Woodstock’50 ir mes

Oficialios detalės

Vudstoko roko muzikos festivalis vyko JAV, Betelo mieste 1969 rugpjūčio 15–18 d. Tai buvo garsiausių roko festivalių, palikęs žymų pėdsaką muzikos istorijoje. Jis atspindėjo 7-ojo dešimtmečio – hipių epochos kontrakultūros nuotaikas.

Po dviejų metų

1971 metais vietiniai melomanai Igoris, Albertas „Kobra“, Dzilbus ir jų pasekėjai Shmitas, Sigis „Kefas“, kaunietis Zenka, kuris atostogaudavo Kurorte vasarą, Alvydas, Dalia, Vilė, Žana, Kolia, Romėnas susibūrė į komuną ir The Doors lyderio Jim Morrison garbei pasivadino JIM MORRISON’S MEMORY POP CLUB. Tai vienijo apie 10 jaunų žmonių, mąsčiusių kitaip nei sovietų valdžia reglamentavo. Medžiotojų trobelė, už Kaniūkų tilto pasukus senuoju akmenimis grįstu keliu ant kalno, tapo Jim Morrison’s House (kitais duomenimis „Hotel“). Tai Alvydo Jegelevičiaus senelių nuosavybė, kurią tada Alvydas sugebėdavo išprašyti susirinkimams organizuoti. Tam reikėjo iš Nemuno restorano skolinti stiprintuvą, kolonkes, nutiesti elektros liniją nuo senelių namo iki Morrison House, magnetofonas HOTA buvo efektingai naudojamas. Sausvynis GAMZA buvo privalomas. Pradžioje visada buvo The Beatles, The Animals, kitos bigbito grupės, kaifas prasidėdavo Deep Purple „Speed King“, Black Subbath „Iron Man“, Jimi Hendrix „All Along The Watch Tower“. Jei po The Who koncerto Sheffilde metu 1969 metais aplinkinių fermerių avims garsas įvarė stresą, tai Alvydo senelių kaiminystėje vištos liko gyvos.

Vudstoko festivalio vaikai mūsų tarpe

Igoris Riabovas, Aleksandras “Džyza“ Jegorovas, Česlovas Galkus, Genius Vnarauskas, Valius Stadulis, Alvydas “Žydas“ Miliauskas, Nikolajus Kuznecovas, Jonas Kudirka, Algirdas Žemaitis, Aleksandras Skačkovas, Edmundas Gegužis, Valdas Labukas, Liudas Ramanauskas, Almantas Bendoraitis, Gintas Baubonis, Romas Bražinskas, Antanas Bardzilauskas, Dangiras, Dainius Vaivada, Daivis Sirūnas, Albertas “Kobra“ Sakalnikas, Sigis “Kefyras“ Kizala, Gintas Unguraitis, Raimundas Banionis, Eugenijus Morozas, Romas Zdanavičius, Vladas Dimavičius, Valdas Jurgelevičius, Arvydas Braždys, Stasys Daugirdas, Alvydas Jegelevičius, Kristupas Petkūnas, Rimas Justinavičius, Rimas Piligrimas, Rimvydas Aglinskas, Janna Riabova, Jonas Kudirka, Algirdas Žemaitis, Virgius Lepeška, Rimas Burokas, Valentinas Chlevickas, Vidminas Grabauskas, Valdas Griškonis, Donatas Juodišius, Rasa Juodišienė.

Nė vienas iš išvardintų personų Vudstoke 1969 nebuvo, nes gyveno už kordono ar nebuvo gimę, tačiau festivalis įtaką jiems darė. Kai kuriems suformavo teisingią požiūrį į muzikinius reiškinius ar padėjo įgauti atsparumą komunizmo dulkėms. Tai žmonės kitokio sukirpimo, išsiskiriantys iš kasdienybėje sutinkamų tarpo. Tai gėlių vaikų oru kvėpavę, jaunesnieji pankavę, bet visi suradę savo kelią į rokmuzikos pažinimą. Todėl šiandien jiems neįsiūlysi vitrininės muzikos. Mūsų melomanas Romas “Hipis“ Bražinskas yra prasitaręs: tikra muzika baigėsi 1974. Tiesa ta, jog po Vudstoko apsukrūs vyrukai sugeba atlikėjus įpinti į komercinius tinklus ir aura palengva išgaruoja. Tačiau muzikos įvairovė išlieka, laikmetis kinta kartu su stilistika. Šiandien turime tiek muzikos ir galimybių jos klausytis, kad gėlių vaikų epochos hipiakams būtų pritrūkę lakios vaizduotės tai suvokti. Graži data – 50 metų. Vudstokas mūsų prisiminimuose – neišdildomas. Reikšmingesnio roko istorijoje tiesiog nebuvo.

Nuopelnai keturiems

Būtina prisiminti ir įvardinti keturis jaunus vyrukus: Džonas Robertsas, Džouekas Rousmanas, Artis Kornfildas ir Maiklas Langas, kurie dažnai ir nepelnytai primirštami. Tai jie su komanda suorganizavo grandiozinę gėlių vaikų sueigą, kur susirinko arti pusės milijono brolių ir seserų. Bilietas į festivalį kainavo apie 18 dolerių (šiandien dėl pinigų nuvertėjimo atitiktų maždaug 100 dolerių), bet didžioji dalis pateko nemokamai, nes organizatoriai nebuvo pasiruošę tokiam žmonių antplūdžiui – tikėjosi “tik“ 120 tūkstančių žiūrovų, dėl ko norintieji patekti be bilietų sudraskė apsauginę tvorelę, juosusią renginio teritoriją ir pateko be bilietų.Vudstoko festivalis pranoko optimistiškiausius lūkesčius. Nors dėl didžiulių liūčių viskas skendėjo purve, trūko tualetų ir net vandens nusiprausti, vis tiek buvo juntama nenusakoma harmonija tarp lankytojų. Visi buvo „užsikrėtę“ Vudstoko dvasia.

Visi dalyviai, beveik eilės tvarka:

Quill, Country Joe McDonald, John B. Sebastian, Keef Hartley Band, Santana,

Incredible String Band, Keef Hartley Band, Incredible String Band, Incredible String

Band, Canned Heat, Grateful Dead, Leslie West & Mountain, Creedence Clearwater

Revival, Janis Joplin, Sly & The Family Stone, Jimi Hendrix, The Who, Jefferson

Airplane, Joe Cocker, Country Joe & The Fish, Ten Years After, Johnny Winter, Blood

Sweat And Tears, Paul Butterfield Blues Band, Crosby, Stills, Nash & Young, Sha Na Na

Reklama

Bunda ROKAS 2019

Artimiausią šeštadienį Dzūkijoje, Punios šile, arti Alytaus esančiame Nemuno kilpų parke,

kviečia 5-asis BUNDA ROKAS.

BUNDA ROKAS || Garažų Klipai 2019

Nedidukas Bundorių kaimukas vienai dienai vėl taps Baltijos šalių gyvo garso  grupių sostine, o kukli, tačiau jauki, šalia klausytojų esanti rankų darbo scena muzikiniais namais šiemet taps atlikėjams iš daugiau nei 5 valstybių.

BUNDA ROKAS „penktokas“ šiemet skiriamas 50-metį mininčiai Alytaus rokenrolo scenai, jam pasirodymus skirs:

🇧🇾 ВСЁ_CRAZY (Baltarusija)

🇵🇱 D.G.N. (Lenkija)

🇷🇺 ELECTROLIZE(Rusija)

🇱🇹 GLOSSARIUM (Lietuva)

🇮🇪🇱🇹 NOJUS BAND (Airija-Lietuva)

🇱🇻 SO LUCID ELECTRIC FEEL (Latvija)

ir kt.

Šeštadienio koncertų Bundoriuose pradžia – penktą popiet, įėjimas aukojant iš anksto – simboliniai 5 Eur *.

—–

* Dėl akreditacijų iki rugpjūčio 16 d. 16 val. kreiptis el. p. bundarokas@gmail.com

* Dėmesio, BUNDA ROKAS toliau išlieka nekomerciniu vasaros įvykiu be bilietų, todėl dėkoja visiems lankytojams, renginį kasmet remiantiems savo sumokėtu ekologiniu tvarkos mokesčiu (šiemet aukojant iš anksto – 5 Eur; šeštadienį – 10 Eur).

* Ekskursija po sengirę ir baigiamasis sekmadienio renginys Rumbonyse – nemokami.

* Automobilių ir kito transporto privažiavimas prie stovėjimo aikštelių – nemokamas, kemperiai, palapinės  – papildomai neapmokestinami.

Oro balionas. “Skurdas” ant delno

Pirmieji pavykę skrydžiai žmonijos istorijoje buvo atlikti paprastu karšto oro balionu. Pirmąjį aprašytą tokį balioną sukūrė portugalų šventikas, kuris 1709 pakilo nuo žemės. Prancūzai broliai Jozefas ir Etienas Montgolfierai 1783 sukūrė 30 pėdų skersmens kupolą ir laikė jį virš ugnies tol, kol jis prisipildė dūmų ir pakilo nuo žemės paviršiaus.

Džimo Morrisono sala. Tokį pavadinimą jai suteikė Kolia Kuznecovas, Sigitas “Kefyras“ Kizala ir Dzilbus ten 1972-jų vasarą , nuplaukę Kolkos kateriu

Fantastinis nuotykių romanas „Paslaptingoji sala“ – vienas labiausiai skaitytojų pamėgtų Žiulio Verno romanų. Kai skaitėme šią knygą, buvome paaugliai ir skraidūnų nuotykiai mus tiesiog užbūrė. Pietiečių maišto metu palikę gimtąją šalį keturi šiauriečiai JAV pilietinio karo dalyviai išskridę, berods, iš Pensilvanijos, atsiduria saloje, Ramiojo vandenyno pietvakariuose. Ž. Vernas išmaniai aprašė oreivių nuotykius tada nuostabiai žaliuojančioje, pilnoje paslapčių saloje. Šiandien tai tik kadaise vulkano išsprogdintos, taigi šis faktas su knygoje minimu vulkano išsiveržimu saloje turiniu – nesikerta. Salos liekanos šiandien vadinasi Marijos-Terezos rifu.

KOPĖČIOS Į DANGŲ || GARAŽŲ KLIPAI 2019

Šiandien paskraidyti karšto oro balionu gali kiekvienas, net ir skurstantis pensininkas. Apie skurdą Lietuvoje pastaruoju metu visi ruporai nenuilstamai pučia karštą orą į tautiečių galvas. Skraidant, kad ir virš kuklaus provincijos miestelio Alytaus, matai daugybę naujų privačių namų rajonų su dar naujesniais namais, išpuoselėtais kiemais. Sena tiesa – iš aukščiau geriau matosi. O ir ant žemės: atsinaujinusios gatvės, nauji šaligatviai, dviračių takai, dvi atgimusios žmogui Dailidės. Atsisėskite ant sofutės ir pažiūrėkite į Zenono Bulgakovo miesto detalių fotopalyginimus TADA ir DABAR. Ar gali skurstantys sukurti tokius kontrastingus pasikeitimus miesto veide???

Pasiskraidymai oro balionu kadaise buvo aristokratų pramoga. Todėl šiandien stengiamasi išlaikyti tradicijas ir po sėkmingo skrydžio visiems dalyviams suteikti grafų titulus. Dar patrinti kaktą žeme, suvilgyta šampanu, tiksliau putojančiu vynu ir padegti plaukų sruogą ir nedelsiant gesinti tuo pačiu putokšliu. Nepakartojamo skrydžio vaizdeliai Garažų Klipų vaizdo kūrinėlyje.

ALYTAUS ROKO PANORAMA

Koncertas ALYTAUS ROKO PANORAMA, skirtas pusę amžiaus mieste skambančiai roko muzikai ir jos kūrėjams, vyks rugpjūčio 23 d dieną 20.30 valandą prie Dailės mokyklos.

1969 metus, susikūrus pirmai big byto grupei “Aisčiai“, galima laikyti roko muzikos pradžia Alytuje. Per tuos 50 metų miesto muzikinė padangė žaižaravo įvairiausiomis spalvomis. Vyresnioji miestelėnų karta dar mena grupę “Kūrikai“, drebinusią miesto sodą naujausių ir žymiausių roko gabalų aranžuotėmis su charizmatiškuoju jų autoriumi Vidu Lubausku bei nepakartojamo balso savininku Romu Vaitkevičiumi – Cveku. 2 vidurinės mokyklos salė „lūždavo“, kuomet ten šokiams grodavo Viktoro Ščetilnikovo vadovaujamas ansamblis. Gerą gyvos muzikos dozę tuomet gaudavo ir visų Alytaus restoranų bei kavinių lankytojai.

Vėliau scenas užkariavo grupė “Vynas“ su Artūru Sikorskiu, “Airija“ su Dariumi Mileriu – Nojumi, „Heraldika“ su Andriumi Abromavičiumi. Trumpai, bet įspūdingai muzikinę miesto padangę nušvietė keturių merginų grupė “Be rėmų“, vienintelį puikų CD sukūrę vaikinai iš „Keturios plytos iki karuselės“ su Antanu Dambrausku ir Martynu Labuku, jotvingiečių „Dots“ ir daug daug kitų atlikėjų.

Pastaraisiais metais Alytaus ir Lietuvos muzikinį gyvenimą sunku įsivaizduoti be „Andy Abro Band“ (vėlgi Andrius Abromavičius), „Nojus Band“ (vėlgi Darius Mileris – Nojus), „Svaras 4Q9“ su Ričardu Vymeriu, „Movo“ su Linu Kubeku ir Arūno Ščetilnikovo suburta jaunimo grupe „Jazz do it“. Ant scenos jau užšoko ir “Šuo Leila“ su Luku Dirse.

ALYTUS BLUES FEST. 2019

Rugpjūčio pirmą šeštadienį nuskambėjo ALYTUS BLUES FEST. 2019 akordai. Nuoširdus ir uždegantis bliuzmenų atlikimas bandė įpūsti bliuzo kibirkštį susirinkusiems žiūrovams, tarp kurių buvo galima sutikti ir glūkoidų. Igoris Riabovas rodė didelį entuziazmą ir negailėjo komplimentų svečiams iš Lenkijos „Zeppelinians“, kurių atvykimas – didelis įvykis gimtajam miestui, kaip ir pats festivalis. Tačiau skirtingai nuo atlikėjų, lietuviškas santūrumas publikai neleido atsipalaiduoti ir pagauti tą bangą, kurią kėlė scenos vilkai bei vedėjas LIUDAS RAMANAUSKAS.

Katučių ir automobilių klaksonų negailėjo, bet praleista gera proga susiliejus su bliuzmenais tuo pačiu jausmu pulsuoti bliuzą. Tiesa, radosi ir pavienių bliuzo mylėtojų, kurie nesivaržė savo nuoširdumo ir meilės bliuzui. O atlikėjai tikrai buvo aukšto lygio ir padovanojo savo širdį Alytui. Visų pirma, – alytiškio ANDRIAUS ABROMAVIČIAUS „ANDY ABRO BAND“, ARINA ir jos grupė „VETO BANK“ jungtinis orkestras „Lithuanian blues orchestra“ bei svečiai iš Lenkijos „Zeppelinians“ ir

„Cross B-Band“ Baltarusija.

Reikia džiaugtis, kad Alytus atvėrė vartus bliuzui ir, tikėtina, ALYTUS BLUES FEST. taps tradiciniu, į kurį rinksis bliuzo mylėtojai iš visos Lietuvos bei tolimesnių kraštų, gausiai užpildydami ROTUŠĖS aikštę.

 Bliuzo fiesta Alytuje. 2019

Nida 2019. Kaitingas, rusai, skurstantys pensininkai ir Pink Floyd

Šį kartą pradedame be išskirtinių pagyrų Nidai. Nes jų ir nereikia, todėl  eime tiesiai prie detalių.

Šamai, unguriai, otai ir skumbrės išperkamos akimirksniu, nors kainų geriau neminėti

Paskutinį liepos savaitgalį Nidoje būsto nuomai rasti beveik neįmanoma – liko pasiūlymai už 1,2 tūkst. eurų nakčiai. Bet pirmadienio info sakė – neliko ir šių.

Labiausiai skursta pensininksi. Matau vakare per LRT. Sutikime LT pensijos kuklios, bet ką veikei visą darbingą gyvenimą? Kad skursti. Kaltas Lansbergis? Konservatoriai? Visada, visais laikais tavo gerovė priklausė nuo tavo gebėjimų judinti smegenis, išsimokslinimo ir kompetencijos bei motyvacijos dirbti ir užsidirbti. Tokie ir pensininkais būdami neskursta. Išimtys: karas, maras, sunki liga, verslo sutartyse tai įvardijama kaip force majeure.

Perėjoje italas vos neužvažiavo ant Laimos kojos. Kilo įtarimas, jog jis atvyko iš Iskijos salos Italijoje, kurioje nėra nei perėjų nei šaligatvių. Jau nuvažiuodamas, atsisukęs, gestais atsiprašinėjo ir tik per plauką neįvažiavo į Maserati. Dviračių takuose intensyvus eismas. Bet rusai vistiek ten vaikšto. Ir kiekvienais metais.   Putinas niekaip neįruošia jiems rodinoj dviračių takų ir nepaaiškina kaip juose derėtų elgtis.

Nidos sonata

Pink Floyd. čia Nidoje apima keistas jausmas paklausyti kažką neįprasto. Terasoje, geriant rytinę kavą, mintimis keliauji į studetiškus gėlių vaikų metus kur išnyra šiaulietis Česka Galkus, į teorinės mechanikos paskaitą atsinešęs užpakuotą dvigubą Pink Floyd -Ummagumma. Tada docentas paprašė mane ir Česką apleisti auditoriją dėl garsių pašalinių kalbų, nesusijusių su mašinų mechanizmų teorija. Šis vinilas – puikus psichodelinės muzikos pavyzdys. Tada sintetinės muzikos technologijos nebuvo išvystytos. Sydas Barrettas su kompanija generavo naturalius garsus ir, atrodo, jiems pavyko. Po 48 metų pertraukos vėl visą double LP perklausiau čia – Nidoje.

Kaitingas. Tai ekstremalus sportas. Tai ne bėgiojimas ristele, o ryžtingų vyrų užsiėmimas. Ir moterų, bet čia jau išimtis. Pasikinkai aitvarą vėjyje ir jis tave nešioja po jūrą ar marias. Donatas vieną vasarą skyrė valdyti aitvarą krante, vėliau didesnį ir dar vėliau jam pakluso DIDELIS aitvaras. Tada perlipo ant lentos ir pradžiamokslį įgijo Svencelėje prie marių. Ten suvažiuoja kaitingistai iš Lietuvos ir ne tik. Kai kurie atskrenda privačiais malūnsparniais. Šiandien Donatas jau išdrįso kaituoti Baltijoje. Daugiau apie tai  filme. Tinklapyje skelbiame tik treilerį.

Visas filmas skirtas visiems atvyksiantiems į Garažų Klipų studiją ir prie arbatos puodelio ar stiklelio kavos (anot Šekspyro), patogiai išsidrėbę, turės galimybę jį pamatyti.

Nida 2019. Treileris || Garažų Klipai 2019

PREZIDENTO INAUGURACIJOS FRAGMENTAI. EUGENIJUS VNARAUSKAS PRISTATO


Liepos 12 dieną Lietuvai priesaiką davė ir oficialiai pradėjo eiti šalies vadovo pareigas naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

G. Nausėdos inauguracijos ceremonija prasidėjo nuo pat ankstyvo ryto. Pirmiausia jis aplankė patriarcho Jono Basanavičiaus paminklą prieš filharmoniją, taip išreikšdamas pagarbą vienam iškiliausių mūsų šalies žmonių. Po to nuvyko į Seimą ir davė priesaiką. Po priesaikos išėjęs iš Seimo rūmų į lauką, jau kaip vyriausias ginkluotųjų pajėgų vadas pasveikino karius ir šaulių atstovus, priėmė karinį paradą. Po to G. Nausėda su artimaisiais dalyvavo Šv. Mišiose Katedroje. Po mišių katedros aikštėje susitiko su susirinkusiais žmonėmis iš visų Lietuvos miestų ir miestelių, kurie buvo su savo gyvenviečių heraldinėmis vėliavomis. Ceremonijos pabaigoje G. Nausėda perėmė iš D. Grybauskaitės prezidentūros rūmus ir taip prasidėjo naujojo prezidento kadencija.

Katedros aikštėje tarp gausybės vėliavų, matėsi ir Alytaus herbu papuošta vėliava. Alytiškis vėliavnešys sutiko man papozuoti. Man befotografuojant, greitai prisistatė keletas vilniečių iš Dzūkijos krašto, kurie taip pat norėjo kartu įsiamžinti. Buvo smagu netikėtai sutikti žemiečius Vilniuje.

FOTOREPORTAŽAS ||  PREZIDENTO INAUGURACIJA || Garažų Klipai & Eugenijus Vnarauskas || 2019

Glūkas 2019. Gretos auga

Po trumpos pertraukos čia vėl Birutė ir Vytautas Balynai. Tai žmonės, su kuriais bendrauti nepaprastai paprasta. O ir naudinga, pokalbiuose pleti akiratį, retkarčiais sužinai tai, apie ką net nebuvai girdėjęs. Vytas anais laikais grojo „Kaukuose“ kartu su Romu Stankevičium ir Vytu Pisaravičium. Gitarą vis dar paima, tad nepasikuklino padainuoti pora songų (kartu su Birute). Respektas.

Kęstas Beiša ir Gytis Dabrega – vairuotojai-profiai, maišantys Europą skersai išilgai. Gytis, paklaustas, ką veikia kai nevairuoja, pasakė: gaunu tris laisvas savaites.  Pirmą maloniai ilsiuosi, antrą – apsiprantu su poilsiu, o trečią jau mintyse važiuoju.

Pevėsuojant LT vėlevėlei ant automobilio, į aikštelę įsuka Algis Adomaitis su žmona ir amerikiečiais anūkais. Glūko vaikai su jais bendrauja anglų kalba ir taip tobulina komunikavimo įgūdžius.

Vytas San Simnas Stanevičius savo apsilankymu ir fotofiksacijomis praturtino Garažų Klipų vaizdo kūrinėlį apie susitikimą.

 

Šeštadienį pasigedome Rimvydo „Viduko“ Aglinsko, paskambinome: sako „ant Himno“ būsiu. Ir atvyko. Tikras glūkoidas. Respektas. Papidoma info Vidukui: sekmadienį čia buvo ir su mumis bendravo Šančių magnato Arvydo M. sesuo su vyru,  kurie prie Glūko, kaip ir mes lankosi dešimtmečiais.

Kai kažkieno mašinoje pasklido Alberto „Šekspyro“ Antanavičiaus daina, pirma mintis: o kur Šekspyras. Šį kartą susitrejinti jam nepavyko. Tiek vietų vienu metu aplankyti neįmanoma. Nors sekmadienį, grįždamas iš Pietryčių Lietuvos, domėjosi ar dar liko kas prie Glūko. Važiavo tai pro šalį. Deje, paskutinieji išvyko pavakare.

Savo atvykimu glūkoidus nudžiugino olimpinės čempionės: Vida Vencienė, iškovojusi aukso ir bronzos medalius 1988 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Kanadoje ir Daina Gudzinevičiūtė  –  2000 m. Sidnėjaus olimpiados aukso medalio laimėtoja. 2012 m. išrinkta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidente. 2018 m. tapo pirmąja atstove iš Lietuvos Tarptautiniame olimpiniame komitete. Daina pasidalino įžvalgomis apie neracionalius valdžiažmogių veiksmus, sukėlusius nesklandumus LT olimpinio sporto pasaulyje.

Kad sportas nekenkia sveikatai, įrodė Donatas, atvažiavęs nuo Alytaus iki Glūko dviračiu. Rezultatas: 1 valanda ir 40 minučių. Tikslo siekti olimpinių aukštumų neturėjo, bet sportinės kilmės adrenalino pakako.

Jonas Kudirka su žmona Onute čia ne pirmą kartą. Jonas važiuoja į Kopenhagą žiūrėti Metallica, pergyveno, kad tuo pačiu laiku konceruos ir John Fogerty, o susidvejinti nepavyks.

Gyvūnų pasaulis. Rasos 3 mėnesių ispanų vandens veislės šunelis atliko šuolį nuo liepto į ežerą. Pats įvykis svarbus dar ir kita prasme. Tai signalas žmogeliams, amžinai keiksnojantiems gyvenimą: BAIK VERKŠLENTI & DARYK.

Virgius Lepeška visad laukiamas. Šį kartą Virgis priminė įvykį, kurį dėl senaties termino (tai vyko 1974 metais) galima paviešinti. Du Kauno Politechnikos Instituto studentai Romėnas ir Dzilbus penktadienį iš Kauno autobusu grįžta į faterlandą. Autobuse randa piniginę su 35 rubliais. Nerūpestingas pinigų savininkas neatsirado. Galėjo pasidalinti per pusę. Bet ne. Vakare nuėjo į „Nemuno“ restoraną (Dzilbus ten po paskaitų važinėdavo groti) ir ten nupirko dėžę punšo. Vaišino visus iš eilės, nes tie visi: muzikantai ir „Nemuno“  lankytojai  buvo savi ir tobulai supratingi. Visi maloniai ragavo ir gyvai dalijosi patarimais, ką su tokia „krūva“ pinigų būtų buvę galima nuveikti.

GLŪKAS 2019 || Garažų Klipai 2019 || Trukmė 00:17:28

 

Agnė, po trumpos pertraukos atvyko čia su sūneliu Tauru ir sutuoktiniu Andrium. Mažylis Tauras su tėčiu Andriumi čia pirmą kartą. Linkime, jog tokie apsilankymai taptų tradicija. Vlado „Kapitono“ Dimavičiaus draugė Valė  glūkinėjo su savo sūnumi ir šeima. Jie taip pat čia svečiai. Linkime to paties, kaip ir Agnės šeimai – tapkite glūkoidais ir nepraleiskite susirinkimų. Reikia paminėti, jog 1 1/2 metų Vėjas, Loretos ir Aido sūnus oficialiai čia taip pat pirmą kartą. Ir tikrai ne paskutinį.

Glūkzaurai: Virgilijus Beiša ir Gintautas „Dzilbus“ Unguraitis „atsivežė“ pilną savo genčių sąstatą. Tai ypatingai retas atvejis. Virgiaus palydą sudarė žmona Rima, vaikai su šeimomis ir sutuoktinių tėvais, viso 13 peronų. Dzilbaus: žmona Laima, abu (retas atvejis) vaikai su šeimomis – 9-ios personos.

 

Apie orus.  Peršasi išvada, jog orų  prognozavimo tarnybų ir apsų geriau nebūtų iš viso. Tai, retkarčiais tik įneša porciją chaoso ir dezinformacijos. Gerai, kad glūkoidų savimonė pakankamai tvari ir manipuliavimams nepasiduoda. Pakako saulės ir šilumos, lengvai pakrapnojo naktį į sekmadienį, tačiau naktinių pokalbių klubo dalyvių tai neįtakojo.

Šį kartą valstybinė Mindaugo diena sutapo su glūkoidų sambūrio data – dviguba šventė!

Šeštadienio popietę Agnė surengė koncertą. Dzilbus su Rasa talkino. Jie negrojo ir nedainavo jau keletą metų, tik pusvalandį repetavo prieš pasirodymą. Atrodo, publika tai suprato ir tai patvirtino aplodismentais. Koncerto metu prisiminėm glūkoidą-veteraną Viktorą Jonkų, kurio netekome sausio mėnesį. Julei ypatingi nelengva, kai šalia nėra Viktoro. Ir dar prie Glūko, kur abu neišsikiriamai čia kelis dešimtmečius dalyvavo.

Laiko judesiai tiesiog nepstebimai spartūs. 2021 ateis greituoju būdu. Kas tada įvyks?

Tada ir patirsim. Tik reikia sulaukti!

Padėka visiems prisidėjusiems foto-video medžiaga. Gaila, darant filmą nepavyko susisiektis su Ilona ir Artūru. Filmo garso takeliui Mykolo repas būtų tiesiog nepakeičiamas.

Fotogaleriją rasite čia:

DAUGIAVAIKĖ BITLŲ ŠEIMA

Audrius kruopščiai, tarsi viščiukus, suskaičiavo Bitlų palikuonis. Šis sąrašas ne toks ir
trumpas ir, suprantama, ne galutinis. Tačiau šiai dienai jų tiek… Poste pažiūrėkite, kaip Dave Grohl (exNirvana) kartu su Jeff Lyne (ex ELO) interpretuoja bitlų Hey Bulldog. Dvigubai svarbu tai, jog jų klausosi Paul McCartney ir Ringo Starr.

                                                                                                                                                    

Vietoje prologo, vaizdelis iš Lukiškių aikštės Vilniuje su smėliniu Johnu Lennonu

Vytautas “San Simnas“ Stanevičius su MARGARITA STARKEVIČIŪTE, buvusia europarlamentare, žymia finasų analitike (šios garbingos ledi laukiame Glūko meete 2019), o mums svarbu, jog ji buvo viena  pradininkių diskotekų bumo 70- aisias metais. Vilniuje tais laikais viršūnėje buvo Rimo Vizbaro diskoteka, kurioje Bitlai sulaukdavo išskirtinio dėmesio. Vyko universiteto Aktų salėje, vėliau VISI IV rūmuose, o dar vėliau studentų kavinėje Saulėtekio alėjoje, “Visytėje“ ten ji uždegančiai vedė kartu su dabartiniu fizinių mokslų daktaru, profesorium ir Fizikos fakulteto dekanu (2007-2017m.) Vytautu Balevičiumi “Čigonu“. Tada Vytas gerai leido laiką ir turėjo malonumą matyti vidinį, užkulisinį diskotekos gyvenimą. Ir be galo svarbu: ten susipažino ir su savo būsima žmona Diana.

John Lennon vaikai.
1. Julian Lennon – vienintelis vaikas iš John Lennon ir Cynthia Powell santuokos. John Charles Julian Jules Lennon gimė 1963 metų balandžio 8 dieną ir yra vyriausias iš visų Bitlų vaikų. Vardą gavo savo senelės, iš tėvo pusės, garbei. Jo krikštatėvis – Bitlų menedžeris Brian Epštein. Po savo “atsiradimo“ šiame pasaulyje, jis įkvėpė Bitlus parašyti dainas Lucy in the Sky with Diamonds, Good Night ir Hey Jude. Pastaroji daina originaliai vadinosi Hey Jules, bet Paul McCartney, kad būtų lengviau dainuoti, pakeitė žodį į Jude.
Būdamas 11-os metų amžiaus jis sugrojo būgnais dainoje Ya-Ya savo tėvo soliniame albume Walls and Bridges. Šiuo metu Julian yra menininkas, muzikantas ir fotografas. Yra išleidęs 6 solo albumus; 12 kartų bendradarbiavo studijoje kaip kviestinis muzikantas, įrašant albumus kitiems muzikantams; epizodiškai suvaidino 5-iuose filmuose; sukūrė 1 dokumentinį filmą; parašė 3 knygas vaikams; išleido knygą apie The Beatles muzikantams priklausančius daiktus, kurie parduodami aukcionuose. 2007 metais įkūrė White Feather (Balta plunksna) Foundation labdaros organizaciją, kuri padeda spręsti aplinkosaugos problemas bei vykdo humanitarines misijas 3-iojo pasaulio šalyse. Julian niekada nebuvo vedęs ir neturi vaikų.
2. Sean Taro Ono Lennon gimė 1975 metais spalio 9 dieną. Jo krikštatėvis yra dainininkas Elton John. Po savo atsiradimo šiame pasaulyje, jis įkvėpė John Lennon parašyti dainą
Beautiful Boy savo solo albumui Double Fantacy. Būdamas 6-ių metų įgarsino mamos solo albumą Season of Glass kuriame pasakoja pasaką. Šiuo metu Sean yra muzikantas, prodiuseris, kompozitorius. Yra išleidęs 3 solo albumus; 7-iems filmams sukūrė garso takelius; prodiusavo 16 muzikinių albumų; 12 kartų epizodiškai pasirodė filmuose; 20 kartų bendradarbiavo studijoje kaip kviestinis muzikantas, įrašant albumus kitiems muzikantams. Šiuo metu Sean gyvena su drauge, vaikų neturi.
3. Kyoko Chan Cox gimė 1963 metais rugpjūčio 8 dieną. Tai Yoko Ono ir amerikiečių filmų prodiuserio bei menų rėmėjo Anthony Cox vaikas. Po Lennon’o santuokos su Yoko, jis tapo patėviu jaunajai Kyoko. Po jų vedybų Cox pogrobė savo dukrą ir užaugino religinėje sektoje The Living World Fellowship, duodamas jai vardą Ruth Holman. Nors Lennon jos neaugino, ji priskiriama prie Bitlų vaikų. Nuo 1997 metų ji pradėjo bendrauti su savo motina Yoko. Šiuo metu ji yra mokyklos mokytoja ir augina 2 vaikus.

Dave Grohl ir  Jeff Lyne – Hey Bulldog

Paul McCartney vaikai.

1. Heather McCartney gimė 1962 metais gruodžio 31 dieną. Po motinos mirties 1998 metais ir po biologinio tėvo savižudybės 2000 metais, ji pripažįsta, kad Paul yra tikrasis jos tėvas.
Šiuo metu ji yra menininkė, fotografė, keramikė. Netekėjusi, vaikų neturi.
2. Mary McCartney gimė 1969 metais rugpjūčio 28 dieną. Šiuo metu ji fotografė; yra išleidusi 3 kulinarines knygas. Ištekėjusi antrą kartą, augina 4 vaikus.
3. Stella McCartney gimė 1971 metais rugsėjo 13 dieną. Ji yra mados dizainerė. Ištekėjusi, augina 4 vaikus.
4. James McCartney gimė 1977 metais rugsėjo 12 dieną. Šiuo metu jis yra muzikantas, išleidęs 2 solo albumus; 3 kartus bendradarbiavo studijoje, įrašant savo tėvų albumus.
Savo šeimos ir vaikų neturi.
5. Beatrice McCartney gimė 2003 metais spalio 28 dieną iš santuokos su Heather Mills (Paul antroji zmona). Šiuo metu ji domisi jūros biologija.
6. Arlen Blakeman gimė 1992 metais. Jis yra Nancy Shevell (dabartinė Paul žmona) sūnus iš jos pirmosios santuokos. Po motinos vestuvių, jis metė mokslus koledže ir dabar jo
darbas – rodytis viešumoje kartu su tėvais. Dėl to bulvarinė spauda jį vadina laimingiausias pasaulyje vaikas. Įdomus pastebėjimas: pirmosios Paul žmonos Lindos Eastman motina buvo Lenkijos žydė. Dabartinės žmonos Nancy seneliai iš motinos pusės yra Lenkijos žydai.

George Harrison vaikai.
Su pirmąja žmona Pattie Boyd (1966–1977 m.) vaikų nesusilaukė. Po vedybų su Olivia Arias, 1978 metais rugpjūčio 1 dieną, George susilaukė sūnaus. Sužavėtas indų filosofijos,
sūnui vardą davė pagal indų muzikinę skalę: dha yra 6-oji, ni – 7-oji natos. Šiuo metu Dhani Harrison yra muzikantas, išleidęs 1 solo albumą; 4 kartus bendradarbiavo studijoje kaip kviestinis muzikantas, įrašant albumus kitiems muzikantams. Išsiskyręs, vaiku neturi.

Ringo Starr vaikai.
1. Zak Starkey gimė 1965 metais rugsėjo 13 dieną. Tą pačią dieną buvo išleistas hitas Yesterday. Šiuo metu jis yra muzikantas – būgnininkas, 24 kartus bendradarbiavęs studijoje kaip kviestinis muzikantas, įrašant albumus kitiems muzikantams. Vedęs, 1985 metais rugsėjo 7 dieną susilaukė dukters Tatia, kuri yra pirmoji Bitlų anūkė. Šiuo metu ji yra muzikantė (boso gitara), naudojanti muzikinį pseudonimą Veronica Avant. 2016 metais rugpjūčio 14 dieną ji susilaukė sūnaus Stone Zakamo Low. Tai pirmasis Bitlų provaikaitis.
2. Jason Starkey gimė 1967 metų rugpjūčio 19 dieną. Muzikantas – bembačius fotografas, koncertinių turų menedžeris. Vedęs, turi 4 vaikus. Jason – vienintelis iš visų Bitlų vaikų, nepriekaištingai saugantis savo reputaciją, niekada nėra papuolęs į jokį skandalą ar geltonos spaudos akiratį.
3. Lee Starkey gimė 1970 metais lapkričio 1 dieną. Šiuo metu ji yra mados dizainerė, makiažo specialistė. Ištekėjusi, turi 3 vaikus. 1981 metais Ringo vedė Barbara Bach (James Bond merginą filme The Spy Who Loved Me. Jos tėvas – Austrijos žydas, motina airė. Abu su Ringo vaikų neturi, bet Barbara turi 2 vaikus iš pirmosios santuokos su italų verslininku.
4. Francesca Gregorini gimė 1968 metais rugpjūčio 7 dieną. Ji yra filmų režisierė, rašytoja. Vaikų neturi, gyvena poroje su kita moterimi.
5. Giani Gregorini gimė 1972 metais. Verslininkas. Šiuo metu Bitlų šeimoje yra 17 atžalų, tarp jų – viena anūkė ir vienas proanūkis. Obuolys nuo obels netoli rieda, didžioji dauguma savo gyvenimą susiejo su menais, nors savo tėvų ir įtėvių šlovės niekada nepasieks. O ir ar reikia?

Parengta pagal Wikipedia, Ultimate Classic Rock ir CheatSheet.

Aisčiams 50. Filmas-koncertas prie Dailidės. 2019

Šį kartą, minint „Aisčių“ 50-metį, glūkoidų korespondentai Juozas Muzikevičius ir Vytautas San Simnas Stanevičius dėl labai rimtų priežasčių nukrypo nuo kurso ir nedalyvavo renginyje prie Dailidės, todėl likome be tikslių, intriguojančių ir kokybiškų nuotraukų. Tik atsitiktinumas lėmė, jog koncertas buvo nufilmintas. Tai padarė Aidas, sugebėjęs pačiu laiku sugrįšti iš Lenkijos, kur dalyvavo panašiuose šventiniuose renginiuose. Dar Laima ir Vytas Galbuogis „pašaudė telefonais“ ir tokiu būdu Garažų Klipams padėjo kažką tokio sumontuoti ir pateikti vartotojui.
Filmas-koncertas skirtas tiems, kurie negalėjo pamatyti ir išgirsti ar tiesiog nežinojo, jog išmirštanti senelių grupė „Aisčiai“ dar kvėpsi.

AISČIAMS 50. Dailidė 2019 || Garažų Klipai 2019

„Lietuvos roko pionieriai“ rašo apie „Aisčius“, o glūkoidai kviečia į koncertą AISČIAI 2019

Visi, prieš 50 metų entuziastingai klausę AISČIUS, dar vaikštantys ar jau vežimėliuose vežiojami,  ateikite  su vaikais ir anūkais į AISČIAI 2019 koncertą Kurorte prie Pirmos Dailidės šį ŠEŠTADIENĮ, BIRŽELIO 15 D, 19:00. Koncertas skiriamas grupės 50-mečio sukakčiai paminėti ir Aisčių muzikantams ir solistams, jau išėjusiems amžinybėn, atminti. Tai jie, mūsų geriausieji: VALDAS JURGELEVIČIUS, STASYS SIMANAVIČIUS, RIKANTAS LILIS, SVETLANA SERIOGINAITĖ, RIMGAUDAS DRUMŽLYS, VIKTORAS JONKUS, VACLOVAS KAZLAUSKAS

 

AISČIAI 2019 [trailer] || Garažų Klipai || Foto ir video: Juozas Muzikevičius, Vytautas Palubinskas, Eugenijus Vnarauskas

 

 

A P I E   A I S Č I U S 

Tai jau antroji knyga apie Lietuvos roko muzikos pradmenis Lietuvoje, kurioje minima Alytaus grupė ”Aisčiai”. Pirmoji – Mindaugo Peleckio ”Lietuvos rokas” (2011). Miela, kad tokie minienciklopediniai rašiniai pasiekia dar gyvus to laikmečio muzikantus. Sovietmečiu tokie reiškiniai kaip roko muzika ar hipiai egzistavo tik undergraunde. Tada apie knygą šia tematika geriau nesvajoti, o informacijos buvo tiek, kiek jos išsiverždavo pro tarybinio jaunuolio moralės ir kultūros sargų saugyklų plyšius.

Pora laiškų į glūkoidų pašto dėžutę apie įvykį.

Džiugu, kad Roko Radzevičiaus knyga apie LT roką jau pasirodė ir neužilgo bus knygyne, bet internetu žymiai pigiau – 30 Lt. Džiaugiuosi, kad ir mūsų “Aisčių” muzikinė veikla čia paminėta. Šaunu.   Alvydas A. Jegelevičius

Noriu pasidžiaugti, kad knyga „Lietuvos roko pionieriai“ jau yra. Labai dėkoju visiems jums už skirtą laiką. Knyga gavosi tikrai stora – 463 psl. Tik, gaila, visiems knygos padovanoti negalėsiu. Tad tuos, kas gali, kviečiu ją  įsigyti mūsų el.parduotuvėje.  Netrukus ji pasirodys ir knygynuose. Rokas Radzevičius

Skaitykite dar tik rengiamą tekstą apie “Aisčius“ Roko Radzevičiaus knygoje „Lietuvos roko pionieriai“ (tekstas netaisytas, foto įterpta mūsų). Alvydas A. Jegelevičius kukliai nutyli savo pastangas informacijos apie “Aisčius“ skleidime, tačiau paplokime jam už iniciatyvą ir taip bent virtualiai pagerbkime “Aisčių “ grupės lyderį.

roko_pionieriai

I S T O R I J A

Grupė susikūrė 1969 m., globojama Alytaus pašto viršininko ir grupės bosisto Viktoro Jonkaus tėvo, Juozo Jonkaus. „Aisčiai“ įsikūrė Alytaus pašto pastato trečiajame aukšte buvusioje salėje. Juozui Jonkui tai buvo gana rizikinga, nes laikotarpiu savo organizacijoje priglaudė grupės narius, kurių muzika turėjo maištavimo požymių.

Pirma Aičių rock grupės sudėtis: Viktoras Jonkus „Vikcius“ – bosinė gitara, solinė gitara, pirmas ans. vadovas; Valdas Jurgelevičius „Valdukas“ – bosinė gitara; Rimgaudas Drumžlys „Bimbė“ -, gitara, vargonai, vokalas; Jonas Miliauskas – mušamieji; Lionė Navickaitė – vokalas;

Gintas Unguraitis:  „Aisčiai“ pirmieji, galima sakyt, pabandė roko muziką grot, gal ta muzika į roką nebuvo labai panaši… Tokios muzikos dar niekas nebuvo bandę grot. Buvo grojami koveriai. Dar nebuvo tokios roko muzikos, kurią būtų bandę patys kurt ir grot“ 

Igoris Riabovas:  „Aisčiai“ buvo muzikantų kalvė.“ 

Alvydas Jegelevičius: „Mes nepolitizavom ir valdžioj neieškojom priešų. Muzikos artumas buvo neginčijamas, tai buvo tas įspūdis,kai tu jauti, kad dainuoja bičiulis šalia, ne operos solistas arba ne rafinuotas estrados ideologizuotas atlikėjas su kauke veide <…> Artumo jausmas ir buvo demokratijos ir laisvės požymis, adekvatus tavo sielai.“

Pavojus buvo juntamas ne tik dėl grojamos muzikos, bet ir dėl paties grupės pavadinimo. Po pirmosios reklaminės „Aisčių“ koncerto afišos, kurioje buvo parašytas ir grupės pavadinimas, pasirodymo, Alytaus pašto grupė buvo dėl jo kritikuojama. „Aisčiams“ buvo teigiama, jog jie neturi teisės taip vadintis, todėl vėlesniuose koncertų skelbimuose buvo rašoma tik „Vokalinis – instrumentinis ansamblis“.

„Aisčiai“  ne tik grojo, taip pat pasižymėjo ir „šviesos muzika“ – ant galinės scenos sienos buvo projektuojamos trijų spalvų (geltonos, žalios, raudonos arba mėlynos, žalios, raudonos) šviesos, mirksinčios ritmiškai į taktą. Įdomu tai, jog pateikdama Lietuvos trispalvės simboliką „šviesos muzikos“ metu, grupė neturėjo politizavimo idėjų. Valdžia dėl naudojamų šviesos spalvų priekaištų taip pat nereiškė.

Pirmasis „Aisčių“ koncertas Alytuje įvyko 1969 m., po bene daugiau nei pusės metų repeticijų, tačiau jau prieš tai grupė spėjo apsilankyti Simne, Dauguose, Druskininkuose, Marijampolėje (tuometiniame Kapsuke). 1970 m. muzikantų veikla išsiplėtė – pradėjo dalyvauti įvairiuose konkursuose. 1970 m. gruodžio mėn. pradžioje Vilniaus Ryšių darbuotojų klube vyko pirmoji respublikinė ryšių įmonių meno saviveiklos kolektyvų apžiūra. Šioje apžiūroje „Aisčiai“, nors ir neseniai susikūrusi grupė, laimėjo pirmąją vietą rajonų kategorijoje. Taip pat buvo pripažinti „absoliučiai geriausio respublikoje“ vokalinio – instrumentinio ansamblio vardu.

Gintas Unguraitis:  „Konkurentai buvo vilniečiai „Gėlių vaikai“, aišku, mums ta pergalė nelabai dūšioj gera, mes vis tiktai grodavom tokią lietuvišką muziką, kuri vadinosi „estrada“. Nors gal ir pažangiai, tobulai tie dalykai būdavo atlikti, bet Stasio Daugirdo kūryba jau buvo ta, kuri vadinama „tikra“- jie patys kurdavo dainas, aranžuodavo, prasmingi tekstai… <….> Nors ir didžiuodavomės, bet žinodavom, kad ta pergalė nebuvo pelnyta“

Grupės repertuare skambėdavo įvairi muzika – tiek lietuvių bei tarybinių kompozitorių, tiek ir aranžuotų lietuvių liaudies ir užsienio kompozitorių dainos. 1970 m. prie grupės prisijungus jos naujam vadovui Alvydui Jegelevičiui, „Aisčių“ repertuaras pasipildė    ir jo kūrybos  dainomis – „Tik sapne“, „Žaliosios akys“, „Tu lauk manęs“ (visos trys alytiškio A.Saulyno tekstais), ir kitomis. Kai kurie grupės nariai jau buvo ragavę muzikos mokslų muzikos mokyklose  arba turėjo bent tam tikrus muzikinius pradmenis, todėl tų laikų garsių grupių (Monkies, Christie, Ten Years After, Manfred Mann) koverius iš klausos atkurti „Aisčiams“ nebuvo sunku – pavykdavo išmokti ir gitarų akordus, ir boso partijas, ir kt.

Grupėje „Aisčiai“ skirtingu laiku grojo nemažai muzikantų. Kai kurie jų „išėjo“ į profesionaliąją sceną, tobulėjo, kai kurie pasuko kitais keliais. Laikui bėgant „Aisčiai“ pradėjo  skalaidytis – grupės nariai pasklido po kitus Alytaus estradinius ansamblius, arba išvažiavo mokytis, dirbti  ir gyventi į kitus miestus.

Alytaus Ryšių mazgo (gal tiksliau ir paprasčiau – Alytaus pašto rock (big-byto) grupė ?) tarybiškai vadinta kaip instrumentinis – vokalinis ansamblis „Aisčiai“ gyvavo 1968 – 1982 m., vadinamas pirmąja Alytaus roko grupe.

aisciai_69

1969 -spalis. Tai gali būti pati pirmoji Aisčių nuotrauka. Grupės įkūrėjas – Viktoras Jonkus, prie “bembų“ – Simas Simanavičius.  Pirmąjį Aisčių logo trafaretą pagamino  fotografijos autorius Genius Vnarauskas. Geniaus Vnarausko fotoarchyvas 

Grupės palaikytojai – Shmuel Tatz-Mulė, Seilius, Pilvelis, Bondarevas-Žora.

Vėliau į grupę įsiliejo ir „Aisčių“ vardo krikštatėvis, būgnininkas Stasys Simanavičius-Simas ir Gintas Unguraitis-Dzilbus (gitara, klavišiniai, vokalas).

Alvydas Jegelevičius-Jegelė (solo gitara, klavišiniai, solistas) Aisčiams vadovavo 1970-73 m.;

aisciai_3_slide

Alvydas Jegelevičius kairėje. Iš pašto veža aparatus į  restoraną “Nemunas“, kuriame jie grojo beveik dešimtmetį. 

Romas Stankevičius – bosinė gitara, klavišiniai, Aisčių vadovas nuo 1973-76;

aisciai_slide_8

1975. Romas Stankevičius stovi kairėje . Centre Dalia Meisnerytė. Ir trys vyrukai, ilgiausia kartu groję Aisčiuose:  Viktoras Jonkus – sėdi kairėje, Gintautas Unguraitis-Dzilbus – sėdi dešinėje ir Vaclovas Kazlauskas – stovi dešinėje.

Gintas Unguraitis – Aisčiams vadovavo iki 1982 m.

aisciai_slide_11

 

bimbe

Rimgaudas Drumžlys-Bimbė pirmas kairėje. 1973

 

Rikantas Lilis – solistas-vokalistas, gitara;

 vacius-6

Rikantas Lilis antras iš dešinės . “Aisčiai“  išdykauja. Su Janna. 1974 repeticijų salė pašte.

Dalia Meisnerytė – solistė-vokalistė;

Svetlana Serioginatė – solistė-vokalistė;

aisciai_4_slide

Visi trys aukščiau minėti dirbo LTSR Valstyb. Filharmonijoje.

Onutė Patackaitė – solistė-vokalistė, pranešėja;

Janina Jegelavičiūtė – solistė-vokalistė

Vaclovas Kazlauskas – solistas-vokalistas, mušamieji;

muzmenaivacius-5

Vaclovas Kazlauskas. Už jo poetas, bardas Albertas “Šekspyras“ Antanavičius  – niekada nevengdavo “Aisčių“ 

Ir prie Aisčių prisišlieję atlikėjai iš kitų Alytaus grupių

Algis Jakutis – solistas-vokalistas.

jakutis

1980.  Dainuoja Algis Jakutis. Drums – Valdas “Vatuvkė“ Ogijenko, dešinėje su akordeonu “Abramo“. Juozo Muzikevičiaus fotoarchyvas.

Valentinas Chlevickas – vokalas, gitara;

aisciai_slide_17

Valentinas Chlevickas (dešinėje) su Gintu Unguraičiu-Dzilbum 1982

 

Dainius Prusevičius – mušamieji;

aisciai_21_slide_cr

Dainius Prusevičius pas Dzilbų kieme 1981

 

2009. “Aisčių“ pasirodymas po 40 metų. Romas, Alvydas ir Gintas miesto sode. Geniaus Vnarausko fotoarchyvas 

aisciai_2009

Parengta remiantis:

  1. Liudo Ramanausko interviu su A. Jegelevičiumi, I. Riabovu ir G. Unguraičiu (FM99);
  2. Komunistinis rytojus, 1970 lapkričio 7d., Nr. 132;
  3. Komunistinis rytojus, 1970 gruodžio 22, Nr. 151;
  4. Darbo vėliava, 1970 lapkričio 19 d. Nr. 137;
  5. www.glukoidai.wordpress.com
  6.  M.Peleckis-Kaktavičius, Rokas vienija, Mintis, 2011, Vilnius
  7. R. Radzevičiaus  interviu su A. Jegelevičiumi 2012 10 02

“Aisčių “ foto galerija:

galera_aisciai1

AISČIAI gros krūmuose

The Beatles garsino Jungtinę Karalystę. Aisčiai  – savo kuklų provincijos miestą, kurio pavadinimas – Alytus, o Pocelonis ar Alovę garsino vietinės reikšmės armonikos maestro ar koks nors šviesuolis-keistuolis. Esmė ta pati, tik mastelis skiriasi.

Kaip elgiasi Jungtinė Karalystė su savo žmonėmis, kurie dainų ir muzikos forma tampa įdomūs pasauliui? Pavyzdžiui, su bitliukais. Ogi karalienė įtekia jiems ordinus, o vėliau suteikia lordų titulus. Negana to, jų gimtasis Liverpulis pilnas grupės narių skulptūrų ir kitokios atributikos. Paskaitykite ir pažiūrėkite glūkoiduose Vyto “San Simno“ Stanevičiaus reportažą ir įsitikinsite. Aisčiai ne bitlai, lyginti nederėtų, paminklų ar garbės piliečio statuso jie neverti, bet. Bet valdžios požiūrio skirtumai į tą patį reiškinį akivaizdūs. Palyginkime ir pasvarstykime. Jei The Beatles visame pasaulyje garsino britus, tai Aisčiai garsino Alytų, apie juos rašė Kauno ir Vilniaus, Druskininkų ir Lazdijų, Marijampolės (tada Kapsuko) ir Prienų laikraščiai. Tai jie du kartus iškovojo geriausiųjų Lietuvoje vardą 1971 ir 1973. Kažkodėl Aisčiai yra įtraukti į solidžius Lietuvos muzikinius leidinius, turinčius enciklopedinių požymių: Roko Radzevičiaus “Lietuvos roko archeologija“ ir Mindaugo Peleckio “Lietuvos rokas: ištakos ir raida“.

 

Net iš Jungtinių Valstijų atvykęs 56 metų rokeris Adamas “Bomb“ Brenneris (verta priminti, jog šis vyrukas grojo su šiomis grupėmis: Aerosmith, AC/DC, Alice Cooper, Foreigner, Guns‘n‘Roses, Billy Idol, Kiss, Metallica, Gary Moore, Rod Stewart, Chuck Berry) gegužės 10 dieną, pradėdamas savo pasirodymą “Pušies“ kavinėje, pradėjo šiais žodžiais: aš čia todėl, jog noriu paminėti Alytaus roko muzikos 50-ties metų sukaktį (anniversary) ir šia proga jums pagroti ir padainuoti. Ir tai šventa tiesa. Lygiai prieš 50 metų su viešais pasirodymais startavo Aisčiai. Paradoksalu, kad amerikietis rokeris iš kažkur sužino apie miesto roko pirmeivius, o šiais metais naujai išrinktų partijų, judėjimų, komitetų miesto valdžia net nėra girdėjusi apie jau istorija virtusius Alytaus roko pradininkus.

Nuogirdos sako, jog jubiliejinei Alytaus muzikinio gyvenimo sukakčiai paminėti, Aisčiai miesto šviesuomenei ruošiasi surengti pasirodymą. Kur?  Ogi krūmuose prie Pirmos Dailidkės. Kodėl ne Miesto Sodo ploščiadkėj?  Juk čia visų miesto rokmuzikos, estrados Meka ir Medina. Čia vykdavo legendiniai šokių vakarai, Kūrikų su Romu “Cviaku“ Vaitkevičium pasirodymai, čia grojo Jono Pavilonio geriausi tų laikų estrados muzmenai, dainavo legenda Vladimiras Žora Bondarevas ir Aisčių lyderis Alvydas Jegelevičius. Aisčių pasirodymas turėtų vykti tik čia ir niekur kitur. Jei norime pakartoti 2015 metų furorą, keisti susitikimo vietos negalima. Ta, tikrųjų alytiškių, senjorų, Aisčių fanų dar sugebančių judėti karta nesupras ir bus nuvilti, sužinoję, jog jų mylima grupė gros krūmuose, kažkur prie Pylimo.

2015 metais, kai Miesto Sode miesto šventės metu, po 45 metų pertraukos koncertavo Aisčiai, tikrinių alytiškių anplūdis buvo neregėtas. Iš Vilniaus ir Kauno, iš Amerikos ir Norvegijos iš Kurorto ir Anos Pusės susirinko gimtojo miesto vyrai ir moterys, nesimatę 30-40 metų ir “po grybu“ klausė Alberto “Šekspyro“ Antanavičiaus, Vladimiro “Žorkos“ Bondarevo ir Aisčių. Šiais metais vietinių valdžiažmogių sprendimas neįsileisti Aisčių į ploščiadkę – keistas ir sunkiai suvokiamas.

Beje, apie pinigus. Aisčiams savivaldybė už 2015 metų dviejų dalių koncertą Miesto Sode atsilygino VIENU burbono buteliu “Pušies “ kavinėje. Berods, Jim Beam. Dešimtis tūkstančių eurų skiriama svetimiems, o saviems – vėžio išėsta karvės galva, kaip pasakytų šviesaus atminimo Jurgis Kunčinas.

PASKUTINIS BITLŲ KONCERTAS ARBA THE BEATLES FOREVER!

VYTAUTAS STANEVIČIUS                                                                               AUDRIUS JANECKA                                                                               

 

 

 

Buvo laikas, kai visiems atrodė, kad Bitlų koncertai tęsis amžinai, bus nauji filmai, naujos dainos,
nauji kūrybiniai projektai. Tačiau viskas baigiasi, net pačios gražiausios pasakos. Jei Liverpulio
ketveriukės iškilimą galima vadinti fenomenaliu, tai pabaiga, kad ir kaip bebūtų liūdna, tokia banali.
Niekam nebūtų šovusi mintis, kad Lenonas ir Makartnis pyksis dėl smulkmenų, grauš kits kitą bei
pasiduos pavydui. Deja, grupės gyvavimo pabaigą lydėjo finansinės rietenos, nesusipratimai ir
chaosas.
Kokios priežastys sąlygojo jų iširimą? Kas pirmas paliko Bitlus? Klausimas atviras. Jie net patys
nežinojo. Polas kaltino likusią trijulę, šie – Polą. Moterys čia irgi suvaidino ne paskutinį vaidmenį.
Kaipgi be jų. Bitlai nustojo būti Bitlais, kai nutraukė savo koncertinę veiklą dar 1966 metais. Tai jau
buvo ne ta „chebrytė“, kuomet Džonas ir Polas, keliaudami, įsitaisę ant autobuso galinės sėdynės
galėjo brazdinti gitara, kurdami naują „gabalą“, vertą pakilti į topų viršūnes. Vėliau sekę įvykiai
nepadėjo grupės ryšių tvirtumui. 1967 metais rugpjūčio 27 d. randamas miręs vadybininkas
Brajenas Epšteinas. Be koncertų darbas įrašų studijoje virto rutina. Nebuvo tos kibirkšties ir
emocijų, nebuvo gyvo bendravimo su publika. Kiekvienas gyveno savame pasaulyje. Jie atitolo.
Džonas išsiskyrė su Sintija ir svaigo Joko keruose, kuri darė didžiulę įtaką ne tik jo asmeniniam,
bet ir kūrybiniam gyvenimui. Polas pavargo nuo Džono griežtumo, cinizmo. Jam reikėjo palaikymo
bet kurioje situacijoje ir tuomet atsirado Linda. Džordžas paniro į indų kultūrą. Nutraukus koncertinę veiklą Ringo reiškė didžiulį nepasitenkinimą. Darbas įrašų studijoje jį slėgė, jis prarado net tą savo, tegu kiek ir menkesnę nei kitų grupės narių, rolę. Viskas rutuliojosi link neišvengiamo iširimo.

 

Prieš 50 metų, 1969 m. sausio 30 d., įvyko paskutinis Bitlų koncertas. Ir ne bet kur, o ant pastato
stogo, kuriame buvo įsikūrusi jų įrašų kompanija Apple Corps, adresu 3 Savile Row,
Londone, kaip kviestinis muzikantas, grojo klavišininkas Billy Preston. Koncertas truko 42 minutes,
jo metu buvo atliktos 5 dainos, iš kurių 3 buvo pergrotos po kelis kartus, nepavykus dubliams. Kol
garso inžinierius keitė magnetines įrašų juostas, Bitlai improvizuodami spėjo sugroti „God Save the
Queen“. Viskas buvo filmuojama ir vaizdo medžiaga buvo panaudota dokumentiniame filme „Let It
Be“, išėjusiame 1970 metais.

Pasak autoritetingiausio Bitlų biografo Mark Lewisohn, niekas tiksliai nežino, kam šovė į galvą
mintis surengti koncertą ant namo stogo. Klavišininkas Billy Preston, kurį George Harrison
pasikvietė groti kartu, kad grupė susikoncentruotų ties grojimu, o ne tarpusavio vaidams bei
muštynėms, teigė, jog idėja groti ant stogo priklauso John’ui Lennon’ui. Apple Corps direktorius
Ken Mansfield teigia, jog tai filmo režisieriaus Michael Lindsay – Hogg idėja. Įrašų inžinierius Glyn
Johns savo autobiografinėje knygoje autorystę groti ant stogo prisiima sau. Tačiau daugelis teigia,
jog groti ant stogo buvo Ringo Starr pasiūlymas.
Po daugiau kaip 2 metų pertraukos, Bitlų koncertas turėjo būti ypatingoje vietoje. Vietoj pradinės
minties koncertuoti Londono Palladium ar Roundhouso teatruose, nustelbė idėjos groti Sacharos
dykumoje, Gizos piramidžių papėdėje, kruiziniame laive Queen Elizabeth 2, ar 2.000 metų senumo
romėnų amfiteatre Tunise. Nieko konkrečiai nebuvo sutarta, tad nuspręsta groti ant stogo.
Pati idėja groti ant stogo priklauso amerikiečių roko grupei Jefferson Airplane. Jie tai padarė keletu
mėnesių anksčiau – 1968 m. gruodžio 7 d., kai New York mieste užsiropštė ant Shuyler Hotel
viešbučio stogo. Jie tespėjo atlikti vieną dainą „The House at Pooneil Corners“, kai atvykusi policija
liepė nutraukti koncertą, pagrasinusi areštu už nesankcionuotą koncertą, neturint tam leidimo ir
triukšmo kėlimą. Neaišku, ar šis koncertas turėjo tiesioginės įtakos Bitlams, bet bičiulystės su šia
grupe jie nevengė.

Bitlų koncertą filmavo 5 kameros įvairiais kampais, plius buvo išdėstyta slaptų kamerų ant kitų
pastatų stogų bei gatvėje, kad būtų galima stebėti žmonių reakciją ir emocijas. Likus iki koncerto
keletui minučių, Bitlų muzikantai susitelkė laiptų viršuje esančiame mažame vestibiulyje. Buvo labai
šalta. George Harrison nenorėjo to daryti. Ringo Starr pradėjo kalbėti, kad nemato prasmės. Tada
John Lennon pasakė: „Ai, velniop, na gi padarome tai“.
Oro temperatūra buvo vos 7,5’C šilumos. Pūtė ledinis vėjas ir lietaus grėsmė buvo reali. Dėl
kylančio rūko buvo atsisakyta idėjos filmuoti koncertą iš malūnsparnio. Kai Bitlai pradėjo groti, iš
pradžių aplinkiniuose pastatuose kilo nustebimas, nes daugelis darbuotojų buvo pradėję savo pietų
pertraukėles. Žinia apie tai pasklido žaibo greitumu ir minios žmonių pradėjo rinktis gatvėje bei ant
aplinkinių namų stogų.
Sąlygos groti rokenrolą nebuvo idealios. „Mano plaštakos per daug sustingusios groti akordus“, –
pertraukėlėse tarp dainų bumbėjo J. Lennon. Apple Corps vadovas pastoviai palaikė cigaretės
degimą, kad George Harrison galėtų pasišildyti pirštų galiukus. Kad būtų šilčiau, John buvo
pasiskolinęs is Yoko Ono kailinį paltą. Ringo Starr dėvėjo savo žmonos Maureen raudoną lietpaltį.
Šalti vėjo gūsiai kėlė problemų jautriems studijiniams mikrofonams, būgnų bei gitarų stiprintuvams.
Siekiant sumažinti foninį triukšmą, garso režisierius Alan Parson buvo nusiųstas nupirkti moteriškų
pėdkelnių. „Aš įėjau į moteriškų rūbų skyrių ir pasakiau, kad man reikia trijų porų pėdkelnių,
nesvarbu kokio dydžio. Jie pagalvojo, kad aš esu banko plėšikas ar transvestitas“.
Šis paskutinis koncertas buvo pirmas kartas po 1966 m. rugpjūčio 29 d. koncerto San Francisco
Candlestick Park’e. Tik šiame (stogo) koncerte Bitlai pakeitė tradicinį muzikantų išsidėstymą
scenoje: Lennon stovėjo centre, o jam iš kairės Harrison, kuris grojo Fender gamintojo dovanota
gitara The Telecaster, pagaminta iš raudonmedžio. Tai buvo pirmas atvejis muzikos istorijoje, kai
muzikantas grojo ne serijinės gamybos gitara, o specialiai jam pagaminta, rankų darbo gitara.
Šiandien tai vadinama Signature Guitar, kai gitara pagaminama konkrečiam gitaristui pildant jo
norus ir pageidavimus.
John Lennon visada turėjo problemų atsimenant tekstą, tad Apple darbuotojas tupėjo po filmavimo
kamera ir laikė rankose popierių lapus su dainų tekstu. Vis gi ir čia Lennon sugebėjo sudainuoti į
netaktą dainoje „Don’t Let Me Down“, dainuodamas savo išgalvotus žodžius.
Netoliese esanti policijos nuovada, tik per lanko strėles šūvį, adresu 27 Savile Row, į tai žiūrėjo
palankiai ir jokių priemonių nesiėmė. Kylantis triukšmas, besiformuojantis transporto kamštis ir
aplinkinių parduotuvių savininkų telefoniniai skambučiai privertė susirūpinti saugumu ir veikti. Iš
pradžių policija paskambino į įrašų kompaniją ir pareikalavo nutraukti koncertą. To neatsitikus, po
10-ies minučių pareigūnai jau stovėjo prie kompanijos durų. Iš pradžių niekas nenorėjo jų įleisti, bet
pagrasinus areštu, policininkai pateko ant stogo viršaus, leido pabaigti grojamą dainą ir tada
pareikalavo nutraukti koncertą.

Namas, ant kurio stogo koncertavo Bitlai, pastatytas 1735 metais. Bėgant metams, jis pakeitė daug savininkų. Vienu metu jis buvo nupirktas lordo Nelsono savo meilužei Lady Hamilton. 1968 m. jį nusipirko Bitlai ir iki 1976 metų čia buvo Apple įrašų studija. 2012 metais pastatą nusipirko Abercrombie&Fitch ir dabar čia yra vaikiškų rūbų parduotuvė.
2009 m. liepos 15 d. Paul McCartney surengė netikėtą mini koncertą Manhattan’e, New York’e, ant
Ed Sullivan Theatre teatro stogo, kur jis filmavosi laidoje Late Show With David Letterman. Žinia
greitai sklido iš lūpų į lūpas ir per Twitter, tad atvykusi policija užblokavo aplinkinių gatvių kampus,
kad susirinkę fanai galėtų ramiai, saugiai ir netrukdomi pasiklausyti koncerto.
2019 metų balandžio mėnesį Londono valdžia pakabino ant buvusio Apple Corp pastato atminimo
lentą, minint Bitlų 50-ies metų koncerto ant stogo jubiliejų.

Parengta pagal Standart, Wikipedia, Telegraph ir Rolling Stones.

P.S. Praėjo 50 metų, o Bitlų dainos, išlaikę laiko išbandymus, tebedžiugina naujas jų gerbėjų
kartas.
The Beatles forever!

IŠTAPYTAS ZENONO BULGAKOVO PASAULIS

Neišvengiamai artėja Alytaus miesto gimtadienis, iki jo liko vos pora savaičių. Nuo penktadienio mieste prasidės didžiulis šventinis šurmulys. O jo išvakarėse (ketvirtadienio vakarą), tarsi įžanga į visą tą daugiaskambį, daugiaveiksmį linksmybių katilą – Alytų irgi labai mylinčio žmogaus Zenonas Bulgakovas dovana miesto gimtadieniui.
IŠTAPYTAS ZENONO BULGAKOVO PASAULIS pasitiks jus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Ligoninės g. 2)
birželio 13 d. 17 val.
Lauksime ❣️