Atgarsiai: B.Adamsas, Senas kuinas ir R.Griškevičius

ALBERTAS ANTANAVIČIUS

Šis postas pavėlavęs, tačiau geriau vėliau negu niekad. Alberto mintys apie R.Griškevičių ir B.Adamsą

Vakar buvau B.Adamso “muzikiniam interviu” Lietuvai. Tai buvo nuostabu. Muzmenai dirbo kaip velniai. Graži, gera muzika. Bet labai noriu gražiai pasakyti apie klausytojus – be ŠIO koncerto publikos Adamsas būtų – ne Adamsas: mūsų mielas jaunimas, kurį mes ,”palinkę” arba linkę pakeikti pasirodė tik iš tos pusės, kurią iš tikrųjų turi – GERIAUSIOS. Nesu didelis melomanas, bet teko EITI kada nors klausyti ką nors. Bet tokios sielovados seniai neturėjau – beveik niekada. O dabar toliau…
Danieliaus (sax) pavardė – PRASPALIAUSKIS. Bliuzas – socialinė daina visų pirmiausia. Kita vertus, bliuzas prasidėjo iš JAV negrų lyrinės posminės sinkopuotos 4 metrų dainos; ji būdavo pažeminta trečiu ir septintu mažoriniu laipsniu (kas groja arba TIK skaito – kaip aš,- žino). Todėl konstatavimas, kad bliuzas yra pliažinis gultas arba užstalinis pavarotizmas, – mažiausiai netikslus. Dabar “apie valtį”…

Tikrai tai geriausias lietuviško bliuzo pavyzdys. Nebent man. O AA Robkė pirmiausia buvo “Saulės laikrodžio” klavišas (tiesa, dėl datų ginčytis nesugebėčiau). “Senas kuinas” ir konkrečiai A.Jegorovo “Valtis” – trumpalaikis projektas (anot statybininkų). Turėjau garbės su Robke bendraut besiruošiant jam į “kelionę” -tai buvo stiprus ir geras diedas bei muzikantas. Gaila, kad – jis ir pats puikiai žinojo: YRA už jį ir stipresnių… Prisiminkim…