Glūkoidai koncertuoja Vašingtone

Visad miela išgirsti, ką glūkoidai sugeba nuveikti greitai besikeičiačiame pasaulyje. Vieni jau nesiekia nieko, nes ką galėjo, jau pasiekė. Kiti nerimsta. Donatas su Gintu K. jau dešimtmetį bendradarbiauja garso ekspermentuose. Taip vadinti jų veiklą galima tik neįsigilinus į niuansus. Kalbant su Donatu, supranti, jog tai ką jie daro yra muzika. Jis sako: kas yra muzika – tai taip pat garsai. Man labiau priimtinas pavadinimas – garso menas. Tokiu pavadinimu gavau CD dovanų, perklausiau ir sudomino.
Kalbant apie Donato ir Ginto K. projektus geriau nebandyti dėlioti į kategorijas, nes nuomonių įvairovė bus rekordinė, net lyginant su požiūriu į Popiežių pasveikinusius įvairiaodžius vaikus. Tai ką daro mūsų rašinio herojai, mano nuomone yra muzika, užimanti kraštinę padėtį avangardo sparne ir turi ateitį. Abu pasiskirstę rolėmis: Gintas K. sintezatoriais gamina garsą, Donatas aprengia visa tai vizualiais efektais, kuria CD dizainą jų CD koveriams. Koncertuoja Europos šalyse, šį kartą, Jungtinėse Valstijose

GINTAS KRAPTAVIČIUS

Rugsėjo 28 – spalio 01 dienomis Vašingtone įvyko 18 – asis kasmetinis tarptautinis eksperimentinės Ir improvizacinės muzikos festivalis Sonic Circuits. Pasak nepailstančio  festivalio direktoriaus Jeffo Surako Sonic Circuits, tai visuomet fluxistinis nuotykis, priverčiantis klausytojus išeiti iš komforto zonos ir būti pasirengusiems netikėtoms garsinėms patirtims.
Festivalyje šiemet susirinko gausus menininkų būrys iš įvairių pasaulio kraštų – Amerikos, Argentinos, Kinijos, Vokietijos, Austrijos, Olandijos ir Lietuvos. Trijų dienų festivalis vyko  Rhizone erdvėje – dviejų aukštų pastate, kuris priklauso besikooperuojantiems tarpusavyje  įvairių sričių menininkams. Čia nuolat vyksta įvairiausi renginiai – koncertai, worksopai, paskaitos, diskusijos, parodos.
Šiemet dalyvauti festivalyje buvome pakviesti ir mes –  t.y. aš, Gintas Kraptavičius, ir video menininkas Donatas Juodišius su audiovizualiniu projektu Acousma Light. Koncertuoti teko pirmąją festivalio dieną. Pagal sudarytą festivalio programą, kurios vienas iš tikslų  aprėpti kuo įvairesnių sričių menininkus, festivalyje buvome vieninteliai grojantys kompiuterinę elektroakustinę muziką su gyvomis vizualizacijomis. Pasirodymas praėjo puikiai, klausytojai šiltai  dėkojo už koncertą, prašė paatvirauti apie mūsų dueto kolaboravimo ypatumus, besidomintiems teko papasakoti apie garso ir video programas, kurias naudojame savo kūrybai.

 

Pirmąją festivalio dieną  taip pat pasirodė šiuolaikinės akademinės muzikos saksofonininkų duetas Ogni Suono, atlikęs  Amerikos kompozitorių kūrinius. Puikiai grojo free jazz‘o, noiso atlikėjai  iš Filadelfijos Hatchers, grojantys moduliniais sintezatoriais, savadarbe elektronika ir būgnais.O juostinių magnetofonų koliažo techniką naudojančios niujorkietės   Armirthos Kidambi ir Lea Bertucci privertė naujai pažvelgti į šią 1970 metų mėgstamą elektroakustinių kompozitorių naudotą techniką.
Antrąją  dieną pradėjo Kinijos atstovai Second River, derinantys tradicinius Kinijos instrumentus su gyvąja elektronika, taip sukurdami puikų šiuolaikinės ir folklorinės muzikos derinį. Vakaro  pagrindinis akcentas buvo  Vienos akcionizmo kvapą turintis David Grollman ir Valerie Kuehne  performansas, pasirodymui naudojęs violončelės, balionų ir kūno išgaunamus garsus, kviečiantis apmąstyti šiuolaikinės muzikos prasmę vartotojiškoje visuomenėje.
Trečiąją dieną pasirodė garso menininkė Canned Fit iš Austrijos, muziką kurianti motoriukų, stiklo, metalo, akmenų, aplinkos įrašų pagalba  ir argentinietė Tatjana Heuman, visus sužavėjusi puikiai derinant šiuolaikinės elektronikos, elektroakustinės ir pop muzikos elementus.  Tą vakarą taip pat pasirodė pučiamųjų ansamblis The December 1952 Project: Exfoliage / The Sloth Ensemble, interpretuojantis šešiasdešimtųjų metų kūrinius ir  mikrotoninės muzikos duetas Christopher Williams ir Robin Hayward,  grojantys tūba ir kontrabosu.
Festivalis praėjo puikiai, be nesklandumų, kas vis tik gali nutikti,  kai pasirodo 22 įvairiausias muzikines kryptis atstovaujantys atlikėjai. Po paskutinio festivalio Sonic Circuits pasirodymo žiūrovai ir atlikėjai, nors ir buvo pakankamai pavargę (kasdieniniai koncertai tęsdavosi po 5-6 valandas),  ilgai nesiskirstė  ir šiltai, betarpiškai  bendraudami  dalinosi festivalio sukeltais įspūdžiais.

gintas k & juodo – “Acousma light”

Beatles Forever arba koncertas Alytaus pabe

 

Facebooke paplito reklama apie vilniečių bliuzmenų Aleksandro Belkino, Olego Sochino ir kitų pasirodymą Alytuje su bitlų dainomis. Šį renginį glūkoidai įvertinino – 3-mis Pušies Šakelėmis. Tokiam renginiui ­ – gana padorus įvertis. Kas sutrukdė gauti penkias? Ogi kuklaus provincijos miestelio santūri reakcija. Įprasta, jog dalis atėjo iš smalsumo, o ne iš meilės bitlams.

Tikrųjų bitlų dainų grožis ir jėga daugeliu atvejų – du arba trys balsai. Tie, tikrieji iš Liverpulio tada,  sulaužė tercijų intervalo monopolį ir įteisino “keiksmus” – kvartas ir kvintas. Alytuje muzikantai visas dainas atliko vieno solisto balso stygomis ir tai atėmė dar vieną Pušies Šakelę.

ghgh
Tačiau vienas epizodas viršijo visus lūkesčius. Gitaristas Olegas Sochinas, grodamas improvyzą ‘While My Guitar Gentlie Weeps’ gabale, pasiekė tokias aukštumas, kad  įrodė, jog galima patekti į vieną lygmenį, atitinkantį garsiausių pasaulio roko gitaristų statusą. Tai buvo nepakartojamas skambesys.

Dalyvavo tuzinas glūkoidų ir dar tiek jiems prijaučiančių. Gaila, kad nebuvo mūsų Vytauto San Simno Stanevičiaus, kuris tokiuose renginiuose sugeba padaryti išskirtines foto, kokybiškas techninės  ir  vizualinės įtaigos prasmėmis. Filmukas būtų turtingesnis. O jis lankėsi panašiuose renginiuose Liverpulyje legendiniame Cavern Club ir Maltoje. Šie reportažai fiksuoti glūkoidų tinklapyje anksčiau.

Laukiame atvažiuojant rollingstonų!

Beatles Forever arba koncertas Alytaus pabe || Garažų Klipai 2018

Džonui Lenonui – 78. Mini glūkoidai ir visas, teisingą muziką išpažįstantis pasaulis

DŽONAS LENONAS parašė daug itin garsių dainų, tarp kurių Strawberry Fields Forever, In My Life, Help, All You Need is Love, Come Together etc. Džonas visuomet buvo laikomas The Beatles grupės lyderiu. Ši grupė sudėliojo tris pagaliukas tokia tvarka, kuri vadinama Mersey Sound, bitlomanija, British Invasion.
Prisiminkime šį talentingą muzikantą, kompozitorių su didžiausia pagarba. Mokykimės iš jo, kaip galima laužyti nusistovėjusius muzikos standartus ir kurti. Tai nebuvo kūriko darbai – tokių šiandien gausu – tai buvo KŪRĖJAS. Vakar Vytas atsiuntė keletą foto su idėja. Garažų Klipai ją realizavo. Pažiūrėkite.

Džonui Lennonui – 78 || Vytautas Stanevičius || Garažų Klipai 2018

 

 

 

Kipras: gal čia iškelti savo versliuką? ​

Kaip naudoti laiką 3 kartus racionaliau nei įprasta. Jei registruoti savo UAB, tai gal Kipre? Du klausimėliai, kilę ne pirmą kartą svečiuojantis labiausiai į Rytus nutolusioje ES valstybėje-saloje. Iš glūkoidų gyvenimo
Nors tavo UAB Lietuvoje, tu skrendi į Kiprą. Iš čia mėnesį vadovauji savo firmai Lietuvoje, nuolatos leidi laiką su savo šeima, maudaisi laukiniuose pliažuose, valgai kleftiko ar mezę. Dar išsinuomuotuose apartamentuose priimi savaitei atvykusius svečius iš Lietuvos. Kaip tai įmanoma. Aidas tai įrodė sau ir aplinkai, jog darbas ir poilsis viename – suderinami reikaliukai ir jokio antagonizmo.

Gera proga lyginti Kipro sąlygas verslauti su LT. Ypač kai kalba pakrypsta apie mūsų mažuosius ir jaunuosius biznierius. Lietuvoje 99 % jaunų ir pradedančių verslininkų niekad nestartuoja su mintimi kaip apgauti valstybę. Diena po dienos jie suvokia, jog valdžia iš jų tyčiojasi. Tada ir gimsta idėjos, kaip išgyventi. Kodėl taip?
Kipre pritaikyta daugybė britiškų įstatymų, pradedant teisės klišėmis ir baigiant mokesčių niuansais. Lyginkime: Lietuvoje PVM jauną verslininką pradeda smaugti (čia apie paslaugas) nuo 45 tūkst. eurų apyvartos. Kipre – nuo 80 tūkst. eurų. Laisviau kvėpuoti leista ilgiau ir taip įsitvirtinti rinkoje kiek paprasčiau. Kitas, akis, ausis ir mintis badantis pavyzdys: jaunas pradedantis verslininkas labai nori pasamdyti darbuotoją ir jam mokėti 1000 € atlyginimą. Toks darbuotojas Lietuvoje jam kainuos 1725 €. Britanijoje ar Kipre – 1200 €. NoComment.
fgdfgfdg
cg
Pakaks apie mokesčius. Kiti momentai linksmesni.
Pasivažinėjimai. Išsinuomuoji forduką mėnesiui, atsidarai duris, o vairo tai nėra – jis dešinėje ir važiuoji kaire kelio puse. Be mašinos čia bus tiesiog nepatogu ir neįdomu. Aido važinėjimo patirtis U.K. labai praverčia, o jis čia, Kipre trečią kartą ir visada su nuomuota auto. Prieš keletą metų buvo paskyręs Loretai pasimatymą Kipre, bet nesutarė kuriame aerouoste. Tada Aidas, išsinuomavęs mašiną apvažiavo ir turkų sektorių, Larnakos ir Nikozijos aerouostus, buvo aerouoste-vaiduoklyje. Ten jį sustabdė NATO karo policija. Uždavė klausimų. Atvažiavau draugės pasitikti. Norai gražūs, tik čia nuo 1972 metų lėktuvai nei kyla nei leidžiasi. Nepagalvokite, jog Loreta kiprietė. Ji tada, šiose Viduržemio šalyse pagal studentų mainų programą atliko praktiką.
Tik įsėdus į mašiną pasigirsta: ”Welcome to Sunshine Radio” ir iš karto startuoja rolingų Satisfaction, vėliau The Who – Pinball Wizard, dar vėliau Summer in the City su Lovin’ Spoonful. Aidas juokauja: į Lietuvą grįšiu, kai ten atsiras panaši stotis. Nors LT yra radiostotis M1+, bet jie brūžina ’80 metų popsą. Vyrukui 32, turėtų žavėtis sintetine muzika, bet mąsto kaip hipeicas, lenda į roko ištakas ir mėgsta laiko įvertintas grupes.
Apima pojūtis, jog atvykai į tą šalį, kurioje viskas tau. Peyia miestelyje apie 15 km į vakarus nuo Pafoso aplinka absoliučiai britiška. Čia jie gyvena gana kompaktiškai, turi savo kotedžus, vilas. Čia Aidas pas britą ir išsinuomavo mėnesiui dalį namo. Vietos jam su šeima ir svečiams – pakankamai. Ir išplanavimas niekuo neprimena lietuviškų žmogidžių. Kieme dar baseinas, skirtas, būtent, tau.
Apie viską, ko nėra tekste, yra filme ir išsamiai. Šį kartą filmas apie nuotykius Kipre turi privatumo požymių, todėl glūkoidų tinklapyje jo nebus (tik treileriukas). Jei kils pagunda pamatyti tą, anot Šekspyro, kiprijotišką filmą – užbėkite į Garažų Klipų headquoterius, kartu pažiūrėsim, paragausim stiklelį kavos, pabendrausim.
fgdfgdfg
Aido Kipras 2018. Traileris || Garažų Klipai 2018

FINALAS ALYTUJE: TAURĖ – VILNIAUS “ŽALGIRIUI”

Fotogaleroje dviejose nuotraukose matosi Anatolijaus Dubicko, 1966 m. Alytaus “Alyčio’ futbolo komandos žaidėjo, pažymėjimas. Su šiuo dokumentu jis sėkmingai pamatė finalą, vykusį 2018 metais Alytuje. Tolka yra Madrido senbūvis, kartu augo ir brendo su Albertu “Šekspyru” Antanavičium, Romu Elsneriu, Virgilijum Beiša, Stasiu “Klaipėda” Kerėža, Alvydu Petkevičium, Dzilbum, Laima Elsneriene-Antanavičiūte, Mindaugu “Fantomasu” Pilkoniu ir kitais garbingais pietinio Alytaus rajono frylenderiais. O postas apie svarbų 2018 metų futbolo įvykį

VYTAUTAS STANEVIČIUS

Futbolo sezonas eina į pabaigą. Ruduo, metas skaičiuoti “viščiukus”. Paskutinę rugsėjo dieną, saulėtą sekmadienį, centriniame miesto stadione alytiškiai svetingai priėmė Lietuvos futbolo federacijos taurės finalinių rungtynių dalyvius. Dėl LFF tradicinės taurės varžėsi Vilniaus “Žalgirio” ir Kauno “Stumbro” futbolininkai.

 

Finalas Alytuje 2018: taurė – Vilniaus “Žalgiriui”

dfgfg

Anatolijus Dubickas – Alytaus futbolo veteranas

Kauno žaidėjai pernai kėlė šį trofėjų viršų. Alytaus “Dainavos” vienuolikei pritrūko vieno žingsnio, kad savų žiūrovų akivaizdoje mestų iššūkį svečiams iš sostinės. Kaip pamename, pusfinalyje dzūkai buvo priversti pripažinti kauniečių pranašumą. Tad šįkart vietos futbolo mėgėjai, “Dainavos” ir “Alyčio” veteranai, “Dzūkų tankų” fanai, besidomintys futbolu glūkoidai galėjo atsipūsti ir išlikti neutralūs. Tačiau įtampos, bekompromisės kovos, gražių momentų aikštėje netrūko. O tribūnose “Dzūkų tankų” fanus sėkmingai pakeitė Pietų IV aistruoliai iš Vilniaus, kuriems daug teigiamų emocijų suteikė žalgiriečiai. Po jų pergalės tribūna paskendo žaliai baltuose dūmuose. Aidėjo pergalingos skanduotės, o “Žalgirio” futbolininkai dėkojo ištikimiems savo gerbėjams, susilieję su jais į darnų vyrišką chorą. Po to liko maloniausia procedūra – iš Alytaus miesto mero Vytauto Grigaravičiaus ir LFF prezidento Tomo Danilevičiaus rankų priimti gražuolę taurę, iššauti šampaną bei be pozos, džiugiai prieš foto objektyvus reikšti savo emocijas.

Atsakingų varžybų fotogalera. Autorius Vytautas Stanevičius

 

Pasaulio katalikų vadovas Vilniuje. Geniaus įžvalga

EUGENIJUS VNARAUSKAS

Kartu su žmona Vida Vilniuje M.Daukšos ir Žiuprionių gatvės sankirtoje laukėme grįžtančio iš Aušros vartų koplyčios popiežiaus Pranciškaus. Gatvių sankirtoje, ant kalnelio buvo pastatyta hospiso palapinė, kurioje  lovose ir vežimėliuose buvo nepagydomai sunkiai sergantys ligoniai, kurie tikėjosi palaiminimo iš pravažiuojančio popiežiaus Pranciškaus, vykstančio papamobiliu. Spontaniškumu garsėjantis popiežius, pamatęs hospiso palapinę, nusprendė sustoti ir suteikti  jiems palaiminimą. Mes buvome netoli kitoje gatvės pusėje, tad turėjau galimybę užfiksuoti kelis šio įvykio kadrus. Dar teko sekmadienį būti Gedimino prospekte kur lankėsi popiežius. Siunčiu 4 foto ir iš prospekto.

Sustreikavo mano fotikas, tai teko naudotis telefonu.

DVI “DAINAVOS” (atnaujinta 21 rugs. 2018)

VYTAUTAS STANEVIČIUS

imageFutbolas grįžta į glūkoidus. Ir tai byloja apie platų glūkoidų interesų spektrą. Čia jaukiai įsikūrę rokeriai, melomanai, muzikai, kompozitoriai, poetai, režisieriai, dailininkai, skulptoriai, medikai, keliautojai, hipiai, pankai… Galima vardinti ir vardinti. Vienu žodžiu – GLŪKOIDAI. Ir tai yra puiku.

Šįkart pakalbėsime apie futbolą, dvi Alytaus “Dainavas”- čempionšką ir naująją, kuri dar nenuskynė čempionų laurų, bet šiame sezone neblogai sublizgėjo Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyre, iškopdama į pusfinalį.

Pradėkime nuo linksmosios dalies, t. y. nuo senosios – legendinės “Dainavos” komandos draugų susitikimo. Šie veteranai, turėdami savo gretose tokį šaunų organizatorių ir visokių “vibiegų” pramanytoją Vytą Malinauską – Watą, jo paskatinti, daug negalvoję, susibėgo pas jį į namus prisiminti senas kovų dienas futbolo aikštėje. Juolab, kad Alytuje viešėjo trumpam iš Anglijos sugrįžęs Romas Dumbliauskas – Dumblė (beje, Dzilbaus suolo draugas mokykliniais laikais). Ne, Romas Anglijoje futbolininko kontrakto nepasirašė ir tikriausiai gyvena kiek kukliau nei futbolininkas milijonierius, bet mena milijoną džiugių akimirkų, praleistų su “Dainavos” komandos draugais ir nesiskundžia savo senjorišku statusu. Kaip Watas sakė: “milijonų neturim, bet žarstom”. Laikas šiems vyrukams pabalino smilkinius, praretino bitliškas šukuosenas, bet neatėmė akių žvilgesio, kalbant apie jo didenybę FUTBOLĄ.  Kalbėta apie kurioziškus įvarčius vos ne iš aikštės vidurio, apie nuotykius išvykose, apie tai, kas dabar kokioje svorio kategorijoje, o čia nepralenkiamas Romas Elsneris su savo + 100, atsivežęs užkandžiui… arbūzą, taip patikusį Watui. Tyliai užsiminta, bet garsiai pakvatota ir apie tai, kas lieka tik draugų rate (kažin? ☺). Daug kas geru žodžiu paminėtas, o jeigu ir pašposinta, tai be sarkazmo – vyriškai, linksmai ir atvirai… Šie vyručiai žodžio kišenėje neieško. Gaila, bet aplinkybės sutrukdė pasisvečiuoti kai kuriems lauktiems draugams, tačiau jie prisiminti tą vakarą ir turėjo žagsėti ☺ Prisiminti ir tie, kurie jau niekada nebus kartu, o pasimatysime tik TEN.

Įsismarkavus vakarui, kai kurių kolegų paprašyta telefonu pasiaiškinti, kodėl jie ne kartu. Pavyzdžiui, Šekspyras turėjo geležinį alibi – žvejojo kažkur… Svėdasuose. Nežinia, ką jis pripasakojo Tolikui Dubickui pagavęs, nes tas nepatikėjęs sakė, kad kitą dieną perskambins ir pasitikslins, ar šis “ribokas” nepamelavo apie laimikį. Šekspyras dar tik žvejojo, o pas Watą kompanija smaguriavo skanią, kvapnią dūmu ir dar šiltą rūkytą žuvį – sterką, pagautą Simno ežere Aurimo Vilkinio. Kiek pavėlavęs atriedėjo savo Toyota minėtas Romas Elsneris. Draugai nepyko, priežastis daugiau nei pateisinama – teko būti rungtynių komisaru Marijampolėje. O va, Romas Radivonas, papriekaištavęs Dumblei, kad neskambino apie trumpą sugrįžimą, kiek pabendravęs su bičiuliais, pats anksčiausiai “nusiplovė”. Bet užtat atsirado linksmai nusiteikęs Jonelis Eidukevičius su gitara. Jis, kaip ir pridera, gyvenant Wato kaimynystėje, “atskubėjo” paskutinis. Gi Juozas Aleksierius nevėlavo kaip ir žaisdamas gynybos grandyje. Dar daugiau, jis puikiai atrodė, kaip iš kokio LIDLO reklamos… Nors “po teisybei” ir Elsneris atrodė kaip iš holivudinio atviruko ☺ Kas žino, gal turėsime puikų aktorių neeilinio mafijozo rolei.

Dabar nusikelkime į jaukų Alytaus stadioną, kuriame LFF taurės pusfinalio rungtynes žaidė šiandieninė Alytaus „Dainava“ su Kauno „Stumbru“. Kauniečiai yra aukštesnio rango komanda nei alytiškiai. Vasarą jie gan sėkmingai žaidė preliminarinėse Europos taurės varžybose, o dabar žengia trečioje „A“ lygos pirmenybių vietoje. „Dainava“ Lietuvos 1 lygos pirmenybėse – penkta. Ir jau patekimas į pusfinalį yra nemenkas jaunos Alytaus komandos pasiekimas. Saulėtas oras, daug futbolo mėgėjų bei aktyvi „Dzūkų tankų“ fanų parama tribūnose leido tikėtis sėkmingo alytiškių žaidimo. Suprantama, kad ir „Dainavos“ veteranai buvo stadione, tik šįkart tarp žiūrovų, kurių tarpe buvo galima išvysti ir glūkoidą Joną Kudirką su savo ištikima bendražyge ir supratingąja gyvenimo meile. Rungtyniaujant netrūko emocijų nei aikštėje, nei tribūnose. Bet jei pats neįmuši, varžovai nesnaus ir stengsis pasinaudoti tavo klaidomis. Tad nors nagus graužk iš apmaudo, kaip ta simpatiška žiūrovė tribūnose, kad kamuolys nelindo į varžovų vartus. Nepadėjo nei jos kerintys apžavai, nei San Simno burtai su kamuoliu už Kauno „Stumbro“ vartų ☺ Nepasinaudota istoriniu šansu iškopti į finalą, kuris įvyks rugsėjo 30 d., ne kur kitur, o čia, Alytuje. Pralaimėta stipresniam varžovui. Paprašius šių rungtynių komisaro Romo Elsnerio pakomentuoti susitikimo baigtį, jis buvo diplomatiškas: „rezultatas galėjo būti didesnis ir mažesnis…“, pagalvojęs akimirką dar pajuokavo, „pirmiausia reikia apsiginti, o varžovai įsimuš į savo vartus patys“ ☺

Kitas legendinės „Dainavos“ veteranas Kęstutis Giedraitis buvo lakoniškas ir tarsi norėdamas perfrazuoti  režisieriaus Gajaus Ričio filmo „Lok, šauk arba stauk“ pavadinimą, tarstelėjo: „lėk, spirk, išsiimk…“ Labai paprasta.

Dauguma sirgalių po rungtynių skirstėsi nesubjurusios nuotaikos ir dėkojo saviškiams žaidėjams už norą pasiekti pergalę.

Reziumė, vaizdų nestokojo nei dieną prieš rungtynes, nei rungtynių metu aikštėje bei tribūnose..

Fotogalera: auksinė ‘DAINAVA’ pas Watą

 

 

 

 

Alytus: futbolas atgimsta || Foto Vytautas Stanevičius || Garažų klipai 2018