį sumeistravo tapytojas A. Petkevičius… Tai buvo irgi menas…
O Zenonas, nors kuklus menininkas, bet, užtat – giliai mąstantis ir giliai jaučiantis, jautrus žmogus. Tą nesunku pastebėt jo darbuose. Be to, tikiu ir jaučiu – jis darbštus . Jo veikloj gal tiktai eilėraščių ir trūksta, bet jo fotografijose ir tapyboje pilna poezijos – pustonių, šešėlių, šviesos žaizmo, tuo pačiu ir – gilumos. Gražu, nuoširdu, nostalgiška ir tikra. Tačiau tikiu – Zenonas gerai pakrapštęs savo archyvus, manau ir eilėraščių atrastų ?..
Tuo pačiu noriu padėkoti Zenonui už pirmus profesionalius mano foto portretus iš Tiškaus “Estradinių melodijų” laikų. Ačiū Zenonai, gerų Tau dienų. Buk sveikas ir laimingas. Kūrybinio džiaugsmo Tau.
pagarbiai – Alvydas